- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-148-302/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Gintaras Pečiulis, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Social Solutions“, uždarajai akcinei bendrovei „DG ir Ko“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Social Solutions“ ir uždarajai akcinei bendrovei „DG ir Ko“ dėl 2014 m. lapkričio 27 d. susitarimo dėl 2013 m. gruodžio 30 d. sutarties termino pratęsimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2014 m. lapkričio 27 d. susitarimą dėl 2013 m. gruodžio 30 d. statybos rangos sutarties darbų atlikimo termino pratęsimo kaip prieštaraujantį imperatyvioms Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 18 straipsnio 8 dalies nuostatoms bei pažeidžiantį viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus; priteisti solidariai iš atsakovių 88 277,05 Eur dydžio delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovė nurodė, kad 2013 m. gruodžio 30 d. tarp ieškovės ir atsakovių buvo sudaryta viešojo pirkimo–pardavimo statybos rangos sutartis. Atsakovėms vėluojant laiku atlikti darbus, 2014 m. rugsėjo 2 d. susitarimu ir 2014 m. lapkričio 27 d. susitarimu (ginčijamu susitarimu) jų atlikimo terminas buvo pratęstas daugiau, nei numatė sutarties nuostatos. Trečiasis asmuo nustatė sutarties vykdymo pažeidimą, pasireiškusį nepagrįstu sutarties pakeitimu, ir pripažino netinkama finansuoti 87 786,96 Eur netesybų sumą, kuri nebuvo pareikalauta iš atsakovių. Ieškovės teigimu, šią riziką turi prisiimti abi sutarties šalys.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirkimo dokumentuose įtvirtinta sąlyga, jog kapitalinio remonto darbai vykdomi veikiančioje įstaigoje, išsamiau nebuvo detalizuota nei pirkimo sąlygose, nei sutartyje. Todėl teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad iš šios ypatingos sąlygos atsakovės turėjo suvokti, jog: nuo 15 val. iki 10 val. ryto joms bus negalima dirbti triukšmingų, keliančių vibraciją ir elektros energijos tiekimo pokyčius darbų; atliekant vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukciją bus galima atjungti ne daugiau kaip vieną stovą aukšte, prieš tai suderinus su kituose pastato aukštuose veikiančiais ligoninės skyriais. Pagrįstais teismas laikė atsakovių argumentus, kad ieškovė 2014 m. vasario 18 d. raštu nustatė kitas, siurprizines darbų atlikimo sąlygas, nei buvo nustatytos viešojo pirkimo sąlygose bei sutartyje. Šios sąlygos nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovėms sudarant sutartį. Taip pat teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog ieškovė pirkimo sąlygose nustatytais terminais ar pagal atsakovių poreikį perdavė 5D4/p pastate esančias patalpas atsakovėms, o ieškovės argumentus, kad darbų apimtys pastate 5D4/p yra nedidelės ir neturėjo įtakos atliekamų darbų trukmei, vertino kaip nepakankamus daryti priešingai išvadai, nes pirkimo sąlygos išimčių dėl darbų apimties nenumatė. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog darbų atlikimo terminas buvo pratęstas išimtinai dėl nuo atsakovių priklausančių aplinkybių, t. y. vėlavimo atlikti darbus sutartyje nustatytu terminu ir sprendė, jog ginčijamo susitarimo darbų atlikimo terminas buvo pratęstas sutarties 6.6 p. nurodytų aplinkybių pagrindu. Dėl to teismas laikė, kad ginčijamas susitarimas neprieštarauja imperatyvioms VPĮ nuostatoms bei nepažeidžia viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.Teismas konstatavo, jog ieškovei neįrodžius, kad