Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atstovui, skundą padavusiam asmeniui O. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal skundą padavusio asmens O. B. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Aurelijos Banytės 2019 m. lapkričio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-4103-2019, kuriuo O. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Teismo posėdžio metu O. B. atstovas advokatas Raimundas Gargasas skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog O. B. tądien buvo kaime, pas giminaičius, vartojo alkoholį, važiuojant namo iš kaimo, buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Automobiliu važiavo trise, kodėl jį apkaltino nusižengimo padarymu, nežino, jokio nusižengimo nepadarė. Peilis, kaip rašo pareigūnai rastas automobilyje nebuvo, nes nėra nei išimtas, nei apžiūrėtas, nei aprašytas, nei pateiktas atpažinimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).

ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios rimties trikdymą. Šioje teisės normoje nurodyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų. Iš bylos medžiagos matyti, kad protokolas pareiškėjui O. B. surašytas 2019 m. lapkričio 3 d. 2 val. 40 min., už tai, kad jis, 2019 m. lapkričio 3 d., apie 2 val. 30 min., Kėdainių rajono savivaldybėje, Lančiūnavos kaime, būdamas neblaivus (nustatytas 1,64 promilių neblaivumo laipsnis), viešoje vietoje garsiai rėkavo ir šūkavo, taip sutrikdė žmonių rimtį. Tą pačią naktį, 2 val. 45 min. policijos pareigūnės Aurelijos Banytės nutarimu O. B. buvo nubaustas 50 eurų bauda pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį dėl anksčiau paminėtos veikos padarymo.

Pagal ANK 567 ir 617 straipsnių nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis). Kilus ginčui dėl asmeniui surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir skirtos nuobaudos pagrįstumo ir bylą nagrinėjant teisme, argumentuotos gynybos pozicijos paneigimo našta tenka administracinio nusižengimo procesą inicijavusiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-788/2019).

Taip pat, pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už administracinį nusižengimą tiriančius subjektus. Teismo aktyvumas pasireiškia tik byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu (pvz., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-2812-660/2018; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-733-387/2015).

Kaip matyti iš pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos, skundžiamas nutarimas priimtas praėjus 5 minutėms po protokolo surašymo (2 val. 45 min.). Nutarimas priimtas vadovaujantis pranešėjo apie įvykį telefoniniu pokalbiu su pareigūnais ir policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu.

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko gavę pranešimą, kad aplink namą Lančiūnavos kaime laksto neblaivus vaikinas su mėlyna pūkine striuke, kuris su savimi turėjo peilį, trankė į pranešėjos duris. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo O. B. neigia padaręs jam inkriminuotą nusižengimą. Nurodo, kad jis jokių uždraustų veiksmų neatliko, į svetimą butą nesibrovė. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, į iškvietimą atvykę policijos pareigūnai patys įvykio t. y. kaip pareiškėjas trankė buto duris, garsiai rėkavo, šūkavo, nematė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų (liudytojų parodymų, pranešimų, aktų, garso, vaizdo įrašų, nuotraukų), kad O. B. atliko šiuos veiksmus ir dėl to kilo ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – buvo sutrikdyta asmenų ramybė, poilsis ar darbas. Pabrėžtina, kad pats 2019 m. lapkričio 3 d. policijos pareigūno tarnybinis pranešimas yra užpildytas netinkamai. Pranešimas pasirašytas parašu, tačiau jame nėra nurodytas konkretus policijos pareigūnas, surašęs šį pranešimą, todėl neaišku kas surašė tarnybinį pranešimą. Be to, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, į gautą iškvietimą buvo atvykę 2 policijos pareigūnai, tačiau pateiktas tik vienas, netinkamai užpildytas pareigūno tarnybinis pranešimas. Byloje nėra apklaustas nė vienas liudytojas, nefiksuoti įvykį galimai mačiusių ar girdėjusių asmenų parodymai, nepaisant to, kad įvykio pranešėjo tapatybė pareigūnams buvo žinoma. Pareigūnai taip pat neapklausė automobilyje „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo sustabdytas patikrinimui ir kuriame sėdėjo O. B., kitų buvusių asmenų. Tarnybiniame pranešime fiksuota, jog automobilyje buvo rastas daiktas panašus į peilį, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų apie daiktą panašų į peilį, tai yra neaišku ar jis buvo paimtas, ar buvo apžiūrėtas, aprašytas, ar buvo pateiktas atpažinimui ir pan.

Nors pareigūnas, surašęs 2019 m. lapkričio 3 d. tarnybinį pranešimą jame nurodė, kad su kaimynais nebuvo bendrauta dėl vėlyvo paros meto, tačiau, teismo vertinimu, tai buvo galima padaryti ir vėliau. Vadovaujantis ANK nuostatomis, konstatuotina, kad pareigūnui priėmusiam skundžiamą nutarimą, nebuvo būtinybės ir pagrindo paskubomis priimti skundžiamą nutarimą prieš tai objektyviai, nešališkai ir detaliai neišsiaiškinus visų įvykio aplinkybių. Be to, skundžiamu nutarimu pareiškėjui inkriminuota sunkinanti aplinkybė – 1,64 promilės neblaivumas, kuris turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad teismui nėra pateikta jokių duomenų, kokiu laiku ir kokiomis priemonėmis ši aplinkybė buvo užfiksuota.

Teismas konstatuoja, kad institucijos pareigūnai nesiėmė visų privalomų veiksmų byloje esantiems neaiškumams ir prieštaravimams panaikinti. Šioje administracinėje byloje esminę reikšmę turi visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę apklausti liudytojus, atlikti akistatas, eksperimentą, paskirti ekspertizę, gauti specialisto paaiškinimus, fiksuojant tyrimo veiksmų eigą ir rezultatus ANK 594 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokios aplinkybės turėjo būti išsiaiškintos prieš priimant skundžiamą nutarimą. Taigi, šiuo atveju pareigūnai, atlikdami administracinio nusižengimo tyrimą, nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos įvykio aplinkybės. Institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, savo išvadas pagrįsti ištirtais ir įvertintais įrodymais, priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad siekiant užtikrinti visapusišką administracinio nusižengimo bylos ištyrimą, kadangi tik atlikus papildomus veiksmus ar tyrimą – nustačius faktines įvykio aplinkybes, surinkus objektyvius duomenis, galima spręsti administracinės atsakomybės klausimą. Kadangi institucija neišsiaiškino minėtų reikšmingų faktų, nesurinko galimų ir privalomų rinkti įrodymų, tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, neišsamiai, todėl O. B. skundas tenkintinas iš dalies, naikinant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Aurelijos Banytės 2019 m. lapkričio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-4103-2019, bylą grąžinant institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi, 644 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo O. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Aurelijos Banytės 2019 m. lapkričio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 66-ANR_N-4103-2019 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.