Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės J. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

R. J., gimęs 1980 m. kovo 23 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, gyvenantis gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), deklaruotas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), telefono Nr. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai viešųjų darbų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. kaltinamas tuo, kad 2024 m. sausio 1 d. apie 02.54 val. namo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės I. T. atžvilgiu, tai yra vieną kartą ranka smūgiavo į veidą, taip dėl dešinės akies obuolio sumušimo padarydamas nukentėjusiajai I. T. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. sausio 1 d. apie 01.00 val. grįžę namo adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine I. T., vartojo alkoholį. Apie 02.30 val. būnant koridoriaus patalpoje tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl alkoholio vartojimo, kurio metu jis kairės rankos viršutine delno dalimi tyčia vieną kartą sudavė I. T. į akį (kiek prisimena į dešinę). Po to I. T. išsikvietė policijos pareigūnus, kurių jie kartu sulaukė būdami namuose. Su sugyventine kartu gyvena apie du metus, bendrų vaikų neturi. Tarp jų tai buvo pirmas konfliktas, iki šiol niekada nebuvo nei sukonfliktavę, nei susimušę. Alkoholį vartoja retai, priklausomas nei jis, nei jo sugyventinė nėra. Dėl savo veiksmų labai gailisi (t.1, e. b. l. 140-143).

Nukentėjusioji I. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su savo sugyventiniu R. J. kartu gyvena apie 2 metus, adresu (duomenys neskelbtini). Nei ginčų, nei konfliktų tarp jų prieš tai niekada nebuvo. 2023 m. gruodžio 31 d. jie abu nuėjo pas kaimyną A. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Būdami pas kaimyną jie nesipyko, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Jie iš kaimyno išėjo ramiai, viskas buvo gerai. Apie 01.00 val. jie abu grįžo iš kaimyno. Sėdėjo kambaryje ir toliau šventė Naujus metus, vartojo alkoholį. Abu buvo stipriai išgėrę, būdami lauke apsižodžiavo, dėl ko neprisimena. Įėjus į koridoriaus patalpą, jos sugyventinis jai kažką pasakė, kas jai nepatiko, todėl ji ranka sudavė jam per viršugalvį, po jos jam suduoto smūgio, jis kairės rankos plaštaka sudavė jai į akį. Jis stovėjo šone jos, todėl jai trenkė atbula ranka. Jai patino dešinė akis ir atsirado kraujosruva. Ji supykusi paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė R. ir išsivežė. Buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, medikai ją apžiūrėjo ir išsivežė į Kauno klinikas. Kauno klinikose padarė visus tyrimus ir paleido ją namo. Daugiau pas jokius medikus nesikreipė ir nesikreips. Kai jos sugyventinis R. sudavė jai į dešinę akį jai skaudėjo tik tuo metu, po dešine akimi buvo kraujosruva, kurios jai neskauda. Tai buvo tik momentinis skausmas, civilinio ieškinio savo sugyventiniui R. J. nereiškė, jokių pretenzijų jam neturi. Jie abu susitaikė, vienas kito atsiprašė ir vienas kitam atleido (t. 1, e. b. l. 30-33; 34-36).

Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). I. T. yra jo kaimynė, ji gyvena (duomenys neskelbtini). I. gyvena su sugyventiniu R.. 2023 m. gruodžio 31 d. apie 23.50 val. pas jį atėjo I. su R., jie pasveikino jį su Naujais metais, visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. I. su R. pasėdėjo pas jį apie pusę valandos, būdami pas jį namuose nekonfliktavo, jokių barnių tarp jų nebuvo ir jokio smurto vienas kito atžvilgiu nenaudojo. Jie pas jį namuose elgėsi gražiai. Jokių riksmų, konfliktų, kad kažkas pas juos namuose vyktų, jis negirdėjo ir nematė. 2024 m. sausio 1 d. jis skambino R., kad ateitų pas jį pasiimti alkoholinio gėrimo, kurį paliko, bet jis neatsiliepė. Nepamena dienos, bet atėjęs pas jį R., jam sakė, kad buvo sulaikytas, nes I. atbula ranka trenkė į veidą (t. 1, e. b. l. 77-80).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. sausio 1 d. apie 02.54 val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,65 promilių neblaivumas, smurtavo prieš neblaivią savo sugyventinę, su kuria gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, tačiau santuokos nėra įregistravę, I. T., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuriai alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,05 promilių neblaivumas, suduodamas jai nenustatytą kiekį kartų kumščiu į veidą, taip sukeldama jai fizinį skausmą bei padarydama kūno sužalojimus (t. 1, e. b. l. 6-9).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyrė I. T., fiksuoti ant veido matomi sužalojimai – kraujosruva (mėlynė) veido srityje, patinimas (t. 1, e. b. l. 16-18).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2024 m. sausio 1 d. medicinos pagalba buvo teikta I. G. (T.), pastaroji medikams nurodė, kad sugyventinis iš rankos sudavė per veidą (t. 1, e. b. l. 58-60).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 136/2024 (02) matyti, kad I. G. (T.) konstatuota dešinės akies obuolio sumušimas, kairio žando – smakro srities sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu, panašias savybes, turinčiu daiktu. Kairės pusės smakro – žando srities sumušimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2024 m. sausio 1 d.. Sužalojimai nebūdingi savigynai. Kairės pusės smakro – žando srities sumušimą galėjo pasidaryti ir pati, nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą be papildomos jėgos poveikio. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, e. b. l. 69-72).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje. Apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta (t. 1, e. b. l. 10-12).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro pateiktas pranešimas apie įvykį, 2024 m. sausio 1 d. 02:52:26 val. pranešėja I. G. paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), draugas mušė rankom į akis, turi mėlynę (t. 1, e. b. l. 85-86).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas ,,Body“ (kūno) kameros vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „PSS-20240101-031418UTC+0200.mp4“. Įrašo trukmė 30:00 min., pokalbio metu su policijos pareigūnais moteris sako, kad ją sumušė ir parodo ranka į dešinę akį (po dešine akimi matosi kraujosruva). Kambaryje sėdi vyriškis, pareigūnė paklausia ar jie sugyventiniai, moteris atsako, kad taip. Pareigūnė klausia kas čia įvyko, kaip čia prieš ją smurtavo? Moteris parodo su ranka į sėdintį vyriškį ir sako: „tai va jisai dar pas kaimyną būdamas“. Moteris sako, kad jai suskaudo ir ji atėjusi prie veidrodžio pamatė. Pareigūnė klausia pas vyriškį, kodėl jis taip darė, ką jis pasakys? Vyriškis sako: „nelabai gražiai šnekėt pradėjo“. Pareigūnas klausia, ar kaimynai matė, kaip jis jai trenkė? Moteris sako: „jis kažkiek turėjo gal girdėt“. Pareigūnė kolegai sako, kad patinus ar tik nebus lūžęs žandikaulis. Moteris sako, kad jos žandikaulis ir taip yra ne tokios būsenos kaip turi būt. Ji rodo su ranka į apatinio žandikaulio kairę pusę ir sako: „bet man ir va čia skauda, va dabar“. Atvykusiems medikams pareigūnė pasakė, kad sudavė moteriai į akį ir žandikaulis ištinęs (t. 1, e. b. l. 91-94).

Iš asmens neblaivumo nustatymo duomenų matyti, kad 2024 m. sausio 1 d. 03.30 val. I. T. nustatytas 2.05 promilių neblaivumas, 2024 m. sausio 1 d. 03.31 val. R. J. nustatytas 3.65 promilių neblaivumas (t. 1, e. b. l. 96-97).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.

Tuo tarpu BK 141 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Kaltinamasis R. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, jog 2024 m. sausio 1 d. apie 01:00 val. grįžę namo adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine I. T., vartojo alkoholį. Apie 02.30 val. būnant koridoriaus patalpoje tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl alkoholio vartojimo, kurio metu jis kairės rankos viršutine delno dalimi tyčia vieną kartą sudavė I. T. į akį (kiek prisimena į dešinę) (t.1, e. b. l. 140-143). Šiuos kaltinamojo parodymus betarpiškai patvirtina pačios nukentėjusiosios parodymai, kurie iš esmės patvirtina tapačias aplinkybes, kaip ir tos kurias nurodė kaltinamasis, o būtent, kad 2023 m. gruodžio 31 d. ji su savo sugyventiniu R., su kuriuo gyvena apie du metus, nuėjo pas kaimyną A. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Būdami pas kaimyną jie nesipyko, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Jie iš kaimyno išėjo ramiai, viskas buvo gerai. Apie 01.00 val. jie abu grįžo iš kaimyno. Sėdėjo kambaryje ir toliau šventė Naujus metus, vartojo alkoholį. Abu buvo stipriai išgėrę, būdami lauke apsižodžiavo, dėl ko neprisimena. Įėjus į koridoriaus patalpą, jos sugyventinis jai kažką pasakė, kas jai nepatiko, todėl ji ranka sudavė jam per viršugalvį, po jos jam suduoto smūgio, jis kairės rankos plaštaka sudavė jai į akį. Jis stovėjo šone jos, todėl jai trenkė atbula ranka. Jai patino dešinė akis ir atsirado kraujosruva. Ji supykusi paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė R. ir išsivežė. Kauno klinikose padarė visus tyrimus ir paleido ją namo. Kai jos sugyventinis R. sudavė jai į dešinę akį jai skaudėjo tik tuo metu (t. 1, e. b. l. 30-33; 34-36). Tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina kitų objektų protokolu apžiūrėtas ,,Body“ (kūno) kameros vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „PSS-20240101-031418UTC+0200.mp4“, kuriame užfiksuoti moters sužalojimai, bei nukentėjusioji patvirtina aplinkybes, jog jos sugyventinis R. J., jai sudavė į dešinę akį, po kuria matoma kraujosruva (t. 1, e. b. l. 91-94). Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo patvirtina tai, kad smurtą patyrė I. T., fiksuoti ant veido matomi sužalojimai – kraujosruva (mėlynė) veido srityje, patinimas (t. 1, e. b. l. 16-18). Tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 136/2024 (02) patvirtina, kad I. G. (T.) konstatuota dešinės akies obuolio sumušimas, kairio žando – smakro srities sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu, panašias savybes, turinčiu daiktu. Kairės pusės smakro – žando srities sumušimas galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2024 m. sausio 1 d.. Sužalojimai nebūdingi savigynai. Kairės pusės smakro – žando srities sumušimą galėjo pasidaryti ir pati, nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą be papildomos jėgos poveikio. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, e. b. l. 69-72). Tai, kad I. T. patyrė smurtą artimoje aplinkoje, patvirtina ir byloje esanti Bendrojo pagalbos centro kvietimo kortelė, iš kurios nustatyta, kad I. T. medicinos pagalba buvo teikta 2024 m. sausio 1 d., pastaroji medikams nurodė, kad sugyventinis iš rankos sudavė per veidą (t. 1, e. b. l. 58-60).

Aptartų duomenų visuma patvirtina, jog R. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę I. T., pastarajai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip realizuodamas nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Tai, kad R. J. ir I. T. yra šeimos nariai, patvirtina jų pačių parodymai, kuriuose jie nurodė, jog apie dvejus metus kartu gyvena, veda bendrą ūkį, kas neabejotinai patvirtina, jog jie laikytini sugyventiniais ir atitinka šeimos narių sąvoką. Tokiu būdu konstatuotina, kad R. J. padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. J. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutiko (t. 2, e. b. l. 16-17).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, spręstina, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl menkavertės priežasties, prieš šeimos narę – sugyventinę, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinama ir tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas (t. 1, e. b. l. 182-183), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas (t. 1, e. b. l. 184), anksčiau teistas, tame tarpe ir už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (t. 1, e. b. l. 167-172).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti bausmę – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą ir draudimą (BK 48 straipsnio 4, 5 dalys). BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, jog teismas skirdamas laisvės apribojimo bausmę gali įpareigoti asmenį dalyvauti elgesio pataisos programoje, tuo tarpu BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas numato, jog teismas asmeniui skirdamas laisvės apribojimą, gali uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą teismas R. J. skiria bausmę laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis nuo 2024 m. sausio 1 d. 04.10 val., iki 2024 m. sausio 1 d. 16.21 val. buvo laikinai sulaikytas, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną pakeičiant dviem laisvės apribojimo dienomis, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi ir BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 1, e. b. l. 161-164) palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaityti R. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, tai yra nuo 2024 m. sausio 1 d. 04.10 val., iki 2024 m. sausio 1 d. 16.21 val. (vieną parą), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Išaiškinti R. J., kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti, kad R. J., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.