Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės D. U. firmos „DDD“ ir subsidiaraus atsakovo D. U. ieškovės naudai 1 580,42 Eur skolą, 21 250,40 Eur netesybas, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 12 10 buvo sudaryta Komercinės reklamos ploto nuomos sutartis Nr. KA/0W_2014/12/10, kuria rangovas IĮ „Owexx“ įsipareigojo išnuomoti užsakovui D. U. firmai „DDD“ lauko reklamos plotą be apšvietimo, esantį Minsko pl., Vilniuje, pakabinti ir, pasibaigus sutarties terminui, nukabinti reklaminį plakatą, o užsakovas įsipareigojo pateikti rangovui reklaminį plakatą, kurį nori eksponuoti, taip pat už suteiktas paslaugas atsiskaityti nustatyta tvarka ir terminais. Sutartis sudaryta penkeriems metams (iki 2019 12 30), todėl šalys susitarė, kad rangovas padarys dideles nuolaidas už paslaugas, susitarta dėl apmokėjimo tvarkos bei netesybų šalims pažeidus sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė ne kartą buvo raginta apmokėti pateiktas sąskaitas pagal 2014 10 12 sutartį, tačiau mokėjimai nebuvo atliekami. Dėl to atsakovė buvo raštu (el. laišku) įspėta, kad, per nustatytą papildomą terminą neatsiskaičius, plakatas bus nukabintas, t. y. sutartis bus nutraukta. Nepaisant įspėjimo, atsiskaitymai ir toliau nebuvo vykdomi, todėl atsakovė pakartotinai tiek el. paštu, tiek registruotu laišku buvo informuota, kad sutartiniai santykiai nebebus tęsiami, sutartis yra vienašališkai nutraukiama nuo 2015 04 09. Plakatas buvo nukabintas 2015 03 26, kai iš atsakovės buvo gautas reikalavimas anuliuoti sąskaitas be nuolaidų ir savo lėšomis nusikabinti plakatą. Pagal sutartį atsakovė yra skolinga 350,90 Eur už plakato pakabinimą ir nukabinimą, 1229,52Eur už reklamos ploto nuomą nuo 2015 02 15 iki 2015 03 26. Ieškovės skaičiavimu, sutartyje nustatytos netesybos sudaro 21 250,40 Eur. Atsakovei D. U. firmai „DDD“ neturint turto įvykdyti prievolę, subsidiariai atsakingas įmonės savininkas D. U..

Apeliaciniame skunde atsakovai prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir 2015 m. gruodžio 2 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; apeliacinės instancijos teismui netenkinus šio reikalavimo, sumažinti iš atsakovų priteistinų netesybų dydį iki 362,03 Eur; priteisti atsakovams iš ieškovės jų turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiamas teismo sprendimas nemotyvuotas. Teismas nepasisakė dėl atsakovų nurodytų argumentų ir įrodymų, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės pagal ginčo sutarties 4.2 punktą. Pagal Sutarties 3.1 punktą šalių sutarta reklamos ploto 1 mėnesio kaina – 362,30 Eur plius PVM, įskaitant reklaminio plakato nukabinimą ir pakabinimą. Atsakovė 2015 01 05 mokėjimo pavedimu sumokėjo ieškovei 438,04 Eur sumą, įskaitant PVM, už pirmąjį paslaugų teikimo mėnesį. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Teismas skundžiamame sprendime yra patvirtinęs, kad atsakovė yra tinkamai atsiskaičiusi su ieškove už paslaugas laikotarpiu nuo 2015 01 15 iki 2015 02 15 ir kad reklaminis plakatas buvo nukabintas atsakovės reikalavimu dar 2015 03 26. Taigi, iš viso paslaugos pagal sutartį buvo teikiamos tik nuo 2015 01 15 iki 2015 03 26, dėl to ginčo nėra. Šalių 2015 03 17 ir 2015 03 26 susirašinėjimas aiškiai patvirtina, kad atsakovė atsisakė tolesnio paslaugų teikimo, ieškovė patvirtino šį atsisakymą ir atsakovės prašymu nukabino reklaminį plakatą dar 2015 03 26. Ieškovė po savaitės 2015 