- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- I-2776-244/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01370-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- J. F.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vidūnas Sadauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. F. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 3R-124(AG-77/12-2018) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovė) 2018 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. BRK-296; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad 2016 m. vasario 4 d. pareiškėjas su NMA pasirašė paramos sutartį Nr. 21EA-KV-15-1-05330-PR-001, pagal kurią NMA įsipareigojo pareiškėjui sumokėti 46 610 Eur paramos sumą projekto Nr. 21EA-KV-15-1-05330-PR-001 įgyvendinimui. Parama buvo skirta šioms investicijoms: lauko tualetui (1 vnt.), laužavietei (4 vnt.), pavėsinei (4 vnt., 25 m²), rekreaciniam (pažintiniam) takui iki 2 m. pločio (672 m²), skulptūroms (6 vnt.), suolams (8 vnt.), stalams (4 vnt.), šiukšlių dėžėms (4 vnt.), transporto priemonių stovėjimo aikštelei. 2017 m. gegužės 31 d. pareiškėjas pateikė NMA mokėjimo prašymą Nr. 21EA-KV-15-1-05330-MP001. NMA 2018 m. sausio 18 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui 10 690,26 Eur paramos sumos. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 3R-124(AG-77/12-2018) nusprendė pareiškėjo skundą atmesti.
Pareiškėjas nesutinka su Komisijos ir NMA priimtais sprendimais, teigė, kad Komisija tik formaliai vertino bylos aplinkybes, priėmė sprendimą realiai nevertindama įrodymų pagrįstumo, neanalizavo teisės aktų bei jų teisinio reguliavimo esamoje situacijoje. Skundžiami sprendimai yra neišsamūs ir neaiškūs bei nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, nėra pateikta skaičiavimo metodika, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo pateiktus paskaičiavimus, kurie atlikti UAB „Sistela“, koks buvo vertintas investicijų medžiagiškumas, ar vertinti komerciniai pasiūlymai ir kt. Sprendimai buvo priimti remiantis prielaidomis, o ne įrodymais. Pareiškėjo teigimu, skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.
Pažymėjo, kad pareiškėjas laikėsi racionalaus lėšų panaudojimo principo, išanalizavo rinką, įvertino investicijas natūroje, apklausė potencialius tiekėjus bei pateikė NMA konkrečios investicijos kainų pagrįstumui ne mažiau nei 3 komercinius pasiūlymus bei sąmatas. Tačiau NMA priimdama sprendimą nelygino, nevertino analogiškų rinkoje egzistuojančių prekių (paslaugų) ar darbų kainų. Taigi buvo atlikta neišsami kainų rinkos analizė, kaina nurodyta NMA sprendime nėra pagrįsta objektyviomis aplinkybėmis.
Nurodė, kad pareiškėjui nebuvo pateikti jokie įrodymais, kuriais remiantis nustatyta, kad paraiškoje nurodytų investicijų darbų kaina viršija vidutinę analogiškų investicijų darbų rinkos kainą, t. y. nebuvo pateikti komerciniai pasiūlymai ir kt. įrodymai. Dėl šios priežasties pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į gynybą.
