Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „TOPPLASTAS“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Frilux“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kontrolis“ administratoriaus nušalinimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Kontrolis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, civilinėje byloje Nr. B2-161-368/2012 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kontrolis“ bankroto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Įmonės bankroto administratorius, teikęs atsakovui teisines paslaugas iki bankroto bylos iškėlimo, yra akivaizdžiai suinteresuotas bankroto bylos baigtimi. ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Atsakovas likus dešimčiai dienų iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo sumokėjo bankroto administratoriui už suteiktas teisines paslaugas – pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo parengimą. Bankroto administratorius atsakovui teikė atlygintines paslaugas, susijusias su bankroto bylos iniciavimu, ir gavo už tai atlygį. Teismui paskyrus atsakovo administratoriumi asmenį, kuris susijęs su atsakovu civiliniais teisiniais santykiais ir turi įstatyminę pareigą savo kliento interesams teikti prioritetą, buvo pažeistas ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje numatytas nešališkumo reikalavimas, o teismo atsisakymas atstatydinti bankroto administratorių yra neteisėtas ir pažeidžiantis kreditorių interesus. Teismas neatsižvelgė į kreditorių pateiktus įrodymus dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu ir nepagrįstai rėmėsi finansinės krizės faktu kaip vienintele bankroto priežastimi. Kreditoriai pateikė pakankamai įrodymų ir argumentų, kodėl atsakovo bankrotą galima pripažinti tyčiniu ir patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn, tačiau teismas šių argumentų neanalizavo ir nepagrįstai rėmėsi vienintele finansinės krizės aplinkybe, o tai ne tik pažeidžia kreditorių teises, tačiau neatitinka ir CPK nuostatų, numatančių teismo pareigą motyvuoti priimamą sprendimą.Taikos sutarties sudarymas, atsisakant reikalavimo teisės į nesąžiningą akcininką, pažeidžia atsakovo kreditorių interesus ir patvirtina bankroto administratoriaus šališkumą. Tarp atsakovo ir atsakovo akcininko L. S. 2011 m. balandžio 14 d. sudarytoje taikos sutartyje atsakovas, atstovaujamas administratoriaus, atsisakė iš L. S. reikalavimo teisės į 3 597,91 Lt žalos atlyginimą. Administratorius nepateikė argumentų, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, o teismas apskritai neatsižvelgė į šį faktą. Be to, abejonių kelia taikos sutarties sudarymo momentas, t. y. tikėtina, kad minėta taikos sutartis buvo sudaryta atgaline data po to, kai kreditoriai kreipėsi į teismą. Atkreiptinas dėmesys, kad taikos sutarties pagrindu visi piniginiai mokėjimai buvo atlikti grynaisiais pinigais ir tai kelia pagrįstų įtarimų ne tik dėl taikos sutarties naudos kreditoriams, kurią akcentavo teismas, bet ir dėl pačios taikos sutarties sudarymo realios datos atitikimo sutartyje nurodytai datai.2010 m. gegužės 4 d. turto priėmimo ir perdavimo aktu prie lizingo sutarties LT083355 nutraukimo atsakovas, atstovaujamas akcininko L. S., perdavė, o UAB „Swedbank lizingas“ priėmė turtą – automobilį Audi A6 su priedais. L. S. neturėjo teisės perduoti lizingo objekto UAB „Swedbank lizingas“ atsakovo atstovas, kadangi teisė atstovauti atsakovą po bankroto bylos iškėlimo numatyta tik administratoriui. Teismas, konstatavęs, jog toks sandoris nepažeidė kreditorių interesų, neanalizavo sandorio negaliojimo aspekto ir taip pažeidė savo pareigą ginti ne tik kreditorių teises, tačiau ir viešąjį interesą.Teismas nepagrįstai pripažino atsakovo atliktus mokėjimus, kuriais grąžintos paskolos atsakovo akcininkams, teisėtais. Beprocentinių paskolų grąžinimas atsakovo akcininkams prieš pat bankroto bylos iniciavimą ženkliai sumažino atsakovo kreditoriams tenkančią atsakovo turto dalį. Pirmenybės vieniems tos pačios eilės kreditoriams teikimas, ypač kai šie asmenys yra ir atsakovo akcininkai, leidžia daryti pagrįstą abejonę atliktų mokėjimų sąžiningumu.Teismas netinkamai vertino atsakovo sudarytus sandorius po bankroto bylos iškėlimo.

