Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. D. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutarties.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 23 d. nuosprendžiu G. D. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl AB banko „Hansabankas“ 2003 m. gegužės 23 d. įmokos mokėjimo kvito suklastojimo bei jo panaudojimo) 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl AB banko „Hansabankas“ 2003 m. rugpjūčio 22 d. įmokos mokėjimo kvito suklastojimo bei jo panaudojimo) 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo dokumentų pagrobimo) 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 60 MGL (7500 Lt) dydžio bauda.

Baudžiamosios bylos dalis, kurioje G. D. kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, nutraukta, nesant nukentėjusiosios skundo ar jos teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutartimi nuteistojo G. D. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nutartimi panaikinta Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartimi iš dalies pakeistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 23 nuosprendis: pripažinta neįrodyta, kad G. D. suklastojo tikrus dokumentus – 2003 m. gegužės 23 d. ir 2003 m. rugpjūčio 22 d. AB banko „Hansabankas“ įmokų mokėjimo kvitus ir ši aplinkybė iš kaltinimo pašalinta. Kita Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. nuteistas už tai, kad: 2003 m. gegužės 23 d., panaudojo suklastotą AB banko „Hansabankas“ 2003 m. gegužės 23 d. įmokos mokėjimo kvitą, pateikdamas jį Šiaulių miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tuo įrodydamas žyminio mokesčio sumokėjimo faktą.

2003 m. rugpjūčio 22 d. panaudojo suklastotą banko „Hansabankas“ 2003 m. rugpjūčio 22 d. įmokos mokėjimo kvitą, pateikdamas jį Šiaulių miesto palinkės teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tuo įrodydamas žyminio mokesčio sumokėjimo faktą.

2003 m. gruodžio 17-19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, apie 12 val. 45 min., Šiaulių miesto apylinkės teismo patalpose, esančiose Šiauliuose, Vilniaus g. 247, kabinete Nr. 101, išplėšdamas iš civilinės bylos, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), G. D. pagrobė juridinio asmens – Šiaulių miesto apylinkės teismo dokumentus – AB banko „Hansabankas“ 2003 m. gegužės 23 d. ir 2003 m. rugpjūčio 22 d. įmokos mokėjimo kvitus.

BK 300 straipsnio 1 dalis, be kitų šiame straipsnyje numatytų alternatyvių veikų, numato baudžiamąją atsakomybę už žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą. Tai reiškia, kad teismas turi įrodyti, jog kaltininkas veikė tiesiogine tyčia ir panaudodamas suklastotą tikrą dokumentą žinojo apie šio dokumento suklastojimo faktą. Kasatorius pabrėžia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad būtent jis pateikė teismui suklastotą dokumentą. Be to, net jei kasatorius teismui būtų pateikęs suklastotus įmokų mokėjimo kvitus, jis niekaip negalėjo žinoti, kad pateikti kvitai yra suklastoti, nes byloje nėra jokių duomenų, kad kasatorius žinojo, kas suklastojo minėtus tikrus dokumentus, o teismai šios aplinkybės netyrė. Dėl šių priežasčių kasatoriaus veikoje nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.

Taip pat kasatorius skunde teigia, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnį ir netinkamai įvertino įrodymus, dėl ko jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Teismai pripažindami kasatorių kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nepagrįstai vadovavosi vien tik nukentėjusiosios V. T. ir liudytojos V. R. parodymais, kurių nebuvo galimybės patikrinti BPK nustatytomis priemonėmis. Šiuo atveju nei tarpinių, nei kitų kasatoriaus kaltumą padarius BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką byloje nėra, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacine tvarka, į šias aplinkybes neatsižvelgė, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 14 d. nutartyje buvo nurodžius išspręsti šiuos klausimus.

Taip pat kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40 3.1.4. punktu, 3.1.5. punktu, 3.1.8. punktu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. D. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl G. D. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už suklastoto dokumento panaudojimą)

Teismai ištyrę ir įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą kad nuteistasis G. D. pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismui suklastotus AB banko „Hansabankas“ 2003 m. gegužės 23 d. ir 2003 m. rugpjūčio 22 d. įmokos mokėjimo kvitus, tuo įrodydamas žyminio mokesčio mokėjimo faktą ir jo padarytoje veikoje yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis.

Kasatorius teigia, nežinojęs, kad kvitai yra suklastoti. Tačiau byloje nustatytomis aplinkybėmis kasatorius negalėjo nežinoti, kad kvitai yra suklastoti. Nukentėjusioji V. T. tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu vienodai aiškino nusikalstamos veikos padaryto aplinkybes ir parodė, kad ji į nuteistąjį G. D. kreipėsi prašydama surašyti ir paduoti civilinį ieškinį Šiaulių miesto apylinkės teismui. Ji nuteistajam G. D. už suteiktas paslaugas bei žyminio mokesčio sumokėjimui 2003 m. gegužės mėnesio viduryje davė 450 Lt: 50 Lt paėmė iš savo piniginės, o 400 Lt – iš bankomato, esančio Tilžės g. 157/2, Šiauliuose. Pati nukentėjusioji visą bylos nagrinėjimo laiką nuosekliai teigė, kad ji pati žyminio mokesčio nemokėjo, kadangi tai pasisiūlęs padaryti nuteistasis G. D., civilinį ieškinį surašė ir Šiaulių miesto apylinkės teismui pateikė taip pat nuteistasis, o ji tik pasirašė ant nuteistojo jai pateiktų dokumentų.

