- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- N-62-1318-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00818-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 50.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutarimo D. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutarimu D. Č. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188¹⁸ straipsnį („Nacistinių ar komunistinių simbolių platinimas ar demonstravimas“) nutraukė konstatavęs, jog asmens veikoje nėra pažeidimo sudėties. Teismas nurodė, jog D. Č. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad šis 2010 m. vasario 16 d., 11.30 val., Lietuvos Nepriklausomybės minėjimo eitynėse, Rumpiškės – Sausio 15-osios g., Klaipėdoje, nešėsi plakatą, kuriame pavaizduotas nacistinės Vokietijos simbolis. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus pateikti duomenys patvirtina, jog D. Č. Vasario 16-osios minėjimo metu neštame plakate atvaizduotas XIII-XIV a. apkalėlis – svastika su šešiakampe rozete centre, rastas 1986 m. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje, saugomas Kernavės archeologijos ir istorijos muziejuje. Teismas nurodė, jog nacistinės Vokietijos svastika – tai raudonai baltame fone pavaizduotas juodos spalvos kryžiaus pavidalo ženklas su lygiais, stačiu kampu užlenktais, galais, o iš byloje esančių fotonuotraukų aiškiai matyti, jog D. Č. neštame plakate pavaizduotas simbolis, nors ir panašus, tačiau netapatus nacistinės svastikos ženklui. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, šį simbolį įvertino kaip Lietuvos istorijos paveldą, o ne kaip nacistinės Vokietijos simbolį. Taip pat pabrėžė, jog ATPK 188¹⁸ straipsnio 2 dalis pateikia baigtinį sąrašą tikslų, kuriuos nustačius, pirmojoje dalyje apibrėžtos veikos neužtraukia administracinės atsakomybės. Teismas priėjo išvadą, jog D. Č. eitynių metu Vasario 16-osios minėjimo dalyviams pasakojo apie Lietuvos istoriją, jokių kitų veiksmų jis nedemonstravo, elgėsi gražiai, tikslo platinti ar skleisti nacistinę ideologiją neturėjo, plakatą su senovės lietuvių dirbinių nuotrauka demonstravo švietimo tikslais, siekdamas informuoti visuomenę apie istorinius Lietuvos įvykius.
II.
Nesutikdamas su Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog D. Č. klaidingai suprato vykdęs muziejaus populiarinimo bei švietėjišką veiklą, nes Kernavės archeologinis muziejus nuo 2005 m. yra uždarytas, o pats jokia muziejų veikla neužsiima. D. Č. teiginiai, kad svastiką demonstravo švietėjiškai tikslais, taip pat abejotini, nes jis dalyvavo eitynėse, o ne vienkartiniame neformaliojo suaugusiųjų švietimo renginyje. Pažymi, jog tiek eitynių dalyviai, tiek tarptautinė bendruomenė demonstruotos svastikos prasmę suvokė kaip nacistinį simbolį ir jį pasmerkė. Teigia, jog lietuvių praeityje naudotos svastikos buvo prieš laikrodžio rodyklę, tuo tarpu D. Č. demonstruotoji – pasukta pagal laikrodžio rodyklę, kokią naudojo nacistai. Atkreipia dėmesį į tai, jog D. Č. svastikos nedemonstravo kaip archeologinio radinio, o pasigamino plakatą su daug kartų padidintu ir išryškintu svastikos simboliu. Tvirtina, jog teismas rėmėsi šališko liudytojo M. J. parodymais bei neteisingai konstatavo, kad D. Č. plakate demonstruotas simbolis nėra tapatus nacistinės Vokietijos svastikai. Teismo apibūdinta nacistinė Vokietijos svastika atitinka nacistinės vėliavos aprašymą, tačiau tokios svastikos skiriamasis bruožas – pagal laikrodžio rodyklę pasukta svastika. Pabrėžia, jog Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas rašytinio prašymo žygiuoti eitynėse su plakatuose pavaizduotomis svastikomis negavo ir leidimo su jais eiti eisenoje nedavė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą D. Č. atžvilgiu nutraukė konstatavęs, jog pastarojo veiksmuose nėra ATPK 188¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog tokia išvada nėra pakankamai pagrįsta.
