Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-6479-803/2015 pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovams antstoliui V. M., A. M. ir K. d. V. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas gauna mažas pajamas, iš kurių turi išlaikyti šeimą, kurioje auga mažametis vaikas. Teismas neįvertino aplinkybių, jog ieškovo atžvilgiu yra vykdomi net keli išieškojimai pas skirtingus antstolius. Šiuo metu išieškojimas yra nukreiptas ir į ieškovo gyvenamąjį būstą, paskelbtos antrosios turto varžytinės. Ieškovo skoliniai įsipareigojimai, jam, kaip fiziniam asmeniui, yra ypač dideli, ieškovas neturi lėšų jiems padengti, be to, ieškovo turimas turtas yra areštuotas arba išvaržomas, todėl nelikvidus. Ieškovas neturi piniginių lėšų, negauna pajamų iš darbinės veiklos, vienintelės jo gaunamos pajamos yra iš Vilniaus savivaldybės tarybos nario veiklos (kanceliarinės išlaidos), kurias jis paskiria savo šeimos išlaikymui.Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas gali sumokėti žyminį mokestį. Jam priklausantis 33,3 ha žemės sklypas yra parduotas varžytinių pirkėjai V. De Vitte, o lėšos perduotos kreditoriui – A. M.. Ginčas yra kilęs būtent dėl šio turto - žemės sklypo. Ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą dėl neteisėtų antstolio bei išieškotojo veiksmų, kadangi vykdymo procese buvo šiurkščiai pažeistos ieškovo teisės, sukelta neproporcingai didėlė žala. Išvaržius ieškovui priklausiusį žemės sklypą, jis neteko galimybės verstis žemės ūkio veikla, atitinkamai gauti pajamas iš ūkininko veiklos, todėl jo finansinė padėtis žymiai pasunkėjo. Teismas, vertindamas finansinę padėtį, neatsižvelgė aplinkybę, jog ieškovas, negalėdamas verstis ūkininko veikla, neteko vieno pagrindinių pajamų šaltinių, todėl jo finansinė padėtis yra sudėtinga. Ieškovas teisinės pagalbos kreipėsi į advokatų kontorą, o teismo nutartyje nurodomi advokatai priklauso vienai kontorai. Darbo organizavimo lankstumui gali būti sudaromos kelios atstovavimo sutartys su keliais atstovais, tačiau nėra pagrindo teigti, jog dėl to ieškovui teikiamos paslaugos turėtų būti apmokestinamos du kartus. Faktas, jog ieškovas yra profesionaliai atstovaujamas, savaime negali pagrįsti ieškovo finansinės padėties. Teismas nepagrįstai siekė suvaržyti ieškovo teisę kreiptis į teismą ir profesionaliai ginti savo pažeistas teises bei interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliantas kelia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria šis teismas, spręsdamas jo ieškinio priėmimo klausimą, taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir įpareigojo apeliantą sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantas tinkamai neįrodė (nepagrindė) savo prastos finansinės padėties kreipimosi į teismą metu. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo pateiktus duomenis bei turimo turto vertę ir likvidumą, gaunamas pajamas, įsipareigojimus šeimai bei kreditoriams, kas, apelianto teigimu, šiuo metu jam neleidžia sumokėti visą žyminio mokesčio sumą.

Pasisakant dėl tokių skundo argumentų pagrįstumo, pirmiausiai būtina aptarti prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo tenkinimo sąlygas ir tvarką. Kaip ir kiekviena procesinė teisė, teisė kreiptis į teismą su ieškiniu įgyvendinama pagal CPK nuostatas. Viena iš šios teisės įgyvendinimo sąlygų yra nustatyto žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo pagrindus bei tvarką (CPK 83 str., 84 str.). Tokiu būdu įstatymų leidėjas siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, CPK įtvirtino ir atleidimo nuo žyminio mokesčio (ar jo dalies) bei šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio 2010-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010). Taigi pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į šio asmens turtinę padėtį, turi diskrecijos teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau toks prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą, t. y. sunkią finansinę padėtį ir duomenis, kad tokia padėtis ateityje nepagerės (CPK 12 str., 178 str.). Pažymėtina, kad asmens turtinę padėtį, sudarančią prielaidas jį atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, nusako ne tik atitinkamu laikotarpiu jo (ne)gautos pajamos ir / ar jų dydis, bet ir kiti ją apibūdinantys rodikliai. Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo didesnės / mažesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Šią savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 7 d.).