darbų atlikimo terminas buvo pratęstas išimtinai dėl nuo atsakovių priklausančių aplinkybių, t. y. vėlavimo atlikti darbus sutartyje nustatytu terminu, delspinigiai negali būti priteisiami. Pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino praleidimo, teismas laikė, jog jo eiga prasidėjo 2016 m. sausio 21 d., kai VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra priėmė sprendimą pripažinti netinkamais finansuoti 87 876,97 EUR sumą, ir konstatavo, jog termino pateikti teismui ieškinį ieškovė nepraleido.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad darbų atlikimo terminas buvo pratęstas išimtinai dėl atsakovių kaltės. Pirma, patalpos pastate 5D4/p atsakovėms buvo perduotos pagal jų poreikį, jokių pretenzijų dėl perdavimo ieškovė iki kreipimosi į teismą iš atsakovių negavo, darbai šiame pastate buvo menkaverčiai, todėl spręstina, jog šių patalpų perdavimas neturėjo reikšmės ginčijamo susitarimo sudarymui. Antra, 2014 m. vasario 18 d. rašte nurodytos darbų atlikimo sąlygos atsakovėms nebuvo siurprizinės. Pirkimo dokumentuose buvo įtvirtinta, jog remonto darbai vykdomi veikiančioje įstaigoje. Be to, pateikus atsakovėms minėtą raštą, jokios pretenzijos, pasiūlymai ar pageidavimai ieškovei pateikti nebuvo. Jei 2014 m. vasario 18 d. rašte pateikta informacija atsakovėms būtų dariusi esminę reikšmę, 2014 m. rugsėjo 2 d. susitarimas dėl sutarties pratęsimo būtų sudarytas ne 6.4 p. (sutartyje numatyta galimybė pratęsti terminą 60 dienų) bet 6.6 p. pagrindu (dėl ieškovo nurodymo sustabdyti visų darbų arba jų dalies vykdymą), tačiau šiuo atveju taip nebuvo. Aplinkybę, jog būtent UAB „DG ir Ko“ neveikimas sąlygojo būtinybę sudaryti ginčijamą susitarimą liudija byloje esantys rašytiniai įrodymai (sutarties vykdymo metu UAB „Social Solutions“ perėmė iš esmės visus UAB „DG ir Ko“ darbus). Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nesiaiškino ar ieškovė buvo davusi atsakovėms nurodymą sustabdyti darbų ar jų dalies vykdymą bei ar ginčijamu susitarimu nebuvo pažeistos imperatyvios VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatos. Ieškovė sutiko sudaryti ginčijamą susitarimą, atsižvelgdama į ligoninės funkcijas bei pareigą užtikrinti nepertraukiamą jų vykdymą, be to, nesutikus jai būtų reikėję rengti naują viešąjį pirkimą taip prarandant Europos Sąjungos struktūrinių fondų suteiktas lėšas. Sutarties įvykdymo terminą pratęsus beveik dvigubai ilgiau, nei numatė sudaryta viešojo pirkimo sutartis, buvo pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, kadangi pagrįsta manyti, kad vykdant pirkimą potencialūs tiekėjai neteikė pasiūlymų pirkime, nes laikė sutarties vykdymo terminą esant per trumpą. Atsakovė UAB „Social Solutions“ atsiliepime su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Ieškovė laiku neperdavė atsakovėms patalpų, esančių pastate 5D4/p, dėl ko atsakovės prarado galimybę darbus atlikti sutartais terminais. Be to, 2014 m. vasario 18 d. raštu ieškovė iš dalies sustabdė atliekamus darbus nurodydama, jog tam tikru ligoninės darbo metu negalima atlikti dalies suplanuotų darbų. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu bei teisėtu. Sudarant ginčijamą susitarimą nebuvo pažeista VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostata, kadangi toks pažeidimas būtų galimas tik tada, jei darbų atlikimo termino keitimas nebūtų numatytas pačioje sutartyje. Šiuo atveju darbų atlikimo termino pratęsimą nustatė sutarties 6.4, 6.6 ir 10.6 punktai, dėl ko tai negali būti laikoma imperatyvių normų pažeidimu. Atsakovė UAB „DG ir Ko“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog skundžiamo susitarimo sudarymą sąlygojo aplinkybės, jog ieškovė laiku neperdavė atsakovėms patalpų, esančių pastate 5D4/p bei 2014 m. vasario 18 d. rašte numatė siurprizines darbų atlikimo sąlygas.Susitarimu nebuvo pakeistos sutarties sąlygos, kadangi darbų termino pratęsimą leido pačios sutarties nuostatos (6.4 ir 6.6 p.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
