- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-31
- Bylos Nr.
- N-438-1225-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00818-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Audrius Bakaveckas
- Kategorijos
- 50.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Audriaus Bakavecko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarimo D. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
D. Č. 2010 m. vasario 16 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 30P-041361-10 (Registro objekto Nr. ROIK: 07-10-4475874) už tai, kad jis 2010 m. vasario 16 d., 11.30 val., Lietuvos Nepriklausomybės minėjimo metu, eitynėse, Rumpiškės – Sausio 15-osios g., Klaipėdoje, nešėsi plakatą, kuriame pavaizduotas nacistinės Vokietijos simbolis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutarimu D. Č. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188¹⁸ straipsnį („Nacistinių ar komunistinių simbolių platinimas ar demonstravimas“) nutraukė konstatavęs, jog asmens veikoje nėra pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi D. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.
II.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant D. Č. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188¹⁸ straipsnyje, įvykio ir sudėties.
Teismas konstatavo, jog atsakomybė pagal ATPK 188¹⁸ straipsnio prasmę kyla tuomet, kai pagal nustatytus kriterijus į nacistinę svastiką panašus simbolis ar ženklas naudojamas kaip nacistinių okupacinių režimų propaganda arba tokio ženklo naudojimas sudarytų palankias sąlygas kurtis nacių ir neonacių bei panašią simboliką naudojančioms antidemokratines idėjas propaguojančioms organizacijoms. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ATPK 188¹⁸ straipsnio 2 dalyje numatytas ženklo naudojimo tikslas nėra tapatinamas su jo naudojimo kontekstu. Jo naudojimo kontekstas - vienas iš elementų, leidžiantis ženklą, vizualiai panašų į nacistinės Vokietijos svastiką, priskirti modifikuoto nacistinės svastikos ženklo kategorijai. Kontekstas, tai bendra reikšmė, leidžianti tiksliai suprasti į ją įeinančio žodžio, posakio, sakinio, ženklo ar jo dalies reikšmę. Tai suvoktos asmens vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą atitinkamai veikti atitinkamoje aplinkoje. Tuo tarpu modifikuoto nacistinės svastikos ženklo naudojimo tikslas, tai asmens įsivaizduojamas objektyviosios tikrovės pasikeitimas, kuris turi atsirasti dėl jo naudojimo ir kuris nulemia asmens atsakomybės pašalinimą egzistuojant ATPK 188¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatytiems veikos požymiams.
Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog svastika – tai kryžiaus pavidalo ženklas su lygiais, stačiu kampu užlenktais galais, vienas seniausių Indijos, Kinijos kulto religinių ženklų, saulės, derlingumo simbolis. Svastika senovėje plačiai naudota indoiranėnų, hetitų, graikų, keltų ir baltų, beveik visuose pasaulio žemynuose. Baltai svastiką siejo su Dievu, Saule, Perkūnu. Vėliau svastika buvo panaudota ir Vokietijos herbe bei vėliavoje. Nacistinės Vokietijos svastika – tai raudoname stačiakampyje (kraštinių santykis apie 3x4) esančio balto apskritimo (skersmuo užima apie dvi trečiąsias stačiakampio aukščio), kurio centras yra stačiakampio įstrižainių susidūrimo vieta, fone pavaizduotas juodos spalvos kryžiaus pavidalo ženklas su lygiais, stačiu kampu užlenktais galais (svastika), kurio kraštinių susikirtimo vieta sutampa su balto apskritimo centru, o kraštinės plotis sudaro apie vieną šeštąją stačiakampio aukščio. Svastika – tai taip pat ir vienas iš dažnai lietuvių liaudies mene besikartojančių motyvų. Teismas pabrėžė, jog iš byloje esančių fotonuotraukų, prie bylos pateiktų ir teismo posėdžio metu apžiūrėtos nuotraukos - daiktinio įrodymo, nešto eisenos metu, matyti, kad joje matomas simbolis vizualiai yra panašus į nacistinės Vokietijos svastiką. Tačiau pagal teismo apibrėžtus simbolio ar ženklo panašumo į nacistinės Vokietijos svastiką kriterijus (spalvą, jį sudarant naudojamas geometrines figūras, naudojamų geometrinių figūrų lokalizaciją ir tarpusavio santykį bei naudojamų geometrinių figūrų proporcijas) matyti, kad kryžius (svastika), pavaizduotas melsvame fone. Teismas akcentavo, kad nacistinėje svastikoje naudojamų geometrinių figūrų – balto apskritimo, kuris yra raudono stačiakampio centre nėra. Kryžiaus centre - šešiakampe rozete. Todėl, teismo vertinimu, darytina išvada, kad nesant nacistinės Vokietijos svastikos ženkle naudojamų geometrinių figūrų – balto apskritimo, kuris yra raudono stačiakampio centre ir kryžiaus centre esant šešiakampei rozetei bei atsižvelgiant į tai, kad kryžius pavaizduotas melsvame o ne baltame fone, teismas daro išvadą, kad vaizduojamas ženklas negali būti laikomas nacistinės Vokietijos svastikos modifikuota versija, kurios demonstravimas užtraukia atsakomybę pagal ATPK 188¹⁸ straipsnį.