ATPK 188¹⁸ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinę atsakomybę užtraukia nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo arba vėliavų, ženklų ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar uniformų arba nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų platinimas, naudojimas susirinkime ar kitame masiniame renginyje arba kitoks demonstravimas, taip pat nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas. Iš pacituotos normos matyti, ką įstatymų leidėjas yra priskyręs nacistinei ir komunistinei simbolikai, ir kokius veiksmus su ja draudžiama atlikti. Taigi tokiems simboliams priskirti ne tik oficialūs nacistinės Vokietijos, SSRS, Lietuvos SSR bei nacistinių ar komunistinių organizacijų atributai, bet ir pastarųjų modifikacijos.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokole D. Č. pareikšto administracinio kaltinimo matyti, jog atsakomybėn šis patrauktas už šiuos veiksmus - plakato, kuriame pavaizduotas nacistinės Vokietijos simbolis –– svastika - nešimą eitynėse, t. y. nacistinės svastikos pagrindu sudaryto ženklo naudojimą susirinkime (eitynėse).
Taigi šiuo atveju pirmiausia nustatytina, ar D. Č. 2010 m. vasario 16 d. neštas plakatas Lietuvos Nepriklausomybės minėjimo eitynėse laikytinas nacistinės svastikos pagrindu sudarytu ženklu. Aiškindamasis šį objektyviosios pažeidimo pusės elementą, apylinkės teismas be kita ko konstatavo, jog svastika – šventas simbolis, senovėje plačiai naudotas beveik visuose pasaulio žemynuose, tuo tarpu nacistinė svastika - tai raudonai baltame fone pavaizduotas juodos spalvos kryžiaus pavidalo ženklas su lygiais, stačiu kampu užlenktais, galais, kurio D. Č. neštame plakate nebuvo.
Nagrinėjamu bylos aspektu pabrėžtina, jog apylinkės teismas vertindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nešto plakato turinį apsiribojo tik tapatumo su nacistinės Vokietijos vėliava neradimu, tuo tarpu administracinis kaltinimas asmeniui pareikštas, kaip jau buvo minėta, ne už nacistinės Vokietijos oficialaus simbolio demonstravimą, bet už nacistinės svastikos pagrindu sudaryto ženklo naudojimą, t. y. modifikuotą simbolį. Iš bylos medžiagos matyti, jog D. Č. eitynėse nešė plakatą su XIII-XIV a. apkalėlio - svastika su šešiakampe rozete centre - nuotrauka. Paminėtas apkalėlis saugomas Kernavės archeologijos ir istorijos muziejuje, jo originalus dydis tik 27×27 mm, šis ženklas erdvinis (b. l. 26). Tuo tarpu D. Č. eitynėse neštame plakate minėta svastika išdidinta tiek ir taip (plakato dydis didesnis nei metras), kad akcentuojama tik svastika, kuri, beje, yra tokios pat konfigūracijos, kokia naudota nacistinėje Vokietijoje (b. l. 8). Teisėjų kolegija pastebi, jog simbolis negali būti be paskirties, jis visada atspindi kokią nors idėją, sąvoką ir pan., kokią jai yra suteikęs žmogus. Pažymėtina, jog istorinis laikmetis aiškiai pakeitė svastikos – kaip teigiamo ženklo - reikšmę, todėl svastikos, kurią naudojo nacistinė Vokietija (pagal laikrodžio rodyklę), pritaikymas vėliavose ar kitokiuose ženkluose pirmiausia (nes tai netolima Lietuvos istorinė patirtis) asocijuojasi su tomis idėjomis, mintimis, kuriomis jai buvo suteikęs nacistinis režimas, todėl vertinant, ar D. Č. naudotas plakatas laikytinas nacistinės svastikos pagrindu sudarytu ženklu, šiuo atveju buvo būtina įvertinti visas reikšmingas įvykio aplinkybes bei plakato panaudojimo kontekstą, kas šiuo atveju nebuvo apylinkės teismo atlikta.
Pažymėtina ir tai, jog ATPK papildytas 188¹⁸ straipsniu 2008 m. liepos 3 d. įstatymu Nr.X-1675 kaip atsakas į visuomenėje nuolat kylančios diskusijas dėl totalitarizmo palikimo naikinimo ir kai kurias neigiamas visuomenės raidos tendencijas, kai nyksta netolerancija nacizmo ir komunizmo režimų idėjoms, plinta nacistinio ir komunistinio totalitarinio režimo simbolių viešas naudojimas ir pan. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pabrėžta, jog pagrindinis jo tikslas - uždrausti Lietuvoje tokį demokratinės visuomenės narius žeidžiantį nacistinės ir komunistinės simbolikos naudojimą, kuris būtų suprantamas kaip nacistinių ar komunistinių okupacinių režimų propaganda ir sudarytų palankias sąlygas kurtis nacių ir neonacių, komunistų ir neokomunistų bei panašią simboliką naudojančioms antidemokratines idėjas propaguojančioms organizacijoms. Taigi, įvertinus tai, kas nustatyta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl D. Č. naudoto plakato priskyrimo nacistinės svastikos pagrindu sudarytam ženklui.