04 02 išsiuntė atsakovei pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo, reikalaudama ne tik apmokėti ieškovės suteiktas nuolaidas už faktiškai suteiktą 2 mėnesių paslaugų laikotarpį, bet ir negautas pajamas už būsimus 5 metus. Tačiau šalių santykių kvalifikavimui neturi įtakos tai, kad ieškovė 2015 04 02 išsiuntė rašytinį pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą, nes būtent, ieškovei nukabinus plakatą, 2015 03 26 išnyko sutarties dalykas ir sutartiniai santykiai pasibaigė. Atsakovų vertinimu, 2015 04 02 rašytinį pranešimą ieškovė ir išsiuntė tuo tikslu, kad galėtų pareikšti reikalavimą dėl nepagrįstai didelių netesybų, tačiau šalių sutartiniai santykiai šio pranešimo išsiuntimo dieną jau buvo nutraukti, todėl ieškovė apskritai neturi teisės pagal sutarties 4.2 punktą reikalauti netesybų. Teismas nepasisakė dėl atsakovų nurodytų argumentų, kad galimybė reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatyme nenumatyta, taip pat teismas pažeidė atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas skundžiamame sprendime šalių sudarytą 2014 12 10 komercinės reklamos ploto nuomos sutartį kvalifikavo atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi, tačiau, konstatavęs pastarąją aplinkybę, neįvertino, kad pagal atlygintinų paslaugų teikimo sutartį reglamentuojančias imperatyviąsias teisės normas (CK 6.721 str.) paslaugų teikėjas neturi teisės reikalauti iš paslaugų gavėjo negautų pajamų, nepaisant to, ar negautų pajamų būtų reikalaujama nuostolių forma, ar netesybų forma. Ieškovė pagal sutarties 4.2 p. prašė priteisti 21 250,40 Eur netesybas, kurios yra lygios pusei sumos, kurią atsakovė būtų sumokėjusi pagal sutartį nepritaikius nuolaidos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties galiojimo termino pabaigos, t. y. šias netesybas sudaro ieškovės negautos pajamos už būsimus 5 metus. Netesybas sudaro netgi didesnę sumą nei atsakovė būtų sumokėjusi per visą sutarties galiojimo laikotarpį, kadangi jos apskaičiuotos pagal paslaugų kainą be nuolaidos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų patyrusi tiesioginių nuostolių dėl sutarties nutraukimo. Tuo tarpu imperatyvi CK 6.721 str. norma nenumato galimybės paslaugų teikėjui reikalauti negautų pajamų atlyginimo sutartiniams santykiams nutrūkus. Iš šalių 2015 03 17 ir 2015 03 26 susirašinėjimo el. paštu aiškiai matyti, kad sutartiniai santykiai nutrūko atsakovės iniciatyva, atsisakius ieškovės teikiamų paslaugų. Todėl ieškovė neturi teisės reikalauti negautų pajamų atlyginimo, juo labiau, net už 5 metus į priekį, kai paslaugos buvo teikiamos tik 2 mėnesius. Todėl sutarties 4.2 p. nuostata dėl paslaugų gavėjo pareigos sumokėti paslaugų teikėjui netesybas, kurios sudaro pusę sumos, kurią užsakovas būtų sumokėjęs pagal sutartį nepritaikius nuolaidos, už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutartyje nustatytojos galiojimo termino pabaigos, yra niekinė ir negaliojanti (CK 1.80 str.). Sutartis nutraukta būtent atsakovės iniciatyva, todėl sutarties 4.2 p. nuostatos apskritai negali būti taikomos. Tai sudarė savarankišką ieškovės reikalavimo dėl 21250,40 Eur netesybų priteisimo atmetimo pagrindą.Teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų, jog teismų praktikoje yra konstatuota, kad paslaugų teikėjo reikalavimas sumokėti suteiktas nuolaidas anksčiau laiko nutraukus sutartį neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Ieškovė