Pirmosios instancijos teismas taip pat pastebėjo, kad D. Č. eitynių metu Vasario 16-osios minėjimo dalyviams pasakojo apie Lietuvos istoriją, jokių kitų veiksmų jis nedemonstravo, elgėsi kultūringai, platinti ar skleisti nacistinę ideologiją nesiekė, plakatą su senovės lietuvių dirbinių nuotrauka demonstravo manydamas, kad jo veiksmas dera su Lietuvos valstybės atkūrimo kontekstu, siekdamas pabrėžti sukakties reikšmę, Lietuvos valstybės istorinę praeitį, kurį nėra siejama su nacistinės Vokietijos ideologija. Plakatas nebuvo demonstruojamas kaip nacistinių okupacinių režimų propaganda ir atsižvelgiant, į tai, kad demonstruojant nuotrauką nebuvo naudojama jokių kitų minėto rėžimo simbolių, konstatuotina, kad nuotraukos demonstravimas eitynių metu nesudarė palankių sąlygų kurtis nacių ir neonacių bei panašią simboliką naudojančioms antidemokratines idėjas propaguojančioms organizacijoms. Todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra ir kito privalomo asmens patraukimo pagal ATPK 188¹⁸ straipsnio 1 dalį kriterijaus – konteksto, kuriame naudojamas simbolis.{[P]}Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo D. Č. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188¹⁸ straipsnyje įvykio ir sudėties, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
III.
Apeliaciniu skundu administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija - Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas - prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas 2012 m sausio 25 d. nutarimu vertindamas administracinėn atsakomybėn patraukto D. Č. nešto plakato turinį apsiribojo tik tapatumo su nacistinės Vokietijos vėliava neradimu, tuo tarpu administracinis kaltinimas asmeniui pareikštas, kaip jau buvo minėta, ne už nacistinės Vokietijos oficialaus simbolio demonstravimą, bet už nacistinės svastikos pagrindu sudaryto ženklo naudojimą, t. y. modifikuotą simbolį, t. y. šis simbolis išdidintas tiek ir taip, kad būtų akcentuojama svastika, kuri yra tokios konfigūracijos, kokia naudota nacistinėje Vokietijoje. Kaip akcentuojama apeliaciniame skunde, simbolis negali būti be paskirties, jis visada atspindi kokią nors idėją, sąvoką ir pan., kokią jai yra suteikęs žmogus. Apeliaciniame skunde pažymima, jog istorinis laikmetis aiškiai pakeitė svastikos, kaip teigiamo ženklo, reikšmę, todėl svastikos, kurią naudojo nacistinė Vokietija (pagal laikrodžio rodyklę), pritaikymas vėliavose ar kitokiuose ženkluose pirmiausia asocijuojasi su tomis idėjomis, mintimis, kurias jai buvo suteikęs nacistinis režimas. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Č. pasirinko būtent šią, o ne kitą svastiką. Jis pasigamino plakatą, kurį nešė eitynėse su daug kartų padidintu ir išryškintu svastikos simboliu, po kuriuo nebuvo jokių užrašų ar nuorodų į jo įstorinę ar muziejinę vertę, todėl 2010 m. vasario 16 d. eitynių dalyviai minėto plakato prasmę ir reikšmę suprato kaip nacistinių simbolių demonstravimą.
2. 2008 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. X-1675 kaip atsakas į visuomenėje nuolat kylančios diskusijas dėl netolerancijos nacizmo ir komunizmo režimų idėjoms, plintant nacistinio ir komunistinio totalitarinio režimo simbolių viešam naudojimui, ATPK papildytas 188¹⁸ straipsniu. Įstatyme pabrėžta, jog pagrindinis jo tikslas - uždrausti Lietuvoje tokį demokratinės visuomenės narius žeidžiantį nacistinės ir komunistinės simbolikos naudojimą, kuris būtų suprantamas kaip nacistinių, ar komunistinių okupacinių režimų propaganda ir sudarytų palankias sąlygas kurtis nacių ir neonacių, komunistų ir neokomunistų bei panašią simboliką naudojančioms antidemokratines idėjas propaguojančioms organizacijoms. Institucija pažymi, jog įvertinus tai, kas nustatyta, jai nekyla abejonių dėl D. Č. naudoto plakato priskyrimo nacistinės svastikos pagrindu sudarytam ženklui.
