Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-10-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-22176-819/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-08
Bylos Nr.
e2YT-22176-819/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16944-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Pareiškėjas
E. Š.
Advokatai
Paulius Snukiškis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-22176-819/2021Proceso Nr. 2-68-3-16944-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir,sekretoriaujant Rimai Kartanienei, Natalijai Tomilinai,dalyvaujant pareiškėjui E. Š., jo atstovui advokatui Pauliui Snukiškiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo E. Š. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja A. J., valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas pareiškimu prašo atnaujinti jam trijų mėnesių terminą kreiptis į valstybės įmonę „Registrų centras“ (toliau – VĮ „Registrų centras“) ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės Valentinos Tinfavičienės 1996 m. gegužės 6 d. patvirtintą J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą žemės sklypo ir sodo namo dovanojimo sutartį, registro Nr. 4-1976, kurios pagrindu pareiškėjas įgijo sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad 1996 m. gegužės 6 d. pareiškėjas ir J. J. sudarė žemės sklypo ir sodo namo dovanojimo sutartį, kurią patvirtino Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarė Valentina Tinfavičienė, registro Nr. 4-1976 (toliau – Sutartis). Pagal Sutartį J. J. padovanojo pareiškėjui 0,0527 ha ploto žemės sklypą (toliau – Žemės sklypas) ir sodo namą, plane pažymėtą indeksu S1/ž, turintį 21,73 kv. m bendro ploto (toliau – Sodo pastatas), esančius (duomenys neskelbtini), kadastre sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad jis jam padovanotus Žemės sklypą ir Sodo pastatą priėmė bei kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybą, kuri Sutartį įregistravo. (Duomenys neskelbtini) J. J. mirė, o dėl jo palikimo priėmimo į Vilniaus miesto 40-ąjį notaro biurą kreipėsi jo brolis A. J. A. J. tvarkantis J. J. palikimo priėmimo reikalus, paaiškėjo, kad iki šios dienos viešajame registre yra įregistruota J. J. nuosavybės teisė į Sodo pastatą. Paaiškina, kad tik visai nesenai jam buvo paaiškinta, kad jis yra praleidęs trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo Sutarties sudarymo dienos, viešajame registre įregistruoti Sutartį, o kartu ir nuosavybės teisę į Sodo pastatą. Todėl pareiškėjas teikia šį pareiškimą.

Šalies argumentai

Pažymi, kad po Sutarties sudarymo jis kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybą tam, kad įregistruoti Sutartį. Jam nebuvo žinoma, jog papildomai dėl Sutarties įregistravimo jam reikia kreiptis ir į valstybinės įmonės „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ Vilniaus filialą. Jam kreipusis į Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybą, Sutartis buvo įregistruota ir pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą jis įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklypą. Pareiškėjas nurodo buvęs įsitikinęs, kad siekiant įregistruoti nekilnojamojo turto perleidimo sutartį pakanka kreiptis į vieną iš pirmiau nurodytų įstaigų, o gavusi pareiškėjo prašymą įregistruoti Sutartį įstaiga galutinai sutvarkys visus formalumus – įregistruos Sutartį ir pareiškėjas įgys nuosavybės teisę tiek į Žemės sklypą, tiek į Sodo pastatą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis neišmanė nekilnojamojo turto sandorių registravimą reglamentavusių teisės normų ir procedūrų, todėl, kreipęsis į Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybą, buvo įsitikinęs, kad atliko visas reikalingas Sutarties įregistravimo viešajame registre procedūras, Sutartimi padovanotas turtas jam priklauso nuosavybės teise ir jokių papildomų veiksmų dėl to atlikti nereikia. Pažymi, kad nei Sutartį tvirtinusi notarė, nei Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos darbuotojai jam nepaaiškino, kad Sodo pastatą atskirai reikia registruoti valstybinės įmonės „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ Vilniaus filiale.

Pareiškime pareiškėjas taip pat nurodo, kad nors Sutartis nebuvo registruota valstybinės įmonės „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ Vilniaus filiale, jos sudarymas visiškai atitiko J. J. ir pareiškėjo valią. Dėl Sutarties sudarymo ir vykdymo nei J. J., nei kiti asmenys pareiškėjui niekad nereiškė jokių pretenzijų. Pareiškėjas Žemės sklypą ir Sodo pastatą nuo Sutarties sudarymo valdė aktyviais veiksmais, mokėjo nario mokestį sodininkų bendrijai „Tyrinėtojas“, mokėjo už sodui teiktą elektros energiją, Sodo pastatu rūpinosi, jį tvarkė ir prižiūrėjo, dėjo visas pastangas, kad Sodo pastatas būtų išsaugotas, sąžiningai vykdė prievoles Sodo pastatui teiktų paslaugų tiekėjams, kad už galimas skolas į turtą nebūtų nukreiptas priverstinis išieškojimas. Taigi, notarei patvirtinus Sutartį, visą laiką Sodo pastatu pareiškėjas naudojosi kaip jo savininkas, todėl yra įsitikinęs, kad termino atnaujinimas ir Sutarties bei nuosavybės teisės į Sodo pastatą įregistravimas Nekilnojamojo turto registre atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia kitų asmenų interesų.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nuosavybės teisės į pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį teritorijoje (duomenys neskelbtini) (adreso objektui adresas nesuteiktas) įregistruotos J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal 1996 m. sausio 15 d. sodininkų bendrijos pažymą Nr. 4. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nuosavybės teisės į 357/527 dalis 0,0527 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruotos pareiškėjui pagal Sutartį.