Tuo tarpu kasatoriaus parodymai yra prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu parodęs, kad nukentėjusiajai V. T. civilinį ieškinį surašė pats, teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nukentėjusioji jam pateikė jau surašytą civilinį ieškinį, prašydama jį pataisyti, o už suteiktas paslaugas sumokėjo ne 450 Lt, o 200 Lt: 120 Lt už ieškinio pataisytą ir 80 Lt kitoms išlaidoms. Tačiau šie nuteistojo teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai visiškai prieštarauja minėtiems nukentėjusiosios V. T. ir liudytojo J. T. parodymams, taip pat V. T. banko kortelės sąskaitos atskaitai. Be to, G. D., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, teigę neprisimenąs, ar tarp nukentėjusiosios V. T. jam perduotų dokumentų civiliniam ieškiniui parengti buvo žyminio mokesčio mokėjimo kvitai, o civilinį ieškinį į teismą galėjęs nunešti jis pats arba pati nukentėjusioji. Tuo tarpu apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis G. D. neigė mokėjęs žyminį mokestį ir parodė, kad šių kvitų jam V. T. neperdavė, o kas nunešė ieškinį į teismą - nežino. Iš minėtų įrodymų turinio seka, kad būtent nuteistasis G. D., o ne nukentėjusioji ar kiti nenustatyti asmenys, parengė civilinį ieškinį, o po to kartu su ieškiniu pateikė teismui įmokos mokėjimo kvitus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimo faktą.

Dėl G. D. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Teismas, pagrįstai kasatorių nuteisė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad išplėšdamas iš civilinės bylos jis pagrobė juridinio asmens – Šiaulių miesto apylinkės teismo, dokumentus – AB banko „Hansabankas“ 2003 m. gegužės 23 d. ir 2003 m. rugpjūčio 22 d. įmokos mokėjimo kvitus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimo faktą. BK 302 straipsnio 1 dalyje, be kitų alternatyvių veikų, numatyta baudžiamoji atsakomybė už dokumento pagrobimą, t. y. tyčinį neteisėtą jo paėmimą iš įmonės, įstaigos, organizacijos ar asmens.

Byloje yra pakankamai įrodymų išvadai, kad būtent kasatorius išplėšė iš civilinės bylos, esančios Šiaulių miesto apylinkės teisme, dokumentus – įmokos mokėjimo kvitus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimo faktą, ir taip pagrobė dokumentus. Tą jis padarė paaiškėjus žyminio mokesčio mokėjimo kvitų klastojimo faktui, po to, kai nukentėjusiajai V. T. iškilo problemos dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

Šią teismo išvadą patvirtina liudytojos V. R. parodymai. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacine tvarka, įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis G. D. buvo suinteresuotas pagrobti iš Šiaulių miesto apylinkės teisme esančios bylos žyminio mokesčio mokėjimo kvitus, kadangi jis žinojo, jog šie dokumentai suklastoti ir siekė šį faktą nuslėpti. Iš liudytojos V. R. duotų parodymų seka, kad be nuteistojo G. D., niekas kitas negalėjo iš Šiaulių miesto apylinkės teismo pagrobti AB banko „Hansabankas“ įmokos mokėjimo kvitų. Liudytoja V. R., kuri nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo Šiaulių miesto apylinkės teismo raštinės civilinių bylų vyriausiąja specialiste, parodė, kad 2003 m. gruodžio mėnesio viduryje Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams teiraujantis, ar minėtoje civilinėje byloje yra žyminio mokesčio įmokų kvitai, ji patikrino bylą ir kvitai joje buvo. Po to, į liudytoją V. R., prašydamas leisti susipažinti su minėta civiline byla, kreipėsi nuteistasis G. D. Liudytoja V. R. taip pat parodė, kad nuteistajam G. D. susipažįstant su civiline byla minėti įmokų kvitai buvo, nes pats nuteistasis liudytojai šiuos kvitus parodė. Tačiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojui patikrinus minėtą civilinę bylą, buvo pasigęsta žyminio mokesčio mokėjimo kvitų, matėsi šių kvitų išplėšimo žymės. Kadangi po to, kai nuteistasis G. D. susipažino su civiline byla, daugiau jos niekas nevartė, teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad šiuos kvitus iš minėtos civilinės bylos pagrobė būtent nuteistasis G. D., siekdamas nuslėpti įmokos mokėjimo kvitų klastojimo faktą.

Esant šioms aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas G. D. pritaikytas tinkamai ir jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. D. kasacinį skundą atmesti.