Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eL2-2240-797/2022, pagal kreditorės A. K. pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė A. K. kreipėsi pareiškimu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXIII skyriaus tvarka dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė kreditorės naudai išieškoti iš skolininko A. K. 57 902,85 Eur skolą, 20 265,99 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2022 m. sausio 26 d., 7 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 393,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 1 d. priėmė įsakymą išieškoti iš skolininko A. K. 57 902,85 Eur skolą, 20 265,99 Eur palūkanas, 7 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 78 168,84 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 1 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 393,00 Eur žyminį mokestį kreditoriui A. K.

3. Pareiškėja P. J. miško darbų individuali įmonė teismui pateikė prieštaravimus dėl 2022 m. vasario 1 d. priimto teismo įsakymo, kuriais prašė P. J. miško darbų individualią įmonę įtraukti į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu; panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2240-797/2022 bei atsisakyti priimti kreditorės A. K. pareiškimą skolininkui A. K.

4. Nurodė, kad pareiškėja P. J. miško darbų individuali įmonė yra skolininko A. K. kreditorė. Tikėtina, jog skolininkas siekia išvengti įsipareigojimų vykdymo kreditoriams, todėl keliamos bylos su nepagrįstais reikalavimais jam, su kuriais jis sutinka, nes taip jau buvo pasielgta byloje Nr. eA2-476-357/2020, kurioje nepagrįsti reikalavimai A. K. buvo panaikinti. Skolininkas A. K. sutinka su A. K. reikalavimais ir kitose bylose, o procesas naudojamas kaip įrankis apsunkinti kitiems kreditoriams išieškojimą iš A. K. turto. Kreditorės A. K. pareiškimas nepagrįstas ir dėl to, kad ji nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos. Teismo įsakymu nusprendžiama dėl kitų kreditorių teisių apimties, be to, tikėtina, kad paskolų apskritai nebuvo, todėl pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

11. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismo įsakymas panaikintas ir pareiškimas paliktas nenagrinėtas, CPK 435 straipsnio 5 dalies pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2022 m. vasario 2 d. gydytojo įrašą ir koronarografiją (DS) Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas nurodo, jog šie duomenys patvirtina, kad jam galėjo būti 2022 m. vasario 2 d. po pietų teisme įteikti procesiniai dokumentai, t. y. teismo įsakymas.

14. Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

15. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad apelianto pateikti įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo priimti 2022 m. vasario 23 d. ir yra nagrinėjamoje civilinėje byloje (b. l. 83, 84), sprendžia, jog yra pagrindas atsisakyti priimti apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus.

Dėl teismo įsakymo panaikinimo

16. Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. Šiame skyriuje reglamentuotas civilinis procesas yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neišklausius priešingos šalies pozicijos ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (CPK 435 straipsnio 1 dalis, 436 straipsnio 1 dalis). Teismo įsakymas neskundžiamas apeliacine ar kasacine tvarka, įsiteisėja per nustatytą 20 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo, skolininkui nepareiškus prieštaravimų (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą (CPK 436 straipsnio 4 dalis). Todėl šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą (CPK 437, 438 straipsniai) ir turėtų realią galimybę per įstatyme nustatytą terminą pareikšti prieštaravimus.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta ir į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

18. CPK 435 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir šio Kodekso 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo priėmimo, teismas, atsižvelgdamas į pareiškimo trūkumų pobūdį, nutartimi pareiškimą palieka nenagrinėtą arba bylą nutraukia, taip pat panaikina teismo įsakymą, jeigu jis yra priimtas (CPK 435 straipsnio 5 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad jam teismo įsakymas buvo įteiktas 2022 m. vasario 2 d. po pietų, jam atvykus į teismą, todėl teismas nepagrįstai panaikino jau įsiteisėjusį teismo įsakymą.

