- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e1-3282-817/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33386-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- D. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. P. 2021 m. rugsėjo 25 d., apie 19.54 val., viešoje vietoje, namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,85 promilės girtumas), sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams kojomis išdaužė A. N. priklausančio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinį, 200 eurų vertės žibintą, apgadino galinį, 200 eurų vertės, bamperį, bei vandališkais veiksmais apgadino „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio dešinės pusės dureles ir priekinį sparną.
Šiais savo veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
2021 m. rugsėjo 26 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. P. parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmė jam suprantama, supranta kuo yra įtariamas. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, prisipažįsta. Nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 25 d., nuo apie 10.00-11.00 val., ryto būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo vartoti alkoholį, išgėrė brendžio apie 1 l. Tuomet (tikslaus laiko neprisimena) nuvyko pas draugą T. (daugiau jo duomenų nežino) į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Su juo taip pat išgėrinėjo alkoholį, ką tiksliai gėrė, neprisimena, bet, mano, kad degtinę. Kas vyko toliau, pasakyti negali, nes neprisimena, buvo per daug neblaivus. Tiesiog atsibudo areštinėje. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, padarytą žalą atlygins, jei įmanoma dalimis (e. b. l. 73-75).
2021 m. rugsėjo 25 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. N. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 25 d., apie 19.55 val., jam einant prie savo automobilio, kuris buvo pastatytas automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kaip akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs vyras guli baloje, negali atsistoti, o prie jo tuo metu stovėjo kitas vyras (kaip vėliau paaiškėjo tai buvo J. T.). Jam priėjus prie savo „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), markės automobilio, J. jam pasakė, kad tas vyras ką tik sudaužė jo automobilio galinį kairės pusės žibintą, 200 Eur vertės, ir apgadino galinį bamperį, padarydamas 200 Eur turtinę žalą. Po šių žodžių jis apžiūrėjo savo automobilį ir iškvietė policiją. Laukiant policijos, tas vyras priėjo prie „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), markės automobilio, bei vos pastovėdamas ant kojų buvo atsirėmęs į minėtą automobilį, savo kūnu jį braižė, griuvinėdamas buvo atsitrenkęs į tą automobilį. Po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir tą vyrą sulaikė. Jam laukiant įvykio vietoje tyrėjų, buvo atvažiavęs „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko sūnus, kuris apžiūrėjęs automobilį išvažiavo, kadangi apgadinimų nėra arba jie visai minimalūs ir tamsoje sunku kažką pamatyti. Dėl jam padarytos žalos civilinį ieškinį jis norės pareikšti vėliau, kai patikslins jam padarytą žalą (e. b. l. 50-53).
2021 m. spalio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. N. papildomai parodė, kad dėl jo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo jis dokumentų neturi ir automobilio dar neremontavo. Jis apgadintą žibintą vertina 200 Eur, apgadintą bamperį galinį taip pat 200 Eur. Viso jam padaryta 400 Eur materialinė žala. Prašo jį pripažinti civiliniu ieškovu 400 Eur sumai (e. b. l. 55-57).
2021 m. rugsėjo 25 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. T. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 25 d., apie 19.45 val., jis su jam priklausančiu „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), markės automobiliu atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), bei automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini). Pastatęs automobilį nuėjo prie netoli esančios „M.“ parduotuvės. Apsipirkęs jis jau ėjo namo (adresu nurodytu jo asmens duomenų pažymoje), tačiau einant jį sustabdė dvi mergaitės (nepilnametės) bei pasakė, kad kažkoks vyras gadina jo automobilį. Jis tada nedelsiant nubėgo prie automobilio bei pamatė, kaip jam nepažįstamas vyras, akivaizdžiai apsvaigęs, neblaivus, suėmęs už dešinės pusės durelių rankenos traukė už durelių, norėdamas patekti į vidų, bei vėliau pradėjo kumščiais daužyti į langą. Jis tada pribėgęs nustūmė jį nuo mašinos, asmuo buvo agresyviai nusiteikęs, norėjo su juo muštis, tačiau vėliau atsitraukė ir nuėjo prie kito automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei kojomis pradėjo spardyti minėto automobilio galinę dalį, bei jis tuo metu pamatė, kaip jis sudaužė šio automobilio galinį kairės pusės žibintą ir apgadino bamperį (jį subraižė). Jis tada tą vyrą nustūmė, sakė jam nusiraminti, eiti namo bei nieko negadinti, tačiau jis nepaklausė ir pribėgo prie „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), markės automobilio, pradėjo trintis prie jo, jį liesti (kad daužytų nematė). Tuo metu, kai asmuo stovėjo prie „VW“ automobilio, pro šalį ėjo „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojas, kuriam jis pasakė, kad jo automobilį ką tik apgadino šitas vyras. Po šių žodžių „BMW“ vairuotojas iškvietė policiją bei, kol jie laukė policijos, tas vyras griuvinėjo ant žemės, rėkavo elgėsi neadekvačiai. Atvažiavę pareigūnai minėtą vyrą sulaikė. Jo automobilis nebuvo apgadintas bei jis pats nenukentėjo. Prašo nubausti minėtą vyrą, kadangi jis viešoje vietoje elgėsi neadekvačiai, matant aplinkiniams žmonėms ir nepilnamečiams vaikams, gadino svetimą turtą (e. b. l. 44-47).
