- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-04
- Bylos Nr.
- eI-1974-422/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00984-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- M. R.
- Kategorijos
- 12.18Vietinės rinkliavos
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
- 57.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui M. R. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundukreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo M. R. 138,05Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjas skundenurodė, kad UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas.Alytaus miestosavivaldybės taryba 2008m. lapkričio27d.sprendimu Nr.T-214patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiemsAlytaussavivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostatai viešai paskelbti savivaldybės tinklalapyje www.alytus.lt bei pareiškėjo tinklalapyje www.aratc.lt. Sutartis su atsakovedėl komunalinių atliekų surinkimoir tvarkymo nėra sudaryta, nesprievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuoatveju atsakovasprivalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą,nes naudojasi nekilnojamuoju turtu Alytaus miesto savivaldybėje. Laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2016-12-31atsakovas nesumokėjo pareiškėjui138,05Eurvietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kurijambuvo paskaičiuota remiantis minėtais Nuostatais.Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertinama kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė. Teismo posėdyje proceso šalys nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta, byla nagrinėtina joms nedalyvaujant (ABTĮ77 str. 3 d., 78 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Minėtos Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos savivaldybių institucijų kompetencijai priskiria funkciją atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikia teisę nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktas kaip vieną iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų priskirtų) savivaldybės funkcijų numato savivaldybės teisę nustatyti vietines rinkliavas.
Alytaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-214 patvirtino Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Vietinė rinkliava – tai Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje (Nuostatų 5 p.). Pagal Nuostatų 15 ir 16 p. pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.Remdamasis oficialiaisviešojo registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 20 p.). Vietinė rinkliava turi būti sumokama iki kiekvieno ketvirčio paskutinės dienos (Nuostatų 22 p.).
Byloje esantys duomenys, t.y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas Alytaus mieste, adresu (duomenys neskelbtini) ., todėl pagal Nuostatų 5 punktą atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju.
Žemesnės instancijos teismas
Nekilnojamas turto objektas (butas) nuo 1994-08-09 iki 2016-10-07 nuosavybės teise priklausė D. R. (mirusi (duomenys neskelbtini)), o nuo 2016-10-07 paveldėjimo teise pagal įstatymą priklauso atsakovui M. R. , tai patvirtina nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas.
Pareiškėjaspaaiškinime nurodė, jog atsakovui 2016-09-14 išsiuntė mokėjimo pranešimą, kuriame buvo nurodyta susidariusi skola už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas tvirtina, jog Civilinio kodekso 5.63 str. 1 d. nuostata buvo įgyvendinta tinkamai.
Pareiškėjas, kiek tai susiję su ginčo vietinės rinkliavos priteisimu už laikotarpį iki 2015-09-13, į teismą kreipėsi kaip mirusios D. R. , kurios turtą ir įsipareigojimus pagal įstatymą paveldėjo atsakovas, kreditorius.
Kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.).
Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas, pirmiausia tenka kreditoriui. Šiuo aspektu administracinėje byloje yra pateikti ginčo nekilnojamojo turto adresu siųstų vietinės rinkliavos mokėjimų pranešimų nuorašai. Pareiškėjas nurodė, jog išsiuntė atsakovui 2016-09-14 mokėjimo pranešimą, kuriame aiškiai buvo nurodyta susidariusi skola. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio 1dalyje yra išvardyti kai kurie palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai, kurių vienas – „pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams“. Minėtame dokumente yra aiškiai nurodytas nekilnojamojo turto objektas, išskirta nesumokėtos vietinės rinkliavos suma (skola). Todėl, vertinant šį pranešimą kontekste su viešai paskelbtais savivaldybės tarybos sprendimais (norminiais aktais), susijusiais su vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą įvedimo savivaldybės teritorijoje, nagrinėjamu atveju sutiktina, kad juo (pranešimu) įpėdinis (atsakovas) iš esmės buvo informuotas apie palikėjo skolines prievoles aptariamos CK nuostatos taikymo prasme. Tačiau šiuo pranešimu reikalavimas pareikštas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (šiuo atveju 2015-09-14).
Vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Tokio prašymo atsakovas neišreiškė. Tik suformulavus konkretų prašymą dėl termino atnaujinimo teismas galėtų imtis vertinti, ar nurodytos aplinkybės gali būti laikomos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo atnaujinti CK 5.63straipsnio 1 dalyje nustatyto termino nepateikė ir nenurodė priežasčių, lėmusių šio termino praleidimą.
Pažymėtina, kad pareiškėjas, kuriam šiuo aspektu tenka įrodinėjimo našta, nepateikė jokių duomenų bei paaiškinimų apie tai, kas sutrukdė anksčiau identifikuoti pasikeitusį vietinės rinkliavos mokėtoją, išsiaiškinti šio pasikeitimo priežastis. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas dėl palikėjo galimai turėtos vietinės rinkliavos nepriemokos (skolos) priteisimo iš palikimą priėmusio atsakovo (paveldėtojo) negali būti tenkinamas ir dėl reikalavimo, kuriuo prašoma teismo priteisti 85,57 Eur už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2015-09-14. Minėtas reikalavimas remiantis aukščiau išdėstytais argumentais atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016-03-31 nutartyje Nr. eA-2488-602/2016 nurodė, jog nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusios turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t.y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Todėl pripažintina, jog iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir įspėjimo matyti, kad atsakovas nuo 2015-09-14 iki 2016-12-31nemokėjo jam priskaičiuotos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 52,48 Eur įsiskolinimas.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LRCK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui dėl to, kad atsakovas nėra sudaręs sutarties, kad paslaugomis nesinaudoja, tačiau atsakovas turi teisę kreiptis į pareiškėją dėl minėto mokesčio sumažinimo (lengvatos taikymo), nurodydamas susiklosčiusias aplinkybes.
Teismas akcentuoja ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje ImmobiliaresrlHotelFutura ir kt. (48–50 p.)).
Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo reikalavimas apimtimidėl 52,48Eurvietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo M. R. .
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo patirtas 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismui pateikta Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo 2017-02-22 sutartis Nr. 33, 2017-03-07 Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo prie Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties Nr. 33, PVM sąskaita faktūra, internetinės bankininkystės duomenys patvirtina 38,12 Eur pareiškėjo išlaidas, sumokėtas UAB „Creditum“ už advokato skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose.
Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą analogiško pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Todėl teismas vertina, kad prašoma priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, todėl mažintina iki 15,00 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas tenkinamas 38 proc. (52,48 /138,05 x 100), todėl, įvertinus patenkintų reikalavimų dalį, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 5,70 Eur (15,00 x 0,38) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“52,48 Eur (penkiasdešimt du eurus ir 48 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 5,70 Eur (penkis eurus ir 70 ct.) bylinėjimosi išlaidų.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.