Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Saulius Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1 A-544-350/2014

2014 m. rugsėjo 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio (pirmininkaujantysis), Artūro Ridiko ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-05-02 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį: už vagystę 2014-02-18 - 2014-04-03 laikotarpiu – laisvės atėmimu dvejiems metams dviems mėnesiams, už 2014-04-06 vagystę – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; pagal BK 290 straipsnį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir iš dalies sudedant ir A. G. paskirta subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taikant BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė dviejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityta viena para jo išbūta laikinajame sulaikyme nuo 2014-04-03 iki 2014-04-04.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2014 metų vasario 18 d. iki 2014 metų balandžio 3 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kupiškyje (duomenys neskelbtini), sugadinęs durų spyną, pro duris įsibrovė į R. K. priklausantį butą, iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajai R. K. priklausantį turtą: dujinę viryklę dviejų degiklių 50 Lt vertės, dujų balioną su 10 l dujomis bendros 100 Lt vertės, dujų baliono reduktorių 10 Lt vertės, 2,5 m ilgio dujų baliono guminę žarną 20 Lt vertės, virdulį „Vulcano“ 90 Lt vertės, tualetinio popieriaus „Grite“ 8 ritinėlių pakuotę bendros 4,89 Lt vertės, 3 vnt. stiklinių bokalų bendros 9 Lt vertės, 18 vnt. cigarečių „LD Silver“ bendros 7 Lt vertės, butelį aliejaus „Z. S.“ 7 Lt vertės, stiklainį 600 mg „Kėdainių“ majonezo 5 Lt vertės, 3 vnt. šakučių ir 3 vnt. šaukštų bendros 10 Lt vertės, du pakelius „Rex“ skalbimo miltelių bendros 6 Lt vertės, indų ploviklį „Fairy“ 3,50 Lt vertės, indų plovimo kempinėlių pakuotę 10 vnt. „Optima linija“ bendros 1,19 Lt vertės, keptuvę su stikliniu dangčiu 50 Lt vertės, stalinį žadintuvą 8 Lt vertės, kirvį 30 Lt vertės, kineskopinį televizorių „Sharp“ su pulteliu bendros 200 Lt vertės, televizoriaus priedelį „TV Start“ su pulteliu bendros 88 Lt vertės, keturių šakų prailgintuvą 5 Lt vertės, televizoriaus lauko anteną su stiprintuvu 50 Lt vertės, 20 metrų antenos kabelio 50 Lt vertės, dulkių siurblį „Vitax“ 100 Lt vertės, 7 vnt. ritinių naujų tapetų bendros 70 Lt vertės, pripučiamą dvivietį čiužinį „Intex“ 70 Lt vertės, plastikinę pompą 6 Lt vertės, čiužinį 50 Lt vertės, dvi plunksnines pagalves bendros 60 Lt vertės, tuo nukentėjusiajai R. K. padarė bendrą 1160,58 Lt turtinę žalą.

Taip pat nuteistas už tai, kad 2014 metų balandžio 6 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kupiškyje (duomenys neskelbtini), pro duris įsibrovė į R. K. priklausantį butą, iš kur pagrobė svetimą, nukentėjusiajai R. K. priklausantį turtą: mikrobangų krosnelę „LG“ 130 Lt vertės, „Utenos“ šaltkrepšį 10 Lt vertės, lygintuvą „Riwa“ 1000W su dėžute 16 Lt vertės, šaukštelių, šakučių ir peilių rinkinį 30 Lt vertės, tuo nukentėjusiajai R. K. padarė bendrą 186 Lt turtinę žalą.

Be to, A. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį ir 290 straipsnį nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 3 d. apie 17.50 val., Kupiškio m. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato patalpose, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra: nepakluso teisėtam Panevėžio AVPK Kupiškio r. PK Operatyvaus valdymo poskyrio grupės pareigūnės - specialistės O. T. - reikalavimui rašyti pasiaiškinimą, šios pareigūnės atžvilgiu vartojo garbę ir orumą žeminančius žodžius, grasino susidorojimu, įspėtas nutraukti neteisėtus savo veiksmus jos, pareigūnės atžvilgiu, ranka trenkė į stalviršį ir užsimojo kumščiu prieš specialistę O. T. norėdamas jai suduoti, antrą kartą užsimojo ranka prieš specialistę O. T. norėdamas suduoti, tačiau to padaryti nepavyko, jį sugriebęs už rankos sulaikė Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. PK viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiasis patrulis J. J., taip panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino ir įžeidė savo pareigas einančią valstybės tarnautoją - Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. PK viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio grupės specialistę O. T. bei šiuo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. skundžia Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-05-02 nuosprendį, iš jo skundo turinio suprantama, kad jis prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti: išteisinti dėl veikų, numatytų BK 290 straipsnyje, 286 straipsnyje ir 284 straipsnio 1 dalyje. Kaltės dėl vagysčių, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neneigia, tačiau tokių žodžių, kokie nurodyti kaltinime tyrėjos O. T. atžvilgiu, neišsakė.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja - tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliantas neginčija jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau mano, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 290 straipsnį, 286 straipsnį ir 284 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neperžengdama apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis) patikrina bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.

BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir, jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena iš įstatyme nustatytų kaltės formų. Nagrinėjamu atveju tik suvoktas ir sąmoningas t.y. tyčinis baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų pagal BK 290 straipsnį, 286 straipsnį ir 284 straipsnio 1 dalį padarymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. G. pagal BK 290 straipsnį, 286 straipsnį ir 284 straipsnio 1 dalį nuteisė nepagrįstai.

BK 290 straipsnyje numatyta atsakomybė už savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą.

BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Įžeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia ir jis reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas einantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako jį žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą ir taip elgiasi dėl nukentėjusiojo pareigų, o kaltininko neteisėto elgesio motyvas yra atsakas į teisėtą pavestų pareigų atlikimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2011). Itin svarbu nustatyti ir pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į nukentėjusįjį, kokie įžeidžiantys žodžiai buvo vartojami, ar jie buvo protestuojant prieš valstybės tarnautojų veiksmus, ar buvo siekiama šį asmenį įžeisti. Svarbi žodžių ar veiksmų vartojimo vieta, aplinka, negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu, ar nebuvo kaltininkas išprovokuotas tokiam elgesiui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324/2013).

BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Pasipriešinti galima panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų.

Skundžiamu nuosprendžiu A. G. nuteistas už tai, kad savo pareigas einančios policijos pareigūnės O. T. atžvilgiu vartojo garbę ir orumą žeminančius žodžius. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. G. išsakyti žodžiai neturėjo realaus žeminančio ir įžeidžiančio poveikio asmeniui, kuriam jie buvo taikomi, t. y. tokioje jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 290 straipsnyje, sudėties.

Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad į policijos įstaigą pristatytas akivaizdžiai neblaivus (ką patvirtina policijos pareigūnų ir paties apelianto parodymai, medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktas) A. G., kuris, policijos pareigūnams girdint, vartojo necenzūrinius žodžius. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustas A. G. nurodė, kad keiksmažodžius išsakė dėl girtumo, šnekėjo nesąmones, kodėl plūdosi paaiškinti negali, iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis įvykio aplinkybes policijos komisariate dėl girtumo atsimena blankiai.

Nors girtumas nėra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, tačiau iš byloje esančio garso įrašo akivaizdu, kad apeliantas necenzūrinius žodžius ėmė vartoti po to, kai tame pačiame kabinete buvę pareigūnai primygtinai jo reikalavo rašyti pasiaiškinimą dėl televizoriaus vagystės, kuria jis įtartas, aplinkybių. Nors apeliantas vartojo keiksmažodžius, kurie gali būti vertinami kaip įžeidžiantys juos girdinčius asmenis, tačiau nagrinėjamu atveju keiksmažodžiai apelianto buvo ištarti abstrakčiai, akivaizdžiai siekiant išreikšti nepasitenkinimą susiklosčiusia situacija dėl to, kad jis buvo pristatytas į policijos įstaigą ir iš jo buvo reikalaujama atlikti veiksmus, kurių jis atlikti nenorėjo ir nesuvokė jų reikalingumo dėl savo būklės – girtumo, ką akivaizdžiai patvirtina byloje esantis garso įrašas, nes jame iš užfiksuoto pareigūnų bendravimo su apeliantu aiškiai girdėti, kad jis sunkiai orientavosi aplinkoje – iš pradžių nesuprato, kad jam nurodoma rašyti pasiaiškinimą, o ne tikrintis girtumą, pareigūnę O. T. vadino „G“, nors iš jo ikiteisminio tyrimo parodymų matyti, kad pareigūnę O. T. jis žino pagal jos darbo pobūdį, A. G. pareigūnė turėjo paaiškinti, kad jis yra policijos įstaigoje.

