Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2024-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-128-1117/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-13
Bylos Nr.
1-128-1117/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03570-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aida Stulpinienė
Kaltinamasis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-128-1117/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03570-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 13 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,sekretoriaujant Odetai Krasauskienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Armalienei,kaltinamajam V. B., jo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku, turintis 9 klasių išsilavinimą, teistas: 1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnį 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių; 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 50 parų areštu; 3) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, 2024 m. sausio 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. 2024 m. sausio 28 d., apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių, t. y. mažiausiai 1,67 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad maždaug prieš savaitę, sekmadienį apie 11 val., su drauge išvažiavo pas draugus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Ten kelias valandas vartojo alkoholį, t. y. išgėrė 5-7 skardines alaus, vis išeidavo prie laiptinės parūkyti. Jau buvo vakaras, kai išėjęs parūkyti, prie savo automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė tris vyrus, kurie pradėjo klausinėti ar tai jo automobilis; tyčiotis, kad automobilis negerai pastatytas; sakyti, kad negali automobilis čia stovėti, reikia pradurti padangas ir pan. Jis išsigando tokio jam nepažįstamų vyriškių elgesio, paskambino draugei, kad ši išeitų, abu sėdo į automobilį ir išvažiavo namo. Jis vairavo automobilį, važiuodamas matė, kad tie trys vyrai juos vejasi kitu automobiliu, todėl nusuko į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių namų kiemus, kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Nuo alkoholio vartojimo iki jo sustabdymo buvo praėję gal 20 minučių. Alkotesteriu jam buvo nustatytas neblaivumas, su alkotesterio parodymais sutiko. Sėsdamas už vairo jautėsi neblaivus, tačiau labai išsigando tų vyriškių, todėl staigiai, norėdamas kuo greičiau iš ten pasišalinti, ėmė vairuoti transporto priemonę. Apgailestauja dėl savo poelgio, ateityje pažada nenusikalsti. Su drauge augina tris nepilnamečius vaikus, yra vienintelis šeimos išlaikytojas, dėl sustabdytos teisės vairuoti transporto priemones neteko vairuotojo darbo, buvo perkeltas į sandėlininko pareigas toje pačioje įmonėje, kas neigiamai atsilieps jo šeimos finansinei situacijai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo V. B. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Luko Rapalio 2024 m. sausio 28 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog dirbant kartu su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato vyriausiąja patrule Greta Petroškaite, (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu buvo pastebėtas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas pavojingai manevravo po kelią, todėl automobilis buvo stabdomas įjungus mėlynos bei raudonos spalvos tarnybinio automobilio švyturėlius bei garsinį signalą. Automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu. Priėjus prie automobilio vairuotojo, šis iš karto nurodė, kad yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Nustatyta, kad automobilį vairavo V. B., kuriam atliktas neblaivumo nustatymo testas ir alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0076 pirmu patikrinimu nustatytas 1,78 promilių, antru patikrinimu - 1,67 promilių girtumas (b. l. 5-6).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2024 m. sausio 28 d. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas juodos spalvos automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-19).

Transporto priemonė Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežta į UAB „Autobastionas“ aikštelę (b. l. 27).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2024 m. sausio 28 d. V. B. nustatytas neblaivumo požymis - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. Nr. ARRF-0076 18.17 val. nustatytas 1,78 promilių, 18.35 val. - 1,67 promilių neblaivumas (b. l. 26).

Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Tuo V. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis teisiamas ketvirtą kartą, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, praėjus vos daugiau nei dviem savaitėm po paskutiniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo (b. l. 48-52), administracine tvarka baustas (b. l. 44-46). V. B. yra dirbantis, auginantis tris nepilnamečius vaikus (b. l. 41-42, 121-123). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, sukeltus padarinius, į tai, jog nusikalstama veika nepadaryta žala (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, V. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). V. B. už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė nei ketveri metai, kaltinamasis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, yra dirbantis, išlaikantis šeimą, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų terminui, įpareigojant tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2, 4 dalys, 5 dalies 5, 8 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, nemokami darbai (BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7 punktai). Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. V. B. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, būdamas neblaivus vairavo automobilį miesto teritorijoje, pavojingai manevravo kelyje, jo automobilis buvo stabdomas įjungus tarnybinio policijos automobilio švyturėlius bei garsinį signalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, V. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 29 d. (BK 68 straipsnis).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017; 2K-315-303/2018).

Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. B. vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta V. B. įvykio metu vairuota transporto priemonė turi būti konfiskuota. Byloje nustatyta, kad automobilis priklauso kaltinamajam, todėl yra sąlygos taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti šį automobilį. Teismo vertinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė neprieštarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti nusikalstamų veikų prevenciją, baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama ir su kita V. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemone ir ją skiriant nėra pažeidžiamas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti; proceso išlaidų išieškojimo

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,: automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio rakteliai, perduotini turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutartimi kaltinamojo V. B. gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad už V. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 193 Eur. Iš byloje esančių duomenų, kaltinamojo parodymų matyti, kad jo turtinė padėtis yra sunki, todėl iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą keturiems (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 8 punktais, V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų terminui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, V. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 29 d.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 72 straipsnį, skirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti V. B. skirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio raktelius perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Aida Stulpinienė