2021 m. rugsėjo 25 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėti automobiliai „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti jų apgadinimai. Viskas užfiksuota fotonuotraukose (e. b. l. 27-29, 30-41).
Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 25 d. nutarimu A. N. pripažintas nukentėjusiuoju (e. b. l. 59-60).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2021 m. spalio 21 d. nutarimu A. N. pripažintas civiliniu ieškovu (e. b. l. 62).
Iš 2021 m. spalio 21 d. A. N. civilinio ieškinio matyti, jog nukentėjusysis prašo iš kaltinamojo priteisti 400 Eur turinę žalą, kurią jis patyrė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų (e. b. l. 61).
Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. Nr. ARAA 0129 duomenys patvirtina, jog D. P. 2021 m. rugsėjo 25 d., apie 20.53 val., buvo nustatytas 1,85 promilės girtumas (e. b. l. 67).
2021 m. lapkričio 14 d. susitarimu dėl žalos atlyginimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog D. P. įsipareigojo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę 400 Eur žalą nukentėjusiajam A. N. (e. b. l. 115).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sugadinamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad D. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. P. 2021 m. rugsėjo 25 d., apie 19.54 val., viešoje vietoje, namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,85 promilės girtumas), sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams kojomis išdaužė A. N. priklausančio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinį, 200 eurų vertės žibintą, apgadino galinį, 200 eurų vertės, bamperį, bei vandališkais veiksmais apgadino „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio dešinės pusės dureles ir priekinį sparną.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka, todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes D. P. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. D. P. sutiko su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (e. b. l. 116-118, 120).
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad D. P. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas D. P. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į D. P. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, susijusių su viešąja tvarka, į tai, kad žala padaryta, tačiau su nukentėjusiuoju dėl turtinės žalos atlyginimo susitaręs (e. b. l. 115). Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. P. – jauno ir darbingo amžiaus, vedęs, nedirbantis (e. l. 114), administracine tvarka baustas (e. b. l. 85-91), teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme netaikant intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, pradėti gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms (e. b. l. 92-104, 106-113), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie D. P. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, prokurorės siūlomos šios bausmės dydis – 30 parų areštas, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. 20.30 val. iki 2021 m. rugsėjo 26 d. 12.53 val. (viena para) (e. b. l. 69, 70), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. N. pateikė civilinį ieškinį dėl 400 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, jog buvo apgadintas jo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinis žibintas ir galinis bamperis (e. b. l. 61). Teismas, atsižvelgdamas į tai, taip pat aplinkybę, jog kaltinamasis sutiko su ieškiniu ir jo dydžiu, byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad dėl automobilio „BMW“ apgadinimo A. N. patyrė 400 eurų žalą (e. b. l. 61), sprendžia, kad A. N. ieškinys yra tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo 400 Eur turtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).
Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą (įsipareigojimą) išdėstyti priteistos sumos mokėjimą dalimis, įvertinant, kad Sodros duomenimis kaltinamasis D. P. nuo 2008 m. sausio 17 d. nedirba, bei vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, priteistos 400 Eur sumos mokėjimas yra išdėstytinas kaltinamajam 6 mėnesių laikotarpiui, nustatant, jog neįvykdžius nors vieno mokėjimo, nukentėjusysis turi teisę iš kaltinamojo reikalauti sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios (e. b. l. 76-77).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. P. skirti 20 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 25 d. 20.30 val. iki 2021 m. rugsėjo 26 d. 12.53 val. (vieną parą).
Išaiškinti, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. V-271 „Dėl pataisos įstaigų, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys, atlieka bausmę nustatymo“ nustatyta, kad:
1.1. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:
1.1.1. į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai;
1.1.2. į Panevėžio pataisos namus – nepilnametės ir pilnametės moterys, kurioms teismai paskyrė areštą;
1.2. Pataisos įstaiga, taip pat atliekanti tardymo izoliatoriaus funkcijas, atsižvelgdama į areštui skirtų laisvų vietų skaičių įstaigoje, gali nuteistąjį, atvykusį atlikti arešto bausmės pagal šio įsakymo 1.1 papunktį, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo atvykimo į įstaigą dienos paskirti atlikti bausmę į kitą pataisos įstaigą, tokį paskyrimą iš anksto suderinusi su priimančiosios pataisos įstaigos administracija. Nuteistojo konvojavimą organizuoja perkeliančioj i pataisos įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka.
1.3. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka ir teisės aktų nustatytais pagrindais asmenys, kuriems paskirtas areštas, gali būti perkeliami iš vienos pataisos įstaigos į kitą.
1.4. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
1.5. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
1.6. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus arba jo pavaduotojo rašytiniu nurodymu asmenys, kuriems paskirta arešto bausmė, gali būti laikomi Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose pataisos įstaigose, neatsižvelgiant į šio įsakymo 1.1 papunkčio nuostatas.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą D. P. bus sulaikytas.
D. P. paskirą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Visiškai patenkinti civilinio ieškovo A. N. civilinį ieškinį ir iš D. P. priteisti A. N. 400 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Išdėstyti nukentėjusiajam A. N. priteistos 400 Eur turtinės žalos atlyginimo sumokėjimą kaltinamajam D. P. 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, kiekvieną įmoką mokant iki einamojo mėnesio 28 dienos, nustatant, jog neįvykdžius nors vieno mokėjimo, nukentėjusysis turi teisę iš kaltinamojo reikalauti sumokėti visą nesumokėtos skolos dalį, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.