Be to, pareiškėjui nesuprantama NMA pozicija, kodėl į tiekėjo kainą neturi būti įskaičiuojami mokesčiai. Pareiškėjas nėra pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtojas, todėl turėjo būti vertinamos tiekėjų kainos su PVM.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 24–32) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodė, kad 2015 m. birželio 30 d. pareiškėjo NMA pateiktoje paramos paraiškos deklaracijoje Pareiškėjas patvirtino, kad prašoma paramos suma yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma. Todėl pareiškėjui galėjo būti atlyginama tik būtina ir mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma. Ekspertinio vertinimo metu buvo nustatytos vidutinės rinkos kainos, taip pat buvo įskaičiuotos visos aktualios papildomos išlaidos. Vadovaudamasi pateiktomis ekspertinių konsultacijų ataskaitomis ir jos prieduose pateikta informacija, NMA nustatė, kad įrangos vidutinė rinkos vertė yra 39 999,29 Eur, neįskaitant PVM. Pareiškėjui skundžiamame NMA sprendime pateikta detali investicijų lentelė, kurioje aiškiai nurodyta, kokia investicija ir kiek viršijo rinkos kainą. Vadovaujantis apskaičiuotomis vidutinėmis rinkos kainomis, netinkamomis finansuoti pripažintos 12 726,71 Eur išlaidos. Tačiau NMA atsižvelgdama į galiojantį teisinį reguliavimą, nustatė, kad pareiškėjui nekompensuojamas 12 726,71 Eur išlaidas, t. y. paramos sumą sumažino 10 690,26 Eur (12 726,71 Eur x 83,99863 proc. paramos intensyvumas).
Pažymėjo, kad NMA sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo. Sprendime nuosekliai, detaliai ir motyvuotai aprašyta, kaip buvo nustatyta rinkos kaina ir kas ją nustatė. Atkreipė dėmesį, kad 2017 m. spalio 3 d. kreipėsi į nepriklausomą ekspertą UAB „Civitta“ siekiant nustatyti, ar nurodytų išlaidų kaina atitinka rinkos kainą ir nėra nepagrįstai didelė. UAB „Civitta“ yra įmonė, kuri viešai deklaruoja teikianti įvairias konsultavimo paslaugas, bei turinti reikiamos kompetencijos specialistų. Ekspertai neturi jokio suinteresuotumo, todėl abejoti jų atliktais skaičiavimais ir pateikta išvada NMA neturi pagrindo. Ekspertai atitiko kvalifikacinius reikalavimus dėl savo kompetencijos bei darbo patirties. Primintina, kad sprendime buvo aiškiai nurodytas ekspertas, kuris atliko analizę, taip pat pateikti jo aukštą kvalifikaciją patvirtinantys duomenys. NMA kreipėsi į kvalifikuotus nepriklausomus ekspertus tik po to, kai pati įtarė galimus pažeidimus, o nepriklausomų ekspertų konsultacija buvo reikalinga patvirtinti / paneigti NMA įtarimą dėl užaukštintų kainų. Ekspertinio tyrimo ataskaita skirta išimtinai NMA kaip pagalbinė priemonė, padedanti priimti galutinį sprendimą. Pažymėtina, kad ekspertinio tyrimo išvadose nustatytos faktinės aplinkybės buvo nurodytos sprendime, o pati nepriklausomų ekspertų išvada pareiškėjui buvo pateikta kartu su sprendimu, todėl NMA sprendimas yra laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Atkreipė dėmesį, kad mokėjimo prašyme pareiškėjas visas investicijas deklaravo be PVM. Taigi jei pareiškėjai deklaruoja investicijas be PVM, rinkos investicijos taip pat lyginamos pagal kainą be PVM. Be to, šiuo atveju, nei pareiškėjas, nei tiekėjas nebuvo PVM mokėtojai.
Pažymėjo, kad NMA 2017 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į pareiškėją elektroniniu paštu, kur nurodė, kad išanalizavus pareiškėjo pateiktas pirkimo sutartis, NMA patikros vietoje 2017 m. birželio 28–30 d. argumentus ir nepriklausomų ekspertų ataskaitą, nustatė didesnes, nei vidutines, investicijų rinkos kainas. Kartu elektroniniu paštu pareiškėjui buvo pateiktos ir lokalinės sąmatos su skaičiavimais ir paaiškinimais, o pareiškėjas informuotas, kad jis gali pateikti papildomą informaciją dėl nustatytų kainų. Taigi, pareiškėjas galėjo teikti visus turimus duomenis, paaiškinimus ir įrodymus po to, kai į jį NMA kreipėsi elektroniniu laišku, tačiau jis jokių aplinkybių ar dokumentų kopijų, kurias galėtų vertinti NMA, nepateikė. Visi NMA poziciją pagrindžiantys argumentai, motyvai, faktinės aplinkybės bei teisės aktai yra aiškiai išdėstyti sprendime, todėl NMA pozicija pareiškėjui buvo (turėjo būti) gerai žinoma NMA sprendimo gavimo dieną, o pareiškėjo teisės į gynybą tvarka yra aiškiai aprašyta pačiame NMA sprendime. Akivaizdu, kad pareiškėjas šia teise ir naudojosi, skundą paduodamas Komisijai.