be 21250,40Eur netesybų taip pat reikalavo priteisti 1580,42 Eur skolą už 2015 02 15 – 2015 03 26 laikotarpiu teiktas paslaugas. Pagal sutarties 3.1 punktą reklaminio ploto nuomos kaina mėnesiui yra 362,03 Eur plius PVM. Taigi, faktinė skola laikotarpiu 2015 02 15 – 2015 03 26 sudarė 490,49 Eur plius PVM, iš viso 593,49 Eur su PVM. Likusią ieškovės reikalaujamą sumą – 986,93 Eur (1580,42 Eur - 593,49 Eur) sudaro ieškovės nurodomos neva suteiktos nuolaidos. Tačiau reikalavimas priteisti suteiktas nuolaidas iš esmės yra reikalavimas priteisti netesybas, šios nuolaidos negali būti vertinamos kaip kainos/įsiskolinimo dalis, kadangi šalių sutarta kaina buvo viena – 362,03 Eur plius PVM mėnesiui, o reikalaudama nuolaidų ieškovė siekia taikyti sankciją atsakovei dėl sutarties nutraukimo anksčiau laiko, tariamų nuostolių atlyginimo. Todėl net teismui ir konstatavus, kad sutartis buvo vienašališkai nutraukta būtent ieškovės (nors faktinės aplinkybės liudija, kad sutarties nutraukimas buvo inicijuotas atsakovės), sutarties 4.2 ir 7.2 punktuose įtvirtinta atsakovės pareiga sumokėti ieškovei jos suteiktas nuolaidas, kurios net negali būti laikomos ieškovės tiesioginiais nuostoliais, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė ir negaliojanti (CK 1.80 str.). Teismas nepagrįstai atmetė atsakovų argumentus dėl sutarties sudarymo prisijungimo būdu ir teiktų paslaugų nekokybiškumo, taip pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Iš šalių 2014 12 10, 2014 1212 ir 2014 12 15 el. laiškų matyti, kad ieškovė pateikė atsakovei savo parengtą tipinį sutarties šabloną, kuriame ieškovės iniciatyva buvo įtvirtintos sąlygos tiek dėl 5 metų sutarties galiojimo laikotarpio, tiek dėl netesybų ir kitų sąlygų. Ši aplinkybė yra reikšminga vertinant ieškovės siekiamos taikyti atsakomybės atsakovės atžvilgiu dydį, kadangi ieškovės reikalaujamos netesybos pagal sutarties 4.2 punktą skaičiuojamos būtent pagal jos negautas pajamas už visą sutarties galiojimo – 5 metų laikotarpį, t.y. terminą, kuris sutartyje buvo nustatytas ieškovės iniciatyva ir ji nesutiko šio termino atsakovo prašymu sutrumpinti. Iš bylos šalių 2015 01 12 ir 2015 01 14 el. laiškų matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl paslaugų kokybės – atsakovė pateikė pretenzijas su nuotraukomis dėl paslaugų broko, dėl reklaminio plakato sugadinimo jo pakabinimo metu. Iš nuotraukų matyti, kad reklaminis plakatas buvo sugadintas jo pakabinimo metu. Atsakovė šias aplinkybes papildomai ieškovei nurodė ir 2015 03 26 el. laiške. Ieškovė teisme teigdama, kad paslaugas suteikė kokybiškai, pateikė jos užsakymu plakatą pakabinusios įmonės UAB „Sinketa“ 2015 09 17 paaiškinimą. Tačiau šiame paaiškinime nurodyta, kad „kabinimas buvo atliekamas tamsiu paros metu, nebuvo galimybių papildomai patikrinti, ar tentas pateiktas nepažeistas“. Toks paaiškinimas jokiu būdu nepatvirtina, kad paslaugos buvo suteiktos kokybiškai.

9.8 Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas. Vien tik ta aplinkybė, jog abi šalys yra privatūs verslo subjektai, o netesybos yra numatytos šalių sudarytoje sutartyje, nepaneigia galimybės taikyti CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą netesybų mažinimo institutą. Daugiau kaip 37 kartus neįvykdytos prievolės dydį viršijančios netesybos yra neproporcingai didelės, be to, byloje egzistuoja sąlygos teismui sumažinti netesybų dydį.