Dėl papildomų įrodymų
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Ieškovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui papildomus įrodymus – atsakovių 2015 m. vasario 18 d. papildomo susitarimo prie 2013 m. lapkričio 5 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 13/11/05-1 su lydraščiu kopiją, ieškovės I-ojo ir II-ojo Kardiologijos skyrių kapitalinio remonto, darbų grupės (etapo) kainos mėnesiais išskaidymo procentais pagal planuojamą darbų grupės (etapo) įvykdymą kopiją ir ieškovės 2014 m. liepos 31 d. pretenzijos UAB „DG ir Ko“ „Dėl rangos darbų“ Nr. K2-*2620 kopiją. Ieškovė prašo teismo priimti šiuos įrodymus į bylą ir juos vertinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog minėti nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Tai, jog ieškovės patalpose, ryšium su ikiteisminio tyrimo atlikimu, buvo vykdoma krata ir jos metu buvo paimti tam tikri su viešuoju pirkimu susiję dokumentai, šios aplinkybės nepagrindžia. Net jei tarp konfiskuotų dokumentų ir buvo su apeliaciniu skundu ieškovės pateikti dokumentai, tikėtina, jog ieškovė turėjo galimybę gauti šių dokumentų kopijas, ar bent jau šios galimybės egzistavimo apeliaciniame skunde nepaneigė. Dėl šios priežasties ieškovės pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.
Faktinės aplinkybės
2013 m. gruodžio 30 d. tarp ieškovės ir atsakovių buvo sudaryta viešojo pirkimo–pardavimo statybos rangos sutartis. Sutarties 6.1 p. numatyta, kad darbų atlikimo terminas yra 8 mėnesiai nuo darbų pradžios, o sutarties 6.4 p. – kad darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas iki 60 dienų. Statybvietės priėmimo–perdavimo aktas šalių pasirašytas 2014 m. sausio 27 d. 2014 m. rugsėjo 2 d. tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl darbų atlikimo termino pratęsimo – darbų atlikimo terminas, vadovaujantis sutarties 6.4 p., buvo pratęstas 60 dienų. 2014 m. lapkričio 27 d. tarp šalių buvo sudarytas dar vienas susitarimas dėl darbų atlikimo termino pratęsimo, darbų atlikimo terminas pratęstas 180 dienų. Baigiamasis atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas komisijos ir šalių pasirašytas 2015 m. gegužės 26 d.Sutartimi sulygti darbai buvo finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra užfiksavo įtariamą pažeidimą dėl rangovo vėluojamų atlikti darbų ir atliko pažeidimo tyrimą, jo metu nustatė, kad ginčijamus susitarimu buvo nepagrįstai pakeista sutartis, – pratęstas sutarties vykdymo terminas. Tai laikė esminiu sutarties keitimu (naujos sutarties sudarymu). Nustatė, kad sudarius ginčijamą susitarimą buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai bei VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostata. Trečiasis asmuo netinkama finansuoti pripažino 87 786,97 Eur netesybų sumą, kuri nebuvo pareikalauta iš atsakovių kaip netesybos už sutarties nevykdymą laiku už laikotarpį nuo ginčijamo susitarimo sudarymo iki darbų perdavimo akto sudarymo dienos, t. y. 179 dienas.
