Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-5952-1012/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-12-17
Bylos Nr.: e2-5952-1012/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01036-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Jakutytė-Sungailienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“
Atsakovas: P. B.
Advokatai: Justina Žemaitytė, Lukas Kaminskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-5952-1012/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01036-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.1; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ atstovei advokato padėjėjai Justinai Žemaitytei,

atsakovo P. B. atstovui advokatui Lukui Kaminskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ ieškinį atsakovui P. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano būstas Neris“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Žirmūnų būstas“) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo P. B. 1 304,52 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:

1.1. Ieškovas teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas šiuo metu veikdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimto 2012 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2551 pagrindu.

1.2. Ieškovas suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas nuosavybės teise turi negyvenamąsias patalpas - neįrengtos pastogės 7379/10000 dalis ,ir jam taip pat dalinės nuosavybės teise priklauso namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą.

1.3. Atsakovo įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiai patalpai yra 1 304,52 Eur.

1.4. 2010 m. rugpjūčio 30 d. ieškovas (tuometinis pavadinimas UAB „Šnipiškių ūkis“) sudarė sutartį Nr. 10-08-129, kuria sudarė susitarimą su UAB „City Service“ dėl šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos nuolatinės techninės priežiūros. 2012 m. birželio 28 d. tarp ieškovo, UAB „City Service“ ir UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ sudarytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perleidimo, kuriuo paslaugų teikimas buvo perleistas UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“.

1.5. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini) šilumos punkto ir karšto vandens sistemos priežiūros žurnale nurodyta, kada ir kokie priežiūros darbai buvo atliekami. 2017 m. kovo mėn. Atliktų darbų akte Nr. R-Š-V17-091242 įtvirtinta, kiek kainavo vandens sujungimo permontavimas ir ventilio keitimas. Minėta suma yra paskirstoma proporcingai visiems name esančių butų ir kitų patalpų bendraturčiams. Šis mokėjimas atsispindi kartu su ieškiniu pateiktoje skolų valdymo ataskaitoje 2017-03 mėn. grafoje „Remontas, keitimas, montavimas“.

1.6. Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugos teikiamos pagal 2010 m. rugpjūčio 30 d. tarp UAB „Šnipiškių ūkis“ ir UAB „City Service“ sudarytą sutartį Nr. 10-08-129 Nr. 47 dėl daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugų teikimo, kuria susitarta dėl tokių paslaugų teikimo ir daugiabučiam namui, kuriame yra atsakovo palėpė. Pažymėtina, kad 2012 m. birželio 28 d. trišaliu Susitarimu UAB „City Service Lt“ teises ir pareigas pagal nurodytą Sutartį perleido UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“. Paslaugos taip pat skaičiuojamos pagal sutartyje nurodytą tarifą, kuris daugintinas iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio palėpės ploto.

1.7. 2012 m. kovo 1 d. tarp ieškovo ir UAB „Ecoservice“ buvo sudaryta komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartis Nr. KJ-12-041, taip pat prie jos sudarytas Priedas Nr. 1, kuriame numatytas paslaugų teikimo įkainis (tarifas), kitos sutartyje neaptartos paslaugų teikimo sąlygos bei Priedas Nr. 2 konteinerių perdavimo ir priėmimo aktas.

1.8. Ieškovas paaiškina, kad UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Ecoservice“ 2012 m. kovo 10 d. sudarė Sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. KJ-12-041, kuria UAB „Ecoservice“ įsipareigojo teikti mišrių ir specifinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas UAB „Žirmūnų būstas“, veikiančiam kaip daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriui. Šios Sutarties priede Nr. 1 namui Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sulygtas paslaugų tarifas. Taigi už atliekų tvarkymą ginčo laikotarpiu atsakovui skaičiuotas mokestis pagal tokį tarifą, koks nustatytas nurodytoje administratoriaus ir šių paslaugų teikėjo sudarytoje Sutartyje, kuris daugintinas iš atsakovo nuosavybės teise priklausančio palėpės ploto.

1.9. Ieškovas administravimo paslaugas teikė vadovaudamasis 2015 m. sausio 7 d. daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašu. Būtent minėtame apraše yra įtvirtinta, kokius objektus prižiūri administratorius, t. y. ieškovas, bei nurodytas patalpų, kurioms teikiamas administravimas unikalus Nr. – (duomenys neskelbtini).

1.10. Pažymėtina, kad Atliktų darbų akte Nr. R-EL-V16-367557 už 2016-10 mėn. magistralinių laidų keitimą stovuose mokėjimai buvo paskaičiuoti ir įtraukti į 2016 m. lapkričio mėn. sąskaitas, kadangi darbai buvo atlikti vėliau nei 2016 m. spalio mėn. sąskaitos.

1.11. PVM sąskaitoje-faktūroje už 2016-11 mėn. yra paskaičiuoti mokesčiai ir už einamąjį mėn. ir už 2016-09 ir 10 mėn. Mokėjimai atsakovui buvo pradėti skaičiuoti nuo datos kada buvo gauta informacija iš namo vadybininko, kad skaičiuoti klientui mokesčius ir už palėpę.

1.12. Į PVM sąskaitas – faktūras buvo įtraukti mokėjimai, kurie buvo paskaičiuoti proporcingai atsakovo turimam nuosavybės plotui. Būtent sumuojant įsiskolinimus, susidarančius už kiekvieną mėnesį ir susidarė galutinė skola – 1 304,52 Eur, dėl kurio ir yra reiškiamas reikalavimas.

1.13. 2012 m. kovo 1 d. Sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų Nr. KJ-12-014 priede dėl pastatų bendrojo naudojimo patalpų valymo yra numatytos paslaugos ir jų įkainiai. Prie sutarties pridedamame Susitarime Nr. 4 įtvirtinti sutarties pakeitimai ir papildymai. Būtent vadovaujantis Susitarimu Nr. 4, nuo 2018 m. balandžio mėn. atsakovui nėra skaičiuojami mokesčiai už šiukšlių išvežimą.

