- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-20
- Bylos Nr.
- A20.-275-1021/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00649-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno teritorinės muitinės teikimą dėl administracinės nuobaudos – baudos pakeitimo į viešuosius darbus D. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2009-10-20 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.A2.11.-1021-594/2009 D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau -ATPK) 210 str. 1 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda 10000 litų bauda, taikant transporto priemonės ir gabentų cigarečių konfiskavimą. 2009-11-09 teismo nutarimu paskirtos baudos mokėjimas buvo išdėstytas 20 mėnesių laikotarpiui nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos, mokant kas mėnesį po 500 Lt.
2019-02-22 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose buvo gautas Kauno teritorinės muitinės teikimas 2019-02-18 Nr.(6.27)-1B-1961, kuriame prašoma remiantis išdėstytu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ATPK) 314 str. 1 d. D. R. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-10-20 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.11-1021-594/2009 paskirtą ir nesumokėtą 2650,75 EUR (vykdymo eigoje buvo išieškota 245,45 EUR) baudą pakeisti į 400 valandų nemokamų viešųjų darbų.
Teikime nurodoma, kad pažeidėjui nustatytu laiku geruoju nesumokėjus paskirtos baudos, Vilkaviškio rajono apylinkės teismas kreipėsi į antstolį A. M. dėl priverstinio baudos išieškojimo. 2019-01-16 antstolis A. M. pateikė Kauno teritorinei muitinei, kaip institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-10-20 nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.11-1021-594/2009, kartu pateikdamas išieškojimo negalimumo aktą 2019-01-09 Nr. S-19-135-1054. 2019-01-28 Kauno teritorinė muitinė kaip institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kreipėsi į D. R. dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. 2019-02-14 buvo gautas rašytinis D. R. sutikimas atlikti nemokamus viešuosius darbus. D. R. turto ir pajamų, į kuriuos gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, neturi, todėl bauda keistina į nemokamus viešuosius darbus. Kliūčių D. R. atlikti nemokamus viešuosius darbus nenustatyta, kadangi yra jo sutikimas atlikti tokius darbus.
Prie teikimo yra pridėtas rašytinis D. R. sutikimas, kuriame jis sutinka, kad jo nesumokėta bauda 2896,20 Eur būtų pakeista į nemokamus viešuosius darbus (400 val.), jis yra darbingas ir nėra kliūčių atlikti nemokamus viešuosius darbus.
Prie teikimo pridėtame antstolio A. M. 2019-01-09 išieškojimo negalimumo akte Nr.S-19-135-1054 nurodoma, kad vykdomosios bylos Nr.0135/10/01081, vykdomojo dokumento išdavimo data 2009-10-20, skolininkas D. R., išieškotojas Kauno teritorinė muitinė, skola 2896,20 Eur.. Antstolis nustatęs, kad nėra turto nei pajamų, vadovaudamasis CPK 631 str.1 d.2 p. nusprendė vykdomąjį dokumentą gražinti išieškotojui.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau - ATPK). Įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 5 str. 4 d. teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Teisena pagal ANK normos vyksta tik minėto Įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais. Todėl nagrinėjant šį teikimą taikytina ATPK teisena.
Administracinio teisės pažeidimo metu galiojusi ATPK redakcija nenumatė administracinės nuobaudos - baudos vykdymo senaties termino. Tik 2013-11-19 įstatymu Nr. XII-601, įsigaliojusiu nuo 2015-01-01, nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 str.1 d. nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. ATPK 313 str. buvo nustatyta, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. LITEKO duomenimis nutarimo pareiškėjas nebuvo apskundęs.
D. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn 2009-10-20, teisminiame bylos nagrinėjime jis dalyvavo, nutarimas įsiteisėjo 2009-11-02. Teismo 2009-11-09 nutarimu jam baudos mokėjimas išdėstytas 20 mėn. laikotarpiui nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, mokant kas mėnesį po 500 Lt., įsiteisėjo 2009-11-20. Iš antstolio A. M. pateiktos vykdomosios bylos Nr.0135/10/01081 matyti, kad patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą priimtas 2010-04-08, surašyti siūlymai ir raginimas D. R. geruoju sumokėti baudą. Nutarimo priėmimo momentu galiojusi ATPK 308 str. redakcija numatė, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, išskyrus šio kodekso 314 straipsnyje numatytus atvejus. ATPK 314 str.1 d. buvo nustatyta, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 str. nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti. Kadangi D. R. paskirtos baudos mokėjimas buvo išdėstytas 24 mėn. laikotarpyje, o antstoliui vykdyti nutarimas buvo perduotas šio išdėstymo metu, darytina išvada, kad jis vykdymui buvo perduotas laiku.
Nors nutarimo priėmimo metu senaties terminas nebuvo įstatymu nustatytas, iki to laiko teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas nutartis ir nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1300/2010, 2011 m. liepos 1d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3484/2011 ir kt.), ne kartą konstatavo, kad siekiant paisyti ATPK 7 str. numatytos nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reguliuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Todėl taikant nutarimo skirti baudą vykdymo senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35, 308 ir 313 str. str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 96 str. 1 d. 1 p. papunktyje „ a “ apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Žmogaus teisių apsaugos požiūriu nutarimas skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą negali būti vykdomas ilgiau, nei BK numatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis už baudžiamąjį nusižengimą. Kadangi BK 96 str. 1 d.1 p. papunktyje „a “ numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, dvejų metų senaties terminas turėtų būti taikomas ir vykdant nutarimą skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teismų praktiką, pareiškėjo atžvilgiu taikytinas 2 metų administracinės nuobaudos vykdymo terminas. Senaties eiga prasidėjo tuo metu, kai baudos išieškojimas buvo perduotas antstoliui, t.y. 2010-04-10, kai nutrūko baudos sumokėjimo savanoriškai 20 mėnesių terminas, o senaties terminas suėjo 2012-04-10. Tačiau BK 96 str. 3 d. numato, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja, o šio str. 4 d. nustatyta, kad senaties eiga nutrūksta jos eigoje padarius naują nusikalstamą veiką. BK 96 str. nepateikia vengimo apibrėžimo. ATPK 308 str.1 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-01-01, ir galiojusi iki 2017-01-01 numatė nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo 5 metų terminą, tačiau nenumatė vykdymo termino senaties termino eigos sustojimo, nutrūkimo ar atsinaujinimo. ANK 672 str. 3 d. irgi nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai nuo šio kodekso 675 str. 2 d. nustatyto termino pabaigos, bei taip pat nenumato senaties eigos termino sustojimo dėl vengimo sumokėti paskirtą baudą. Administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi ATPK 314 str.3 d. nustatė, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, teismo nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dešimt litų baudos. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims. Pažeidėjui nesutikus, bauda gali būti pakeista ne ilgesniu kaip trisdešimties parų administraciniu areštu, skaičiuojant vieną arešto parą už dvidešimt litų baudos. Šio str. 5 d. nustatyta, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, teismo nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dešimt litų baudos. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims. Pažeidėjui nesutikus, bauda gali būti pakeista ne ilgesniu kaip trisdešimties parų administraciniu areštu, skaičiuojant vieną arešto parą už dvidešimt litų baudos. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolis šios įstatymo pareigos neįvykdė, nesikreipė senaties eigoje pareiškimu į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą, prašydamas spręsti administracinės baudos pareiškėjui pakeitimo areštu ar viešaisiais darbais klausimą.
