Kauno apylinkės teismo sprendimas

Neapmokėjus išrašytos 2015-01-27 išankstinės sąskaitos, priimtas sprendimas vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, apie ką atsakovas įspėtas 2015-03-10 el. laišku. Atsakovui pažeidus net kelis sutarties punktus, taip pat vengiant bendrauti ir bendradarbiauti su ieškovu, pastarasis sutarties 4.2 p. pagrindu įgijo teisę inicijuoti vienašalį sutarties nutraukimą ir šia savo teise pasinaudojo. Teisę vienašališkai nutraukti sutartį ieškovas turėjo ne tik pagal sutartį, bet ir pagal įstatymą. CK 6.217 str. numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.219 str. numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės. Keblumų dėl nepakankamo atsakovo bendradarbiavimo kilo jau sutartinių santykių pradžioje, pirmiausia dėl to, kad D. U. dėl iki šiol nežinomų priežasčių, nors ir pasirašė sutartį bei atsiuntė ją el. paštu, originalios pasirašytos sutarties taip ir neišsiuntė, ko ieškovas ne kartą prašė tiek el. laiškais, tiek telefonu, o atsakovo atstovai žadėjo tai netrukus padaryti. Atsiskaitymo terminų laikymasis buvo reikšmingas tiek dėl to, kad ieškovas galėtų atitinkamai planuotis savo veiklą pagal ketinamas gauti pajamas, tiek dėl to, kad pats stendą Minsko plente analogiškomis sąlygomis išsinuomojo iš UAB „Katos studija", kuriai pats turėjo mokėti atitinkamo dydžio nuomos mokestį. Nurodo, kad net ir tuo atveju, jei šalys sutartyje nebūtų įtraukusios 4.2 p. sąlygos dėl ieškovo teisės sutartį nutraukti vienašališkai atsakovui praleidus sąskaitų apmokėjimo terminus, ieškovui tokia teisė būtų atsiradusi įstatymo pagrindu, nes atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, taip iš esmės pažeisdamas sutartį. Nurodo, kad sutarties vienašalis nutraukimas buvo inicijuotas IĮ Owexx 2015-03-10 elektroniniu laišku sutarties 4.2 p. pagrindu dėl esminio sutarties pažeidimo, nes atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. laiku nepamokėjo išrašytos sąskaitos. Teisę inicijuoti vienašalį sutarties nutraukimą ieškovas įgijo nuo 2015-02-26, t. y. praėjus 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo. Kadangi šalių sutartiniai santykiai tęsėsi gana neilgą laiką, mokėtinų netesybų dydis pagal sutartyje numatytą skaičiavimo būdą sudaro 21 250,40 Eur. Atsižvelgiant į šalių santykių pobūdį, šalių kaip verslininkų statusą, atsakovo elgesį (įskaitant mėginimus neigti, kad sutartis apskirtai sudaryta; vėliau, net ir pripažįstant prievolės atsiskaityti, jos piktybiškas, sąmoningas nevykdymas ir pan.), netesybų paskirtį ir kt., sulygtos ir atsakovų mokėtinos netesybos laikytinos protingomis, teisingomis, proporcingomis, todėl turėtų būti priteisiamos visa apimtimi. Šalims (verslininkams) susitarus dėl netesybų dydžio, paremto verslo logika, sutarčių laisvės principu, nesąžininga ir neteisinga būtų iš esmės paneigti sutarties sudarymo metu buvusią šalių valią vien dėl to, kad atsakovas, kilus ginčui, pradėjo teigti, jog netesybos yra aiškiai per didelės ar neproporcingos. Ieškovas, sudaręs sutartį su atsakovu, analogiškus įsipareigojimus prisiėmė stendo savininkui UAB „Katos studija" ir turi pareigą juos vykdyti, kas lemia nuostolių ieškovui atsiradimą. Pagal sutartį su minėta įmone, ieškovas turi pareigą per 5-erius metus, t. y. tą patį laikotarpį, kuriam buvo sudaryta sutartis su atsakovu, sumokėti UAB „Katos studija" 19 602,08 Eur. Skaičiuojant ieškovo negautas pajamas (tiksliau pelną, skirtumą tarp sumų, kurias ieškovas tikėjosi gauti iš atsakovo, ir sumų, kurias turi mokėti UAB „Katos studija"), kas taip pat yra atskira nuostolių rūšis, susidarytų dar apie 7 000 Eur. Gautą pelną ieškovas būtų investavęs į kitas savo vykdomas veiklas. Dėl atsakovo veiksmų, lėmusių vienašalį sutarties nutraukimą, ieškovas patyrė ir šiuo metu patiria tiek tiesioginius, tiek netiesioginius nuostolius, artimus netesybų dydžiui. Netesybos tam tikrais atvejais gali, tačiau neprivalo būti mažinamos; antra, sprendžiant dėl netesybų mažinimo pirmiausia turi būti atsižvelgiama į sutarčių laisvės principo gerbimą bei netesybų esmę - užtikrinti prievolės vykdymą; trečia, ieškovo patiriami nuostoliai iš esmės yra lygus prašomam priteisti netesybų dydžiui, remiantis minėta praktika, negalima sutartyje numatytų netesybų mažinti - tokiu atveju nebūtų padengti realiai ieškovo patirti nuostoliai, kas neatitiktų nei sutarčių laisvės, nei bendrųjų (teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir kt.) principų, taip pat paneigtų netesybų instituto esmę bei tikslą.

