Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-118-350/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-03-13Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-21Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-21
Bylos Nr.
1A-118-350/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53948-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis, Donatas Jatužis, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-118-350/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53948-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Vanago ir Donato Jatužio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato D. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 90 parų arešto bausme bei skirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Bausmė skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 15 d. iki 2020 m. kovo 13 d.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. K. nuteistas už tai, kad 2019 m. gruodžio 20 d., apie 22.10 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą – smogęs vieną kartą ranka K. M. į veidą, nukentėjusiajam nuo smūgio pargriuvus ant žemės, papurškęs ašarinių dujų į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, pagrobė 15 Eur vertės S. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Grand Prime“, su joje buvusia nukentėjusiajam K. M. priklausančia 2 Eur vertės SIM kortele, taip pat 1,50 Eur vertės 1 talpos butelį alaus „Kalnapilis“, tuo padarydamas S. K. 15 Eur, o K. M. - 3,50 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimo motyvai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. kovo 13 d. nuosprendį, perkvalifikuoti A. K. veiksmus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti švelnesnę – arešto – bausmę.

2.1. Nurodo, jog kyla abejonių ar nuteistojo veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, nes A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme paaiškino, jog nukentėjusįjį užpuolė turėdamas tikslą atkeršyti už prieš tai su grupe jaunuolių kilusį konfliktą, o telefoną iš K. M. paėmė bijodamas, kad jis nepaskambintų. Apelianto teigimu, smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas tik keršto tikslu, nesant sumanymo užvaldyti svetimą turtą. Tai įrodo ir ta aplinkybė, kad K. M. telefono A. K. nepasiėmė, o paliko jį ant suoliuko. Be to, užvaldytas turtas yra bevertis. Nukentėjusysis nurodė, jog nusikaltimu turtinė žala jam nebuvo padaryta, liudytoja S. K. taip pat patvirtino, kad pagrobtas telefonas buvo naudotas, sudužusiu ekranu, todėl bevertis. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad S. K. yra liudytoja, todėl laikytina, jog teismas sutinka, kad žala nusikaltimu šiam asmeniui nebuvo padaryta. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

2.2. Iš kaltinimo turėtų būti pašalinta aplinkybė, kad A. K. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, nes nuteistojo neblaivumas nebuvo nustatytas, jis pats nurodė, kad alaus bare išgėrė vieną bokalą alaus, girtas nesijautė, nurodė, kad neblaivumas galimai neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

2.3. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad A. K. padarė nusikaltimą, numatytą ne BK 180 straipsnio 1 dalyje, o BK 140 straipsnio 1 dalyje, taip pat į tai, kad nuteistasis prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, turtinė žala nusikaltimu niekam nepadaryta, nukentėjusysis A. K. jokių pretenzijų nebeturi, nuteistasis yra susaistytas socialiniais ryšiais, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, pasižada nebedaryti naujų nusikaltimų, todėl bausmė jam turėtų būti švelninama.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras A. M. prašo atmesti šį skundą ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį.

3.1. Nurodo, kad apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog A. K. padarė plėšimą, nes nuteistasis ne tik panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau jį ir apiplėšė, o ta aplinkybė, kad pagrobtas turtas nėra didelės vertės ir byloje nepareikštas civilinis ieškinys, įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Nuteistojo tyčios turinį atskleidžia K. M. parodymai, jog A. K. reikalavo pasakyti telefono atrakinimo kodą, taip pat N. K. parodymai, kad nuteistasis telefoną išmetė tik tada, kai negalėjo jo įjungti, nes įrenginys buvo apsaugotas kodu.