Administratorius paruošė UAB „Kontrolis“ pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad įmonės vadovas, atsiradus šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat pasiūlyti teismui administratoriaus kandidatūrą, todėl visiškai suprantama, kad šį pareiškimą surašo asmens, teikiančio teismui pareiškimą, pasirinktas administratorius.Kadangi sandorių patikrinimas per ilgesnį laikotarpį ir jų ginčijimas yra vienintelė įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pasekmė, o įmonė vykdė ūkinę veiklą tik 11 mėnesių, teismui nustačius tyčinį bankrotą, nebūtų galimybės įgyvendinti vienintelės įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pasekmės – sandorių patikrinimo per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, kadangi tokių sandorių iš viso nėra, nes per trumpas įmonės veiklos laikotarpis.Dėl taikos sutarties sudarymo – administratorius įvertinęs kiek laiko trunka ginčai teisme, kiek trunka išieškojimo procesas, nusprendė L. S. 3 597,91 Lt nuolaidą padaryti administravimo išlaidų sąskaita, kurias administratoriui būtų tekę patirti, jei iškilusį ginčą būtų tekę spręsti teisme.Ginčo automobilis Audi A6 nebuvo įmonės turtas, o buvo UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybė, kurią pagal sutartį iš lizingo bendrovės nuomojosi UAB „Kontrolis“. Vadovaujantis lizingo sutarties bendrosios dalies 11.1.4 punktu, šią sutartį vienašališkai nutraukė lizingo bendrovė, kadangi UAB „Kontrolis“ iškelta bankroto byla. ĮBĮ nenumato administratoriui pareigos perimti tretiesiems asmenims priklausančio turto, išskyrus sutartis, kurias administratorius toliau vykdo, dėl UAB „Kontrolis“ bankroto, nes lizingo sutartis pasibaigė dėl UAB „Kontrolis“ bankroto, todėl ir turtą lizingo bendrovei grąžino tas, kas juo naudojosi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis paliktina nepakeista.

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl UAB „Kontrolis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakovo valdymo organų veiksmų po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo bei administratoriaus atstatydinimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl tyčinio bankroto nebuvimo nepagrįstos.

ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia tyčinio bankroto sąvoką – tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant įmonės tyčinio bankroto pripažinimą reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į skolininko įmonės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą. Tyčinio bankroto požymiai – aplinkybės, jog buvo sudaromi nuostolingi įmonei sandoriai, iš anksto žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, taip pat gresiant bankrotui tretiesiems asmenims buvo perleistas turtas, galėjęs būti pateiktas įsiskolinimams apmokėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004 išaiškino, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Kontrolis“ veiklą vykdė apie 11 mėnesių – veiklą pradėjo vykdyti 2009 m. gegužės 4 d., o Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartimi iškelta UAB „Kontrolis“ bankroto byla dėl įmonės nemokumo. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad UAB „Kontrolis“ veiklos laikotarpiu buvo sudaromi nuostolingi įmonei sandoriai, iš anksto žinant, jog įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, kad gresiant įmonės bankrotui tretiesiems asmenims buvo perleistas turtas, galėjęs būti pateiktas įsiskolinimams apmokėti, kad buvo atliekami tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo ir pan. Apeliantų teigimu, teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės tyčiniu bankrotu laikomas ne tik tikslingas įmonės privedimas prie bankroto, bet laikytini ir įmonės valdymo organų veiksmai, įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo akcininkai V. K. ir L. S. nuo 2009 m. gegužės 28 d. iki 2009 m. spalio 28 d. suteikė atsakovui po 60 200 Lt beprocentinių paskolų, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog įmonės valdymo organai savo veiksmais siekė išvengti įmonės įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Be to, pagal į bylą pateiktą UAB „Kontrolis 2009 m. balansą įmonės turtas finansiniais metais buvo 206 383 Lt vertės, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 312 856 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 153 470 Lt. Atsakovo vadovas, UAB „Kontrolis“ neturint galimybių įvykdyti prievoles kreditoriams, operatyviai, nesunkindamas įmonės finansinės padėties, 2010 m. kovo 20 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kontrolis“. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonė nebuvo privesta prie bankroto tyčia, yra pagrįsta. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas be kitų aplinkybių, pagrįstai atsižvelgė ir į finansinės krizės aplinkybę, turinčią įtakos įmonės veiklai.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovo atliktus mokėjimus, kuriais grąžintos paskolos atsakovo akcininkams, teisėtais. Apeliantų teigimu, beprocentinių paskolų grąžinimas atsakovo akcininkams prieš pat bankroto bylos iniciavimą ženkliai sumažino atsakovo kreditoriams tenkančią atsakovo turto dalį, o pirmenybės vieniems tos pačios eilės kreditoriams teikimas leidžia abejoti atliktų mokėjimų sąžiningumu. Kaip jau minėta, atsakovo akcininkai V. K. ir L. S. beprocentines paskolas atsakovui suteikė nuo 2009 m. gegužės 28 d. iki 2009 m. spalio 28 d. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, seniausios pradelstos atsakovo skolos kreditoriams buvo 2009 m. rugpjūčio 28 d. – 78,21 Lt ir 2009 m. spalio 28 d. – 468,90 Lt. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 30 d. buvo mokamos skolos darbuotojams, mokami mokesčiai valstybei, atsiskaitoma su kitais kreditoriais, o beprocentinė paskola L. S. buvo grąžinta iš dalies, kita dalis skolos patvirtinta kaip kreditorinis reikalavimas UAB „Kontrolis“ bankroto byloje. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Kontrolis“ įsipareigojimai buvo vykdomi visiems kreditoriams, o ne išimtinai akcininko L. S. atžvilgiu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nurodytas beprocentinių paskolų grąžinimas akcininkams pažeidė kitų kreditorių interesus.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentu dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįsto taikos sutarties sudarymo vertinimo. Bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Kontrolis“ administratorius, nustatęs, kad pagal 2009 m. birželio 18 d. lizingo sutartį Nr. LT083355 UAB „Kontrolis“ sumokėjo UAB „Swedbank lizingas“ 14 597,91 Lt daugiau nei priklausė pagal mokėjimų grafiką, pareiškė pretenzijas įmonės akcininkui L. S., 2011 m. balandžio 14 d. sudarė su L. S. taikos sutartį, pagal kurią minėtas akcininkas grąžino atsakovui 11 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikos sutartimi šalys išsprendžia ginčą abipusių nuolaidų būdu. Tuo atveju, jeigu BUAB „Kontrolis“ administratorius būtų kreipęsis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, bankroto procedūros galėtų užsitęsti nepateisinamai ilgai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismas, nustatęs, jog įmonė neturi pakankamai turto teismo ir administravimo išlaidoms padengti, 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi taikė BUAB „Kontrolis“ 12 mėnesių trukmės supaprastintą bankroto procesą, pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama, Garantinio fondo lėšos, įmonei skirtos su darbo santykiais susijusiems kreditoriniams reikalavimams tenkinti, yra išmokėtos atsakovo kreditoriams, iš esmės įvykdytos beveik visos būtinos bankroto procedūros. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad minėtos 2011 m. balandžio 14 d. taikos sutarties sudarymas pažeidė BUAB „Kontrolis“ interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors, apeliantų teigimu, abejonių kelia taikos sutarties sudarymo momentas, tačiau į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad taikos sutartis buvo sudaryta atgaline data po to, kai kreditoriai kreipėsi į teismą.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo sudarytus sandorius po bankroto bylos iškėlimo. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. kovo 30 d. nutartimi uždraudė UAB „Kontrolis“ iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo ir be teismo leidimo parduoti, išnuomoti, įkeisti, laiduoti ar kitokiais būdais perleisti UAB „Kontrolis“ turtą. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantų nurodomi sandoriai – kelių dienų po nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Kontrolis“ priėmimo laikotarpiu atlikti mokėjimai už kurą, nuomos mokesčio sumokėjimas bei 700 Lt išgryninimas iš įmonės sąskaitos – yra pakankamai mažareikšmiški. Į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad dėl tokių minėtų veiksmų yra neginčytinas pagrindas administratoriui kreiptis įstatymo nustatyta tvarka dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, žalos atlyginimo, atsižvelgiant į tai, kad įmonei taikomas supaprastintas bankroto procesas, kurio kreditoriai neginčijo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į jau minėtą operatyvią supaprastinto bankroto procedūrą bei nagrinėjamos bylos stadiją, sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog minėtų sandorių sudarymas, veiksmų atlikimas yra reikšmingas BUAB „Kontrolis“ kreditorių interesų pažeidimas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantais, kad aplinkybė, jog 2010 m. gegužės 4 d. turto priėmimo-perdavimo aktu prie lizingo sutarties LT083355 nutraukimo automobilį Audi A6 su priedais perdavė lizingo bendrovei ne įmonės administratorius, o įmonės akcininkas, galėjo pažeisti BUAB „Kontrolis“ kreditorių interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas automobilis Audi A6 buvo įgytas lizingo sutarties pagrindu, t. y. šis turtas buvo UAB „Swedbank lizingas“, bet ne UAB „Kontrolis“ nuosavybė (CK 6.567 str.). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Kontrolis“ iškėlus bankroto bylą, buvo nutraukta lizingo sutartis, UAB „Swedbank lizingas“ kaip lizingo davėjas įgijo teisę reikalauti jam perduoti lizingo dalyką (CK 6.574 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad 2010 m. gegužės 4 d. turto priėmimo-perdavimo akte nurodyta, jog automobilį Audi A6 perduoda UAB „Kontrolis“, atstovaujama L. S., esminės reikšmės neturi, kadangi minėto veiksmo esmė buvo perduoti lizingo dalyką lizingo davėjui.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų dėl BUAB „Kontrolis“ administratoriaus suinteresuotumo bankroto bylos baigtimi. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantų nurodoma aplinkybė, kad bankroto administratoriui buvo sumokėta už pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo parengimą, savaime nepatvirtina administratoriaus suinteresuotumo bylos baigtimi. Taip pat pažymėtina, kad administratorius gali būti atstatydinamas dėl netinkamai vykdomų pareigų, o nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, bylos duomenys nepatvirtina, kad BUAB „Kontrolis“ administratorius netinkamai vykdo pareigas ir tai būtų pagrindas atstatydinti administratorių bei spręsti naujo administratoriaus skyrimo klausimą. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo atstatydinti BUAB „Kontrolis“ administratorių ir dėl siekio operatyviai užbaigti bankroto procedūras, atsižvelgiant į BUAB „Kontrolis“ bankroto bylos stadiją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apygardos teismas 2010 m. kovo 30 d. nutartimi iškėlė UAB „Kontrolis“ bankroto bylą, 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi taikė BUAB „Kontrolis“ 12 mėnesių trukmės supaprastintą bankroto procesą, pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama, 2012 m. vasario 1 d. Šiaulių apygardos teisme gautas administratoriaus prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami, tačiau kreditoriai turi ĮBĮ nustatytas teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju kreditoriai pradėjo ginčyti administratoriaus veiksmus tik praėjus 1 metams ir beveik 8 mėnesiams, kai iš esmės bankroto procesas yra beveik baigtas.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.