3. Apeliaciniame skunde Institucija atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo atveju pats pirmosios instancijos teismas sukėlė teisinę koliziją - tuos pačius visuomeninius santykius skirtingai reguliuodamas arba nustatydamas skirtingas teisines pasekmes. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog problema tampa sudėtingesnė, kai priimami skirtingi sprendimai, kai teisės sistemų normos reguliuoja tą patį atvejį nevienodai, t. y. numato skirtingas teisines pasekmes. Institucija pažymi, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.11.-4521-718/2010 dėl 2010 m. vasario 16 d. įvykio pagal ATPK 188¹⁸ straipsnio 1 dalį pripažino, jog asmuo panaudojo nacistinės svastikos pagrindu sudarytą ženklą, t. y. modifikuotą simbolį ir jam paskyrė 500 Lt baudą su plakato konfiskavimu, o tas pats teismas dėl 2010 m. gegužės 5 d. įvykio pripažino, kad tame pačiame plakate nepanaudotas nacistinės svastikos pagrindu sudarytas ženklas ir asmens atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188¹⁸ straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju D. Č. buvo pareikštas administracinis kaltinimas už tai, kad jis 2010 m. vasario 16 d., 11.30 val., Lietuvos Nepriklausomybės minėjimo metu, eitynėse, Rumpiškės – Sausio 15-osios g., Klaipėdoje, nešėsi nuotrauką, kurioje pavaizduotas nacistinės Vokietijos simbolis, bei šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188¹⁸ straipsnyje (nacistinių ar komunistinių simbolių platinimas ar demonstravimas).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ATPK 188¹⁸ straipsnis (2009 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-305 redakcija) numato, kad nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo arba vėliavų, ženklų ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar uniformų arba nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų platinimas, naudojimas susirinkime ar kitame masiniame renginyje arba kitoks demonstravimas, taip pat nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimu. Pagal šį straipsnį neatsako asmuo, kuris padaro šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais, asmuo, kuris naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką, taip pat Antrojo pasaulinio karo dalyvis, vilkintis savo uniformą. Iš šios teisės normos turinio matyti, jog taikant administracinę atsakomybę už nacistinių simbolių demonstravimą pagal ATPK 188¹⁸ straipsnio nuostatas būtina nustatyti, kad konkretūs simboliai, kurie buvo viešai demonstruojami, buvo sudaryti būtent nacistinių simbolių pagrindu, t. y. turi būti įrodytas viešai demonstruotų simbolių akivaizdus ryšys (panašumas) su atitinkamais nacistiniais simboliais (pvz., svastika, nacistiniu SS ženklu ir pan.).
Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Č. 2010 m. vasario 16 d., 11.30 val., Lietuvos Nepriklausomybės minėjimo metu, eitynėse, Rumpiškės – Sausio 15-osios g., Klaipėdoje, nešėsi nuotrauką (plakatą) su ženklu primenančiu svastiką (b. l. 8). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog byloje yra duomenų patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Č. demonstruotose nuotraukose (plakatuose) pavaizduotas ženklas galimai atitinka XIII – XIV a. žiedo, rasto 1999 m. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje, atvaizdą (b. l. 22 – 24). Analogišką versiją, jog visais atvejais buvo demonstruojamas senovės Lietuvos archeologinis radinys, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. Č. išsakė ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu.
Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje negalima vienareikšmiškai teigti, jog D. Č. padarė ATPK 188¹⁸ straipsnyje numatytą pažeidimą (viešai demonstravo simbolius, sudarytus nacistinių simbolių, t. y. nacistinės svastikos, pagrindu), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo imtis visų galimų priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti. Pažymėtina, kad D. Č. demonstruotų simbolių (ženklų) pobūdžio įvertinimas inter alia, yra susijęs su istorijos faktų analize, t. y. specifinėmis mokslinėmis istorinėmis žiniomis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nesiėmė pakankamai veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos, nors pripažintina, jog tokia galimybė nagrinėjamu atveju yra – pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada ir (ar) specialisto paaiškinimas. Todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėjo svarstyti galimybę skirti byloje ekspertą (specialistą), turintį atitinkamų istorijos mokslo žinių bei objektyviai galintį įvertinti D. Č. demonstruotų ženklų pobūdį (jų ryšį su nacistinės Vokietijos simboliais). Teisėjų kolegijos nuomone, būtent ekspertizės skyrimas ar specialisto paaiškinimų gavimas šiuo atveju gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams dėl D. Č. demonstruotų simbolių pobūdžio pašalinti ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, ar D. Č. objektyviai padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.