1.14. Kadangi rangovas ieškovui teikė ir daugiau paslaugų, ne tik objekte (duomenys neskelbtini), kas mėnesį rangovui yra daromas apmokėjimas už visas tą mėnesį suteiktas paslaugas, todėl neįmanoma identifikuoti konkrečiai už remonto darbų atlikimą, pastate (duomenys neskelbtini), atliktus darbus.

1.15. Pažymėtina, kad palūkanos atsakovui skaičiuojamos už mokėjimų pradelsimą. Kiekvienoje atsakovui teiktoje sąskaitoje buvo nurodytas sąskaitos apmokėjimo terminas, numatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ Nr. 603 10 punktu. Atsakovui pažeidus nurodytą terminą buvo pradėtos skaičiuoti palūkanos už pradelstą mokėjimą, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi. Atsakovui palūkanos paskaičiuotos pagal tokią formulę: pradelsta suma x 5%/365 d. x pradelstas dienų skaičius.

1.16. 2016-11-30 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. ZBG16370748, be kitų mokesčių, yra nurodyti tokie atlikti darbai kaip kanalizacijos valymas, magistralinių laidų keitimas ir vamzdžių keitimas. Kanalizacijos valymas name buvo atliktas remiantis 2016 m. spalio 10 d. sudarytu Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktu Nr. DA213395, kuriame buvo nustatytas nesandarus nuotekų stovas rūsio patalpose. Būtent remiantis nurodytu, buvo atlikti darbai – kanalizacijos vamzdžių valymas su gyvatuku, kurio suma už darbus sudarė 39,60 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad visas namo plotas yra 703,01 kv. m. (gavus sudėjus visų savininkų turinčių nuosavybę name plotus), o atsakovui priklauso 122,86 kv. m., atsakovui tenkanti mokesčio dalis – 6,92 Eur. Taip pat minėtoje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyti darbai – magistralinių laidų keitimas. Visa suma už šių darbų atlikimą – 401,14 Eur. Taigi, atsakovui tenkantis mokėjimas proporcingai turimos nuosavybės kiekiui yra 70,10 Eur.

1.17. 2016 m. spalio 21 d. buvo atliktas vamzdyno dalies keitimas, kuriame nurodyta suma už atliktus darbus sudarė 166,04 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovui proporcingai tenkanti suma už minėtų darbų atlikimą – 29,02 Eur. Tuo tarpu atsakovui sąskaitoje paskaičiuotas mokėjimas sudarė 21,47 Eur (17,75 Eur + PVM). Atsakovas pagal atliktus paskaičiavimus už minėtų darbų atlikimą iš viso turėjo sumokėti 106,04 Eur. Tuo tarpu, atsakovui buvo priskaičiuota netgi mažesnė, nei jo nuosavybei tenkanti suma – 92,41 Eur (76,37 Eur + PVM).

1.18. 2017 m. kovo 31 d. sąskaitoje buvo numatytas papildomas darbas – atbulinio vožtuvo keitimas. Darbo reikalingumą pagrindžia 2017 m. vasario 7 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. DA90635, kuriame yra konstatuota, kad atbulinis vožtuvas nedirba. Būtent vadovaujantis išdėstytu, 2017-03 mėn. buvo atlikti ventilio keitimo darbai. Tai pagrindžia atliktų darbų aktas Nr. R-Š-V17-091242, kuriame nurodytas mokėjimas už minėtų darbų atlikimą – 50,60 Eur. Atsižvelgiant į atsakovo turimą nuosavybės kiekį, suma tenkanti atsakovui mokėti už atbulinio ventilio montavimą – 8,84 Eur.

1.19. 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. ZBG18007330 atsakovui įtrauktas mokėjimas už avarinės tarnybos paslaugas. Minėti darbai – 2018-01 mėn. atlikti nuotekų vamzdynų pravalymo darbai, kurių suma – 48,94 Eur. Atsižvelgiant į atsakovo turimą plotą, atsakovui tenkanti mokesčio dalis už avarinės tarnybos suteiktas paslaugas – 8,55 Eur. Tuo tarpu, atsakovui minėtoje sąskaitoje faktūroje įtrauktas mokėjimas – 6,71 Eur. Taigi, atsakovui išrašytoje sąskaitoje buvo nurodytas netgi mažesnis, nei faktiškai turėjo būti priskaičiuojamas mokėjimas. Taigi nors iš viso už remontą/keitimą/montavimą atsakovui Ieškovas priskaičiavo 111,24 Eur, faktiškai atsakovui priskaičiuotina suma – 123,43 Eur, taigi ieškovas atsakovui už minėtus darbus priskaičiavo netgi 12,19 Eur mažesnį mokėjimą, nei turėjo būti priskaičiuota.

1.20. Kiti mokėjimai – administravimas, atliekų išvežimas, bendro naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra, privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra buvo atliekami ieškovui kaip namo administratoriui keliamų reikalavimų bei teikiami vadovaujantis įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Administravimo tarifas yra nustatytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 7 d. įsakymu „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo Nr. 1-1206 (su pakeitimais ir papildymais). Mokestis už šiukšlių išvežimą buvo nustatytas vadovaujantis ieškovo pateikta atliekų išvežimo sutartimi ir joje nustatytais tarifais. Bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra atliekama vadovaujantis 1999-07-08 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1283V „Dėl Gyvenamųjų namo bendro naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodikos tvirtinimo“. Privalomosios kaupiamosios lėšos yra kaupiamos ir paskaičiuojamos vadovaujantis 2015-04-15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 390. Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra yra atliekama vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1983, kuriuo buvo pakeistas 2013 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. 1-1319 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“.