Apylinkės teismas byloje taip pat konstatavo, kad D. Č. veika neužtraukia atsakomybės dar ir dėl to, jog pastarasis eitynių metu pasakojo Lietuvos istoriją, tikslo platinti ar skleisti nacistinę ideologiją neturėjo, o plakatą demonstravo švietimo tikslais, siekdamas informuoti visuomenę apie istorinius Lietuvos įvykius.
Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 188¹⁸ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pagal šį straipsnį neatsako asmuo, kuris padaro šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais, asmuo, kuris naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką, taip pat Antrojo pasaulinio karo dalyvis, vilkintis savo uniformą. Matyti, jog pateiktas baigtinis sąrašas tikslų, kuriuos nustačius, pirmoje dalyje apibrėžtos veikos neužtraukia administracinės atsakomybės, todėl įvertinus analizuojamo straipsnio konstrukciją (straipsnio 1 dalyje expressis verbis nenustatyta, kad atsakomybę užtraukia straipsnyje įvardinti veiksmai, kurie atliekami tik turint tam tikrą aiškiai apibrėžtą (konkretų) tikslą (siekiant jo)), darytina išvada, jog paminėtos išimtys taikytinos tik išsamiai ištyrus bylos aplinkybes bei taip, kad nebūtų paneigta paties ATPK 188¹⁸ straipsnio paskirtis.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apylinkės teismas pritaikė dvi išimtis - visuomenės informavimą apie istorinius įvykius bei švietimo tikslus, tačiau tokios savo išvados visiškai nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinus paminėtas išimtis teleologiniu, sisteminiu, lingvistiniu ir loginiu teisės aiškinimo metodais, daro išvadą, jog švietimo tikslais atliekami ATPK 188¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyti veiksmai neužtraukia atsakomybės tuomet, kai tai atlieka švietimo sistemos subjektai (pvz. švietimo įstaigos moko apie totalitarinius režimus, atitinkamai naudoja nacistinius ar komunistinius simbolius ir pan.), o visuomenės informavimas apie istorinius ir dabarties įvykius atliekant straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus neužtraukia atsakomybės, kai vieša informacija teikiama visuomenei taip, jog tampa aišku, kas ir kodėl atitinkamą simbolį naudojo, teikiant informaciją neiškreipiamos objektyvios istorinės žinios ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, jog D. Č. išsilavinimas – vidurinis, pasiaiškindamas dėl pažeidimo šis pripažino, jog buvo pakviestas sudalyvauti renginyje, kuriame turėjo palaktą su saulės simbolika, tačiau tokio savo veikimo motyvų ir tikslų neatskleidė (b. l. 7), o versiją apie tai, kad veikė visuomenės informavimo apie istorinius įvykius ir švietimo tikslais, iškėlė tik teisme (b. l. 14 – 21, 52 - 53). Iš bylos medžiagos matyti, jog dėl D. Č. demonstruoto plakato tarp eitynių dalyvių kilo nepasitenkinimas, į tai sureagavo visuomenės informavimo priemonės, įvairių bendruomenių atstovai, kas leidžia asmens veiksmus vertinti kaip galimai provokuojančius. Todėl įvertinus tai, kas nustatyta bei atsižvelgus į naudoto plakato turinį (žymiai išdidintas radinys, pačiame plakate jokių prierašų ir paaiškinimų apie jo istorinę vertę nebuvo), plakato demonstravimo vietą (gatvė ir bažnyčios šventorius) ir laiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrįstų ir nepašalintų abejonių dėl D. Č. atliktos veikos tikslų, t. y. neva vykdyto visuomenės informavimo apie istorinius įvykius. Pažymėtina, jog vertinant, ar D. Č. iš tiesų informavo visuomenę apie Lietuvos istorinius įvykius, apylinkės teisme apklaustas tik paties atsakomybėn patraukto asmens nurodytas ir prašomas iškviesti liudytojas M. J., kurio nešališkumu galima suabejoti, nes būtent jo nuotraukų pagrindu ir buvo padarytas plakatas, kartu su teiktu teismui pareiškimu D. Č. pateikė dokumentus, kurie buvo adresuoti būtent M. J. Tuo tarpu tose pačiose eitynėse kitus plakatus nešę ir kartu su D. Č. sulaikyti dar trys asmenys, taip pat tarnybinius pranešimus surašę Institucijos pareigūnai teismo apklausti nebuvo. Įvertinus tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismo išvada dėl ATPK 188¹⁸ straipsnio 2 dalyje įtvirtintų išimčių taikymo padaryta nesurinkus visų būtinų įrodymų spręsti apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrąją elgseną ir ketinimus, todėl ji pripažintina nepagrįsta.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.