- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- e2-3534-1098/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- Ž. B.
- Atsakovas
- M. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. B. ieškinį atsakovei M. K. dėl kadastrinių matavimų atlikimo be bendraturčio sutikimo ir jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Ž. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. K. (toliau – atsakovė), prašydamas: 1) leisti jam atlikti namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinius matavimus be bendraturčio – atsakovės – sutikimo ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; 2) priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas Ž. B. ieškinyje nurodo, kad tarp jo ir atsakovės M. K. vyksta teisminis procesas dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės. Atsakovė ieškiniu, o jis priešieškiniu pagal kiekvieno iš jų pareikštus reikalavimus prašo atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo namas), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Anot ieškovo, jis kreipėsi į architektus dėl galimybės parengti ginčo namo atidalijimo projektą. Norint parengti minėtą projektą dėl nustatytų namo ploto neatitikimų yra reikalinga iš naujo atlikti namo kadastrinius matavimus bei parengti naują kadastrinę namo bylą. Tai sudaro kliūtį rengiant namo atidalijimo projektą. Ieškovo teigimu, persiuntus atsakovei VĮ „Registrų centras“ ir matininkų atsakymus, pastaroji nurodė, kad namo kadastriniai matavimai nereikalingi ir neva atsisakė duoti sutikimą juos atlikti. Paaiškina, kad namo kadastrinėje byloje ginčo namo plotas yra nurodytas 262,03 kv. m. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše namo plotas yra nurodomas tik 214,71 kv. m. Tarp faktinio esamo ir Nekilnojamojo turto registre nurodyto namo ploto yra 48 kv. m. neatitikimas. Be to, taip pat yra įrengta ir namo terasa, kuri į kadastrinius namo duomenis neįtraukta. Ieškovas laikosi pozicijos, kad būtent dėl šių neatitikimų yra reikalinga atlikti naujus ginčo namo kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovės atsisakymas trukdo jam, kaip bendraturčiui, įgyvendinti savo teises ir paneigia teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Pažymi, kad viešajame registre turėtų būti nurodyti tikslūs namo duomenys, kurie atitiktų faktinę situaciją. Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė M. K. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su pareikštu ieškinio reikalavimu sutinka ir neprieštarauja, kad ieškovas atliktų šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus ir įregistruotų juos VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Papildomai atsakovė pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e2-1115-1167/2025 ieškovas yra pateikęs šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atidalinimo projektą. Atidalijimo projektas yra atvaizduotas ant gyvenamojo namo aukštų planų, kurie yra 1978 m. kadastrinių matavimų byloje ir faktiškai atitinką esamą ginčo namo patalpų išsidėstymą. Tačiau Nekilnojamojo turto registre yra registruoti 1988 m. ginčo namo kadastriniai matavimai, kurių antrajame (mansardos) aukšte esančios patalpos, pažymėtos indeksais 1-16, 1-17, 1-10 ir 1-15, nėra priskirtos prie gyvenamojo ploto. Atsakovės tvirtinimu, priežastys dėl kurių buvo įregistruoti pakeitimai 1988 m. šalims nėra žinomos, nes ieškovas ir atsakovė gyvenamojo namo savininkais tapo ženkliai vėliau. Atsakovės teigimu, tiek ieškovas, tiek ji vadovaujasi 1978 m. kadastriniais gyvenamojo namo matavimais, kaip faktiškai atitinkančiais esamą namo plotą ir išplanavimą. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovas iš esmės visus ieškiniu reiškiamus reikalavimus gali įgyvendinti ir neturėdamas jos atskiro leidimo, nes dėl kadastrinių matavimų atlikimo į matininkus turi teisę kreiptis bet kuris iš bendraturčių ir nėra privaloma gauti tam atskiro kito bendraturčio leidimo/sutikimo. Nepaisant to, ji neprieštarauja, kad ieškovui būtų išduotas leidimas be jos sutikimo atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.
4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
5. Pagal CPK 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
6. Nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės neginčija ieškiniu pareikšto reikalavimo dėl kadastrinių matavimų atlikimo be bendraturčio sutikimo ir jų įregistravimo viešajame registre, tačiau laikosi pozicijos, jog ieškovas reiškiamą reikalavimą galėjo įgyvendinti ir neturėdamas jos atskiro leidimo, nes dėl kadastrinių matavimų atlikimo į matininkus turi teisę kreiptis bet kuris iš bendraturčių ir nėra privaloma gauti tam atskiro kito bendraturčio leidimo/sutikimo. Nesant ginčo dėl reiškiamo reikalavimo, toliau dėstomi sutrumpinti motyvai.
7. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturčiai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo, o atsakovei nuosavybės teise – 2/3 dalys gyvenamojo namo. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklauso žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jame stovintys kiti statiniai – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, šiltnamis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1115-1167/2025 sprendžiamas šalių ginčas dėl aukščiau nurodyto turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Minėtoje civilinėje byloje teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje.
8. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas, norėdamas atidalyti jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kreipėsi į architektus dėl ginčo namo atidalijimo projekto parengimo. Projekto rengimo metu paaiškėjo, kad norint parengti ginčo namo atidalijimo projektą, reikalinga atlikti naujus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus bei parengti naują kadastrinę gyvenamojo namo bylą. Kaip matyti iš į bylą pateiktos 1978 m. namų valdos techninės apskaitos bylos, gyvenamojo namo plotas yra 262,03 kv. m. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registre gyvenamojo namo bendras plotas nurodomas 214,71 kv. m., tai yra beveik 48 kv. m. mažesnis, nei užfiksuota 1978 m. namų valdos techninės apskaitos byloje. Remiantis ieškovo pateiktais duomenimis, į kadastrinius gyvenamojo namo duomenis galimai nėra įtraukta ir naujai įrengta namo terasa. Tarp šalių nėra ginčo, kad faktinis esamas gyvenamojo namo plotas neatitinka Nekilnojamojo turto registre užfiksuoto namo ploto, todėl būtina atlikti ir atnaujinti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų duomenų, ieškovas informavo atsakovę apie būtinybę atlikti naujus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, persiųsdamas jai iš matininkų gautą informaciją. Kaip matyti iš atsakovės atsakymo į ieškovo siųstus pranešimus, atsakovė nurodė, kad nauji gyvenamojo namo kadastriniai matavimai šiuo atveju (sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo turto atidalijimo) yra nereikalingi ir ji ne(si)teikia spręsti šio klausimo. Savo ruožtu ieškovas atsakovei nurodė, kad negalima atsidalyti gyvenamojo namo, kai nėra žinoma kokius tiksliai plotus (kv. m. išraiška) sudaro jų turimos turto dalys. Taigi, bendrasavininkams nesusitarus dėl gyvenamojo namo kadastrinių matavimų atnaujinimo būtinumo (tvarkos) bei ieškovui negavus atsakovės sutikimo šiuo klausimu, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl leidimo jam atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir įregistruoti juos viešajame registre be bendrasavininkės sutikimo.
9. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto, jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019).
10. Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, statinių fizinių ribų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, nekilnojamojo daikto geometriniai matmenys ir techniniai parametrai, apskaičiuojamas statinio plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – tai nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).
11. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais (tarp jų – ir atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (7 straipsnio 1 dalies 3 punktas) formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas, jo įgaliotas asmuo arba bet kuris šio nekilnojamojo daikto bendraturtis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).
12. Aptartos teisės normos leidžia daryti apibendrintą išvadą, kad atliekant keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (šiuo atveju namo, į kurio visas patalpas turi patekti matininkas) kadastrinius matavimus, būtinas visų bendraturčių sutikimas. Iniciatyvą atlikti tokius kadastrinius matavimus gali išreikšti ir vienas iš bendraturčių, tačiau nesant kitų bendraturčių pritarimo/sutikimo tokių matavimų iš esmės atlikti nepavyks, o tuo labiau nesant bendraturčių sutikimo (raštiško) – jų įregistruoti viešajame registre. Tuo tarpu reikalavimas leisti atlikti keliems bendraturčiams bendrosios nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo gali būti savarankiško nagrinėjimo dalyku.
13. Todėl, priešingai nei teigia atsakovė, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą gali pateikti bet kuris šio nekilnojamojo daikto bendraturtis, tik tokiu atveju, jei nauji kadastriniai matavimai buvo atlikti esant visų bendraturčių sutikimui bei parašams naujoje namo kadastrinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3k-3-305-611/2023).
14. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nedavė ieškovui sutikimo atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir įregistruoti juos viešajame registre. Neduodama sutikimo ieškovui atsakovė iš esmės nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių tokio sutikimo davimas pažeistų jos interesus (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, susidariusioje situacijoje atsakovės be teisinio pagrindo neduodamas sutikimas atlikti kadastrinius matavimus turi būti vertinamas kaip to siekiančio bendraturčio (ieškovo) nuosavybės teisės įgyvendinimo nepagrįstas suvaržymas. Toks atsakovės neveikimas neatitinka bendraturčių interesų ir neprisideda prie geresnio nuosavybės valdymo, kuris tinkamai gali būti realizuojamas atlikus kadastrinius matavimus ir parengus gyvenamojo namo atidalijimo projektą.
15. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei byloje nesant duomenų, kad atsakovė iki ieškinio pareiškimo ar bylos nagrinėjimo metu būtų sutikusi atlikti bendraturčiams priklausančio gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, sprendžia, jog ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl leidimo gavimo atlikti tokius matavimus be atsakovės sutikimo.
16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas leisti jam atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinius matavimus be atsakovės sutikimo ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 4.72 straipsnio 1dalis, CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus, sprendžiamas klausimas dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
19. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose buvo pareiškęs prašymą priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės įrodymų, patvirtinančių atstovavimo išlaidų dydį ir apmokėjimą, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Faktiškai byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas patyrė 110,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro jo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
20. Atsakovė laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju ieškovas galėjo įgyvendinti teisę atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir įregistruoti juos viešajame registre nesikreipdamas į teismą su ieškiniu, todėl susidariusios bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl ieškovo netinkamo veikimo ir neturi būti jam atlyginamos.
21. Teismas, atsižvelgęs į anksčiau padarytą išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl leidimo gavimo atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus be atsakovės sutikimo, į tai, kad ieškinys tenkinamas, ieškovo patirtas 110,00 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisia iš atsakovės.
22. Byloje teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos 8,00 Eur minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos. Atsižvelgiant į tai, valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Leisti ieškovui Ž. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinius matavimus be bendraturčio – atsakovės M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – sutikimo ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Priteisti ieškovui Ž. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110,00 Eur (vieno šimto dešimties eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.