Be to, šioje konkrečioje situacijoje matyti, kad esminė aplinkybė iššaukusį tokį A. G. elgesį yra tai, kad pareigūnės O. T. veiksmai ir elgesys bendraujant su pristatytu A. G. aiškiai neatitiko Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 nuostatų 4.13, 4.14 punktų, reglamentuojančių policijos pareigūnų elgesį tarnybos metu reikalavimų – su pristatytu į policijos įstaigą akivaizdžiai neblaiviu asmeniu ( A. G. nustatytas vidutinis girtumas), su kuriuo dėl jo apsvaigimo bendravimas aplamai yra beprasmis, tyrėja, vietoj to, kad imtųsi priemonių jam išblaivinti, bendravo pakeltu tonu, arogantiškai, be to, akivaizdžiai pažeisdama BPK 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą įtariamojo teisę duoti parodymus ar tylėti, įsakmiai reikalavo jo rašyti pasiaiškinimą dėl vagystės, kuria jis buvo įtariamas. Būtent toks nelogiškas, neetiškas ir neteisėtas tyrėjos elgesys ir iššaukė A. G. nepasitenkinimą ir atitinkamą atsaką į jos veiksmus, o jo būsena – girtumas, tik sustiprino jo savikontrolės nebuvimą, ką policijos pareigūnai puikiai suprato.

Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnų profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti šalinti ir spręsti bręstančias ar jau kilusias konfliktines situacijas, kurių metu atitinkamų asmenų pasakytų žodžių ir jų turinio toleravimo laipsnis turi būti daug aukštesnis. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamo įvykio metu būtent pareigūnės netoleruotinais veiksmais iš esmės buvo sukurta konfliktinė situacija, ir dėl to neblaivaus A. G. reakcijos į ją nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai neadekvačios ir nusikalstamos, kolegija daro išvadą, kad šiame kontekste A. G. pasakyti žodžiai negali būti vertinami kaip tyčinis policijos pareigūnų įžeidimas ar žeminimas. Taip pat nėra jokio pagrindo išvadai, kad A. G. savo elgesiu siekė sutrukdyti nukentėjusiajai O. T. nepriekaištingai atlikti savo tarnybines pareigas, kurias, kaip minėta, nagrinėjamu atveju ji atliko netinkamai. Be to, apelianto atlikti veiksmai, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kaip nusikalstamus - grasinimai susidorojimu, trenkimas į stalviršį ir bandymas suduoti, pasireiškė natūraliu neblaivaus asmens protestu ir spontaniška adekvačia reakcija į įvykio metu susiklosčiusią pirmiausia netinkamo policijos pareigūnų elgesio sąlygotą situaciją, o ne sąmoningais ir apgalvotais A. G. veiksmais, kurie nagrinėjamoje situacijoje jokios realios grėsmės teisėtai tarnybos funkcijas atliekantiems pareigūnams nekėlė, nagrinėjamu atveju pareigūnai, kurie visiškai situaciją kontroliavo, savo elgesiu akivaizdžiai A. G. provokavo atlikti veiksmus, formaliai turinčius nusikalstamo elgesio požymių. Taigi, nagrinėjamu atveju A. G. veikoje nėra tiesioginės tyčios sutrukdyti valstybės tarnautojams atlikti jų pareigas, taip pat tyčios panaudoti smurtą ar grasinimą jį panaudoti, siekiant pasipriešinti valstybės tarnautojams.

Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad A. G. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje požymių.

Nuosprendyje konstatuota, kad A. G. veiksmai, atitinkantys BK 284 straipsnio 1 dalį, t.y. sutrikdant viešąją tvarką pasireiškė įžūliu elgesiu ir nepagarbos aplinkiniams demonstravimu – pareigūnės įžeidimu ir jos teisėto reikalavimo nevykdymu. Kaip nurodyta aukščiau, A. G. veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų BK 290 straipsnyje ir 286 straipsnyje sudėties, taip pat jo veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios rimties trikdymą bei nesukėlė BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytų neigiamų padarinių - visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo, kas yra būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį kilti.

Esant nurodytoms aplinkybėms apkaltinamasis nuosprendis A. G. atžvilgiu dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 290 straipsnį, 286 straipsnį ir 284 straipsnio 1 dalį naikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis(BPK 329 straipsnio 1 punktas), kadangi A. G. veikoje nėra minimų nusikaltimų sudėties.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nuosprendžio dalį dėl A. G. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį - A. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Šią bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.