Atsakovo D. U. firmos „DDD“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko visus savo argumentus išsakytus teismo posėdžių metu bei procesiniuose dokumentuose, o taip pat prašė vadovautis rašytiniais paaiškinimais ( el.b. Nr.e2-3772-800/2017, t 2., b.l. 162-170), kuriuose nurodė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės pagal sutarties 4.2 punktą, kadangi šalių sutartiniai santykiai nutrūko būtent atsakovo iniciatyva dar iki ieškovui išsiunčiant 2015-04-02 pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Ieškovas ieškinio reikalavimą dėl 1580,42 Eur skolos (iš kurios 986,93 Eur sumą sudaro ieškovo suteiktos nuolaidos) ir 21 250,40 Eur netesybų pareiškė, remdamasis ginčo 2014-12-10 sutarties 4.2 punktu, kuris numato ieškovo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Ieškovas teigė, kad 2015-04-02 pranešimu vienašališkai nutraukė ginčo sutartį, todėl įgijo teisę reikalauti sutarties 4.2 punkte numatytų netesybų iš atsakovo. Atsakovų vertinimu sutartis buvo nutraukta anksčiau, inicijavus atsakovui, o ieškovui su tuo sutikus bei dar iki pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimo 2015-03-26 nukabinus reklaminį plakatą, t.y. ieškovui išsiunčiant 2015-04-02 pranešimą dėl sutarties nutraukimo, sutartis jau buvo pasibaigusi, todėl ieškovas neįgijo reikalavimo teisės į atsakovą pagal ginčo sutarties 4.2 punktą. Iš ieškovo pateikto šalių susirašinėjimo el. paštu matyti, kad šalių bendravimas dėl ginčo 2014-12-10 sutarties sudarymo, vykdymo, paslaugų trūkumų, bei galiausiai paslaugų nutraukimo vyko žodžiu ir elektroniniu paštu. Pagal Sutarties 3.1 punktą šalių sutarta reklamos ploto 1 mėnesio kaina - 362,03 Eur plius PVM, įskaitant reklaminio plakato nukabinimą ir pakabinimą (dėl pastarųjų paslaugų atskirai išskirta jų kaina - 0 Eur). Pats ieškovas nurodė, kad reklamos ploto nuomos paslaugos pradėtos teikti nuo 2015-01-15. Atsakovas 2015-01-05 mokėjimo pavedimu sumokėjo ieškovui 438,04 Eur sumą už pirmąjį paslaugų teikimo mėnesį. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra, atsakovas buvo tinkamai atsiskaitęs su ieškovu už paslaugas laikotarpiu nuo 2015-01-15 iki 2015-02-15. Iš šalių 2015-01-12 ir 2015-01-14 el. laiškų matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl paslaugų kokybės - atsakovas pateikė pretenzijas su nuotraukomis dėl paslaugų broko, dėl reklaminio plakato sugadinimo jo pakabinimo metu. Ieškovas nesutiko su šiomis pretenzijomis ir pasiūlė atsakovui pagaminti naują reklaminį plakatą už papildomą kainą atsakovo sąskaita, bei 2015-01-27 (anksčiau laiko nei numatyta pagal sutartį) pateikė išankstinę sąskaitą apmokėjimui už būsimą antrą reklamos ploto nuomos mėnesį - nuo 2015-02-15 iki 2015-03-15. Tik prasidėjus paslaugų teikimo terminui už šį einamą mėnesį, ieškovas, nepaisant jam pateiktų pretenzijų dėl paslaugų kokybės, pradėjo reikalauti išankstinės sąskaitos apmokėjimo už paslaugas nuo 2015-02-15 iki 2015-03-15, nors Sutarties 3.2 p. nurodyta, kad už paslaugas užsakovas išrašo PVM sąskaitas-faktūras ir būtent nuo jų išrašymo skaičiuojasi terminas šioms sąskaitoms apmokėti. Vėliau, apskritai nesibaigus šiam terminui, t.y. net nesuteikus paslaugų už laikotarpį nuo 2015-02-15 iki 2015-03-15, užsakovas 2015-03-10 el.paštu atsiuntė įspėjimą dėl reklaminio plakato nukabinimo. PVM sąskaita-faktūra už antrą ir paskutinį paslaugų teikimo mėnesį ieškovo taip ir nebuvo išrašyta, tuo tarpu ieškovas pagal sutarties 4.2 punktą įgyja teisę į sutarties nutraukimą tik atsakovui neapmokėjus ieškovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovas informavo ieškovą, kad nebetęs paslaugų. Iš šalių 2015-03-17 ir 2015-03-26 el. laiškų matyti, kad 2015-03-17 pats ieškovas patvirtino, kad atsakovas jam yra nurodęs, jog nebetęs paslaugų, todėl ieškovas pasiteiravo atsakovo, kada atsakovas pageidauja, jog būtų nukabintas reklaminis tentas, bei tuo pačiu pateikė atsakovui perrašytas sąskaitas už paskutinį nuomos laikotarpį, kuriose suma buvo padidinta, įtraukus suteiktų nuolaidų sumą. T.y. pats ieškovas 2015-03-17 el. laišku akceptavo atsakovo prašymą nutraukti sutartį, ir tuo pačiu el. laišku taikė ne sutarties 4.2 punkto (kai sutartis nutraukiama ieškovo), o sutarties 7.2 punkto (kai sutartis nutraukiama būtent atsakovo teisines pasekmes, pateikdamas perrašytas sąskaitas be nuolaidų už faktinį paslaugų teikimo laikotarpį. Atsakovas 2015-03-26 el. laišku nurodė paslaugų teikimo trūkumus ir dėl jų patirtus nuostolius, bei papildomai patvirtino paslaugų atsisakymą. Ieškovas ieškinyje pats nurodo, kad vykdydamas atsakovo reikalavimą, 2015-03-26 nukabino reklaminį plakatą ir nuo šios datos paslaugos pagal sutartį nebebuvo teikiamos. Paslaugos pagal Sutartį buvo teikiamos tik nuo 2015-01-15 iki 2015-03-26, ši faktinė aplinkybė byloje yra nustatyta ir dėl to ginčo nėra. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, esą įspėjo atsakovą apie sutarties nutraukimą 2015-03-10 el. laišku, tačiau pastarojo ieškovo darbuotojo 2015-03-10 el. laiško jokiu būdu ir forma negalima laikyti kaip išankstinio įspėjimo apie sutarties nutraukimą, kai jame nenurodytas nei įspėjimo terminas, nei apskritai aplinkybė apie galimą sutarties nutraukimą. Pastarąjį el. laišką būtų galima vertinti kaip įspėjimą dėl sutarties vykdymo sustabdymo, tačiau ne įspėjimą dėl sutarties nutraukimo. Iš šalių esančio 2015-03-17 ir 2015-03-26 susirašinėjimo ir konkliudentinių veiksmų (jog ieškovas atsakovo prašymu 2015-03-26 nukabino reklaminį plakatą) galima aiškiai konstatuoti sutartinių santykių pasibaigimą tarp šalių. CK 6.183 str. 1 d. nustatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Kita vertus, CK 6.183 str. 2 d. nustatyta, kad viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje nustatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Taigi, rašytinė sutartis, net esant sutarties nutraukimo išlygai, gali būti nutraukta šalies elgesiu. Byloje pateiktas ir aukščiau nurodytas šalių 2015-03-17 ir 2015-03-26 susirašinėjimas aiškiai patvirtina, kad atsakovas atsisakė tolesnio paslaugų teikimo, ir ieškovas patvirtino šį atsisakymą (taikydamas ne sutarties 4.2, o 7.2 punkto pasekmes, kai sutartis nutraukiama kliento - atsiųsdamas perrašytas sąskaitas už paslaugas, be nuolaidų), ir atsakovo prašymu nukabino reklaminį plakatą dar 2015-03-26. Taigi, sutartiniai santykiai aiškiai pasibaigė šalių susitarimu. Tik po savaitės ieškovas išsiuntė atsakovui adresuotą 2015-04-02 pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo, reikalaudamas ne tik apmokėti ieškovo suteiktas nuolaidas už faktiškai suteiktą 2 mėnesių paslaugų laikotarpį, bet ir netesybas, kurias sudaro negautos pajamos už 5 metus. Nurodytam šalių santykių kvalifikavimui neturi įtakos tai, kad atsakovas 2015-04-02 išsiuntė rašytinį pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą-jau sutartiniams santykiams esant nutrukusiems, ir ieškovui nukabinus plakatą dar 2015-03-26. Būtent, ieškovui nukabinus plakatą 2015-03-26, 2015- 03-26 išnyko dalykas, dėl kurio buvo sudaryta sutartis, tai reiškia - sutartiniai santykiai pasibaigė. Atsakovų vertinimu, paminėtą 2015-04-02 rašytinį pranešimą ieškovas išsiuntė tuo tikslu, kad ieškovas galėtų pareikšti reikalavimą dėl nepagrįstai didelių netesybų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, kad šalių sutartiniai santykiai ieškovo 2015-04-02 pranešimo išsiuntimo dienai jau buvo pasibaigę, todėl ieškovas neturi teisės pagal sutarties 4.2 punktą reikalauti 21 250, Eur netesybų sumos (iš jos 986,93 Eur - ieškovo suteiktos nuolaidos už faktinį paslaugų teikimo laikotarpį, ir 21 250,40 Eur netesybos). Ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį, nes negavo išankstinio vieno mėnesio nuomos kainos apmokėjimo, nors PVM sąskaitos faktūros, kaip nustatyta sutartyje, neišrašė. Ieškovė teigia, kad šalys savo elgesiu pakeitė sutarties 3.2 punktą, nes atsakovė jau buvo atlikusi vieną tokio pobūdžio išankstinį mokėjimą, o PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta vėliau, po išankstinės sąskaitos apmokėjimo. Ieškovė teigia, kad vietoj PVM sąskaitų faktūrų ji pateikė išankstinę sąskaitą, kurią atsakovė vieną karta apmokėjo. Būtent dėl antro išankstinio mokėjimo neatlikimo, ieškovė atsiuntė pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo sutarties šalys kokiu nors būdu (raštu, elektroniniu susirašinėjimu) pakeitė aukščiau nurodytas ginčo sutarties nuostatas, kuriose numatyta, kad ieškovas išrašo PVM sąskaitas-faktūras už suteiktas paslaugas. Mano, kad tik PVM sąskaitų- faktūrų neapmokėjimas suteikia teisę ieškovui į sutarties nutraukimą pagal sutarties 4.2 punktą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas savanoriškai vieną kartą apmokėjo išrašytą išankstinę sąskaitą už suteiktas paslaugas, nesąlygoja išvados, kad tokiu būdu šalių susitarimu buvo pakeista šalių sutartyje išreikšta valia dėl apmokėjimo už paslaugas bei atitinkamų pasekmių, kai toks apmokėjimas nėra atliekamas. Mano, kad ieškovė neįgijo teisės reikalauti taikyti sutarties 4.2 punkto teisines pasekmes. Ieškovui pateikiant 2015-04-02 pranešimą apie sutarties nutraukimą, sutartiniai santykiai tarp šalių jau buvo nutrūkę, ieškovui dar 2015-03-26 atsakovo prašymu nukabinus reklaminį plakatą.

Ieškovas byloje pareiškė reikalavimą 22 830,82 Eur sumai, kurią sudaro: 1580,42 Eur skola be nuolaidų už antrą ir paskutinį paslaugų teikimo mėnesį (nuo 2015-02-15 iki 2015-03-26) bei 21 250,40 Eur netesybos. Byloje nustatyta, kad ieškovo reikalaujama priteisti 1580,42 Eur skola yra suma, paskaičiuota be nuolaidų, t.y. jog faktinė skola už minėtą laikotarpį, skaičiuojant pagal sutartyje numatytą paslaugų įkainį (362,03 Eur/mėn.) yra 593,49 Eur, įskaitant PVM (ši suma atsakovo jau yra sumokėta), o likusią 986,93 Eur sumą sudaro ieškovo suteiktos nuolaidos. Tačiau paminėtos ieškovo suteiktos nuolaidos taip pat yra vertintinos kaip netesybos, tai nėra kainos/skolos dalis, o tai yra papildomai taikoma sankcija atsakovo atžvilgiu. Taigi, ieškovo pareikštą 22 830,82 Eur reikalavimą realiai sudaro 593,49 Eur skola ir 22 237,33 Eur netesybos. Atsakovų vertinimu, daugiau kaip 37 kartus neįvykdytos prievolės dydį viršijančios netesybos yra neproporcingai didelės, byloje egzistuoja sąlygos teismui priimti sprendimą sumažinti netesybų dydį (jeigu teismas vertintų, kad ieškovas turi reikalavimo teisę minėtai sumai). Iš šalių 2014-12-10, 2014-12-12 ir 2014-12-15 el. laiškų matyti, kad ieškovas pateikė atsakovui savo parengtą tipinį sutarties šabloną, kuriame ieškovo iniciatyva buvo įtvirtintos sąlygos tiek dėl 5 metų sutarties galiojimo laikotarpio, tiek dėl netesybų ir kitų sąlygų. Atsakovas 2014-12-12 el. laišku pateikė komentarus dėl kai kurių sutarties sąlygų modifikavimo, tarpų jų ir dėl sutarties galiojimo termino nustatymo 1 metų laikotarpiui, tačiau, ieškovas nesutiko šių sąlygų dėl sutarties galiojimo termino pakoreguoti. Atsakovai neneigia, kad nors ieškovas ir nesutiko sutrumpinti sutarties termino iki 1 metų, sutartis tarp šalių buvo sudaryta ieškovo nurodytam 5 metų laikotarpiui. Tačiau ši aplinkybė yra reikšminga vertinant ieškovo siekiamos taikyti atsakomybės atsakovų atžvilgiu dydį, kadangi ieškovo reikalaujamos netesybos pagal sutarties 4.2 punktą skaičiuojamos būtent pagal ieškovo negautas pajamas už visą sutarties galiojimo - 5 metų laikotarpį, t.y. už terminą, kuris sutartyje buvo nustatytas ieškovo iniciatyva ir ieškovas nesutiko šio termino atsakovo prašymu sutrumpinti. Vien tik ta aplinkybė, jog abi šalys yra privatūs verslo subjektai, o netesybos yra numatytos šalių sudarytoje sutartyje, nepaneigia galimybės taikyti CK 6.258 str. 3 d. įtvirtintą netesybų mažinimo institutą.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra atsiskaičiusi už reklamos ploto nuomą laikotarpiui nuo 2015-01-15 iki 2015-02-15, tai patvirtina atsakovės pateikti mokėjimo nurodymai (el. b. Nr. e2-3772-800/2017 b. l.42-53, atsiliepimo DOK-12822 priedas „priedai prie atsiliepimo.pdf“). Sutartyje buvo numatyta, kad užsakovui daroma 100 proc. nuolaida tento pakabinimo ir nukabinimo darbams (Sutarties 3.1 p.). Tentas buvo pakabintas 2015-01-05, o nukabintas atsakovo reikalavimu 2015-03-26, todėl ieškovė už tento pakabinimo ir nukabinimo darbus prašo priteisti 350,90 Eur (be suteiktų nuolaidų), taip pat prašo priteisti už reklamos ploto nuomą laikotarpiu nuo 2015-02-15 iki 2015-03-26 be sutartyje numatytų nuolaidų, t. y. po 907,5 Eur per mėnesį, iš viso 1 229,52 Eur. Iš viso už faktiškai suteiktas sutartyje numatytas paslaugas (tento pakabinimą ir nukabinimą bei reklamos ploto nuomą nuo 2015-02-15 iki 2015-03-26 be nuolaidų sutarties 4.2 p. pagrindu ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 1 580.42 Eur sumą. Taip pat ieškovės skaičiavimu, sutartyje numatytos netesybos sudaro 21 250,40 Eur.