Atsiliepimas

2. Atsakovas P. B. pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Atsakovo nuomone, Skolų valdymo ataskaita yra vidinis ieškovo dokumentas, galimai sudarytas pirminių dokumentų pagrindu, tačiau ieškovas, nepateikdamas į bylą skolų detalizaciją pagrindžiančių dokumentų privalomai turi prisiimti tokių dokumentų nepateikimo riziką ir padarinius. Atsakovas laikosi pozicijos, jog skolų valdymo ataskaitos dokumentas negali sukurti šalims savarankiškų teisių ir pareigų, todėl tokiu dokumentu grindžiamas reikalavimas taip pat laikytinas nepagrįstu ir negali būti tenkinamas.

2.2. Atsakovas daug kartų kreipėsi į ieškovą su prašymais teikti informaciją apie paslaugas, sąskaitas, tačiau yra akivaizdu, jog ieškovas vengė tinkamai bendradarbiauti su atsakovu ir tai daro iki šiol, net ir į šią bylą neteikdamas visos savo reiškiamiems reikalavimams būtinos informacijos ir duomenų bei įrodymų.

2.3. Atsakovas pabrėžia, kad ginčo pastate jam nuosavybės teise priklauso tik neįrengtos pastogės 7379/10000 dalys, jokios kitos patalpos ginčo pastate (duomenys neskelbtini), atsakovui nepriklauso. Tuo pačiu akcentuotina, jog ginčo neįrengtoje pastogėje nėra įrengto nei šildymo, nei vandentiekio, nei nuotekų šalinimo tinklų. Patekimas į neįrengtos pastogės patalpas galimas tik per liuką, esantį laiptinės lubose. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratorius (ieškovas) faktiškai šių patalpų – neįrengtos pastogės – atžvilgiu jokių paslaugų nesuteikė ir negalėjo suteikti.

2.4. Atsakovo vertinimu, ieškovas, reikalaudamas priteisti įsiskolinimą už tariamai suteiktas paslaugas, privalo įrodyti tokį savo reikalavimą, t. y. pateikti ne tik vienašališkai išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, tačiau ir pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog ieškovas faktiškai neįrengtos pastogės patalpų atžvilgiu suteikė kokias nors realias administravimo ar kitokias paslaugas. Ieškovui nepagrindus realaus paslaugų teikimo, ieškinio reikalavimas dėl tariamo įsiskolinimo priteisimo vertintinas tik kaip nesąžiningas ieškovo siekis pasipelnyti atsakovo (vartotojo) sąskaita. Ieškovui faktiškai nesuteikiant jokių paslaugų neįrengtos pastogės patalpoms, ieškovas neturi pagrindo reikšti piniginius reikalavimus atsakovo atžvilgiu vien dėl to, kad jam dalinės nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės dalis.

2.5. Ieškovas atsakovui kas mėnesį išrašo sąskaitas, kurių dydis beveik kiekvienu atveju viršija 45,00 Eur. Šiose sąskaitose ieškovas nurodo tariamai suteikęs atsakovo priklausančiai neįrengtos pastogės daliai šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugą (nors šioje patalpoje nėra nei šildymo, nei karšto vandens sistemų, todėl nesuprantama, ką ieškovas šiose patalpose galėjo prižiūrėti), atliekų išvežimo paslaugą (patalpos nėra gyvenamos, jose jokių atliekų nesusikaupia ir jų nereikia išvežti, nesuprantama kokias paslaugas šiuo atveju Ieškovas suteikė ar galėjo suteikti), taip pat administravimo paslaugas (patalpos nėra gyvenamos, jose nėra jokių komunikacijų, į jas apskritai patekti galima tik per liuką, esantį laiptinės lubose, todėl akivaizdu, jog jokios administravimo paslaugos šioms patalpoms nebuvo suteiktos, tokių paslaugų suteikimui nebuvo jokio poreikio), kas yra akivaizdžiai nepagrįsta ir nelogiška. Be to, ieškovas nuo 2018 m. sausio mėnesio, kaip matyti iš skolų valdymo ataskaitos, pradėjo išrašinėti atsakovui sąskaitas, jose taip pat nurodydamas ir sumas už elektrą bendram naudojimui. Ieškovas reikalauja iš atsakovo už elektrą bendram naudojimui, suvartotą už 2018 m. sausio mėn.

2.6. Atsakovas, sužinojęs apie jo atžvilgiu išrašomas sąskaitas, ne kartą bandė susisiekti su ieškovu, prašė pagrįsti išrašomas sąskaitas bei reiškiamą piniginį reikalavimą, pateikti paaiškinimą, kokios paslaugos buvo suteiktos neįrengtai pastogei. Nepaisant atsakovo pakartotinių bandymų geranoriškai išsiaiškinti situaciją, ieškovas atsisakė bendradarbiauti, ignoruodavo atsakovo paklausimus, į juos neteikė atsakymų, vietoje to, kreipėsi į teismą šiuo ieškiniu, reikalaudamas tariamo įsiskolinimo priteisimo.

2.7. Už atliekų išvežimą ieškovas išrašydavo ir pateikdavo atsakovui sąskaitas iki 2018 m. balandžio mėn. imtinai. Vėliau, už tokias paslaugas, teiktas nuo 2018 m. gegužės mėnesio, ieškovas jau nebereikalavo apmokėjimo ir jų neįtraukdavo į sąskaitas. Atsakovas kreipėsi į SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ su prašymu išaiškinti dėl prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą kaip šių negyvenamųjų patalpų – dalies palėpės savininkas. SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ aiškiai nurodė, jog atsakovui nekyla prievolė apmokėti ieškovo nurodytas sumas už atliekų tvarkymą būtent todėl, jog objektas yra palėpė. Taigi, ieškovo ieškinys ir prašomos priteisti sumos yra visiškai nepagrįstos, prieštarauja teisiniam reguliavimui.