Dėl ginčijamo susitarimo pripažinimo negaliojančiu
CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Nagrinėjamu atveju ieškovė VšĮ Respublikinė Panevėžio Ligoninė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu, kaip prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms (VPĮ 18 straipsnio 8 daliai ir 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems lygiateisiškumo ir skaidrumo principams), šalių (užsakovo ir rangovų) 2014 m. lapkričio 27 d. sudarytą susitarimą dėl 2013 m. gruodžio 30 d. sutarties galiojimo pratęsimo. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčijamas susitarimas neprieštarauja VPĮ 18 straipsnio 8 daliai bei VPĮ 3 straipsnyje numatytiems viešųjų pirkimų principams, kadangi jis buvo sąlygotas pačios ieškovės veiksmų bei sudarytas vadovaujantis šalių sutartyje numatytos išlygos pagrindu. Ieškovė apeliaciniame skunde su šiomis teismo išvadomis nesutinka. Nurodo, jog darbų atlikimo terminas buvo pratęstas išimtinai dėl nuo atsakovių priklausančių aplinkybių ir toks termino pratęsimas prieštarauja VPĮ įtvirtintam reguliavimui, jog sudarytos viešojo pirkimo sutarties sąlygos negali būti keičiamos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms, o ieškovės apeliaciniame skunde pateiktus argumentus vertina kaip nesudarančius pagrindo padaryti priešingą išvadą.Nors CK 6.223 straipsnio 1 dalyje ir įtvirtinta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, tačiau viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Jau sudarytos ir vykdomos viešojo pirkimo sutarties keitimas atliekamas vadovaujantis VPĮ 18 straipsnio 8 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant, ar konkretus viešojo pirkimo sutarties sąlygų pakeitimas laikytinas draudžiamu sutarties pakeitimu VPĮ prasme, visų pirma vertintinos sutarties nuostatos. Tais atvejais, jeigu sutartyje detaliai aptarta, kaip bus keičiamos sutarties sąlygos įvykus tam tikrai šalių nurodytai aplinkybei, tai toks sąlygų pakeitimas nelaikytinas sutarties pakeitimu VPĮ prasme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016). Iš esmės ribojimas keisti viešojo pirkimo sutartį sietinas su vertinimu, ar šis keitimas laikytinas esminiu sutarties keitimu ar ne. Draudžiami tik esminiai sutarties keitimai, reiškiantys naujos sutarties sudarymą be atskiro tiekėjų varžymosi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (Teisingumo Teismo 2000 m. spalio 5 d. Sprendimas Komisija prieš Prancūziją, C?337/98, Rink. 2000, p. I-8377). Galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo: a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; b) labai išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 19 d. Sprendimas pressetext Nachrichtenagentur,C-454/06, Rink. 2008, p. I-4401; 2010 m. balandžio 13 d. Sprendimas Wall, C-91/08. Rink. 2010, p. I-2815). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013).Ši teismų praktika iš esmės sutampa ir su Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1S-43 patvirtintose Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų keitimo rekomendacijose įtvirtintais išaiškinimais (toliau – Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos). Šių rekomendacijų 6 punkte nustatyta, jog „Perkančioji organizacija turėtų iki pirkimo pradžios išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su pirkimo objektu, ir, esant poreikiui, pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje numatyti galimybę pirkimo sutarties vykdymo metu koreguoti tam tikras pirkimo pradžioje nustatytas sąlygas bei nurodyti pagrindus, kuriais remiantis turi būti vykdomos atitinkamos korekcijos. Šiuo atveju atskirų vykdymo sąlygų koregavimas numatytomis aplinkybėmis nelaikytinas pirkimo sutarties sąlygų