Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-6515-473/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-05-17
Bylos Nr.: I-6515-473/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01137-2016-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Violeta Balčytienė, Egidija Puzinskaitė, Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas: S. F.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Kategorijos

1.6.6.2Pašalpos ir kitos išmokos
3.21Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-6515-473/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01137-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.2; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui S. F., atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovei Rasai Pačkauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. F. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–14), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016-02-19 pranešime Nr. 14571 nurodytą sprendimą dėl sumažinto dydžio socialinės pašalpos skyrimo ta dalimi, kuri susijusi su paskirtos piniginės socialinės paramos dydžio sumažinimu 20 proc., išspręsti visus ginčo dėl teisės susijusius klausimus iš esmės ir priteisti atlyginti 305 532,73 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad 2016-02-04 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) Pilaitės poskyrį dėl piniginės socialinės paramos teikimo pratęsimo. Pareiškėjas nesutinka su nuo 2016-02-01 iki 2016-04-30 sumažintos socialinės pašalpos skyrimu. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Paramos įstatymas) 10 straipsnio 2 dalis nepaneigiamai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnį, blogina ir taip blogą socialiai jautrių ir pažeidžiamų piliečių padėtį. Paramos įstatymo 22 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad pašalpa išmokama už kiekvieną praėjusį mėnesį, yra nelogiška, kadangi socialiai pažeidžiamam asmeniui būtina išgyventi einamąjį mėnesį. Pašalpos įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyta, kad patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities sąlygų patikrinimo aktą, savivaldybės administracijai suteikiama teisė savivaldybės nustatyta tvarka nemažinti socialinės pašalpos dydžio, kaip nustatyta Paramos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė daro arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Taigi akivaizdu, kad Savivaldybė pažeidė Paramos įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 10 punktą, veikė neteisėtai. Dėl neteistai sumažintos socialinės paramos dydžio pareiškėjui turi būti atlyginta turtinė ir neturtinė žala. Skunde nurodytų problemų sukėlimas sukėlė intensyvius, ilgalaikius, tęstinius, neigiamus pergyvenimus dėl patiriamos nežmoniškos neteisybės, argumentų ignoravimo, nesiskaitymo su prigimtinėmis žmogaus teisėmis, laisvėmis ir teisėtais interesais. Tai sukėlė intensyvų stresą, nemigą, galvos svaigimą, širdies ploto skausmą, kas lėmė gyvenimo kokybės pablogėjimą, intensyvius dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, pažeidė garbę ir orumą. Turtinė ir neturtinė žala yra neatskiriama, viena su kita susijusi ir viena nuo kitos absoliučiai priklausoma.

Atsiliepimas

Atsakovė ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (b. l. 34–39). Atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovių atstovė nurodė, kad kaip informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius, S. F., kaip vienam gyvenančiam asmeniui, įsiregistravusiam Lietuvos teritorinėje darbo biržoje, socialinė pašalpa skiriama ir mokama nuo 2011 metų, o socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai, nuo kada socialinės pašalpos dydis tyrėtų būti mažinamas skaičiuotini nuo 2013-08-01 iki 2013-11-01 (3 mėn.), nuo 2013-11-01 iki 2014-02-01 (3 mėn.), nuo 2015-05-01 iki 2015-08-01 (3 mėn.), nuo 2015-08-01 iki 2015-11-01 (3 mėn.), todėl socialinės pašalpos mažinimas, vadovaujantis Paramos įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, pradėtas nuo 2015-11-01, kuomet S. F. pradėjo gauti sumažinto dydžio socialinę pašalpą. Pareiškėjas 2016-02-04 prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti nurodė, kad paskutinį kartą (2015-11-03) pateikta informacija piniginei socialinei paramai gauti nepasikeitė. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016-02-19 sprendimu Nr. 10843, sprendimo priėmimo laikotarpiui pašalpos gavimo trukmė nuo 2013-06-01 nedirbat sudarė 15 mėn. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Paramos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu socialinės pašalpos dydis pareiškėjui sumažintas 20 proc. Pareiškėjo teigimu socialinė parama jam neturėtų būti mažinama vadovaujantis Paramos įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 10 punktu, kuris nustato, kad patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą Savivaldybei suteikiama teisė Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka nemažinti socialinės pašalpos dydžio, kaip kad nustatyta Paramos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Šia įstatymo nuostata nustatyta tik teisė, bet ne pareiga daryti išimtį ir taikyti Paramos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatų, be to, pareiškėjas nepateikia įrodymų, kad atitinka šį kriterijų. Minėta, kad 2016-02-04 prašyme pats nurodė, kad informacija piniginei socialinei pašalpai gauti yra nepasikeitusi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytus valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Kaip jau nurodyta atsiliepime, skirdamas socialinę išmoką Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrius veikė teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovių neteisėtus veiksmus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime pažymėjo, kad turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Turtinės žalos atlyginimas turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindžia ne tik neteisėtų veiksmų, bet ir žalos realumo, nors pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka būtent pareiškėjui. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Savivaldybė neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp Savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016-02-19 sprendimo Nr. 10843, kuriuo pareiškėjui paskirta 20 proc. sumažinta socialinė pašalpa teisėtumo bei pagrįstumo, bei pareiškėjo teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Nustatyta, kad pareiškėjas S. F. su 2016-02-04 Prašymu-paraiška piniginei socialinei paramai gauti (kai nesikeičia anksčiau pateikti duomenys) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) Pilaitės skyrių, prašydamas, be kita ko, nuo 2015-02-05 skirti socialinę pašalpą. Prašyme-paraiškoje patvirtino, kad paskutinį kartą 2015-11-03 pateikta informacija piniginei socialinei paramai gauti nepasikeitė ir jos tikslinti nereikia (b. l. 16, 42, 43).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016-02-19 sprendimu Nr. 10843 pareiškėjui S. F. nuo 2016-02-01 iki 2016-05-01 pratęstas 81,60 Eur socialinės pašalpos mokėjimas. Sprendime nurodyta, kad pašalpos gavimo trukmė nuo 2013-06-01 nedirbant (nuo 2013-06-01) (b. l. 40).

Iš pareiškėjo pateiktos „Darbo ieškančio asmens S. F. atmintinės“, matyti, kad pareiškėjas nuo 2011-09-20 užsiregistravęs Vilniaus teritorinėje darbo biržoje ir iki šios yra bedarbis (b. l. 18, 19).

Pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Paramos įstatymas) 9 straipsnio 1 dalį socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį. Pagal Paramos įstatymo 10 straipsnio 2 dalį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas, bet nedirbantis asmuo (išskyrus atvejus, kai nedirbama dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose), socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 9 straipsnį, išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, yra mažinamas: kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 20 procentų (1 punktas); kai socialinė pašalpa mokama nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 30 procentų (2 punktas); kai socialinė pašalpa mokama nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 40 procentų (3 punktas); kai socialinė pašalpa mokama nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 50 procentų (4 punktas); gavusiems (gavusiam) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims (išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) arba vienam gyvenančiam asmeniui 24 mėnesius neskiriama (5 punktas).

Paramos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą; pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui, dėl tolesnio jos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę kreiptis per 2 mėnesius su prašymu-paraiška ir pateikti naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas. Socialinė pašalpa skiriama nuo prašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno iš 2 mėnesių, einančių po socialinės pašalpos gavimo laikotarpio pabaigos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl socialinės pašalpos ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriama socialinė pašalpa, turi teisę gauti socialinę pašalpą (2 dalis).

Pagal Paramos įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 10 punktą patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, savivaldybės administracijai suteikiama teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka nemažinti socialinės pašalpos dydžio, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-10 nutarimu Nr. 923 patvirtintas valstybės remiamų pajamų dydis 102 Eur.

Pagal iki 2013-06-01 galiojusios redakcijos Paramos įstatymo 10 straipsnio 2 dalį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas, bet nedirbantis asmuo (išskyrus atvejus, kai nedirbama dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose), socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 9 straipsnį, yra mažinamas: gaunančiam (gaunantiems) socialinę pašalpą nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 20 procentų (1 punktas).

Taigi, nuo 2013-05-31 įsigaliojusios redakcijos Paramos įstatymas sutrumpino terminus, nuo kurių mažinamas socialinės paramos dydis.

Paramos įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys dirbo (taip pat savarankiškai dirbo) 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, šio straipsnio 2 dalyje numatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2011-09-20 užsiregistravęs Vilniaus teritorinėje darbo biržoje ir iki šiol yra bedarbis. Atsakovių duomenimis pareiškėjui socialinė pašalpa skiriama ir mokama nuo 2011 metų, o socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai, nuo kada socialinės pašalpos dydis tyrėtų būti mažinamas yra nuo 2013-08-01 iki 2013-11-01 (3 mėn.), nuo 2013-11-01 iki 2014-02-01 (3 mėn.), nuo 2015-05-01 iki 2015-08-01 (3 mėn.), nuo 2015-08-01 iki 2015-11-01 (3 mėn.) (ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016-02-19 sprendimo Nr. 10843 priėmimo metu galiojusios Paramos įstatymo redakcijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas, bet nedirbantis asmuo (išskyrus atvejus, kai nedirbama dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose), socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 9 straipsnį, išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, yra mažinamas: kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 20 procentų (1 punktas). Ginčui aktualios redakcijos Paramos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas įsigaliojo 2013-06-01, taigi pareiškėjui ši įstatymo nuostata turėjo būti taikoma nuo 2013-06-01. Atsižvelgiant į tai, kad sudėjus laikotarpius nuo 2013-08-01 iki 2013-11-01 (3 mėn.), nuo 2013-11-01 iki 2014-02-01 (3 mėn.), nuo 2015-05-01 iki 2015-08-01 (3 mėn.), nuo 2015-08-01 iki 2015-11-01 (3 mėn.) susidaro 12 mėnesių kuomet buvo mokama socialinė pašalpa, pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai ginčijamu sprendimu buvo paskirta 20 proc. sumažinta socialinė pašalpa.

Atsižvelgęs į išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje surinktų įrodymų visumą ir faktines aplinkybes, tai, kad skundžiamas aktas priimtas tinkamai taikant materialinės teisės normas, laikantis jų priėmimo tvarkos, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti pareiškėjo skundžiamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016-02-19 sprendimą Nr. 10843, kuriuo pareiškėjui S. F. nuo 2016-02-01 iki 2016-05-01 pratęstas 81,60 Eur dydžio socialinės pašalpos mokėjimas.

Sprendžiant, ar yra pagrindas pareiškėjui iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, priteisti 305 532,73 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, pažymėtina, kad atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Neturtinės žalos atlyginimas sureguliuotas CK 6.250 straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. CK 6.245–6.250 straipsniuose nustatytos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltės. Nesant nors vienai iš nurodytų sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek turtinę, tiek neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016-02-19 sprendimo Nr. 10843 kuris, jo manymu, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.245–6.250 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad šiame sprendime pareiškėjo skundą tiek, kiek juo prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016-02-19 sprendimą Nr. 10843, atmetus kaip nepagrįstą, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų veiksmų. Todėl pareiškėjo prašymas iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, priteisti 305 532,73 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu nedelsiant išspręsti ar Paramos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostata (pakeitimas įsiteisėjo 2013-06-01) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir jo 52 straipsniui; ar Paramos įstatymo 22 straipsnio „Piniginės socialinės paramos tiekimas 6. Socialinė parama išmokama už kiekvieną praėjusį mėnesį“ , 9 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijai ir jos 52 straipsniui; ar Paramos įstatymo ir jo 11 straipsnio ir kitų susijusių straipsnių kompensacijų nepasiturintiems gyventojams už viešojo transporto, elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui, mobilaus ryšio ir interneto prieigos paslaugų kompensavimo nepasiturintiems gyventojams juridinis nenustatymas atitinka nurodytas Konstitucijos nuostatas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su Paramos įstatymo nuostatų prieštaravimu Konstitucijai, pažymi, kad atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus bei vadovaudamasi teismui suteikta diskrecija spręsti dėl byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnis), neįžvelgia būtinumo iškelti šioje administracinėje byloje klausimus dėl aptartų Paramos įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. F. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiVioleta BalčytienėEgidija PuzinskaitėMargarita Stambrauskaitė