Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2014-04-30 · Civilinė byla Nr. 2-24-589/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-04-30Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-14Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-30
Bylos Nr.
2-24-589/2014
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06752-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Ieškovas
K. U.
Atsakovas
I. S.
Trečiasis asmuo
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, J. V., Reginai B, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Algimantas Kolpertas
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-24-589/2014Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06752-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 113.1;116.1 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 30 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Dambrauskaitė,Sekretoriaujant Vilmai Bučaitei,Dalyvaujant ieškovei K. U.,Jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,Atsakovei I. S.,Jos atstovei Ingai Radinienei,Trečiojo asmens – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei D. S.,Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Kęstučiui Chrapačui,Nedalyvaujant tretiesiems asmenims – J. V. ir Reginai B. D.,

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl trukdymų pašalinimo pagal ieškovės K. U. ieškinį atsakovei I. S., tretiesiems asmenims - Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ir jos atstovas prašo atsakovės I. S. atsisakymą suderinti UAB „Geometra: parengtą žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu ir pripažinti ieškovei K. U. teisę atlikti ir leisti pradėtas planavimo procedūras pabaigti be atsakovės sutikimo ( be parašo ant originalių žemės sklypų planų ( sprendinių brėžinių) bei pripažinti ieškovei K. U. teisę atlikti ir leisti atlikti kadastrinius matavimus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), be atsakovės parašo ant žemės sklypo paženklinimo – parodymo akto. Ieškovė ir jos atstovas nurodė, jog šalys neginčija, kad buvo pateiktas dokumentas, kuriuo buvo siūloma susitarti dėl laisvos valstybinės žemės, įsiterpusios tarp privačių žemės sklypų, pasidalinimo. Ieškovė, įgyvendindama savo teisę, įsigyti nuosavybės teise laisvos valstybinės žemės sklypą, kreipėsi į teismą bei prašo apginti jos teisę, kurią iš esmės ginčija atsakovė. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad yra laisvas 1 aras valstybinės žemės, kurią įsigyti turi teisę tiek ieškovė, tiek atsakovė. Ieškovės iniciatyva UAB „Geometra“ parengė žemės sklypų pasidalinimo planą, kuris neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, norminiams aktams ir nepažeidžia atsakovės teisių. Atsakovė išreiškė poziciją, kad laisvos valstybinės žemės sklypo dalis būtų dalinama per pusę ne horizontaliai, kaip siūlo ieškovė, bet vertikaliai. Ieškovės paruoštas žemės sklypų pasidalinimo planas neprieštarauja jokiems norminiams aktams. Atsakovė, nors ir nesutinka su ieškovės paruoštu planu, tačiau priešieškinio šioje byloje nereiškė ir jokios savo žemės sklypų atidalinimo plano, nepateikė. Šioje byloje ginčo objektas yra tik ieškovės pasiūlytas projektas, todėl ir turėtų būti sprendžiama, ar šis projektas atitinka įstatymų reikalavimus. Teritorijų planavimo įstatymo normos reikalauja, kad žemės sklypo ribos būtų formuojamos racionaliai. Vyriausybės nutarimas, detalizuojantis detaliųjų planų rengimą, numato, kad žemės sklypo ribos turi būti stačiakampės, eiti pagal natūralius objektus. Šiuo atveju visos namų valdos yra išsidėsčiusios vienodai tose dalyse, kiek kertasi ieškovės ir atsakovės namų valdos ir gretimos namų valdos, t.y. išsidėsčiusios tokiomis pat stačiamkampėmis lygiagrečiomis formomis. Keisti gyvenamojo namo išsidėstymą kitomis formomis nei stačiakampis, būtų netikslinga, kadangi nuo seno žemės sklypo ribos formuojamos stačiakampiu. Gretimi sklypai taip pat formuojami stačiakampiu. Toks žemės sklypo projektavimo būdas atitinka teritorijų planavimo įstatymo keliamus reikalavimus. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, iki ieškovei įsigyjant žemės sklypą, atsakovė su dukra valdė du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Ūkinis pastatas tik bylos nagrinėjimo metu buvo įregistruotas kaip garažas. Garažo vartai buvo užstatyti nelegaliu statiniu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog pati atsakovė nenaudojo garažo pagal paskirtį. Todėl ūkinio pastato įregistravimas kaip garažo vykstant ginčui, rodo, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai. Ieškovei priklausantis gyvenamasis namas nuo jai priklausančio žemės sklypo ribos stovi 11 cm, o kitoje namo dalyje – 43 cm. Gyvenamasis namas stovi ant valstybinės žemės sklypo ribos. Prie gyvenamojo namo dalies, kur yra langas, yra ieškovei priklausanti gyvenamoji patalpa. Mano, kad šiuo atveju turėtų būti atsižvelgiama į 3 m ribų, kuri leidžia užtikrinti, kad gyvenamasis namas būtų racionaliai naudojamas. Tuo tarpu pagal atsakovės išsakytą poziciją, jog sklypas turėtų būti dalinamas vertikaliai, ieškovė neturėtų galimybės prieiti prie savo gyvenamojo namo. Vertinant bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, ieškovo nuomone būtų racionaliau atsakovei pasidaryti vartus į ūkinį pastatą iš kitos pusės.

Atsiliepimas

Atsakovė ir jos atstovė su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovo nuomone, abi šalys turi teisę įsigyti valstybinės žemės sklypo dalį. Atsakovė neginčija ieškovės teisės tai padaryti, bet ginčija ieškovės pasirinktą būdą. Ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas iš esmės pažeidžia atsakovės interesus. Byloje yra rašytiniai įrodymai patvirtinantys, kad 1989-11-15 atsakovės sutuoktiniui yra leista ruošti projektą dviejų vietų garažui bei numatyta, kad į garažą įvažiavimas per (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą. Atitinkamai buvo ir paruoštas toks projektas. Buvo pastatytas garažas, įrengiant įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini). Tuo metu valstybinė žemė buvo vadinama fondine žeme. Atsakovės sutuoktinis, rūpindamasis įvažiavimu į garažus, yra kreipęsis į eilę institucijų. Žemės tvarkymo departamentas 1992 metais atsakė, jog garažai yra suprojektuoti su įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl leidžiama panaudoti sklypo dalį, kaip įvažiavimą į garažą. 1993 metais miesto valdybos architektūros vyr. architektas informavo, kad nuspręsta leisti įrengti iš esamos fondinės žemės rytinėje pusėje įvažiavimą į Stanikūnui priklausančius garažus. Tačiau šis procesas nebuvo baigtas. 1993-12-27 žemės sklypas, kuris dabar priklauso ieškovei, nuosavybės teisių atkūrimo būdu buvo perduotas J. J.. Perduodant šį žemės sklypą, buvo parengtas J. J. grąžinamo žemės sklypo planas, iš kurio matyti, jog J. J. buvo formuojamas 496 kv.m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o jo rytinėje dalyje numatomas įvažiavimas į Stanikūno garažus bei numatytas koordinačių pasisukimas, kad galėtų įsisukti bei išsisukti automobilis įvažiuojant į garažus. J. J. buvo suformuotas 496 kv.m. žemės sklypas bei buvo palikta laisvos valstybinės žemės. Atsakovo nuomone, sklypas taip buvo formuojamas, atsižvelgiant į tai, kad būtų paliktas įvažiavimas į Stanikūno garažus. Į Stanikūnui priklausančius garažus buvo įvažiuojama pro (duomenys neskelbtini). Buvo pastatyta akmeninė tvora, panaudojant špižiaus žiedus. Vartai buvo numatyti toje vietoje, kurioje buvo faktinis įvažiavimas į garažus. Atsakovo interesas šioje byloje yra tik vienas, kad statinys, kuris yra suprojektuotas ir sukurtas, galėtų tarnauti pagal savo paskirtį. Mano, jog atsakovės teisė nebūtų pažeista, jeigu jai būtų leista bent minimali galimybė patekti į garažus. Atsakovė pageidautų, jog toje vietoje kur yra garažo vartai, būtų šiek tiek platesnė riba, t.y. ne mažiau kaip 4,5 m tam, kad vidutinis automobilis įvažiuotų ir išvažiuotų iš garažo. Tai galima padaryti formuojant valstybinę žemės sklypą ne horizontaliai, bet formuojant žemės sklypą vertikaliai ir paliekant praėjimą ieškovei į jos gyvenamąjį namą. Ieškovės siūlomas projektas negali būti tvirtinamas. Atsakovė pateikė į bylą savo ranka braižytą projektą. Mano, kad į šį projektą gali būti atsižvelgiama formuojant žemės sklypą. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės reikalavimas nėra tikslus, nes ieškovė prašo pripažinti teisę atlikti ir leisti pradėtas planavimo procedūras pabaigti be atsakovės sutikimo. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, kaip yra formuluojamas ieškovės prašymas, tai reikštų, kad ieškovė galėtų pasitvirtinti bet kokį kitą X planą, nei yra pateiktas byloje. Mano, kad visiškai yra nepagrįstas ieškovės reikalavimas baigti planavimo procedūras. Tai galėtų keisti bet kokius išnagrinėtus sprendimus ir tai būtų galima būtų padaryti be atsakovės sutikimo. Kita reikalavimų dalis susijusi su kadastriniais matavimais. Ieškovė patvirtino faktą, kad kol kas jokie kadastriniai matavimai yra neatlikti ir dar nerengiami. Konstatuoti, jog atsakovė neduoda sutikimo šiam ieškovės žingsniui, nėra pagrindo ir toks reikalavimas yra perteklinis. Jis nesusijęs su ieškovės teisių pažeidimu, nes dar tokių planų nėra ir galimai bus ruošiami ateityje.

Trečiojo asmens, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovė paaiškino, jog tarp šalių kilusio ginčo metu, pagal galiojančius teisės aktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime buvo įtvirtinta nuostata, kad jei ginčo šalys nesusitaria dėl žemės sklypo padalinimo, tai žemės sklypas yra dalinamas per pusę. Ši norma yra imperatyvi, todėl jos turėtų būti ir laikomasi sprendžiant šį ginčą. Mano, jog šiuo atveju nesąžiningai elgiasi atsakovė. Savavališkos statybos padarinius pašalino ieškovė, užtikrindama ateityje teisę įgyti žemės sklypo dalį. Mano, jog sklypas tarp šalių turėtų būti dalinamas racionaliu būdu. Racionalus būdas yra toks, kad nebūtų pažeisti nei vienos šalies interesai, arba jie pažeidžiami kuo mažiau. Laisvos valstybinės žemės sklypas turėtų būti dalinamas tokiu būdu kaip siūlo ieškovė.

Trečiojo asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovė nurodė, jog atsakovė nesutiko su pageidaujamu pirkti valstybinės žemės sklypo dydžiu. Pagal galiojančius teisės aktus, Vyriausybės nutarime buvo įtvirtinta nuostata, kad jeigu ginčo šalys nesusitaria dėl žemės sklypo padalinimo, tai žemės sklypas yra dalinamas per pusę. UAB“Geometra“ žemės sklypo planas sudarytas taip, kad abiem šalims žemės sklypo plotas būtų padalintas po lygiai. Žemės sklypas turėtų būti formuojamas racionaliausių būdu. Mano, jog privažiavimas prie atsakovei priklausančio garažo, turėtų būti išsprendžiamas kitais būdais. Ieškovės pateiktas projektas neprieštarauja teisės aktams, todėl nėra pagrindo juo nesivadovauti. Mano, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir turėtų būti patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotas yra tarp (duomenys neskelbtini) namų valdų žemės sklypų. Namų valda, esanti (duomenys neskelbtini)..

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m, birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktu laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirtų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, rengiant detalųjį planą, kitą teritorijų planavimo dokumentą, pagal kurį formuojamas šis įsiterpęs žemės plotas, su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą informuojami, taip pat parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam iš prašymą pateikusių asmenų nustatomas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1224, nustatyta tvarka. Minėtu nutarimu patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu nustatyta, kad pareiškėjai prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą pateikia savivaldybės administracijai, prie prašymo pridėdami tame punkte toliau nurodytus dokumentus. Savivaldybės administracija prašymą nagrinėja, atsižvelgdama į Aprašo 17 punktą, kuriame nurodyta, kokie veiksmai turi būti atlikti. Esant šiai teisinei reglamentacijai, įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą išsipirkti turi teisę visų su šiuo valstybinės žemės plotu besiribojančių privačių žemės sklypų savininkai.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog 2012 m. rugsėjo 4 d. atsakovė I. S. pateikė prašymą Panevėžio miesto savivaldybei, suteikti jai galimybę naudotis fondine žeme, kuri prieina prie jos garažų.

2012 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius ( b.l. 122, tomas 1), atsakydamas į atsakovės prašymą, nurodė, jog privaloma informuoti su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkus ar valstybinės žemės naudotojus bei siūlo pirkti ar nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą visiems besiribojančių žemės sklypų savininkas arba valstybinės žemės naudotojams.

2012-09-26 atsakovė I. S. pateikė prašymą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriui, kuriuo prašoma leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Plano rengimo tikslas - esamos žemės sklypo padidinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų.

2012-09-28 Panevėžio miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrius raštu Nr. 8A-18.7-2819 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyrių su prašymu duoti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. 2012-10-11 Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius raštu Nr. 23SD-( 14.23.7)- 3884 informavo, jog sutinka, kad rengiant laisvos valstybinės žemės ploto, esančio Panevėžio mieste, tarp (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentą, laisvoje valstybinėje žemėje būtų padidintas žemės sklypas, esantis Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog apie pradedamą rengti teritorijų planavimo dokumentą raštu būtų informuoti visi su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai bei neprieštarauja, kad žemės sklypų savininkams pageidaujant, rengiamu teritorijų planavimo dokumentu laisvoje valstybinėje žemėje būtų padidinti ir kiti su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės ploto besiribojantys žemės sklypai.

2012-10-17 raštais „Dėl siūlomo pirkti arba nuomoti įsiterpusio laisvos valstybinęs žemės ploto“ buvo informuojami su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai, t.y. J. V., R. B. D., K. U. ((duomenys neskelbtini)), kartu išsiunčiant pageidaujamo prisijungti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo ploto schema.

2012-10-30 Panevėžio miesto savivaldybė gavo K. U. pranešimą, kad ji pageidauja, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypo plotas būtų dalinamas lygiaverčiai žemės sklypams: (duomenys neskelbtini).

2012-11-20 Panevėžio miesto savivaldybės administracija raštu Nr. 19-4.5.-2717 pranešė I. S. ir K. U., kad leidžiama pradėti rengti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Žemės sklypo plano rengimo tikslas - padidinti ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus bei pateikė žemės sklypo rengimo reikalavimus ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą.

2013-06-21 Panevėžio miesto savivaldybės ir architektūros ir urbanistikos skyrius raštu Nr. 8A-18.7-1494 informavo UAB „Geometra“, kad grąžina pataisymui pateiktą derinimui žemės sklypo planą bei nurodė taisytinus trūkumus.

2013-07-02 Panevėžio miesto savivaldybėje buvo gautas UAB „Geometra“ prašymas suderinti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) mieste planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

2013-07-08 Panevėžio miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrius raštu Nr. 8A-18.7-1576 informavo UAB „Geometra“, kad vadovaujantis Žemės sklypų plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1124, 31 punktu grąžina pataisymui pateiktą derinimui žemės sklypo planą, kadangi parengtame žemės sklypo plane, sprendinių brėžinyje nėra žemės sklypo savininkės I. S. parašo.

Nagrinėjamo ginčo esmė – šalių ginčas dėl pageidaujamos pirkti ar nuomoti įsiterpusios laisvos žemės ploto dalių dydžio. Laisvos valstybinės žemės sklypą, įsiterpusį tarp (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, iš besiribojančių žemės sklypų savininkų išreiškė norą pirkti ieškovė ir atsakovė.

Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1124, 31 punktas numato, kad kai žemės sklypas rengiamas, padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamus žemės sklypus, kai nėra galimybės suformuoti atskirtų sklypų, plano rengėjas apie parengtą žemės sklypo planą registruotais laiškais informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkus, kurie laikomi supažindinti su žemės sklypo planu, jeigu žemės sklypo plane yra šių asmenų parašai. Atsakovė, I. S. atsisako pasirašyti UAB „Geometra“ parengtame plane, kadangi pagal šį planą ji neturės pakankamo dydžio žemės sklypo, kad būtų galima išvažiuoti iš garažo. Atsakovė savo poziciją motyvuoja ir tuo, kad ji yra paveldėjusi žemės sklypą su jame įregistruotais statiniais. Be to, statant gyvenamąjį namą su priklausiniais, 1989-11-15 Architektūros ir urbanistikos valdybos sprendimu Nr. 34-S-444, buvo leista ruošti dviejų vietų garažo projektą. 1989 m. buvo parengtas garažų projektas, pagal kurį įvažiavimas į garažus numatytas per žemės sklype (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, esančią įvažą. Dėl įvažiavimo į garažus buvo kreiptasi į Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamentą bei Panevėžio miesto valdybos Architektūros ir urbanistikos skyrius bei atsakovė buvo informuota, jog išvažiavimas iš garažų suprojektuotas per laisvą sklypą į (duomenys neskelbtini) ir šiuos įvažiavimus buvo leista įrengti. Įvažiavimu, esančiu žemės sklype (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, į atsakovei priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ji naudojasi nuo 1993 m. iki 2011 m. Įvažiavimas buvo įrengtas nuo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje , žemės sklypas atskirtas akmens tvora su metalo žiedais, tvoroje įrengiant vartus, vedančius į (duomenys neskelbtini), esančius garažus. Todėl atsakovės nuomone jai turėtų būti sudaryta galimybė privažiuoti prie garažų naudojantis valstybinio žemės sklypo didesne dalimi nei ½ dalis.

Su šia atsakovės pozicija negalima sutikti .Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovės dukra buvo nupirkusi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje bei buvo pradėjusi gyvenamojo namo statybą. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog tuo metu kai žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje priklausė atsakovės dukrai, gyvenamasis namas buvo sujungtas su garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste. Gyvenamasis namas ir garažai buvo sujungti pastatu, kuris buvo pastatytas laisvame valstybinės žemės sklypo plote. Įsigijus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ieškovei, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius( tomas 2, b.l. 72).. Ieškovė šį reikalavimą įvykdė ir nugriovė pastatus, kurie buvo pastatyti laisvos valstybinės žemės plote. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai su fotonuotraukomis ( b.l. 62, tomas 2) iš kurių matyti, jog įvažiavimo į atsakovei priklausančius garažus nuo (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, 2011 metais nebuvo. Įvertinant šias aukščiau minėtas aplinkybes, negalima sutikti su atsakovės pozicija, jog visada naudojosi įvažiavimu į garažus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Vertinant šiuos rašytinius įrodymus, kritiškai vertintini liudytojų A. L. T. ir A. T. parodymus, jog garažuose buvo laikomos mašinos.

Taip pat negalima sutikti su atsakovės pozicija, jog įvažiavimas buvo įrengtas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, kartu pastatant tvorą ir įrengiant vartus. Nors civilinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovės sutuoktiniui buvo leista ruošti dviejų vietų garažų projektus, pagal kuriuos įvažiavimas buvo leidžiamas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau šis įsiterpęs sklypas atsakovei nuosavybės teise nepriklauso, byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovei buvo leista servituto teise naudotis šiuo įvažiavimu, todėl atsakovė negalėjo įrenginėti vartų valstybinės žemės sklypo plote. Įrengiant įvažiavimą laisvame valstybinės žemės sklypo plote, atsakovė tokiu atveju prisiima atsakomybę ir visas iš to kylančias pasekmes. Be to, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, kad į atsakovei I. S. priklausantį garažą, yra įėjimas ir nuo kiemo pusės. Atsakovė privažiuoti prie garažų iš šiaurinės pusės nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės per kiemą neturi galimybės, kadangi žemės sklypas užstatytas šiltnamiu, malkine bei yra užsodintas. Tačiau vertinant šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, byloje esančius rašytinius įrodymus ( b.l. 83, tomas 2) matyti, jog atsakovė turi galimybė įsirengti įvažiavimą į garažus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir tokiu būdu patekti į garažus.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė savo siūlomo projekto nepateikė. Atsakovės ranka nubraižytas projektas negali būti vertinamas kaip atitinkantis įstatymo reikalavimus. Ieškovės pateiktame UAB „Geometra“ projekte numatyta, jog laisvos valstybinės žemės sklypas bus formuojamas ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis, ką iš esmės numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d nutarimo Nr.1124 17.3 papunktis, jog besiribojančių žemės sklypų savininkams ar valstybinės žemės naudotojams nesutarus dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam prašymą pateikusiam asmeniui nustatomas lygiomis dalimis. Be to, Žemės įstatymo nuostatos ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos numato, jog žemės sklypai turi būti formuojami racionalios formos, t.y. daugiau privedant prie stačiakampio. Tokiu būdu yra formuojamas laisvos valstybinės žemės sklypas pagal UAB „Geometra“ parengtą planą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybių, jog UAB „Geometra“ planas neatitinka įstatymo reikalavimų. Todėl atsakovės I. S. atsisakymas pasirašyti ir suderinti UAB „Geometra“ parengtą žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pripažinti neteisėtu bei leisti ieškovei atlikti ir pabaigti pradėtas planavimo procedūras be atsakovės sutikimo ( be parašo ant originalių žemės sklypų planų.

Ieškovė taip pat prašė pripažinti jai teisę atlikti ir leisti atlikti kadastrinius matavimus žemės sklypo,esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, be atsakovės parašo ant žemės sklypo paženklinimo parodymo akto. Šis ieškovės išankstinis prašymas dėl žemės sklypo paženklinimo parodymo akto parengimo be atsakovės parašo yra nepagrįstas. Kiekvienu atveju kiekvienas asmuo turi teisę žinoti ir susipažinti su galimais jos teisės ribojimais. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, kadastriniai matavimai bylos dienai nėra atlikti ir UAB „Geometra“ paruošto plano pateikimas yra tik pirminė stadija, pateikiant reikalingus dokumentus dėl žemės sklypo įsigijimo. Kadangi kadastriniai matavimai neatlikti, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti jai teisę atlikti kadastrinius matavimus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, be atsakovės parašo ant žemės sklypo paženklinimo parodymo akto, atmestinas. Nors šalys nesutaria ir tarp jų galimas ginčas ateityje dėl kadastrinių matavimų, tačiau, šiuo atveju teismas atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimo metu kadastriniai matavimai neatlikti ir nėra jokio pagrindo teigti, jog šiuo metu egzistuoja teisės pažeidimas. Esant šioms aplinkybėms, šis ieškovės reikalavimas – atmestinas.

Iš atsakovės I. S. priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 144 Lt žyminio mokesčio ir advokato atstovavimo išlaidos 1200 Lt ( Civilinio proceso kodekso 88,92 straipsniai). Iš atsakovės išlaidos ieškovės, kurias ji sumokėjo UAB „Geometra“ ( tomas 2, b.l. 84) už plano prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, nepriteisiamos, kadangi šis planas yra būtinas, norint įgyvendinti laisvos valstybinės žemės įsigijimo procedūras, o kadangi valstybinės žemės sklypą norą įsigyti yra pareiškusios abi pusės. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų priteisiamos iš ieškovės ir atsakovės ( CPK 88,92 straipsniai), kadangi ieškinys patenkintas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259,260,270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą suderinti UAB „Geometra“ parengtą žemės sklypų (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pripažinti neteisėtu bei leisti ieškovei K. U.,asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlikti ir pabaigti pradėtas planavimo procedūras pabaigti be atsakovės sutikimo ( be parašo ant originalių žemės sklypų planų ( sprendinių brėžinių).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)ieškovei K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144 ( vieną šimtą keturiasdešimt keturis ) litus žyminio mokesčio, 1200 ( vieną tūkstantį du šimtus ) litų advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 ( dešimt ) litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš ieškovės K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 ( dešimt ) litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Rita Dambrauskaitė