2.8. Atsakovas taip pat norėtų akcentuoti, jog elektros energijos pirkimo pardavimo sutartis tarp atsakovo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ buvo sudaryta tik 2018 m. sausio 31 d. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti iš ieškovo apmokėjimo už elektros energiją bendram naudojimui už 2018 m. sausio mėnesį. Ieškovas suklydo skaičiuodamas mokėtinas sumas ir sąskaitas, todėl jo ieškinys negali būti laikomas pagrįstu.

2.9. Atsakovo nuomone, kadangi ieškinio reikalavimas negali būti laikomas teisėtu, todėl ir ieškovo skaičiuojamos mokėjimų vėlavimo palūkanos yra paskaičiuotos be teisinio pagrindo ir turėtų būti atmestinos.

2.10. Atsakovas pabrėžia, kad, vadovaujantis CK nuostatomis, vertinant atsakovo pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, dydį, visų pirma būtina nustatyti tokios pareigos dydį/proporciją. Atsakovo daliai apskaičiuoti yra reikalinga nustatyti jam priklausančių patalpų naudingojo ploto dydį bei jų proporciją su visų name esančių patalpų naudingo ploto suma. Ginčo negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, kurios dalis priklauso atsakovui, yra 166,50 kv. m., bendrojo ploto, tačiau šiuo metu šioje patalpoje naudingojo ploto apskritai nėra. Tai patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame patalpos naudingasis plotas nėra nurodytas (jei patalpoje būtų naudingojo ploto, jis neabejotinai būtų įregistruotas registre ir nurodytas registro išraše). Neįrengtoje pastogėje nėra jokių komunikacijų, pastogė yra negyvenama, vien patekimas į pastogę yra itin komplikuotas – šiuo metu į pastogę patekti įmanoma tik per laiptinės lubose esantį liuką.

2.11. Neįrengta pastogė tiek teisiškai, tiek faktiškai neturi naudingojo ploto, atitinkamai, atsakovo dalis, pagal kurią proporcingai skaičiuotinos jo mokėtinų mokesčių, rinkliavų ir įmokų dalis, yra lygi nuliui. Jei dalis, nuo kurios proporcingai atsakovas privalo mokėti mokesčius, įmokas ir rinkliavas, yra lygi nuliui, atsakovo mokėtini mokesčiai, įmokos ir rinkliavos taip pat turi būti lygios nuliui.

2.12. Papildomų abejonių dėl ieškovo reiškiamo reikalavimo dirbtinumo kelia ir tai, kad ieškovas reikalavimą apmokėti už tariamai suteiktas administravimo paslaugas atsakovui reiškia tik už dalį laikotarpio, kuomet atsakovui priklauso ginčo turtas. Toks ieškovo nenuoseklumas tik patvirtina reiškiamo reikalavimo dirbtinumą ir nepagrįstumą.

Šalies argumentai

2.13. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad pastato (duomenys neskelbtini), administratoriumi jis paskirtas 2012 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad atsakovui ginčo neįrengtos pastogės dalys nuosavybės teise priklausė nuo 2013 m. balandžio mėnesio, o 7973/10000 dalys priklauso nuo 2014 m. lapkričio 26 d. iki dabar. Nepaisant to, ieškovas reikalavimą atsakovui reiškia už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. Atsakovas teigia, kad jis niekada nėra nei gavęs, nei, juo labiau, apmokėjęs sąskaitų už tariamai neįrengtai pastogei suteiktas paslaugas, t. y. ieškovas niekada net nerašė sąskaitų ir nereiškė reikalavimų apmokėti už tariamai suteiktas administravimo paslaugas laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio iki 2016 m. spalio imtinai. Tik 2016 m. lapkričio 1 d., nepasikeitus nei teisės aktų reikalavimams, nei jokioms faktinėms aplinkybėms, ieškovas pradėjo skaičiuoti mokestį už tariamai suteikiamas paslaugas, išrašinėti už jas sąskaitas (tačiau jų niekada neteikdavo ieškovui – apie jam išrašomas sąskaitas ieškovas sužinojo tik pirmą kartą gavęs dokumentus iš teismo).

2.14. Ieškovui jau nuo 2013 m. balandžio 29 d. buvo žinoma apie tai, kad atsakovas yra ginčo neįrengtos pastogės dalies savininkas – tai patvirtina pateikiamas sąrašas asmenų, kurie domėjosi Nekilnojamojo turto registru. Tai, kad ieškovas, žinodamas apie pasikeitusį neįrengtos pastogės savininką, dvejus su puse metų neskaičiavo atsakovui jokių mokesčių ar kitokių mokėtinų sumų, o tai vienašališkai, nepasikeitus nei teisiniam reglamentavimui, nei faktinėms aplinkybėms, pradėjo daryti tik nuo 2016 m. lapkričio 1 d., parodo ieškovo reiškiamo reikalavimo nepagrįstumą ir dirbtinumą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

3. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir šalių paaiškinimais nustatytos šios faktinės aplinkybės:

3.1. Ieškovas UAB „Mano nūstas Neris“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Žirmūnų būstas“) veikdamas 2012 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2551 pagrindu, teikia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

3.2. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 7379/10000 dalys negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. balandžio 9 d. nuosavybės teise priklauso atsakovui P. B. (1 t., e. b. l. 11-13).

3.3. Iš ieškovo pateiktos Skolų valdymo ataskaitos bei atsakovui išrašytų sąskaitų matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2018 metų lapkričio 30 d. susidarė 1 304,52 Eur skola už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, suteiktas negyvenamajai patalpai-neįrengtai pastogei, esančiai (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad į 2016 m. lapkričio mėn. sąskaitą serija ZBG16370748 yra įtrauktas įsiskolinimas už 2016 m. rugsėjo ir spalio mėn. už administravimą, atliekų išvežimą, bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, kaupiamąsias lėšas bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, skolos susidarymo laikotarpis yra nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 metų lapkričio 30 d.