Byloje kilo ginčas kas nutraukė sutartį pirmas ieškovė IĮ „OWEXX“ ar atsakovas D. U. firma DDD.

Kaip matyti iš šalių pasirašytos sutarties yra du galimi sutarties nutraukimo būdai : pagal 4.2 punktą užsakovui ( atsakovui) laiku nesumokėjus 3.1 punkte nurodytų sumų ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, rangovas ( ieškovas) turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį nesikreipdamas į teismą, o pagal sutarties 7.2 punktą sutarties nutraukimas prieš terminą galimas užsakovui ne vėliau kaip prieš 30 d. raštu apie tai pranešus rangovui ( ieškovui).

Ginčo sutartyje šalys susitarė, kad sutartis gali būti pakeista abipusiu šalių susitarimu ir kad šie susitarimai galioja tik raštiškai pasirašyti abiejų šalių (sutarties 7.1 punktas). Pagal CK 6.183 straipsnio 1 dalį rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Pagal CK 6.183 straipsnio 2 dalį viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu.

Ieškovė įrodinėdama sutarties nutraukimo faktą, šią aplinkybę siejo su tuo, kad nepaisant sutartyje nurodytos PVM sąskaitos faktūros nuo pat sutartinių santykių pradžios buvo išrašomos išankstinės sąskaitos, bei atsakovui tokia atsiskaitymo tvarka buvo priimtina, nes gavęs išankstinę sąskaitą ją apmokėjo. Teismas įvertinęs šalių susirašinėjimą el. laiškais, o taip pat liudytojų parodymus duotus teismo posėdžio metu daro išvadą, kad šalys konkliudentiniais veiksmais sutarties sąlygų nepakeitė. Ieškovė įvertinusi tarp šalių kilusį ginčą dėl išankstinės sąskaitos apmokėjimo, ketindama nutraukti sutartį privalėjo atsakovei išrašyti ne išankstinę sąskaitą apmokėjimui, o kaip reikalavo sutartis, PVM sąskaitą faktūrą ir nuo jos neapmokėjimo termino skaičiuoti sutartimi tarp šalių sutartus terminus. Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyti faktai, kad jau sutartinių santykių pradžioje tarp šalių kilo problemos dėl sutarties originalo išsiuntimo, o taip pat šalių derybos dėl sutarties terminų ir kt. sutarties sąlygų, teismo nuomone nesudaro pagrindo ieškovei remtis tuo, kad sutartis buvo pakeista konkliudentiniais šalių veiksmais. Iš byloje esančio susirašinėjimo el. laiškais, kuriais remiasi abi šalys matyti, kad 2015-01-12 ir 2015-01-14 d. tarp šalių kyla ginčas dėl paslaugų kokybės ( el. b. Nr. e2-3772-800/2017, t 1, b. l. 9-19). Be to iš šalių paaiškinimų ir sutarties vykdymo periodo, nustatyta, kad sutartis buvo vykdoma tik labai trumpu laikotarpiu faktiškai nuo 2015-01-15 - 2015-03-26 d., kurio metu buvo išrašyta ir apmokėta tik viena išankstinė sąskaita. Ieškovės motyvas, kad po vienos išankstinės sąskaitos apmokėjimo šalys konkliudentiniais veiksmais pakeitė sutartį dalyje dėl išrašomų sąskaitų tipo, teismo nuomone, nepagrįstas. Ieškovė nurodo, kad išankstinės sąskaitos, o ne PVM sąskaitos išrašymas atsakovui nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių papildomų sunkumų, mokestinių prievolių ar pan.. Sąskaitos tipas buvo reikšmingas tik ieškovui, mat nuo to priklausė, kada bus mokamas pridėtinės vertės mokestis valstybei - ar iki sąskaitos apmokėjimo ar jau gavus apmokėjimą iš kliento. Su šiuo ieškovės argumentu teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi būtent sąskaitos tipas t.y. PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir jos savalaikis apmokėjimas yra pagrindas atsakovui taikyti tarp šalių pasirašytos sutarties 4.2 punkte numatytas netesybas – sumokėti pusę sumos, kurią atsakovas būtų sumokėjęs pagal sutartį už laikotarpį nuo sutarties sudarymo iki 2019-12-30 d. t.y. pagal ieškovo skaičiavimą 21 250,40 Eur netesybų.