20. Nagrinėjamu atveju 2022 m. vasario 1 d. byloje teismas priėmė teismo įsakymą ir nutartį, kuria skolininko turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones. Iš byloje esančio 2022 m. vasario 2 d. apelianto prašymo matyti, kad teisme jam buvo įteikta šioje byloje 2022 m. vasario 1 d. priimta nutartis (b. l. 13). Taip pat byloje esančiame informaciniame lape apeliantas yra pasirašęs, kad jis 2022 m vasario 2 d. gavo 2022 m. vasario 1 d. nutartį. Nors apeliantas skunde teigia, kad teismo įsakymas jam buvo įteiktas 2022 m. vasario 2 d. po pietų, po to, kai buvo atlikta širdies operacija ir pridėjo medicininius dokumentus, tačiau byloje esantis 2022 m. vasario 2 d. gydytojo įrašas nepatvirtina aplinkybės, kad tą dieną apeliantui teisme buvo įteiktas teismo įsakymas (b. l. 83). Nors apeliantas skunde teigia, kad teismo darbuotoja suklydo ir netinkamai pažymėjo apie apeliantui įteiktą teismo įsakymą, tačiau, kaip matyti prašymą gauti procesinį dokumentą ir patvirtinimą apie gavimą 2022 m. vasario 2 d. pildė pats apeliantas ir pats prašyme bei informaciniame lape pasirašė, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad jam vasario 2 d. teisme buvo įteiktas teismo įsakymas.

21. Vadovaujantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams, tėvams, sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Taip pat procesinius dokumentus galima pasirašytinai įteikti adresatui teisme (CPK 127 straipsnis).

22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantui teismo įsakymas, pranešimas, kreditorės pareiškimas 2022 m. vasario 1 d. buvo išsiųsti paštu pareiškime nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantui neatsiėmus procesinių dokumentų pašte, jie neįteikti grąžinti teismui (b. l. 23). Teismas nustatęs, kad apeliantas dirba, pakartotinai procesinius dokumentus 2022 m. vasario 18 d. išsiuntė apeliantui į darbovietę, tačiau darbovietėje dokumentai jam nebuvo įteikti ir 2022 m. kovo 3 d. grąžini teismui (b. l. 106). Tai, kad apeliantui iki 2022 m. vasario 24 d. nebuvo įteiktas teismo įsakymas, patvirtina 2022 m. vasario 22 d. teisme elektroniniu paštu gautas apelianto prašymas, kuriame apeliantas nurodė, kad teismo siųstų paprastu paštu dokumentų negavo ir prašė juos jam siųsti elektroniniu paštu (b. l. 98). Teismas 2022 m. vasario 23 d. neįsiteisėjusį teismo įsakymą ir kitus procesinius dokumentus išsiuntė apeliantui elektroniniu paštu (b. l. 47), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundžiamos nutarties priėmimo metu teismo įsakymas nebuvo įsiteisėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad po to, kai buvo priimtas teismo įsakymas paaiškėjo, kad kreditorės A. K. pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, nes kreditorė keldama bylas A. K. su nepagrįstais reikalavimais, su kuriais A. K. sutinka, pagrįstai vadovaudamasis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, teismo įsakymą panaikino ir pareiškimą paliko nenagrinėtą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl pareiškimo pagrįstumo, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

23. Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto argumentų, kad jis seniai pirmosios instancijos teismo buvo prašęs jam skirtus procesinius dokumentus siųsti elektroniniu paštu, pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

24. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje.

25. Iš elektroninės bylos kortelės nustatyta, kad A. K. nėra prisijungęs prie LITEKO VEP sistemos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net tuo atveju, jei apeliantas būtų prisijungęs prie LITEKO VEP ir davęs pradinį sutikimą gauti procesinius dokumentus jo paskyroje, duotas sutikimas gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kitose bylose, savaime nereiškia, jog ir nagrinėjamoje naujoje byloje taip pat yra duotas susitikimas. Vertinant apelianto nurodytą aplinkybę, kad jis buvo prašęs teismo kitose bylose jam siųsti procesinius dokumentus elektroniniu paštu, paaiškintina, kad kiekvienoje naujai pradėtoje civilinėje byloje apeliantas turi duoti sutikimą teismui gauti procesinius dokumentus LITEKO VEP paskiroje arba prašyti teismo įteikti jam procesinius dokumentus elektroniniu paštu ir tokiu atveju patvirtinti elektroniniu paštu siųstų procesinių dokumentų gavimą.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi, panaikindamas teismo įsakymą ir kreditorės pareiškimą palikdamas nenagrinėtą, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, bei pagrįstai vertino, kad teismo įsakymas apeliantui nebuvo įteiktas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.