Asmens turtinę asmens padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teismui, o taip pat kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis (kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina kartu su kita bylos medžiaga, kadangi keliamam klausimui įvertinti būtina visapusiška informacija apie visą apelianto turtinę padėtį; CPK 314 str.), kuriais remiantis nustatyta, kad: 1) apeliantas šioje byloje inicijuoja teisminį ginčą dėl jam priklausiusio 33,30 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo varžytinėse teisėtumo; 2) apeliantui nuosavybes teise priklauso ir 2,8 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), į kurį antstolis taip pat siekia nukreipti išieškojimą; 3) 2015-11-10 antstolio patvarkymu paskelbtos apeliantui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio 3 kambarių buto (duomenys neskelbtini) antrosios varžytinės (b. l. 133-135). Jokių kitų duomenų, leidžiančių vertinti apelianto turtinę padėtį bei jos pokyčius laiko perspektyvoje į bylą nepateikta, nors tokia pareiga, kaip minėta, tenka prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo reiškiančiam asmeniui (CPK 83 str. 3 d., 178 str.).

Tai konstatavus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad esamų duomenų aiškiai nepakanka apelianto turtinę padėtį pripažinti itin sunkia, sudarančią teisines prielaidas atleisti jį nuo beveik viso mokėtino už ieškinį žyminio mokesčio (apeliantas yra sumokėjęs vos 2,4 proc. nustatyto dydžio mokesčio). Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų apie jo banko sąskaitose esamus piniginių lėšų likučius, šių lėšų srautus ir jų naudojimą, duomenų iš VĮ „Regitra“ apie turimas transporto priemones, duomenų iš Valstybinio socialinio draudimo apie turimus (turėtus) darbo teisinius santykius ir / ar priskaičiuotas/ išmokėtas/ gaunamas išmokas, pašalpas, duomenų iš VĮ Registrų centras apie visus jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus ir pan. Tokių įrodymų pateikimo būtinybę akcentavo pirmosios instancijos teismas, o apeliantas, atstovaujamas advokatų, ignoravo šiuos teismo nurodymus ir tokių duomenų neteikė taip pat ir apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad apeliantas taip pat neteikė duomenų, liudijančių jo nedarbingumą arba apie darbo (pajamų šaltinių) paieškas, juolab turint tokių ženklių ir vykdytinų įsipareigojimų savo kreditoriams, neteikė duomenų apie savo šeimyninę padėtį, išlaikomus asmenis bei jų amžių, nors pats nurodė, kad gyvena sudaręs santuoką. Nesama ir duomenų apie jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausantį turtą, pinigines lėšas, esančias jos banko sąskaitose, gaunamas pajamas, socialines išmokas, pašalpas ir kt. Tokioje situacijoje įrodymų nepakankamumo neigiami padariniai (t. y. rizika neįrodyti blogos savo turtinės padėties) tenka pačiai prašančiai atleisti nuo žyminio mokesčio šaliai (t. y. apeliantui).

Su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad jo teisės naudotis profesionalių atstovų (advokatų) teisinėmis paslaugomis negali būti suvaržytos, o įstatymas nedraudžia advokato paslaugomis besinaudojantį asmenį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, apeliacinės instancijos teismas sutinka. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvardijo apelianto sudarytą sutartį dėl atstovavimo, kurioje paslaugas teikiantys nurodomi du advokatai, kliūtimi spręsti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio klausimą. Kita vertus, tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų teisingų išvadų, kad nagrinėjamoje byloje nepateikti duomenys (jų trūksta) susidaryti išsamiai nuomonei apie apelianto turtinę padėtį bei galimus jos pokyčius laiko perspektyvoje. Kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys apie vykdomus priverstinio išieškojimo veiksmus iš apelianto turimo nekilnojamojo turto (gyvenamosios patalpos) kitokios išvados dėl apelianto turtinės padėties įvertinimo nesuponuoja, jų nepakanka pripažinimui, kad ir šiuo metu jis neturi finansinių galimybių sumokėti žyminį mokestį bei neturės tokios galimybės ir ateityje. Šiuo nurodytu - laiko perspektyvos - aspektu nesutiktina su tokiais atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs apelianto prašymo atleisti nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies, suvaržė apelianto konstitucines teises į teisminę gynybą. Nesant jokių faktinių duomenų paneigti labiau tikėtinai išvadai, kad tokia apelianto turtinė padėtis yra tik laikina (pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį), gali būti taikomas kitas, CPK 84 straipsnyje numatytas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutas. Tačiau jį teismas turi teisę taikyti tik pateikus atitinkamą ir taip pat motyvuotą bei įrodymais pagrįstą prašymą. Tokio pobūdžio prašymo atidėti jam žyminio mokesčio sumokėjimą apeliantas neteikė. Teismo atsisakymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo neatima teisės kreiptis į teismą ir motyvuotai to prašyti, pateikus prašymo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus.

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis pagrįstai atsisakė atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio dalies už ieškinį sumokėjimą. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, apeliantui nustatomas naujas terminas Vilniaus apygardos teismo 2015-11-23 nutarties reikalavimams įvykdyti, išaiškinant, kad sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti S. G. terminą iki 2016 m. kovo 25 d. įskaitytinai šioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nustatytiems trūkumams pašalinti.