Paaiškina, kad pareiškėjo nuosavybės teisė į Sodo pastatą, kurią jis įgijo į bylą pateikta Sutartimi, Nekilnojamojo turto registre galėtų būti įregistruojam tik teismui atnaujinus praleistą Sutarties įregistravimo terminą. Pareiškėjas dėl praleisto termino įregistruoti sandorį atnaujinimo į teismą kreipėsi 2021 m. birželio 14 d., t. y. praėjus 25 metams nuo sandorio sudarymo. Laiko požiūriu terminas įregistruoti sandorį praleistas labai žymiai, todėl siekiant atnaujinti šį terminą, turi būti nustatytos svarbios aplinkybės, pateisinančios tokį ilgą termino praleidimą. Sprendžiant klausimą dėl termino įregistruoti sandorį atnaujinimo būtina įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis į turto registravimo įstaigą. Pažymėtina, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tokios aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Be to, sprendžiant sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas.

Suinteresuotas asmuo A. J. pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodo, kad jis sutinka su pareiškėjo pareiškimu. Patvirtina, kad Sutarties pagrindu iš J. J. įgijęs Žemės sklypą ir Sodo pastatą pareiškėjas juos tvarkė ir prižiūrėjo, rūpinosi jų išsaugojimu, mokėjo reikalingus mokesčius, remontavo Sodo pastatą. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad jis dėl pareiškėjui dovanoto Žemės sklypo ir Sodo pastato pareiškėjui jokių pretenzijų neturi.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas, jo atstovas prašė pateiktą pareiškimą tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą jie informuoti tinkamai, neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad 1996 m. gegužės 6 d. J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjas sudarė žemės sklypo ir sodo namo dovanojimo sutartį, kurią patvirtino Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarė V. Tinfavičienė, notarinio registro Nr. 4-1976. Šia Sutartimi J. J. padovanojo pareiškėjui 0,0527 ha ploto žemės sklypą ir sodo namą, plane pažymėtą indeksu S1/ž, turintį 21,73 kv. m bendro ploto, esančius (duomenys neskelbtini), kadastre sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1 punktas). Sutartyje buvo nurodyta, kad dovanojamas Žemės sklypas ir Sodo pastatas privačios nuosavybės teise priklauso J. J. pagal 1994 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje patvirtintą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/94-0831, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 1996 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos pažymą Nr. 3210 ir pagal 1996 m. balandžio 29 d. VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ Vilniaus filialo išduotus pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2 punktas). Sutartyje taip pat buvo nurodyta, kad remiantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 255 straipsniu, Sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje ir VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ Vilniaus filiale.

Iš pareiškėjo paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas, priėmęs jam dovanotus Žemės sklypą ir Sodo pastatą iš J. J., kreipėsi tik į Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybą dėl Sutarties įregistravimo, o valstybinės įmonės „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ Vilniaus filialui Sutarties per tris mėnesius nuo jos sudarymo su prašymu ją įregistruoti nepateikė. Nepaisant to, jis visą laiką Žemės sklypą ir Sodo pastatą valdė kaip savo, juos tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Byloje nėra jokių duomenų, liudijančių, kad J. J., kuris mirė (duomenys neskelbtini), per laikotarpį nuo Sutarties sudarymo iki mirties būtų teikęs pareiškėjui tam tikras pretenzijas dėl pareiškėjo teisių į Žemės sklypą ir/ar Sodo pastatą, jas ginčijęs. J. J. teises po jo mirties perėmęs įpėdinis suinteresuotas asmuo A. J. jokių pretenzijų dėl Sutartimi pareiškėjui dovanoto Žemės sklypo ir Sodo pastato taip pat neturi, ką jis patvirtino atsiliepime į pareiškimą.

Iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad tik mirus J. J., jo įpėdiniui A. J. tvarkant jo palikimo priėmimo klausimus, pareiškėjui tapo žinoma, kad Nekilnojamojo turto registre Sutarties pagrindu buvo registruota tik jo nuosavybės teisė į Žemės sklypą. Šias aplinkybes patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, pagal kuriuos sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1996 m. sausio 29 d. iki šiol yra įregistruotas J. J. nuosavybės teise 1996 m. sausio 15 d. sodininkų bendrijos pažymos Nr. 4 pagrindu. 0,0527 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1996 m. gegužės 6 d. iki 2018 m. kovo 27 d. buvo registruotas pareiškėjo nuosavybės teise Sutarties pagrindu. Šiuo metu pareiškėjui priklauso 357/527 dalys šio Žemės sklypo, jį padalinus į kelis nekilnojamojo turto vienetus Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto perleidimo sandoris yra vienas iš pagrindų turto savininkams pasikeisti. Tokių sandorių galiojimą įstatymų leidėjas sieja su tam tikrų sąlygų visuma. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto perleidimo sandorių svarbą civilinėje apyvartoje, įstatyme nustatyta privaloma notarinė šių sandorių sudarymo forma. Iki 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo 2000 m. priimtas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, iki tol galiojusiame 1964 m. CK buvo įtvirtinta ir privaloma nekilnojamojo turto dovanojimo sandorių registracija. Pareiškėjo nurodomos Sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 281 straipsnis numatė, kad dovanojimo sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kada turtas perduodamas apdovanojamajam. Nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo (1964 m. CK 255 straipsnis) momento. Pagal 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 8 straipsnį sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai, todėl šioje byloje taikytinas 1964 m. CK, galiojęs Sutarties sudarymo dieną – 1996 m. gegužės 6 d.

1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis. Šį terminą, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas gali atnaujinti (2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 8 straipsnio 3 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant ir taikant 1964 m. CK 255 straipsnį, reikia laikytis tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais; teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau, šiuos registruojant, būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Nagrinėjamu atveju Sutartis buvo sudaryta notarine forma, tačiau ji, vadovaujantis jos sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 255 straipsnio nuostatomis, pareiškėjo nebuvo įregistruota VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ Vilniaus filiale, ją įregistravus tik Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje. Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą Sutarčiai įregistruoti VĮ „Registrų centras“ (buvusiame VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“), teigdamas, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių aptariamą Sutartį sudaręs pareiškėjas neįregistravo jos buvusiame VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ Vilniaus filiale, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju įvardytos aplinkybės (iš esmės teisinių žinių dėl sandorių sudarymo tvarkos stoka, lėmusį klaidingą supratimą dėl pakankamumo Sutartį įregistruoti tik vienoje iš Sutartyje nurodytų įstaigų) pripažintinos svarbiomis Sutarties įregistravimo termino praleidimo priežastimis. Pripažintina, kad pareiškėjas, neįregistravęs Sutarties buvusioje VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“, dėl teisinių žinių stokos galėjo nesuprasti, jog Sutartį privalu įregistruoti ne tik žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje, bet ir VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“, sutartimi įsigyjant ir Sodo pastatą.

Nagrinėjant bylą nenustatyta, kad įstatyme įtvirtintos pareigos įregistruoti per tris mėnesius Sutartį atitinkamoje valstybės įstaigoje pareiškėjas neatliko dėl to, jog neketino vykdyti Sutarties, prisiimti jos pagrindu kilusių pareigų, naudotis iš jos kilusiomis teisėmis, buvo nerūpestingas ar neatidus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuo Sutarties sudarymo naudojasi tiek Žemės sklypu, tiek Sodo pastatu, juos valdo bei jais rūpinasi – mokėjo ir moka sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ nario mokesčius, mokesčius už Sodo pastatui teikiamą elektros energiją. Pažymėtina ir tai, kad per visą laiką nuo 1996 m. gegužės 6 d., kuomet buvo sudaryta Sutartis, niekas pareiškėjo teisių į Žemės sklypą ir Sodo pastatą nekvestionavo. Jokių pretenzijų dėl Sutarties, jos vykdymo, jos sukeltų pasekmių pareiškėjui nereiškė nei J. J., nei jo palikimą po jo mirties (duomenys neskelbtini) perėmęs suinteresuotas asmuo A. J. Aplinkybė, kad Sodo pastatas iki šiol nėra registruotas pareiškėjo vardu, išaiškėjo tik po J. J. mirties (duomenys neskelbtini), tvarkant jo palikimo priėmimo klausimus. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nors Sutartis ir nebuvo įregistruota tuometiniame VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ per 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytą terminą, tačiau jos sudarymas atitiko šalių valią, sutarties sąlygos šalių buvo visiškai įvykdytos.

Remdamasis išdėstytais motyvais, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis), teismas konstatuoja, kad įstatymo nustatytas terminas Sutarčiai viešajame registre įregistruoti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas pareiškėjui atnaujinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą 1996 m. gegužės 6 d. J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytai žemės sklypo ir sodo namo dovanojimo sutarčiai, patvirtintai Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės Valentinos Tinfavičienės, notarinio registro Nr. 4-1976, dėl sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir