- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-593-252/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06752-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- I. S.
- Ieškovas
- K. U.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 593 - 252 - 2014
Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06752-2013-9
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-589-2014 pagal ieškovės K. U. ieškinį atsakovei I. S., tretiesiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl trukdymų pašalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė K. U. prašė atsakovės I. S. atsisakymą suderinti UAB „Geometra“ parengtą žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu ir pripažinti ieškovei K. U. teisę atlikti ir leisti pradėtas planavimo procedūras pabaigti be atsakovės sutikimo (be parašo ant originalių žemės sklypų planų (sprendinių brėžinių)) bei pripažinti ieškovei teisę atlikti ir leisti atlikti kadastrinius matavimus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), be atsakovės parašo ant žemės sklypo paženklinimo – parodymo akto. Nurodė, kad tarp jos ir atsakovės žemės sklypų yra įsiterpęs valstybei priklausantis iki 6 arų žemės sklypas. Šį žemės sklypą turi teisę ir siekia iš valstybės nusipirkti tiek ieškovė, tiek atsakovė. Ieškovės iniciatyva UAB „Geometra“ parengė žemės sklypų pasidalinimo planą, kuris neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, norminiams aktams ir nepažeidžia atsakovės teisių. Tačiau atsakovė išreiškė poziciją, jog laisvos valstybinės žemės sklypo dalis būtų dalinama per pusę ne horizontaliai, kaip siūlo ieškovė, bet vertikaliai. Atsakovė, nors ir nesutinka su ieškovės paruoštu planu, tačiau priešieškinio šioje byloje nereiškė ir jokio savo žemės sklypų atidalinimo plano nepateikė. Teritorijų planavimo įstatymo normos reikalauja, kad žemės sklypo ribos būtų formuojamos racionaliai. Vyriausybės nutarimas, detalizuojantis detaliųjų planų rengimą, numato, kad žemės sklypo ribos turi būti stačiakampės, eiti pagal natūralius objektus. Šiuo atveju visos namų valdos yra išsidėsčiusios vienodai tose dalyse, kiek kertasi ieškovės ir atsakovės namų valdos ir gretimos namų valdos, t. y. išsidėsčiusios tokiomis pat stačiakampėmis lygiagrečiomis formomis.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovės I. S. atsisakymą suderinti UAB „Geometra“ parengtą žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pripažino neteisėtu bei leido ieškovei K. U. atlikti ir pabaigti pradėtas planavimo procedūras be atsakovės sutikimo (be parašo ant originalių žemės sklypų planų (sprendinių brėžinių)). Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nustatė, kad laisvos valstybinės žemės plotas yra tarp (duomenys neskelbtini) namų valdų žemės sklypų. Namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei I. S., o namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), – ieškovei K. U.. Nustatė, jog 2012 m. rugsėjo 4 d. atsakovė pateikė prašymą Panevėžio miesto savivaldybei suteikti jai galimybę naudotis fondine žeme, kuri prieina prie jos garažų. 2012 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius, atsakydamas į atsakovės prašymą, nurodė, jog privaloma informuoti su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkus ar valstybinės žemės naudotojus bei siūlo pirkti ar nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą visiems besiribojančių žemės sklypų savininkams arba valstybinės žemės naudotojams. 2012-09-26 atsakovė pateikė prašymą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriui, kuriuo prašoma leisti pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Plano rengimo tikslas – esamos žemės sklypo padidinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. 2012-09-28 Panevėžio miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrius raštu Nr. 8A-18.7-2819 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyrių su prašymu duoti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. 2012-10-11 Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius raštu Nr. 23SD-(14.23.7)- 3884 informavo, jog sutinka, kad rengiant laisvos valstybinės žemės ploto, esančio Panevėžio mieste, tarp (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentą, laisvoje valstybinėje žemėje būtų padidintas žemės sklypas, esantis Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog apie pradedamą rengti teritorijų planavimo dokumentą raštu būtų informuoti visi su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai bei neprieštarauja, kad žemės sklypų savininkams pageidaujant rengiamu teritorijų planavimo dokumentu laisvoje valstybinėje žemėje būtų padidinti ir kiti su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės ploto besiribojantys žemės sklypai. 2012-10-17 raštais „Dėl siūlomo pirkti arba nuomoti įsiterpusio laisvos valstybinęs žemės ploto“ buvo informuojami su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai: J. V., R. B. D., K. U. (B.), kartu išsiunčiant pageidaujamo prisijungti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo ploto schema. 2012-10-30 Panevėžio miesto savivaldybė gavo K. U. pranešimą, kad ji pageidauja, jog įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypo plotas būtų dalinamas lygiaverčiai žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini). 2012-11-20 Panevėžio miesto savivaldybės administracija raštu Nr. 19-4.5.-2717 pranešė I. S. ir K. U., kad leidžiama pradėti rengti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. 2013-06-21 Panevėžio miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrius raštu Nr. 8A-18.7-1494 informavo UAB „Geometra“, kad grąžina pataisymui pateiktą derinimui žemės sklypo planą bei nurodė taisytinus trūkumus. 2013-07-02 Panevėžio miesto savivaldybėje buvo gautas UAB „Geometra“ prašymas suderinti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), planą. 2013-07-08 Panevėžio miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrius raštu Nr. 8A-18.7-1576 informavo UAB „Geometra“, kad, vadovaujantis Žemės sklypų plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1124, 31 punktu, grąžina pataisymui pateiktą derinimui žemės sklypo planą, kadangi parengtame žemės sklypo plane, sprendinių brėžinyje nėra žemės sklypo savininkės I. S. parašo. Teismas taip pat nustatė, jog atsakovės dukra buvo nupirkusi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei buvo pradėjusi gyvenamojo namo statybą. Tuo metu, kai žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovės dukrai, gyvenamasis namas buvo sujungtas su garažu, esančiu (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas ir garažai buvo sujungti pastatu, kuris buvo pastatytas laisvame valstybinės žemės sklypo plote. Įsigijus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ieškovei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovė šį reikalavimą įvykdė ir nugriovė pastatus, kurie buvo pastatyti laisvos valstybinės žemės plote. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai su fotonuotraukomis, iš kurių matyti, jog įvažiavimo į atsakovei priklausančius garažus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, Panevėžio mieste, 2011 metais nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas atmetė atsakovės poziciją, jog ji visada naudojosi įvažiavimu į garažus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, taip pat kritiškai vertino liudytojų A. L. T. ir A. T. parodymus, jog garažuose buvo laikomos mašinos. Laikė, jog nors civilinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės sutuoktiniui buvo leista ruošti dviejų vietų garažų projektus, pagal kuriuos įvažiavimas buvo leidžiamas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau šis įsiterpęs sklypas atsakovei nuosavybės teise nepriklauso, byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovei buvo leista servituto teise naudotis šiuo įvažiavimu, todėl atsakovė negalėjo įrenginėti vartų valstybinės žemės sklypo plote. Pažymėjo, kad į atsakovei priklausantį garažą yra įėjimas ir nuo kiemo pusės. Atsakovė privažiuoti prie garažų iš šiaurinės pusės nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės per kiemą neturi galimybės, kadangi žemės sklypas užstatytas šiltnamiu, malkine bei yra užsodintas, tačiau turi galimybę įsirengti įvažiavimą į garažus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir tokiu būdu patekti į garažus. Teismas nurodė, jog atsakovė savo siūlomo projekto nepateikė. Jos ranka nubraižytas projektas negali būti vertinamas kaip atitinkantis įstatymo reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kad kadastriniai matavimai neatlikti ir nėra jokio pagrindo teigti, jog šiuo metu egzistuoja teisės pažeidimas, teismas ieškovės reikalavimą pripažinti jai teisę atlikti kadastrinius matavimus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), be atsakovės parašo ant žemės sklypo paženklinimo parodymo akto laikė nepagrįstu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. S. prašo apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo tenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad priimtas sprendimas netinkamai taikant materialinės teisės normas (CK 4.37 str., 4.38 str., 4.40 str.), procesinės teisės normas (CPK 185 str.), pažeidžiant savininkės nuosavybės teises į turimą garažo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ribojant šio pastato valdymo ir naudojimo teises. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl teisėtai atsakovės ir jos sutuoktinio pastatytų garažų, jiems skirto įvažiavimo numatyto įvairiuose išlikusiuose dokumentuose ir teisės I. S. netrukdomai naudotis garažais, patenkant į juos pro (duomenys neskelbtini) gatvę, tačiau įvažiuojant į garažus pro duris, esančias (duomenys neskelbtini) pusėje, naudojantis laisvos valstybinės žemės plotu. Neteisingai nustatė ir konstatavo, jog įvažiavimo į atsakovei priklausančius garažus nuo (duomenys neskelbtini), 2011 metais nebuvo. Taip pat be pagrindo kritiškai vertino ir nesivadovavo liudytojų A. L. T. ir A. T. parodymais, jog garažais buvo nuolat naudojamasi, garažuose buvo laikomos mašinos ir į juos patenkama pro (duomenys neskelbtini) gatvės pusę ir (duomenys neskelbtini), esančiame sklype esančią įvažą. Teigia, jog teismas, užtikrindamas ieškovės teisę prisijungti laisvą valstybinės žemės sklypo plotą ieškovės pageidaujamu būdu – horizontaliai, išlaikant stačiakampio formos sklypą, paneigė atsakovės nuosavybės teisę į turimų garažų faktinį naudojimąsi pro garažuose suprojektuotus ir įrengtus vartus iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Be to, nevertino liudytojo E. K. parodymų, kad prie atsakovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), projektuojamas laisvos valstybinės žemės sklypas gali būti prijungtas ne tik horizontalia linija, tačiau ir vertikalia linija, kaip pageidauja atsakovė. Mano, jog teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas, yra nekonkreti, sudaranti prielaidas ieškovei piktnaudžiauti teise. Be to, teismas neteisingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas, t. y. tenkindamas ieškovės ieškinį tik iš dalies, iš atsakovės priteisė visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės I. S. apeliacinį skundą tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas civilinę bylą išnagrinėjo teisingai, išsamiai ir objektyviai, teisingai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Atsiliepimu į atsakovės I. S. apeliacinį skundą ieškovė K. U. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė ir konstatavo, jog įvažiavimo į atsakovei priklausančius garažus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, Panevėžio mieste, 2011 metais nebuvo. Ši aplinkybė patvirtinta įvairių institucijų išvadomis, pridėtomis prie civilinės bylos. Kad prie nelegaliai pastatyto pastato buvo privažiuojama kaip ir prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patenkant į namų valdą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, jokiu būdu nereiškia, jog iš (duomenys neskelbtini) gatvės buvo patenkama prie statinio 4I1p. Prie šio statinio niekada nebuvo privažiuojama iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kadangi šis statinys buvo užstatytas nelegaliu statiniu, o garažo vartai buvo nelegalaus statinio viduje.
Atsiliepimu į atsakovės I. S. apeliacinį skundą tretysis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovės I. S. apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iš esmės detaliai ir motyvuotai atsakyta į visus apeliantės argumentus, apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantei jas savaip interpretuojant, naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nesudarantiems pagrindo tenkinti I. S. apeliacinį skundą. Šiuo atveju apeliantės argumentus, jog teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, materialinės teisės normas, neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, nesivadovavo liudytojų parodymais, teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176 str. – 185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Šioje byloje teismas rėmėsi ir vertino byloje pateiktus tiek ieškovės pateiktus dokumentus, tiek kitų šalių rašytinius įrodymus. Apeliantė, teigdama, jog teismas netinkamai aiškino CK 4.37 str., 4.38 str., 4.40 str. normas, skunde konkrečiai nenurodo, kuo pasireiškė netinkamas įstatymo aiškinimas ir kaip tai įtakojo teismo sprendimo teisėtumą.
Pažymėtina, jog Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d., nutarimo Nr. 1124 31 punkte nurodyta, kad kai žemės sklypas rengiamas, padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamus žemės sklypus, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų, plano rengėjas apie parengtą žemės sklypo planą registruotais laiškais informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkus, kurie laikomi supažindinti su žemės sklypo planu, jeigu žemės sklypo plane yra šių asmenų parašai. Nutarimo 17.3 papunktyje įtvirtinta, kad besiribojančių žemės sklypų savininkams ar valstybinės žemės naudotojams nesutarus dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam prašymą pateikusiam asmeniui nustatomas lygiomis dalimis. Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatos (galiojusios ginčo metu) numato, kad parduodamo ar išnuomojamo žemės ploto dydis kiekvienam iš prašymą pateikusių asmenų nustatomas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, nustatyta tvarka. Ginčo atveju 2013-07-08 Panevėžio miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrius raštu Nr. 8A-18.7-1576 informavo UAB „Geometra“, kad, vadovaudamasis Žemės sklypų plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1124, 31 punktu, grąžina pataisymui pateiktą derinimui žemės sklypo planą, kadangi parengtame žemės sklypo plane, sprendinių brėžinyje nėra žemės sklypo savininkės I. S. parašo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, užtikrindamas ieškovės K. U. teisę prisijungti laisvą valstybinės žemės sklypo plotą ieškovės pageidaujamu būdu, išlaikant stačiakampio formos sklypą, priešingai nei teigia apeliantė, niekaip nepaneigė atsakovės I. S. nuosavybės teisės į turimų garažų faktinį naudojimąsi. Teismas įvertino šalių argumentus ir nustatė, kad laisvos valstybei priklausančios žemės padalijimas vienodai, lygia linija yra priimtiniausias būdas, užtikrinantis racionalų sklypų bei juose esančių statinių naudojimą. Pažymėtina, kad šioje byloje atsakovė nepateikė jokio konkretaus pasiūlymo dėl kitokio žemės sklypo padalijimo. Visiškai neaišku, kaip atsakovė siūlo padalinti žemę vertikalia linija tarp namų valdų ir kiek tada teks žemės greta ieškovės namo. Teismas pagrįstai atsakovės ranka nubraižytą projektą vertino kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų. Tuo tarpu ieškovės pateiktame UAB „Geometra“ projekte numatyta, jog laisvos valstybinės žemės sklypas bus formuojamas ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis, ką iš esmės numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d nutarimo Nr. 1124 17.3 papunktis. Be to, Žemės įstatymo nuostatos ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos numato, jog žemės sklypai turi būti formuojami racionalios formos, t. y. daugiau privedant prie stačiakampio.
Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, užtikrindamas ieškovės teisę prisijungti laisvą valstybinės žemės sklypo ieškovės pageidaujamu būdu – horizontaliai, išlaikant stačiakampio formos sklypą, nevertino liudytojo E. K. parodymų, kad prie atsakovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projektuojamas laisvos valstybinės žemės sklypas gali būti prijungtas ne tik horizontalia, tačiau ir vertikalia linija, kaip pageidauja atsakovė. Atkreiptinas dėmesys, jog tokiam padalijimui nepritarė ieškovė K. U.. Toks pritarimas yra būtinas, kas numatyta Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priede. Iš teismui pateikto J. J. „Namų valdos žemės sklypo ribų plano M 1:500, plotas 496 m²“ (t. 2, b. l. 47) matyti, kad jis yra suderintas su kaimynais A. D. S., A. L., J. V.. Šiame plane servitutai nėra nustatyti, tą patvirtina ir apeliantės kartu su atsiliepimu pateiktas Lietuvos žemės ūkio ministerijos 2013-10-07 raštas Nr. 3IN-Š-1287-1057 (t. 2, b. l. 22-27). Be to, apeliantė iš esmės jokių argumentų dėl atsisakymo duoti sutikimą nenurodo. Trečiojo asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėta, jog 2013-08-22 Darbo grupė, sudaryta 2013-08-21 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-685, nustatė, kad pareiškėja I. S. turi realią galimybę naudotis jai priklausančiu garažu, esančiu žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio vartai suprojektuoti į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, o kiemo aptvėrimas su įvažiavimo/išvažiavimo vartais yra garažo pusėje; garažo šiaurinėje pusėje nei durų, nei vartų nėra, o patekimas į garažą per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir laisvą valstybinės žemės plotą nenumatytas.
Nagrinėjamos bylos kontekste darytina išvada, jog apeliantei nenurodant motyvuoto ir akivaizdžiai atskleidžiančio pateikto projektinio pasiūlymo negatyvaus poveikio jos teisėms ir teisėtiems interesams, kuris pagrįstų atsisakymą pasirašyti parengtame žemės sklypo plane ir sprendinių brėžinyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės atsisakymas pasirašyti ir suderinti UAB „Geometra“ parengtą žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra neteisėtas. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, jog ieškovės pateiktas UAB „Geometra“ planas neatitinka įstatymo reikalavimų.
Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pagrindinis ieškovės reikalavimas byloje yra prašymas atsakovės atsisakymą suderinti UAB „Geometra“ parengtą žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu ir pripažinti ieškovei K. U. teisę atlikti ir leisti pradėtas planavimo procedūras pabaigti be atsakovės sutikimo (be parašo ant originalių žemės sklypų planų (sprendinių brėžinių)). Tuo tarpu prašymas pripažinti ieškovei teisę atlikti ir leisti atlikti kadastrinius matavimus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), be atsakovės parašo ant žemės sklypo paženklinimo – parodymo akto, yra išvestinis. Teismas šio reikalavimo netenkino nurodydamas, jog bylos nagrinėjimo metu kadastriniai matavimai neatlikti. Taigi toks ieškinio reikalavimas buvo atmestas ne dėl to, kad yra nepagrįstas savo esme bei turiniu ir dėl to netenkintinas. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pagrįstai vadovavosi CPK 93 str. 1 d., numatančia, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priešingai apeliantės argumentams, materialinės ir proceso teisės normos taikytos tinkamai, byla išspręsta teisingai, dėl to nėra įstatyminio pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą teismo procesinį sprendimą (CPK 263, 329-330 str.). Tokiu būdu, I. S. apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui ieškovė K. U. sumokėjo 600 Lt (t. 3, b. l. 13, 14). Prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina mokėjimo dokumentas, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 600,00 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų K. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.