Šiuo metu galiojančio ANK 376 str.3 d. nustatyta, kad jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienus metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. Šio str. 4 d. nustatyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai praneša šio kodekso 673 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai. Šio kodekso 673 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos teikimu teismas savo nutarimu, o kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ne teismo tvarka, – pati nutarimą skirti baudą priėmusi institucija (pareigūnas) savo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais. Šiose ANK normose išviso nekalbama apie asmens, kuriam skirta bauda, vengimą sumokėti baudą
ATPK 8 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios. Dabar galiojančio ANK 3 str.2 d. nustatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Taigi šios taisyklės buvo ir yra taikytinos ir asmenims, kurių atžvilgiu vykdoma administracinė nuobauda, šiuo atveju antstolio vykdomas baudos išieškojimas. Nors Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu 2013-11-19 įstatymo Nr.XII-601 18 str. 3 d. nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad galiojusiame ATPK senaties terminas nebuvo įvirtintas, jis buvo išaiškintas teismų sprendimais tuo metu, kol ATPK nebuvo nustatytas 5 m. baudos vykdymo senaties terminas. Kadangi tiek ATPK, ANK normos nustato, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, ir vykdymo procese turi atgalinio veikimo galią, todėl po 2015 m. sausio 1 d. nustatant administracinės nuobaudos - baudos vykdymo senaties terminus, netaikytina BK 96 str. numatyta analogija, kad senaties terminas sustoja vengiant sumokėti baudą, kadangi ATPK 308 str.1 d. redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01, senaties eigos sustojimo nenumatė, to nenumatė ir paskutinė galiojusi ATPK redakcija, bei dabar galiojantis ANK. BK 96 str.1 d.1 p. a) papunktis už baudžiamojo nusižengimo padarymą numato 2 m. apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminą, su senaties eigos sustojimu, o už administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo numatytas ir dabar galiojantis 5 m. baudos vykdymo senaties terminas yra žymiai didesnis, tačiau be senaties eigos sustojimo. Todėl būtų neprotinga, nesąžininga ir neteisinga taikyti didesnį negu 5 m. administracinės nuobaudos išieškojimo terminą, nes taikant BK 96 str. analogiją, kartu taikant senaties termino eigos sustojimą, bendras administracinės baudos išieškojimo terminas išaugtų iki maksimalaus 15 metų termino, nustatyto BK 96 str.4 d., numatyto už nusikalstamos veikos padarymą, kai tuo tarpu asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą ar administracinį nusižengimą po 2015-01-01 taikomas maksimalus 5 m. senaties terminas. Netaikant maksimalaus 5 m. administracinės nuobaudos išieškojimo termino, bus pažeistas pamatinis principas, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Kadangi 5 m. senaties maksimalus terminas prasidėjo 2010-04-10, o baigėsi 2015-04-10, vengimo požymio nemumato, todėl nėra teisinės reikšmės tas faktas, ar pareiškėjas vengė, ar nevengė sumokėti baudą kaip administracinę nuobaudą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad baudos vykdymo senaties terminas yra suėjęs, todėl ji negali būti keičiama viešaisiais darbais.
ATPK 309 str. 1 d. nustato, jog klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, protokolą surašęs organas (pareigūnas). Atitinkamai ir nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, protokolą surašiusiam organui (pareigūnui). Šioje byloje nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, o protokolas buvo surašytas Kauno teritorinės muitinės, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju būtent ši institucija yra įgaliota priimti sprendimą dėl nutarimo vykdymo nutraukimo suėjus administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminui. Šiuo metu galiojančio ANK 673 str.1 d. nustatyta, kad nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę atlieka ir su šio nutarimo vykdymu susijusius klausimus sprendžia nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas), o tais atvejais, kai nutarimą priėmė teismas, – institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad sprendimą dėl nutarimo vykdymo senaties turėtų priimti institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės pažeidimo tyrimą, t.y. Kauno teritorinė muitinė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 308, 309,314 straipsniais,
nutaria:
Kauno teritorinės muitinės teikimo netenkinti.
Pasiūlyti Kauno teritorinei muitinei priimti procesinį sprendimą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutarimu Nr.A2.11-1021-594/2009, D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 1 dalyje, paskirtos 10000 Lt (2896,20 Eur) dydžio baudos neatliktos dalies 2650,75 Eur vykdymo nutraukimo, suėjus vykdymo senaties terminui.
Šios nutarties kopiją (nuorašą) išsiųsti antstoliui, Kauno teritorinei muitinei ir nubaustajam D. R. per tris darbo dienas nuo jos priėmimo.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.