Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,

asmeniui, kurio atžvilgiu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. N., jo atstovei adv. R. Didikei,

išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. N. (gyv. (duomenys neskelbtini)) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados (toliau – Maišiagalos PN) 2013 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Maišiagalos PN specialistė D. K., išnagrinėjusi minėtą pareiškimą, 2013-05-21 priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4), nes, remiantis tyrimo metu surinkta medžiaga, matyti, kad nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 181³ str., įvykio ir sudėties. Nutarime nurodoma, kad faktą jog A. N. 2013-05-07 apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini) durų skambutį skambino tam, kad išgąsdinti vaikus, ir daužė į duris, patvirtina tik pati pareiškėja, o pašalinių asmenų, kurie tai patvirtintų ar paneigtų, nėra. A. N. neigia daužęs į duris ar gąsdinęs savo mažamečius vaikus ir tuo pažeidęs vaikų teises.

Į teismo posėdžius pareiškėja neatvyko, apie teismo posėdžių vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, teisme ją atstovavo adv. A. Remeikis, todėl byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas į teismo posėdžius neatvyko, apie posėdžių vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Asmuo, kurio atžvilgiu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. N. teismo posėdyje paaiškino, kad viskas įvyko gegužės 7 dieną 20.30 val. šviesiu paros metu. Jam priėjus prie durų, vaikai pribėgo prie durų, pamatė jį, nes durys stiklinės. Vaikai šaukė jam. G. N. nutempė vaikus į kambarį ir ten juos uždarė. Vaikai nepasirodė, o G. N. neatidarė jam durų. Skambino dar porą kartų, bet jam niekas neatidarė durų ir jis išvažiavo. G. N. yra parašiusi ant jo jau 8 skundus. Teisme taip pat yra nagrinėjama civilinė byla dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo sumažinimo. G. N. skundas turi būti atmestas.

A. N. atstovė adv. R. Didikė nurodė, kad skambinimas į duris nėra pažeidimas, o durų spardymo fakto niekas nepatvirtino. Noras pasimatyti su vaikais nėra pažeidimas. 2013-05-21 nutarimas susideda iš daugelių aplinkybių, kurios nenurodytos skunde. Pareiškėja prašo tirti aplinkybes, kurių tyrėja nežinojo ir negalėjo tirti. Pareiškėja nieko nepateikė dėl skambučio sugadinimo. Ji turėjo visus įrodymus pateikti. Tyrėja neturėjo to daryti. Prašo atmesti skundą.

Liudytoja D. K. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). G. N. kreipėsi į policiją gegužės 8 dieną pranešdama, kad gegužės 7 dieną buvęs sutuoktinis A. N. atvyko pas ją po 21 val., skambino į skambutį, spyrė į duris, tuo išgąsdino vaikus ir taip buvo pažeistos vaikų teisės. Buvo paimtas paaiškinimas iš pareiškėjos. Ji paaiškino, kad bijojo įleisti A. N. dėl telefoninių skambučių. Ji jo neįleido. Paklausė jos ar įvykį kas girdėjo. Kabinete pareiškėja kažkam paskambino, paklausė ar jis girdėjo įvykį, kažkas pasakė, kad ne. Dėl to kvietė A. N.. Jis paaiškino, kad ilgą laiką nesimatė su vaikais, todėl norėjo juos aplankyti. Jis skambino į duris, tačiau niekas jam neatidarė durų. Jis girdėjo vaikų balsus už durų. Apie sugadintas duris ir skambutį G. N. nekalbėjo. Ji neminėjo, kad jai padaryta kažkokia žala. Rašant skundą pareiškėja neminėjo noro pradėti ikiteisminį tyrimą A. N. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vadovaujantis LR ATPK 9 str. 1 d., administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pagal LR ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, kadangi nenustatyta LR ATPK 181³ str. numatytų pažeidimų.