3.2. Skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nuteistojo asmenybę, įvertino visas kitas aplinkybes ir pagrįstai skyrė A. K. galutinę subendrintą 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Dėl veikos kvalifikavimo

6. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neanalizavo paskatų, nulėmusių fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį K. M., ir kokių padarinių tokiais veiksmais buvo siekta, neatsižvelgė į tai, kad A. K. užvaldytas turtas buvo bevertis, todėl nepagrįstai kvalifikavo nuteistojo veiksmus pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. A. K. gynėjo vertinimu, nuteistojo veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

6.1. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir kai turtas pagrobiamas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Tačiau sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek ir smurto panaudojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

6.2. Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad A. K. nukentėjusiojo K. M. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą ir pagrobė, t. y. neteisėtai užvaldė jo turtą – telefoną bei butelį alaus. Tai reiškia, kad A. K. veikoje yra visi nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai ir pagal šį straipsnį jis skundžiamu nuosprendžiu kaltu pripažintas visiškai pagrįstai.

6.3 Šiuo atveju A. K. nurodyta smurto pradėjimo naudoti K. M. atžvilgiu priežastis – kad betarpiškai prieš nagrinėjamą įvykį kavinėje tarp jo ir grupės jaunuolių, kurioje galimai buvo ir K. M., kilo žodinis konfliktas, dėl ko jis iš keršto pradėjo nuo grupės atsiskyrusį K. M. mušti, veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi, nes akivaizdu, jog tyčia pagrobti K. M. turtą A. K. kilo dar iki smurto naudojimo prieš nukentėjusįjį pabaigos, t. y. jo tyčia tik smurtauti prieš nukentėjusįjį peraugo į plėšimą. Pastaroji aplinkybė visiškai įrodyta nuketėjusiojo K. M. parodymais, kurių A. K., duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teisme neneigė, jog paėmęs nukentėjusiojo telefoną A. K. šio reikalavo pasakyti ir telefono atrakinimo kodą, be to, šią nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę patvirtino ir įvykio liudytojas N. B., parodęs, jog girdėjo, kad A. K. įvykio metu reikalavo nukentėjusiojo pasakyti kodą.

6.4 Tuo pačiu tai visiškai paneigia apeliaciniame skunde nurodytą neva A. K. telefono paėmimo iš nukentėjusiojo priežastį – tik kad pastarasis negalėtų paskambinti ir akivaizdžiai įrodo nuteistojo siekį telefoną pasisavinti ir juo ateityje naudotis. Pastarąją aplinkybę taip pat patvirtina ir kartu su A. K. įvykio metu buvusios liudytojos N. K. parodymai, kad eidamas po įvykio nuteistasis bandė įjungti telefoną, tačiau jis buvo apsaugotas kodu, todėl A. K. šį telefoną numetė.

6.5 Taigi, apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis neturėjo tyčios pasisavinti telefono, o jį paėmė tik tam, kad nukentėjusysis neišsikviestų pagalbos, yra visiškai nepagrįstas. Be to, pastaroji aplinkybė, t. y. telefono paėmimo priežastis, taip pat neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui, kadangi A. K. buvo įgijęs galimybę telefonu disponuoti – elgtis savo nuožiūra, kas reiškia, jog šį telefoną jis pasisavino.

6.6. Apeliantas teigia, kad A. K. užvaldytas K. M. telefonas yra bevertis, kadangi jo savininkė S. K. patvirtino, jog pagrobtas telefonas buvo naudotas, sudužusiu ekranu, todėl, nuteistojo gynėjo vertinimu, toks daiktas negali būti laikomas plėšimo dalyku. Šis apeliacinio skundo argumentas taip pat visiškai nepagrįstas. Plėšimo dalykas yra svetimas turtas. Šio nusikaltimo sudėties buvimui plėšimo būdu pagrobto turto vertė reikšmės neturi. Nagrinėjamu atveju pagrobto telefono vertę apylinkės teismas nustatė remdamasis liudytojos S. K. parodymais ir pažyma apie tokios būklės telefono rinkos vertę. Iš šios pažymos matyti, kad pagrobto telefono vertė yra 15-20 Eur. Telefonas buvo veikiantis, todėl akivaizdu, kad šio turto beverčiu laikyti nėra jokio pagrindo.

6.7 Be to pažymėtina, kad įvykio metu iš K. M. buvo pagrobtas ne tik telefonas, bet ir butelis alaus, kurį nuteistasis parsinešė namo ir išgėrė, bei SIM kortelė, buvusi telefone. Akivaizdu, kad šie daiktai taip pat yra A. K. svetimas turtas, turintys atitinkamą, nors ir nedidelę, vertę, o aplinkybė, kad nei K. M., nei S. K., kuri jai nebereikalingą telefoną buvo atidavusi naudotis nukentėjusiajam, dėl turto pagrobimo iš K. M. nuteistajam nereiškia pretenzijų (civilinio ieškinio) taip pat jokios reikšmės A. K. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.

Dėl 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų taikymo

7. Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai A. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

7.1. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ar medicininės apžiūros aktu, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2012, 2K-297/2010, 2K-644/2005, 2K-613/2011, 2K-405/2012,2K-41-697/2015 ir kt.).

7.2. Iš byloje esančių duomenų (liudytojos N. K., paties nuteistojo parodymų) matyti, kad A. K. betarpiškai prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. kavinėje jis gėrė alų, o liudytoja N. K. patvirtino ir tai, kad alkoholį nuteistasis vartojo ir prieš ateidamas į kavinę, todėl išgėręs alaus jau buvo gerokai apgirtęs (t. 1, b. l. 59-60). Tai neabejotinai patvirtina, kad nusikaltimą A. K. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

7.3. Nors apeliantas teigia, jog nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad išgertas alkoholio kiekis turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, tačiau iš nuteistojo parodymų, duotų teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis pripažino, jog alkoholis galimai įtakojo jo veiksmus. Tą, kad išgėręs nuteistasis būna karštakošis, patvirtino ir liudytoja N. K. (t. 1, b. l. 57-58). Taigi, nuteistajam pripažinus, kad nusikalstamos veikos padarymą sąlygojo ir alkoholis, bei buvusiai A. K. sutuoktinei, su kuria nuteistasis nusikaltimo padarymo metu kartu gyveno, patvirtinus, kad būdamas išgėręs nuteistasis tampa ūmaus būdo, apylinkės teismas pagrįstai pripažino esant A. K. atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, numatytai BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Dėl bausmės

8. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde pateiktas prašymas sušvelninti A. K. paskirtą bausmę.

8.1. BK 41 straipsnyje apibrėžta bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (t. y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių (ne) buvimą ir kitas).

8.2. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas A. K. paskyrė mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei šio straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 1 metus 6 mėnesius – bei bausmę sumažino trečdaliu ir skyrė A. K. 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę apylinkės teismas įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmės turinčias aplinkybes – kad padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas, į tai, jog yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai), taip pat į tai, jog nuteistasis anksčiau teistas net 10 kartų, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka (per laikotarpį nuo 2017 iki 2020 metų – net 26 kartus). Teismas įvertino ir tai, jog nuteistasis yra išsituokęs, vykdo individualią veiklą.

8.3. Nors apeliantas teigia, jog nuteistasis ateityje pasižada nebedaryti naujų nusikaltimų, todėl bausmė jam turėtų būti švelninama, tačiau, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, šis apeliacinio skundo teiginys laikytinas visiškai deklaratyviu, o BK 41 straipsnyje nurodyta bausmės paskirtis jo atžvilgiu gali būti įgyvendinta tik pirmos instancijos teismo buvo paskirta straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausme – laisvės atėmimu. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – kad nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą ir darbą bei socialinius ryšius šios išvados nepaneigia.

8.4 Atsižvelgiant į tai, kad A. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijos vidurkis, kolegija daro išvadą, jog paskirtoji bausmė tiek rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga, ji paskirta įvertinus visas BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nėra jokio teisinio pagrindo švelninti A. K. paskirtą bausmę apeliacinio skundo motyvais.

9. Esant visoms išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. gynėjo advokato D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algirdas GaputisDonatas JatužisEvaldas Vanagas