Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Plus Plus Capital“ AS ieškinį atsakovui I. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2018 m. lapkričio 13 d. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovo prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ su atsakovu 2017 m. kovo 4 d. su atsakovu sudarė Transporto priemonės nuomos sutartį Nr. RNT04032017/0008, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė teisę atsakovui valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas įsipareigojo vykdyti visas sutartyje numatytas pareigas nustatyta tvarka ir terminais. Vadovaujantis Sutarties 13.8. punktu, 2017 m. rugsėjo 21 d. dėl esminių sutarties pažeidimų (atsakovas nemokėjo įmokų Sutartyje numatyta tvarka) Sutartis buvo nutraukta. Apie Sutarties nutraukimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu. Sutarties nutraukimo dieną atsakovo bendra įsiskolinimo suma pagal Sutartį sudarė 1 641,58 Eur, kurią sudaro 546,87 Eur sutarties sudarymo mokestis pagal pasirašytos Sutarties 6.3 punktą; 834,45 Eur nuomos mokestis pagal pasirašytą Transporto nuomos sutartį, 10,31 Eur kiti mokesčiai ir 249,95 Eur kitos išlaidos. Kreditorius UAB „mogo LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi 2017 m. vasario 28 d. perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius Risk Management Services OU 2017 m. kovo 1 d. perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas registruotu laišku.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.574 straipsnyje numatyta, jog kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Atsakovas savo pareigos grąžinti įsiskolinimą pagal Sutarties sąlygas tinkamai nevykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 641,58 Eur dydžio įsiskolinimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.63, 6.200, 6.205, 6.567, 6.574 straipsniai).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Kredito gavėjui praleidus Sutartyje numatytus kredito grąžinimo įmokos, palūkanų, ir / ar kitų Sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui Sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Sutartyje buvo numatytas 0,05 procentų per dieną delspinigių dydis. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 147,74 Eur delspinigių tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti – kad ieškinys yra įrodytas (CPK 177, 178, 185 straipsniai), vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 1 789,32 dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. spalio 30 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo reikalavimai yra patenkinti visiškai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 40,00 Eur žyminis mokestis. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos ieškovui (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Valstybė patyrė 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau ir ieškinį patenkinus visiškai valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovo (CPK 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai: 1 641,58 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimt vieno euro, 58 ct) dydžio įsiskolinimą, 147,74 Eur (vieno šimto keturiasdešimt septynių eurų, 74 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už šiuo teismo sprendimu priteistą sumą (1 789,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. spalio 30 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,58 Eur (tris eurus, 58 euro ct) teismo pašto išlaidų.

Atsakovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.