ATPK 181³ str. 1 d. numato, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika – užtraukia įspėjimą arba baudą iki vieno šimto litų. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t.y. pagal ATPK 181³ str. 1 d. administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (2006 m. birželio 8 d. įstatymo redakcija Nr. X-672), vienai iš pagrindinių vaiko teisių priskirdamas jo teisę būti sveikam, garantuojamą priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (įstatymo 8 str. 1 d. 1 p.). Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (įstatymo 4 str. 1 d. 7 p.), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, suaugusiems asmenims yra keliama pareiga susilaikyti nuo bet kokio pobūdžio smurto demonstravimo vaikų akivaizdoje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. N. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2013-08-07 apie 20.30 val. nuvažiavo pas buvusią žmoną, nes norėjo pasimatyti su savo dviem mažamečiais vaikais, kurie gyvena kartu su motina. Prieš tai jis tą pačią dieną G. N. buvo skambinęs trylika kartų, nes norėjo sutarti konkretų pasimatymo su vaikais laiką, tačiau į jo skambučius buvusi žmona neatsakė, todėl jis vakare atvyko prie kotedžo, kur gyvena buvusi žmona su vaikais, skambino į durų skambutį. Kadangi durys yra stiklinės, jis matė vaikus, bet su jais bendrauti nepavyko, nes buvusi žmona juos nuvedė į kitą kambarį. Į kotedžo duris jis nespardė, nes jam tai daryti būtų gėda. Jis dar kurį laiką skambino į duris, o kadangi durų neatidarė, tai jis išvažiavo. Mažamečiai vaikai tuomet tikrai nemiegojo ir jis jų negąsdino, jie neverkė. Teismo posėdyje A. N. patvirtino, kad tą vakarą buvo atvykęs pasimatyti su vaikais, skambino į durų skambutį, bet durų niekas neatidarė, todėl išvažiavo.

Pareigūnė D. K., tyrusi G. N. pareiškimą, apklausta teismo posėdyje nurodė, kad G. N. nurodė, kad įvykio liudytojų nėra, todėl buvo kviečiamas A. N., kuris paaiškino, kad ilgą laiką nesimatė su vaikais, todėl atvyko norėdamas juos aplankyti. Jis skambino į duris tačiau niekas jam neatidarė durų. Apie sugadintas duris ir skambutį G. N. nekalbėjo. Ji neminėjo, kad jai padaryta kažkokia žala. Rašant skundą pareiškėja neminėjo noro pradėti ikiteisminį tyrimą A. N. atžvilgiu.

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo Maišiagalos PN metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustų asmenų parodymus, daro išvadą, kad jie išsamūs ir neprieštarauja vieni kitiems, pagrindo netikėti jų parodymais nėra.

Pareiškėja skunde teigia, kad policijos pareigūnai privalėjo apžiūrėti A. N. spardytas duris, kuriose yra spyrių žymės – durys nubraižytos, skambutis sugadintas, surasti galimus liudytojus ir t.t. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nei 2013-05-08 pareiškime policijai, nei vėliau, administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo Maišiagalos PN, pareiškėja apie A. N. veiksmais jos turtui padarytą žalą neužsiminė, jokių pretenzijų dėl sugadintų durų ar durų skambučio nereiškė. G. N. nei tiriančiam jos pareiškimą pareigūnui, nei teismui nenurodė įvykio liudytojų, nereiškė prašymų juos iškvieti ir apklausti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atmeta pareiškėjos argumentus dėl to, kad ginčijamas nutarimas priimtas vienašališkai ir neišnagrinėjus visų aplinkybių, kadangi iš surinktų įrodymų matyti, jog atliekant tyrimą, buvo siekiama visapusiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bylai teisingai išspręsti.

Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-29 sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu matyti, kad nutraukus G. N. ir A. N. santuoką, nepilnamečių vaikų T. N. ir I. N. gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina, konkreti vaikų bendravimo su tėvu tvarka minėtu sprendimu nebuvo nustatyta. CK 3.170 str. 2 d. numato, kad vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2013-05-07 apie 21.20 val. A. N., atvyko pasimatyti su savo mažamečiais vaikais, kurie gyvena su motina adresu (duomenys neskelbtini), ir, kadangi G. N. jo neįsileido, jis skambino durų skambučiu kelis kartus. Byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kad jis būtų atlikęs kokius nors kitus (smurtinius) veiksmus, ar kitaip neteisėtai trukdęs nepilnamečiams vaikams naudotis savo teisėmis ir laisvėmis, ar kitokiais savo veiksmais pažeidęs vaikų teises.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjant bylą Maišiagalos PN, buvo surinkti įrodymai, kurie pagrįstai leido daryti išvadą, kad nenustatyti LR ATPK 181³ str. numatyti pažeidimai.

Teismo posėdyje apklausus A. N., liudytoją D. K., ištyrus rašytinius įrodymus, priešingų aplinkybių, kurios leistų teigti, kad ginčijamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, taip pat nenustatyta. Pažymėtina, kad pareiškėjai pranešimai apie teismo posėdžius buvo įteikti tinkamai, tačiau į teismo posėdžius neatvyko, ji nebuvo išklausyta, nes nepasinaudojo savo procesine teise pateikti paaiškinimus.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, daro išvadą, kad nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nesant pažeidimo sudėties, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl G. N. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. N. skundą atmesti.

Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados 2013 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.