keitimu, dėl kurio pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostatas privaloma kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą sutikimo (pavyzdžiui, pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje nustatyta, kad „atsiskaitymo terminai gali būti koreguojami, priklausomai nuo perkančiosios organizacijos gaunamo finansavimo“. Tokiais atvejais vykdydama pirkimo sutartį, perkančioji organizacija gali koreguoti darbų atlikimo etapus be Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo. Tačiau kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą sutikimo reikėtų, jei būtų ketinama pakeisti pirkimo sutarties sąlygą, pavyzdžiui, nustatant, kad „atsiskaitymo terminai negali būti koreguojami“).“ Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tiek viešojo pirkimo sąlygų 13.5 punkte, tiek ir šalių 2013 m. gruodžio 30 d. sudarytos viešojo pirkimo sutarties 3.5 punkte yra įtvirtinta iš esmės analogiška VPĮ 18 straipsnio 8 daliai nuostata, tačiau papildyta susitarimu, jog sutarties sąlygų keitimu nebus laikomas sutarties sąlygų koregavimas joje numatytomis aplinkybėmis. Kaip jau minėta, sutarties 6.1 punkte nustatytas darbų atlikimo terminas – 8 mėnesiai. Sutarties 6.4 punkte įtvirtinta, jog darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas iki 60 dienų, o 6.6 punkte – jog užsakovas, raštu nurodydamas priežastį, gali bet kada nurodyti rangovui sustabdyti visų darbų arba jų dalies vykdymą. Jeigu toks sustabdymas yra ne dėl rangovo kaltės, tai darbų atlikimo terminas turi būti pratęsiamas tiek, kiek trunka darbų sustabdymas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuostatos, atsižvelgiant į aukščiau minėtus VPĮ 18 straipsnio 8 dalies išaiškinimus, leidžia daryti išvadą, jog ginčijamas 2014 m. lapkričio 27 d. susitarimas buvo neesminis sutarties pakeitimas, kadangi jo sudarymo galimybė buvo numatyta pačioje viešojo pirkimo sutartyje (6.6 punkte) ir šalys neturėjo pareigos dėl jo sudarymo kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą. Šios išvados nepaneigia ir apeliantės argumentas, jog Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijose patariama sutarties terminą laikyti esmine sutarties sąlyga, kuri negali būti keičiama, kadangi iš pačių rekomendacijų 8 punkto matyti, jog aplinkybė, kad tam tikra sąlyga laikytina esmine, turi būti nurodyta pačioje sutartyje. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo. Šiuo atveju pažymėtina ir ta aplinkybė, jog darbų atlikimo termino pratęsimas, priešingai nei nurodė ieškovė, negalėjo turėti įtakos galimybei pirkime dalyvauti kitiems tiekėjams ar pirkimo laimėtoju pripažinti kitą tiekėją, nes apie aukščiau aptartas galimybes pratęsti pirkimo sutarties terminą visi potencialūs dalyviai buvo informuoti viešai paskelbiant pirkimo sąlygas, tarp jų ir statybos rangos sutarties projektą. Nors apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotą aplinkybę, jog aptariamas susitarimas buvo sudarytas remiantis sutarties 6.6 punktu, apeliacinės instancijos teismas ir dėl šios aplinkybės pateiktus ieškovės argumentus vertina kaip nepagrįstus. Kaip teisingai atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodė atsakovės, vien faktas, kad pirkimo sąlygose buvo numatyta aplinkybė, jog darbai bus vykdomi veikiančioje įstaigoje, neleido tiekėjui pagrįstai manyti kilsiant poreikiui kapitalinį patalpų remontą atlikti 2014 m. vasario 18 d. rašte nurodytomis sąlygomis. Šiuo raštu nustatytas darbo rėžimas, o būtent, kad nuo 15 val. iki 10 val. ryto galima dirbti tik netriukšmingus, nekeliančius vibracijos ir elektros energijos tiekimo pokyčių darbus, o vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcija galima tik atjungiant ne daugiau kaip vieną stovą aukšte, prieš tai suderinus su kituose pastato aukštuose veikiančiais ligoninės skyriais, laikytinas iš esmės apsunkinusiu atsakovių vykdomus kapitalinio remonto darbus bei iš dalies juos sustabdžiusiu. Šią aplinkybę patirtina ir pačios ieškovės 2014 m. lapkričio 25 d. atsakovėms pateiktas raštas „Dėl rangos darbų“, kuriame ji pripažįstą dalinį darbų sustabdymą ir dėl šios priežasties sutinka pratęsti darbų atlikimo terminą. Nors iš pirkimo sąlygų 2.9.6 punkto negalima daryti tiesioginės išvados, jog patalpos pastate 5D4/p turėjo būti perduodamos atsakovėms kartu su septintojo aukšto patalpomis (pirmuoju etapu), byloje esanti sudėtinė pirkimo sąlygų dalis –„Įkainotas veiklų sąrašas“, akivaizdžiai liudija, jog darbus 5D4/p pastate buvo planuojama atlikti pirmaisiais mėnesiais. Tuo tarpu ieškovė, būdama iš esmės atsakinga ne tik už statybvietės priėmimo – perdavimo akto sudarymą, bet ir realų patalpų perdavimą, tai atliko tik 2014 m. lapkričio mėnesį, taip nepateisinamai ilgam laikui sustabdydama darbus šiame objekte. Be kita ko pažymėtina ir tai, jog pačiame ginčijamame susitarime įtvirtinta, kad jis sudaromas remiantis sutarties 6.6 punktu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sutiktina su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog pačios ieškovės veiksmai sutarties vykdymo metu lėmė darbų sustabdymą ir ginčijamo susitarimo sudarymą. Kaip jau buvo minėta aukščiau, ginčijamas 2014 m. lapkričio 27 d. susitarimas buvo sudarytas sutartyje numatytu pagrindu (vadovaujantis sutarties 6.6 punktu) ir dėl šios priežasties negali būti laikomas esminiu šalių sudarytos statybos rangos sutarties keitimu, kuris turėtų būti atliekamas vadovaujantis VPĮ 18 straipsnio 8 punktu. Dėl šios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šis susitarimas imperatyvių įstatymo normų (VPĮ 18 straipsnio 8 dalies bei 3 straipsnio 1 dalyje numatytų viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų) nepažeidė, dėl ko nėra pagrindo pripažinti jį negaliojančiu vadovaujantis CK 1.80 straipsniu.
Dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimoIeškovė ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovių 88 277,05 Eur dydžio delspinigius ir 6 procentų procesines palūkanas. Nurodė, jog pareiga mokėti delspinigius atsakovėms kyla iš šalių sudarytos sutarties 6.3 punkto, kuriame įtvirtinta, jog jeigu rangovas vėluoja atlikti bet kokį darbą pagal grafiką ir nepateikia užsakovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, užsakovas gali reikalauti delspinigių dėl vėlavimo, kurių dydis yra 0,05 proc. nuo sutarties kainos per dieną. Delspinigiai negali būti reikalaujami, jei vėluojama dėl priežasčių, nepriklausančių nuo rangovo. Pažymėjo, jog panaikinus ginčijamą susitarimą būtų laikomą, kad darbai pagal statybos rangos sutartį turėjo būti baigti 2014 m. lapkričio 27 d., tuo tarpu realiai buvo baigti tik 2015 m. gegužės 26 d. Šiuo atveju pripažinus, jog pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada apie ginčijamo susitarimo neprieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms yra pagrįsta ir teisėta, nėra pagrindo spręsti dėl delspinigių už vėlavimą atlikti sutartimi sulygtus darbus priteisimo, taip pat ir procesinių palūkanų priteisimo.
Dėl procesinės bylos baigties
Aukščiau išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų sutarties sąlygų keitimą bei padarė pagrįstą išvadą, jog ginčijamu susitarimu nebuvo pažeistos imperatyvios VPĮ nuostatos, dėl ko naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovės UAB „Social Solutions“ ir UAB „DG ir Ko“ prašymų atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jas pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.