Atsiliepimas
Atsakovė teigė, kad Komisija tinkamai įvertino byloje esančius dokumentus ir nustatė, kad NMA turėjo pagrindą priimti sprendimą bei paramą skirti tik iš dalies. Komisijos sprendime nuosekliai ir aiškiai pateiktos teisės aktų nuostatos, nurodančios, kad jei pareiškėjas nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų atlikti pirkimus už mažiausią kainą, turi siekti investicijas įgyvendinti taip, kad būtų neviršytos vidutinės rinkos kainos. Nėra aišku, kodėl pareiškėjas nesutinka su Komisijos sprendimu, nes skunde nėra pateikiami pagrįsti ir detalūs argumentai, o tik deklaratyvūs pasisakymai, kad nėra sutinkama su Komisijos sprendimu. NMA nuomone, Komisija sprendime pagrįstai nurodė, kad UAB „Civitta“ konstatuoti duomenys nėra paneigti, o lokalinės sąmatos yra sudarytos su pridėtiniu išlaidų detalizavimu: įtrauktos papildomų medžiagų, mechanizmų išlaidos, įvertinti sezoniniai ir specifiniai darbai, papildomas darbo užmokestis, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. BRK-296 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 3R-124(AG-77/12-2018) ir teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. birželio 30 d. pareiškėjas pateikė NMA paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ dėl projekto „Poilsiavietė Sakiškėse“ įgyvendinimo. Paraiškos pareiškėjo deklaracijos 3 punkte nurodoma, kad prašoma parama yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma (Komisijos byla Nr. AG-77/12-2018, b. l. 163–174).
2016 m. vasario 4 d. NMA ir pareiškėjas pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ paramos sutartį Nr. 21EA-KV-15-1-05330-PR001, kuria buvo susitarta, kad pareiškėjo projektui „Poilsiavietė Sakiškėse“ Nr. 21EA-KV-15-1-05330-PER-001 bus skirta 46 610 Eur parama. Paramą buvo nuspręsta skirti šioms investicijoms: lauko tualetas (1 vnt.), laužavietės (4 vnt.), pavėsinės (4 vnt. 25 m²), rekreaciniai (pažintiniai) takai iki 2 m pločio (672 m²), skulptūros (6 vnt.), suolai (8 vnt.), stalai (4 vnt.), šiukšlių dėžės (4 vnt.), transporto priemonių stovėjimo aikštelė (Komisijos byla Nr. AG-77/12-2018 b. l. 74–77).
2017 m. gegužės 31 d. pareiškėjas NMA pateikė mokėjimo prašymą, kuriuo deklaravo 52 726 Eur sumą ir prašė išmokėti 44 289,12 Eur paramos sumą (paramos intensyvumas 84 proc.): 3 400 transporto priemonių stovėjimo aikštelės įrengimui, 8 394 Eur ąžuolinių skulptūrų (6 vnt.) įrengimui, 1 156 Eur lauko tualeto (1 vnt.) įrengimui,564 Eur šiukšlių dėžių (4 vnt.) įrengimui, 1 148 Eur laužaviečių (4 vnt.) įrengimui, 1 140 Eur stalų (4 vnt. įrengimui). 1 360 Eur suolų (8 vnt.) įrengimui, 8 684 Eur pavėsinių (4 vnt. 25 m²) įrengimui, 26 880 Eur rekreacinių (pažintinių) takų iki 2 m pločio (672 m²) įrengimui (Komisijos byla Nr. AG-77/12-2018, b. l. 110–114).
2017 m. lapkričio 23 d. NMA elektroniniu paštu informavo pareiškėją, kad pervertino jo 2017 m. gegužės 31 d. mokėjimo prašymą ir nustatė mokėjimo prašyme deklaruotų investicijų kainų neatitikimus. Pareiškėjui buvo pasiūlyta per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, dėl nustatytų neatitikimų, pateikti papildomą informaciją (Komisijos byla Nr. AG-77/12-2018, b. l. 115–116).
2017 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas NMA pateikė raštą, kuriame nurodė, kad su 2017 m. lapkričio 23 d. elektroniniame laiške pateiktais deklaruotų investicijų kainų neatitikimais nesutinka ir dėl tolimesnio kainų neatitikimo nagrinėjimo spręs po mokėjimo prašymo pervedimo į banko sąskaitą (Komisijos byla Nr. AG-77/12-2018 b. l. 117).
2018 m. sausio 18 d. NMA priėmė sprendimą Nr. BRK-296 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kuriuo nusprendė pareiškėjui suteikiamos paramos sumą sumažinti 10 690,26 Eur. Buvo nustatyta, kad projekto įrangos vidutinė vertė yra 39 999,29 Eur, neįskaitant PVM (b. l. 14–17).
2018 m. vasario 20 d. pareiškėjas kreipėsi į Komisija su skundu, prašydamas panaikinti NMA 2018 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. BRK-296 bei įpareigoti NMA iš naujo vertinti pareiškėjo mokėjimo prašymą ir parengti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą (Komisijos byla Nr. AG-77/12-2018 b. l. 1–5).
2018 m. kovo 21 d. Komisija sprendimu Nr. 3R-124(AG-77/12-2018) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (b. l. 9–13).
Pareiškėjas nurodo, kad Komisijos ir NMA sprendimai yra neišsamūs ir neaiškūs, nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, nėra pateikta skaičiavimo metodika, sprendimai priimti remiantis prielaidomis, o ne įrodymais. Be to, NMA priimdama skundžiamą sprendimą atliko neišsamią rinkos analizę, kaina nurodyta NMA sprendime nėra pagrįsta objektyviomis aplinkybėmis. Taigi skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Įvertinus skundžiamą NMA 2018 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. BRK-296 matyti, kad jis priimtas remiantis UAB „Civitta“ 2017 m. spalio 19 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 104/2017-44 ir 2017 m. lapkričio 15 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 104/2017-44‘ ir jos prieduose pateikta informacija. Pažymėtina, kad NMA vertinant pateiktas paraiškas ir administruojant paramą, galimybę naudotis ekspertų paslaugomis numato 2014 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) (redakcija galiojusi iki 2016 m. vasario 11 d.) 10.10 papunktis, kuris įtvirtina, kad NMA siekiant apsaugoti ES ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, vertinant paramos paraiškas ir administruojant paramą, išlaidoms, kurios susijusios su naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbais, kilus įtarimui dėl taikytų padidintų kainų, turi teisę atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis resursų kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o esant įtarimui dėl nepagrįstai didelių kainų įsigyjant prekes ir paslaugas ar technikos ir (arba) įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos ir (arba) įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, ar esant įtarimui dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – turi teisę atlikti užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą (kai vertinimas reikalauja išskirtinės kompetencijos ar specifinių žinių, suderinusi su VI, Mokėjimo agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus).
Šios ataskaitos pareiškėjui buvo pateiktos kartu su skundžiamu NMA sprendimu. Konstatuotina, kad jos yra sudėtinė NMA sprendimo dalis, todėl privalo būti vertinamos kartu su šiuo sprendimu. Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente (2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas byloje Nr. A556-336/2011). Kaip pažymėta administracinėje byloje Nr. A822-800/2013, neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai individualus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Toks dokumentas jau įgyja teisinę galią ir gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, bet iki tokio akto priėmimo atliktas darbas, gauta informacija, įforminta bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt.), atspindintys individualiam administraciniam aktui priimti reikalingus duomenis, paprastai neskundžiama ABTĮ nustatyta tvarka. Tai tik ištaka, tarnaujanti individualiam administraciniam aktui priimti. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą, tad priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (LVAT 2013 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-800/2013; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012, LVAT biuletenis Nr. 24, 2012, 364–377 p.). Taigi jei atitinkamas individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes (LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2015 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015; 2015 m. balandžio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-26-552/2015; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-410-552/2015; 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1456-143/2015). Administracinių teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamos administracinės procedūros dokumentas, kuriame išdėstomos nustatytos aplinkybės ir kurio pagrindu priimamas individualus administracinis aktas, sukeliantis materialines teisines pasekmes, yra to administracinio akto neatskiriamoji (motyvuojamoji) dalis. Pagal tokią procedūrą priimtame individualiame administraciniame akte nėra būtina iš naujo išdėstyti aplinkybes, kurios nustatytos procedūriniame dokumente, jei individualų administracinį aktą priimantis viešojo administravimo subjektas visiškai sutinka su procedūriniame dokumente nustatytomis aplinkybėmis ir jų nepapildo, nepakeičia. Individualus administracinis aktas, kuris priimtas vadovaujantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, sudarančiu to akto motyvuojamąją dalį, VAĮ 8 straipsnio prasme negali būti vertinamas neatitinkančiu šios įstatymo normos reikalavimų, išskyrus atvejus, kai teismas nustato, kad individualus administracinis aktas priimtas vadovaujantis procedūriniu dokumentu, kuris nepagrįstas, nemotyvuotas ir pan. Asmuo, nesutinkantis su jam sukeliančiu materialines teisines pasekmes individualiu administraciniu aktu, kuris priimtas remiantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, paduodamas teismui skundą dėl tokio akto gali išdėstyti savo nesutikimo motyvus ir dėl procedūrinio dokumento. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio administracinio akto, turi vertinti jį kartu su procedūriniu dokumentu (motyvuojamąja dalimi) kaip vientisą aktą (LVAT 2014 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1035/2014; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-779/2014).
NMA skundžiamame sprendime nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis remiantis priėmė skundžiamą sprendimą bei pateikė lentelę iš kurios matyti, kiek pareiškėjas viršijo vidutinę rinkos kainą. Detalesnė informacija yra pateikiama UAB „Civitta“ 2017 m. lapkričio 15 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje. Pažymėtina, kad ši ataskaita priimta įvertinus NMA pateiktą miškotvarkos projektą 2014–2033 metams, administracinio vizito vietoje ataskaitą pagal KPP priemonę, Nr. V-VV-0936964, pareiškėjo prekių, paslaugų ir rangos darbų pirkimo dokumentus, komercinius pasiūlymus 2017 m. vasario – gegužės mėn., 2016 m. vasario 4 d. paramos sutartį, 2015 m. birželio 30 d. paramos paraišką, 2017 m. kovo – balandžio mėn. rangos sutartis, 2017 m. gegužės mėn. darbų perdavimo-priėmimo aktus, 2017 m. gegužės 12–15 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, lokalines sąmatas bei vadovaujantis 2002 m. gegužės 6 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 228 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 3.01.01.2002 „Statinių statybos resursų poreikių skaičiavimo tvarka“, 2015 m. kovo 30 d. Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktoriaus įsakymu Nr. B-17-007 patvirtintais UAB „Sistela“ 2017 m. kovo mėn. Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų priliginamaisiais ekonominiais rodikliais XXIV, Administravimo taisyklėmis, 2015 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-418 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklėmis) ir 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-924 patvirtintomis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (toliau – ir Pirkimo taisyklės). Be to, iš teismui pateiktos UAB „Civitta“ ataskaitos matyti, kad siekiant nustatyti faktiškai įvykdytas investicijas, 2017 m. spalio 19 d. buvo nuvykta į projekto vykdymo vietą ir nustatyti medžiagų, darbų ir įrengimų kiekiai, reikalingi investicijoms rangos būdu sukurti, kuo remiantis buvo nustatytos atskirų investicijų objektų rangos rinkos kainos. Ataskaitoje nurodoma, kad nustatant statybos rangos būdu pagamintų objektų (investicijų) rinkos kainas buvo remtasi Statinių statybos resursų poreikių skaičiavimo tvarka, įtraukti visi su statybos rangos procesu įsisiję papildomi mokesčiai – darbininkų socialinio draudimo išlaidos, papildomų medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, sezoniniai darbai, specifiniai darbai, papildomas darbo užmokestis, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas, PVM (Komisijos byla Nr. AG-77/12-2018 b. l. 20–23).