3.4. Ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius komunalinių paslaugų teikimą bei bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo paslaugų teikimą:

3.4.1. 2010 m. rugpjūčio 30 d. ieškovas (tuometinis pavadinimas UAB „Šnipiškių ūkis“) sudarė sutartį Nr. 10-08-129 su UAB „City Service“ dėl šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos nuolatinės techninės priežiūros (1 t., e. b. l. 111-114). Prie šios sutarties pridėtas priedas Nr. 1, kuriame numatytos paslaugų apimtys; priedas Nr. 1A, kuriame numatytos šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros apimtys; priedą Nr. 2, kuriame nurodyti namai, kuriems bus teikiamos paslaugos ((duomenys neskelbtini)-56 ir 57 punktai); priedas Nr. 3 – darbų atlikimo (užsakymo) forma, priedas Nr. 4 – atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto forma (1 t., e. b. l. 117-131).

3.4.2. 2012 m. birželio 28 d. tarp ieškovo, UAB „City Service“ ir UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ sudarytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perleidimo, kuriuo paslaugų teikimas buvo perleistas UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ (1 t., e. b. l. 115-116). 2013 m. lapkričio 29 d. sudarytas susitarimas tarp UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ Nr. 18 prie 2010 m. rugpjūčio 30 d. Sutarties Nr. 10-08-129 su priedu, kuriame patikslintas sąrašas pastatų, kuriuose paslaugų tiekėjas įsipareigoja teikti paslaugas ((duomenys neskelbtini)) (1 t., e. b. l. 147-151).

3.4.3. pastato, esančio (duomenys neskelbtini) šilumos punkto ir karšto vandens sistemos priežiūros žurnalas (1 t., e. b. l. 144-146).

3.4.4. 2017 m. kovo mėn. Atliktų darbų aktą Nr. R-Š-V17-091242 už karšto vandens sujungimo permontavimą ir ventilio montavimą (2 t., e. b. l. 101),

3.4.5. 2016 m. spalio mėn. Atliktų darbų aktus už magistralinių laidų keitimą stovuose (2 t., e. b. l. 98), už kanalizacijos vamzdžių valymą gyvatuku (2 t., e. b. l. 97), magistralinių laidų keitimą stovuose (2 t., e. b. l. 98), kanalizacijos vamzdžių atkarpos keitimą (2 t., e. b. l. 99),

3.4.6. 2018 m. sausio mėn. Atliktų darbų aktą už nuotekų vamzdynų valymą (2 t., e. b. l. 102).

3.4.7. 2012 m. kovo 1 d. tarp ieškovo ir UAB „Ecoservice“ buvo sudaryta komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartis Nr. KJ-12-041; taip pat prie jos sudarytas Priedas Nr. 1, kuriame numatytas paslaugų teikimo įkainis (tarifas), kitos sutartyje neaptartos paslaugų teikimo sąlygos bei Priedas Nr. 2 konteinerių perdavimo ir priėmimo aktas (1 t., e. b. l. 171-172, 176-179).

3.4.8. 2018 m. kovo 8 d. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaita (2 t., e. b. l. 11-112). 2016 m. vasario 8 d. Daugiabučio namo priežiūros ūkinis ir finansinis planas Nr. NR.ŽB-16-0016/17 (2 t., e. b. l. 114-116).

3.4.9. 2016 m. spalio 10 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. DA213395 (2 t., e. b. l. 96), 2017 m. vasario 7 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. DA90635 (2 t., e. b. l. 100).

3.5. Ieškovas administravimo paslaugas teikė vadovaudamasis 2015 m. sausio 1 d. daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašu (2 t., e. b. l. 11-15).

3.6. Ieškovas pateikė iš ieškovo gautas PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas atsakovui skolos laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn. (2 t., e. b. l. 17-42).

4. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl apmokėjimo už ieškovo teikiamas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovas ginčija savo pareigą mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės objektų eksploatavimą ir administravimą bei komunalines paslaugas motyvuodamas tuo, kad atsakovui daugiabutyje (duomenys neskelbtini) priklauso tik neįrengtos pastogės 7379/10000 dalys, o neįrengta pastogė neturi naudingojo ploto, ginčo neįrengtoje pastogėje nėra įrengto nei šildymo, nei vandentiekio, nei nuotekų šalinimo tinklų; patekimas į neįrengtos pastogės patalpas galimas tik per liuką, esantį laiptinės lubose, todėl ieškovas faktiškai šių patalpų atžvilgiu jokių paslaugų nesuteikė ir negalėjo suteikti. Atsakovas taip pat nesutinka, kad jam kyla pareiga atsiskaityti už komunalinių atliekų išvežimą, už atskirus remonto darbus, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo. Atsakovas taip pat nesutinka su daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) plotu, pagal kurį mokesčius skaičiuoja ieškovas; su ieškovo paskaičiuotomis palūkanomis už vėlavimą atsiskaityti, nes ieškovas tinkamai nepateikė atsakovui sąskaitų. Teismas pasisako dėl šių ginčo aspektų.

Dėl bendraturčio pareigos išlaikyti bendrojo naudojimo objektus

5. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639; 2012, Nr. 50-2440; aktuali redakcija) (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

6. Daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Nagrinėjamu atveju ieškovas yra paskirtas daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) administratoriumi (2 t., e. b. l. 124-127) ir šį daugiabutį namą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu.

7. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003). Išplėstinė LAT teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti.

8. Atsižvelgiant į pirmiau minėtą teisinį reglamentavimą bei išplėtotą teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas, būdamas 7379/10000 dalių negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas turi teisinę pareigą padengti dalį išlaidų, skirtų bendram daugiabučio namo bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti. Atsakovo argumentai, kad jo turimoje neįrengtos pastogės dalyje nėra jokių vandens ar šildymo tiekimo įrenginių, ar kad į neįrengtą pastogę galima patekti tik per liuką laiptinėje nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. šios aplinkybės nepašalina atsakovo pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Atsakovui nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos nėra izoliuotos nuo visų likusių daugiabučio gyvenamojo namo patalpų, jų konstrukcijos ir inžineriniai tinklai yra bendri, todėl ieškovui teikiant daugiabučio gyvenamojo namo administravimo paslaugas, prižiūrint daugiabutį gyvenamąjį namą kaip visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą, pripažintina, kad ieškovo teikiamomis paslaugomis naudojasi ir atsakovas, dėl ko negalima sutikti, kad ieškovas jam jokių paslaugų neteikia ir jomis jis nesinaudoja. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad PVM sąskaitos – faktūros, išrašytos atsakovui yra už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn. už bendrojo naudojimo patalpoms teiktas paslaugas (2 t., e. b. l. 17-42). Teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai iš atsakovo reikalauja sumokėti už bendrojo naudojimo objektų (duomenys neskelbtini), administravimą, bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, kaupiamąsias lėšas, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė šių paslaugų suteikimo faktą į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, nurodytais šio sprendimo 3.4 punkte.

9. Atsakovo argumentas, kad ieškovas reikalauja skolos ne už visą laikotarpį, kai atsakovas yra neįrengtos palėpės dalies savininkas, todėl tai patvirtina reikalaujamos skolos nepagrįstumą, yra atmestinas kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstas. Civiliniame procese ginčo teisenos bylose ieškovas sprendžia ir renkasi kokį reikalavimą pareikšti atsakovui (CPK 13 straipsnis). Vien tai, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje pasirinko iš atsakovo reikalauti skolos ne nuo 2013 m. balandžio 9 d., kai atsakovas tapo neįrengtos palėpės dalies savininku, bet nuo 2016 m. rugsėjo mėn., nepatvirtina, kad nuo 2013-04-09 iki 2016-09-01 atsakovas neprivalėjo atsiskaityti už paslaugas bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymui. Toks ieškovo pasirinkimas apibrėžia šios nagrinėjamos bylos ribas, todėl teismas jokiu aspektu nenagrinėja ir nesprendžia galimų ieškovo reikalavimų už suteiktas paslaugas nuo 2013-04-09 iki 2016-09-01.

Dėl atliekų išvežimo išlaidų

10. Ieškovas ieškiniu prašo už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. iš atsakovo priteisti iš viso 267,61 Eur skolos už atliekų išvežimą. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad jo nuosavybės teise valdomos patalpos yra negyvenamos, jokių šiukšlių nesusidaro. Grįsdamas savo ieškinio reikalavimus, ieškovas į bylą pateikė 2012 m. kovo 1 d. tarp ieškovo ir UAB „Ecoservice“ sudarytą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų sutartį Nr. KJ-12-041; taip pat prie jos sudarytą Priedą Nr. 1, kuriame nustatytas paslaugų teikimo įkainis (tarifas), kitos sutartyje neaptartos paslaugų teikimo sąlygos bei Priedą Nr. 2 konteinerių perdavimo ir priėmimo aktą (1 t., e. b. l. 171-172, 176-179).

11. Minėta, kad atsakovas, kaip neįrengtos palėpės dalies savininkas, turi teisinę pareigą padengti dalį išlaidų, skirtų bendram daugiabučio namo bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti. Iš ieškovo pateiktų įrodymų negalima nustatyti, kiek ir kokių atliekų buvo išvežama iš bendrojo naudojimo patalpų daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, kad ieškovas yra verslo subjektas, teikiantis specializuotas daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas. Ieškovui, kaip tam tikros veiklos profesionalui, teismas neturi pareigos detalizuotai įvardyti, kokius konkrečius įrodymus jis turi pateikti reiškiamiems reikalavimams pagrįsti. Kita vertus, siekdamas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išspręsti kilusį ginčą dėl mokesčių ir įmokų už bendrosios nuosavybės objektų administravimą, išlaikymą, remontą, atliekų išvežimą ir kt., teismas keletą kartų atidėjo bylos nagrinėjimą, įpareigodamas ieškovą pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus bei įrodymus.

12. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju ieškovui buvo suteiktos visos įmanomos ir leistinos galimybės pateikti į bylą įrodymus ieškinio reikalavimams pagrįsti. Ieškovui nepateikus tam tikrų įrodymų arba pateikus jų nepakankamai, jam tenka neigiamos įrodinėjimo pareigos netinkamo vykdymo pasekmės – tam tikri ieškinio reikalavimai gali būti teismo pripažinti neįrodytais ir atmesti, nepaisant to, kad ginčo laikotarpiu ieškovas faktiškai teikė daugiabučio namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų atliekų išvežimo paslaugas (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

13. Šiuo atveju teismas ieškovo ieškinio dalį dėl skolos už atliekų išvežimą (iš viso 267,61 Eur) atmeta kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis), nes iš ieškovo pateiktų įrodymų negalima nustatyti, ar visos atliekos buvo iš bendrojo naudojimo patalpų, jei tik dalis – tai kokia dalis mokesčio turi būti paskirstoma visiems savininkams už bendrojo naudojimo patalpose susidariusių atliekų išvežimą.

Dėl kitų išlaidų

14. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, statybos techniniame reglamente 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (6 punktas). Pagal Reglamento 12 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą.

15. Išplėstinė LAT teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 išaiškino, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys galimos, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Dėl to teismas nagrinėjamoje byloje vertindamas ieškovo į sąskaitas atsakovui įtrauktus įvairius remonto darbus atsižvelgia į minėtą teisinį reglamentavimą.