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-05 įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintų „Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių” (toliau - Taisyklės) 19 p. nustatyta, kad jei projekto vykdytojas yra pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėtojas, turi būti vertinamos tiekėjų kainos be PVM. Jei projekto vykdytojas nėra PVM mokėtojas, turi būti vertinamos tiekėjų pasiūlymų kainos su PVM.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nėra PVM mokėtojas. Tačiau tiek vertinant tiekėjų pasiūlymus, tiek pakartotinai tikrinant tinkamas finansuoti sumas pagal Mokėjimo prašymą atsakovė nepagrįstai UAB „Civita” atskaitoje lygino kainas neįtraukdama PVM, todėl nuo visos Projekto sumos susidarė 6 117,38 Eur PVM skirtumas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Sprendimo antrame lape NMA pateikė lentelę, kurioje nurodė pareiškėjo deklaruotas kainas Mokėjimo prašymo metu ir jos nustatytas kainas pagal UAB „Civita“ ataskaitą, kurios nurodytos be PVM. Iš UAB „Civita“ ataskaitos matyti, kad jos specialistai pateikė lentelę „Del projekto numatytų investicijų rinkos kainos”, kuriuose nurodyti skaičiavimai pareiškėjo Projekto „Kainos viršijimas be PVM”, kuris yra 12 726,71 Eur ir „Kainos viršijimas, su PVM”, kuris sudaro 6 117,38 Eur. Taigi NMA lygindama vidutines rinkos kainas tarp nurodytų mokėjimo prašyme ir UAB „Civita” ataskaitoje padarė Taisyklių 19 p. pažeidimą. Taisyklių 19 p. reikalauja, kad vertinamos tiekėjų, šiuo atveju UAB „Civita” ataskaitos skaičiavimai pagal programą „Sistele” turėjo imamos lyginamos kainos su PVM, nes projekto vykdytojas J. F. buvo ne PVM mokėtojas.
Taigi, NMA palygino pareiškėjo Projekto laimėtojo A. L. rangovo kainą, kuris nėra PVM mokėtojas, su UAB „Civita“ ataskaitoje paskaičiuota kainą situacijai, kai rangovas yra PVM mokėtojas, bet PVM neįtraukė į Sprendimą, taip palygindama dvi visiškai skirtingas situacijas, t. y. pažeidė Taisyklių 19 p.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. BRK-296 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. 3R-124(AG-77/12-2018) yra nepagrįsti, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas, skundžiami sprendimai naikintini.
Pareiškėjas skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismas nesprendžia pareiškėjo prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, nes jis nepateikė teismui išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo įrodymų. Pateikus reikalingus įrodymus, prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bus išspręstas įstatymo nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. F. skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 3R-124(AG-77/12-2018).
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. BRK-296 .
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.