16. 2016 m. lapkričio mėn. sąskaitoje serija ZBG16370748 (2 t., e. b. l. 17) nurodyti darbai – kanalizacijos valymas (17,39 Eur + PVM), magistralinių laidų keitimas (41,23 Eur + PVM), vamzdžių keitimas (17,75 Eur + PVM). Ieškovas 2019-10-07 rašytiniuose paaiškinimuose (2 t., e. b. l. 93-95) nurodė, kad kanalizacijos valymas name buvo atliktas remiantis 2016-10-10 sudarytu Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktu Nr. DA213395 (2 t., e. b. l. 96), kuriame užfiksuotas nesandarus nuotekų stovas rūsio patalpose. Į bylą pateikti atliktų darbų aktus už magistralinių laidų keitimą stovuose (2 t., e. b. l. 98), už kanalizacijos vamzdžių valymą gyvatuku (2 t., e. b. l. 97), kanalizacijos vamzdžių atkarpos keitimą (2 t., e. b. l. 99) patvirtina, kad sąskaitose nurodyti darbai buvo atlikti ir kad tai buvo būtini darbai bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir palaikyti tinkamą jų būklę.

17. Atsakovas ginčija į 2017 m. kovo mėn. sąskaitą serija ZBG17424089 įtrauktą remonto darbą – atbulinio vožtuvo keitimą (10,34 Eur + PVM). Ieškovas 2019-10-07 rašytiniuose paaiškinimuose (2 t., e. b. l. 93-95) nurodė, kad šis remontas buvo atliktas remiantis 2017-02-07 sudarytu Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktu Nr. DA90635, kuriame užfiksuotas šio vožtuvo neveikimas. Į bylą pateiktas 2017-02-07 Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. DA90635 (2 t., e. b. l. 100) bei 2017 m. kovo mėn. Atliktų darbų aktas Nr. R-Š-V17-091242 už karšto vandens sujungimo permontavimą ir ventilio montavimą (2 t., e. b. l. 101) patvirtina, kad sąskaitose nurodyti darbai buvo atlikti ir kad tai buvo būtini darbai bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir palaikyti tinkamą jų būklę. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas kėlė abejonę dėl šiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytų skirtingų terminų – „atbulinis vožtuvas“, „ventilis“. Teismas pažymi, kad lietuvių bendrinėje kalboje žodžiai „vožtuvas“ ir „ventilis“ yra sinonimai (žr. pvz. http://www.lkz.lt/Visas.asp?zodis=ventilis&lns=-1&les=-1&id=30061700000), todėl atsakovo argumentas, kad ieškovas neįrodė atbulinio vožtuvo darbų pagrįstumo, atmestinas.

18. Atsakovas taip pat ginčija į 2018 m. sausio mėn. sąskaitą serija ZBG18007330 įtrauktas išlaidas – avarinės tarnybos iškvietimas (5,22 Eur + PVM). Ieškovas 2019-10-07 rašytiniuose paaiškinimuose (2 t., e. b. l. 93-95) nurodė, kad avarinė tarnyba buvo iškviesta dėl nuotekų tinklų užsikimšimo ir pateikė tai patvirtinantį rašytinį įrodymą - 2018 m. sausio mėn. atliktų darbų aktą už nuotekų vamzdynų valymą (2 t., e. b. l. 102). Teismas taip pat pabrėžia, kad avarinės tarnybos iškvietimas iš nuotekų tinklų valymo darbai buvo atlikti ir kad tai buvo būtini darbai bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir palaikyti tinkamą jų būklę.

19. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas kėlė versiją, kad dalis prieš tai minėtų darbų galėjo būti apmokėti iš sukauptų privalomųjų lėšų namo atnaujinimui, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Iš byloje esančių PVM sąskaitų – faktūrų, išrašytų atsakovui laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn. (2 t., e. b. l. 17-42), matyti, kad tik 2017 m. birželio mėn. sąskaitoje serija ZBG17476649 (2 t., e. b. l. 24) yra nurodyta, kad buvo atlikti šalto vandens apkabos montavimo darbai už 26,89 Eur sumą, kuri apmokėta iš kaupiamųjų lėšų, todėl šie darbai į sąskaitą atsakovui neįtraukta. Dėl to teismas atmeta atsakovo argumentus dėl remonto darbų apmokėjimo iš kaupiamųjų lėšų kaip neįrodytus (CPK 178 straipsnis).

20. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovas pagrįstai iš ieškovo reikalauja skolos už atliktus būtinus darbus bendrajai dalinei daugiabučio namo nuosavybei išsaugoti.

Dėl bendrasavininkiui priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto apskaičiavimo

21. CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Išplėstinė LAT teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 išaiškino, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip neįrengta pastogė, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą.

22. Nors nagrinėjamu atveju ir nurodytos 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 atveju ginčai kilo dėl skirtingo tipo patalpų įtraukimo į naudingąjį plotą, tačiau pastaroji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika apima ne tik išaiškinimą dėl rūsio patalpų, bet ir bendro pobūdžio išaiškinimą, apimantį kriterijus, kuriais remiantis turi būti sprendžiama dėl to, kokia dalimi bendraturtis privalo prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-821-560/2016).

23. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog aplinkybės, kad ginčo pastogė neįrengta, atsakovo dalis neatskirta nuo kitų pastogės bendraturčių dalies, atsakovas nesinaudoja pastogės dalimi, neturi teisinės reikšmės, kas sąlygoja, jog tai, kad atsakovas šiomis patalpomis nesinaudoja ar naudojasi retai, yra atsakovo sprendimas, kuris negali turėti įtakos jam priklausančios dalies name paskaičiavimui. Dėl to ieškovas, skaičiuodamas atsakovui tenkančių išlaidų proporciją, pagrįstai įtraukia visą bendrąjį atsakovui priklausančios pastogės plotą (nepaisant to, kad viešame registre nėra išskirtas naudingas plotas) – 122,86 kv. m., t. y. 7379/10000 dalys neįrengtos pastogės, kurios bendras plotas 166,50 kv. m. (1 t., e. b. l. 11-12) ir visą daugiabučio namo bendrąjį plotą – 717,87 kv. m (2 t., e. b. l. 124-127). Atsakovas nurodė, kad apskaičiuojant išlaidų, tenkančių atsakovui, proporciją turi būti remiamasi ne 2015 m. sausio 1 d. daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašu, kur nurodytas bendrasis plotas 717,87 kv. m (2 t., e. b. l. 11-15), bet vėlesniu dokumentu - 2016 m. vasario 8 d. Daugiabučio namo priežiūros ūkinis ir finansinis planas Nr. NR.ŽB-16-0016/17 (2 t., e. b. l. 114-116), kur naudingas plotas 906,23 kv. m, kai bendrasis plotas 717,87 kv. m. Teismas pažymi, kad kadastriniais matavimais užfiksuotas pastato bendrasis, naudingasis, gyvenamasis ir pagrindinis plotas bei kiti duomenys yra registruojami viešajame registre, todėl teismas šiuo atveju vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kad ginčo daugiabučio bendrasis plotas yra 717,87 kv. m.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad faktiškai ir teisiškai pagrįsti ieškovo ieškinio reikalavimai yra atsakovo skola už bendrojo naudojimo objektų (duomenys neskelbtini), administravimą, bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, kaupiamąsias lėšas, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, 2016 m. lapkričio mėn. sąskaitoje serija ZBG16370748 (2 t., e. b. l. 17) nurodytus darbus – kanalizacijos valymas (17,39 Eur + PVM), magistralinių laidų keitimas (41,23 Eur + PVM), vamzdžių keitimas (17,75 Eur + PVM); 2017 m. kovo mėn. sąskaitoje serija ZBG17424089 įtrauktą remonto darbą – atbulinio vožtuvo keitimą (10,34 Eur + PVM), 2018 m. sausio mėn. sąskaitoje serija ZBG18007330 įtrauktas išlaidas – avarinės tarnybos iškvietimas (5,22 Eur + PVM). Šių mokėtinų sumų proporcijos yra paskaičiuotos tinkamai: suteiktų paslaugų bendrą kainą padalijus iš viso daugiabučio namo bendrojo ploto 717,87 kv. m. ir padauginus iš atsakovo nuosavybės teise valdomo neįrengtos pastogės ploto - 122,86 kv. m už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 metų lapkričio 30 d. Taigi iš viso šiuo teismo sprendimu ieškovui iš atsakovo priteistina 996,98 Eur pagrindinės skolos.

Dėl palūkanų

25. Ieškovo atsakovui išrašytose sąskaitose (2 t., e. b. l. 17-42) yra nurodytos palūkanos už pradelstą atsiskaitymą iš viso 39,93 Eur, skaičiuotos už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. lapkričio mėnesio. Ieškovas 2019-07-22 rašytiniuose paaiškinimuose (2 t., e. b. l. 7-10) nurodė, kad palūkanos yra paskaičiuotos pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas, taikant 5 proc. metinių palūkanų normą už faktiškai pradelstas atsiskaityti dienas. Atsakovas nesutikdamas su šiuo reikalavimu, nurodo, kad sąskaitų ir detalaus paaiškinimo iš ieškovo negavo, visos sąskaitos buvo jam pateiktos šios bylos nagrinėjimo metu. Byloje surinkti el. laiškai (1 t., e. b. l. 34-45; 47-49) patvirtina, kad ieškovas el. paštu siuntė atsakovui sąskaitas, be to, iš laiškų turinio galima suprasti, kad atsakovas naudojasi ieškovo savitarnos sistema. Taigi rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo teiginius, kad jam nebuvo teiktos sąskaitos. Dėl to ieškovas pagrįstai skaičiavo palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas, taikant 5 proc. metinių palūkanų normą už faktiškai pradelstas atsiskaityti dienas.

26. Kadangi šiuo teismo sprendimu ieškinio dalis dėl skolos už atliekų išvežimą (267,61 Eur) atmesta kaip neįrodyta, tai atitinkamai sumažinamos ieškovui iš atsakovo priteistinos palūkanos (sumažinama 8,45 Eur suma, kuri proporcinga atmestiems reikalavimams). Dėl to ieškovui iš atsakovo priteistina 31,48 Eur palūkanų ir 996,98 Eur pagrindinės skolos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju patenkintų ieškinio reikalavimų proporcija sudaro 78,84 procentų.

28. Ieškovas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, iš viso už advokato pagalbą prašydamas priteisti 181,50 Eur. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir neviršija anksčiau minėtų rekomendacinių dydžių, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 143,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų dydžiui.

29. Ieškovas už ieškinį sumokėjo iš viso 29,00 Eur žyminį mokestį, 0,87 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro išrašą ir 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką. Tenkinus 78,84 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteisiama 24,21 Eur žyminio mokesčio ir kitų išlaidų. Taigi iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 167,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

30. Atsakovas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, iš viso už advokato pagalbą prašydamas priteisti 320,00 Eur. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir neviršija anksčiau minėtų rekomendacinių dydžių, todėl iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 67,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų dydžiui.

31. Atlikus priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovo sprendimu priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 99,59 Eur (167,30 – 67,71).

32. Byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,95 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, šių išlaidų dalis (7,06 Eur) priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ ieškinį atsakovui P. B. tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Neris“, j. a. k. 121483222, iš atsakovo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 996,98 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 98 ct.) skolos už bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 31,48 Eur (trisdešimt vieną eurą ir 48 ct.) palūkanų, 99,59 Eur (devyniasdešimt devynis eurus ir 59 ct.) bylinėjimosi išlaidų bei 5 proc. dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos (1028,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,06 Eur (septynis eurus ir 06 ct.) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė