- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- II-2-1005/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-0612-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Pareiškėjas
- L. S.
- Advokatai
- Jonas Algimantas Pakark
- Kategorijos
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. S. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto (toliau – ir pareigūnas) 2016 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. 71N-47904845-16, kuriuo L. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 124² straipsnio 1 dalį, 134 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas 2016 m. sausio 7 d. priėmė nutarimą, kuriuo L. S. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalį ir 134 straipsnio 1 dalį 115 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams, kadangi L. S. 2016 m. sausio 3 d. 10.40 val. Pergalės g., Kupiškio m., vairavo automobilį Opel Zafira, v. n. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo bei važiuodamas (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, staigiai stabdydamas automobilį, suko į dešinėje kelio pusėje esantį kiemą nerodydamas dešiniojo posūkio signalo, taip sukėlė pavojingą situaciją dėl kurios automobilio Mitsubishi Pajero Sport vairuotojas norėdamas išvengti susidūrimo turėjo keisti judėjimo kryptį ir staigiai stabdyti.
Šalies argumentai
Skunde L. S. prašo pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2016 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. 71N-47904845-16 ir panaikinti jo nubaudimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalį, kaip nepagrįstą, paliekant jo nubaudimą pagal 134 straipsnio 1 dalį.
Skunde L. S. nurodo, jog 2016 m. sausio 3 d. prieš pietus, laiko tikslaus nurodyti negali, važiavo pas savo motina gyvenančia (duomenys neskelbtini). Važiavo automobiliu Opel Zafira, v. n. (duomenys neskelbtini) Kupiškio mieste. Lauko-Pergalės gatvių sankryžoje, sustojo praleisti pagrindiniu keliu važiuojančio policijos automobilio, kuris nuvažiavo Pergalės g. ir vėliau nusuko į „Luktana“ degalinę, esančia Pergalės g. Kupiškyje. Jis automobilį vairavo neužsisegęs saugos diržo. Praleidęs minėtą policijos automobilį, įjungė dešiniojo posūkio signalą ir pasukęs į dešinę važiavo link Aukštupėnų kaimo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve užmetė akį į užpakalinio vaizdo matymo veidrodėlį, ką daro nuolat vairuodamas automobilį, tačiau iš galo jokių transporto priemonių nebuvo. Artėdamas prie (duomenys neskelbtini)įvažiavimo į kiemą, kaip to reikalauja KET 111 punktas, pristabdė automobilį, įjungė dešinės pusės posūkio signalą, pasitraukė į važiuojamosios dalies dešinį pakraštį ir atliko manevrą į kiemą, važiavo apie 20 km/val. greičiu. Sustojęs kieme užgesino automobilio variklį, pasiėmė raktelius, rankinę su dokumentais ir išlipo. Po to pamatė, kaip į kiemą dideliu greičiu su specialiais šviesos ir garso signalais įlėkė policijos automobilis, kuris buvo užsukęs į „Luktarnos“ degalinę. Išlipęs iš automobilio policijos pareigūnas prisistatė, kad jis patrulis V. B., ir paprašė pateikti dokumentus. Jis pareigūnui dokumentus pateikė ir paklausė, ką tokio blogo padarė, kad reikėjo taip ekstremaliai įlėkti į kiemą su specialiais šviesos ir garso signalais. Pareigūnas atsakė, kad pastebėjo L. S. sankryžoje, esant be saugos diržo. L. S. to pažeidimo neginčijo ir su tuo sutiko.
L. S. skunde aiškina, jog (duomenys neskelbtini) prie įvažiavimo į kiemą nebuvo lėtėjimo juostas, todėl jis turėjo stabdyti automobilį važiuodamas pagrindinėje važiuojamojoje dalyje. Policijos pareigūnai vairuodami automobilį turėjo vadovautis KET 133 ir 134 punktais, t. y., kai L. S. pristabdė automobilį, pareigūnai važiuodami iš paskos turėjo laikytis saugaus atstumo ir jam stabdant turėjo irgi pristabdyti, ar kliūtį apvažiuoti iš kairės pusės, nes tuo metu priešpriešinio transporto nebuvo.
Skunde teigiama, jog L. S. iš anksto žinojo kur važiuoja ir jam nereikėjo staigiai stabdyti. Skunde pažymima, kad policijos pareigūnų surašytame tarnybiniame pranešime, dėl KET pažeidimo yra netikslumas, nes abiejų policijos pareigūnų teigimu L. S. buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) nors L. S. ten nebuvo. L. S. mano, kad šie tarnybiniai paranešimai yra netinkamai įforminti ir jais remtis teismo metu būtų klaidinga. Pabrėžia, kad policijos pareigūnai matydami, kad jis su pažeidimu nesutinka, galėjo nubraižyti įvykio vietos schemą, kurią pareigūnai ir L. S. būtų pasirašę, jei butų kilę abejonių būtų parašę pastabas, ar įvykio vietą nufotografuoti, kur butų užfiksuota transporto priemonių ratų pėdsakai, nurodant jų pobūdį (slydimo ir stabdymo, slydimo skersine kryptimi, laisvo riedėjimo, riedėjimo ir stabdymo), šių pėdsakų pradžia ir pabaiga važiuojamosios kelio dalies pločio ir ilgio atžvilgiu, važiuojamosios kelio dalies dangos rūšis, paviršius, defektai, policijos pareigūnų stabdymo žymės, L. S. automobilio judėjimo vėžės, nes tuo metu asfalto danga buvo padengta puriu sniegu. Mano, kad policija neišnaudojo visų galimybių, kad šioje situacijoje nustatyti objektyvią tiesą, nesurinko visų faktinių duomenų, kvalifikuojančiu administracinį teisės pažeidimą.
Skunde L. S. aiškina, kad jam trim mėnesiam yra atimamos teisės, už kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio jis nepadarė. Vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas kadangi jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), jis pats gyvena Kupiškio mieste, be vairuotojo pažymėjimo jis negalės pasiekti darbo vietos ir negalės tinkamai rūpintis savo neįgalia motina, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) ir kuriai nustatytas didelių specialių poreikių lygis. Vairuotojo pažymėjimą turi jau 37 metus, per tą laiką vairuotojo pažymėjimas nebuvo nei karto atimtas. Šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, baudžiamąją teisę nebaustas, narkologinėje įskaitoje neįrašytas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis 2016 m. sausio 3 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog L. S. 2016 m. sausio 3 d. 10.40 val. Pergalės g., Kupiškio m., vairavo automobilį Opel Zafira, v. n. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo bei važiuodamas (duomenys neskelbtini) namu, staigiai stabdydamas automobilį ir nerodydamas dešiniojo posūkio signalo, tuo neįspėdamas kitus eismo dalyvius apie savo vairuojamo automobilio manevrus, privertė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiąjį patrulį, važiuojantį jam iš paskos, staigiai stabdyti automobilį, keisti važiavimo kryptį. Savo veiksmais vairuotojas pažeidė KET 82 ir 196 punktų reikalavimus. (b. l. 4-5) Šis administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas vadovaujantis tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis. Iš byloje esančio L. S. 2016 m. sausio 3 d. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog vairavo neprisisegęs saugos diržo, nes pamiršo, ir sukdamas į dešinę atseit neįjungė posūkio signalo, bet jungiklį jungė, gal nedajungė. (b. l. 10)
Iš policijos pareigūno V. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis 2016 m. sausio 3 d. apie 10.40 val. dirbo kartu su tyrėja O. T.. Kupiškio mieste, Pergalės gatvėje pastebėjo automobilį Opel Zafira, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržo. Minėtą automobilį prisivijo (duomenys neskelbtini) namu. Kai jie su tarnybiniu policijos automobiliu privažiavo prie automobilio Opel Zafira, v. n. (duomenys neskelbtini) galo, šio automobilio vairuotojas staigiai paspaudė stabdžių pedalą bei nerodydamas įspėjamojo posūkio signalo pasuko į dešinėje pusėje esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, tuo priverdamas policijos pareigūną V. B. vairuojantį tarnybinį policijos automobilį staigiai stabdyti ir keisti važiavimo krytį. Priėjęs prie automobilio Opel Zafira, v. n. (duomenys neskelbtini) V. B. išsiaiškino, kad automobilį vairavo L. S., kuris prisipažino, kad pažeidė KET reikalavimus. (b. l. 25) Policijos pareigūnės O. T. tarnybiniame pranešime yra nurodomos tos pačios aplinkybės. (b. l. 26)
Teisme apklausiamas L. S. nurodė, jog 2016 m. sausio 3 d., ryte apie 10.00 val., buvo gal 27° šalčio, su savo automobiliu iš namų, adresu (duomenys neskelbtini) važiavo pas savo motiną, kuri yra neįgali, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Diržo nebuvo užsisegęs, tai pripažįsta. Prie „Norfos“, sankryžoje sustojo ir praleido iš kairės pusės nuo bažnyčios pusės atvažiuojantį policijos automobilį. Policijos automobiliui pravažiavus jis pasuko į dešinę, o policijos automobilis užvažiavo į degalinę. Jis važiavo nedideliu greičiu, nes mašina buvo neįkaitus ir aplamai niekur neskubėjo. Mašinų kelyje daugiau nebuvo, nei iš priekio nei iš galo, policijos automobilio iš galo irgi nebuvo. Prie mamos namų parodė posūkį ir įsuko į kiemą, užgesino mašiną, ir ruošdamasis išlipti iš mašinos pamatė, kad į jo kiemą įvažiavo policijos automobilis su sirenomis. Iš policijos automobilio iššokęs pareigūnas V. B. labai grubiai prisistatė bei garsiai šaukdamas pradėjo jam aiškinti, kad jis pažeidė eismo taisykles, važiavo neprisisegęs saugos diržo, neparodė posūkio, dėl ko policijos automobilis vos neįvažiavo į jo automobilį. Kita policijos pareigūnė tuo metu sėdėjo policijos tarnybiniame automobilyje. Pareigūnas B. paprašė jo dokumentų, aiškino jam, kad jį baus. Po to pareigūnas B. apsiramino, sakė, kad labai jo nebaus, bet vis tiek baus. L. S. parodė, kad nuo pat pradžių nesutiko su tuo, kad sukėlė avarinę situaciją, aiškino policijos pareigūnui, kad tai nesąmonė, kad pripažįsta tik pažeidimą dėl saugos diržo. Pareigūnas B. į diskusijas su juo nesileido, sakė, kad rašys jam pažeidimo protokolą, kadangi pareigūnas sakė, kad smarkiai nebaus, jis toliau nebesiginčijo, sakė, kad tegul rašo. Parodo, kad pareigūnai protokolą rašė gal valandą, per tą laiką jis pečių užkūrė, mamą pamaitino, kitus darbus dirbo bei paaiškinimą policijai parašė. Pareigūnai surašę protokolą davė jam pasirašyti, pasakė pagal kokius straipsnius jis yra baudžiamas, bet nesakė kas tai per straipsniai. Pareigūnai jam sakė, kad vietoje nubausti negali, kad jam reikės į policijos komisariatą nuvažiuoti. Kai nuvyko į kitą dieną į policiją, jam pasakė, kad jo vairuotojo pažymėjimas bus paimtas 3 mėnesiams ir reikės susimokėti 120-130 Eur, kadangi pagal tuos straipsnius už kuriuos surašė jam protokolą tokia yra sankcija. Teismui paaiškina, kad pažeidimą dėl saugos diržo pripažįsta, bet avarinės situacijos tikrai nesukėlė, kadangi tą dieną policija iš paskos nevažiavo, aplamai mašinų nebuvo. Ar kaimynai matė įvykį, nežino, su jais nekalbėjo. Pažymi, kad yra anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, jo vairavimo stažas didelis, yra važinėjęs po Europą. Pažymi, kad 2016 m. sausio 3 d. policija jo blaivumo netikrino, kito ekipažo nekvietė, atstumų, stabdymo pėdsakų, kelio dangos nefiksavo. Mano, kad policijos pareigūnai savo tarnybinius pranešimus nukopijavo vienas nuo kito, kadangi abiejuose yra ta pati techninė klaida, kad įvykis buvo Paketurių km., o situaciją vertina, kaip policijos savivalę, policiją pati viršijo greitį, važiavo be švyturėlių, nesilaikė saugaus atstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoju apklaustas V. B. parodė, jog yra policijos patrulis, L. S. nepažįsta, teko susitikti, kai rašė jam pažeidimo protokolą. 2016 m. sausio 3 d. dirbo su tyrėja O. T.. Buvo Kupiškio mieste Pergalės gatvėje esančioje degalinėje „Luktarna“. Pastebėjo automobilį iš Lauko gatvės, kurio vairuotojas važiavo be saugos diržo ir lygtais telefonu kalbėjo, bet to tiksliai nepamena. Automobilis važiavo link Aukštupėnų kaimo, išsukę iš degalinės pasivijo automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Koks buvo jų tarnybinio automobilio greitis, nežino, į spidometrą tuo metu nežiūrėjo. Koks buvo pažeidėjo automobilio greitis nežino, kadangi su radaru nematavo. Ar tuo metu buvo įjungę policijos tarnybinio automobilio švyturėlius nepamena. Automobilis be posūkio staigiai suko į dešinę į kiemą. V. B. staigiai stabdė vairuojamą policijos automobilį, kad net savo eismo juosta pračiuožė keliuką kur pasuko tas automobilis, nes buvo pašalę. Gerai, kad tuo metu iš paskos policijos tarnybinio automobilio nevažiavo mašinos. Ar daugiau tuo metu buvo kelyje automobilių, nepamena. Parodo, kad pračiuožęs keliuką atsistūmė automobilį, įsijungė švyturėlius, įsuko į kiemą. Priėjęs prie pažeidėjo prisistatė, paprašė pateikti dokumentus, paaiškino jo padarytus pažeidimus. Bet su pažeidėju nelabai išėjo susišnekėti, pažeidėjas kažką aiškino apie „biblijas“, pažeidimų nepripažino. Parodo, kad tam policijos tarnybiniame automobilyje vaizdo registratoriaus nėra. Paketurių kaimą savo tarnybiniame pranešime nurodė per klaidą, per pamainą daug tarnybinių pranešimų tenka surašyti. Parodo, kad tą dieną kelio danga buvo slidi ir nuvažinėta, realiai stabdymo pėdsakų nebūtų matęsi. Ar dėl avarinės situacijos sukėlimo reikia kviesti kitą patrulių ekipažą nežino, kadangi su tuo neteko anksčiau susidurti.
Liudytoja apklausta O. T. parodė, jog kaip oper. grupės tyrėja tą dieną dirbo su patruliu V. B.. Išvažiavus į degalinės, V. B. parodė, kad važiuoja vairuotojas be diržo, todėl jiedu su policijos tarnybiniu automobiliu važiavo pažeidėjui iš paskos, buvo slidu, kokiu greičiu jie važiavo pasakyti negali. Ar buvo įjungti jų automobilio švyturėliai nepamena. Kai priartėjo prie pažeidėjo automobilio, pamatė užsidegusius jo automobilio stabdžių žibintus, automobilis staigiai suko į dešinę nerodydamas posūkio. Tada ji atrodo įjungė švyturėlius. Jos kolega stabdė, nes buvo labai arti, jos manymu buvo sukelta avarinė situacija. Jų automobilis pračiuožė keliuką, kiek metrų nežino, po to jie atsistūmė ir įsuko į pažeidėjo kiemą. Viskas vyko labai greitai. Kolega B. nuėjo bendrauti su pažeidėju, ką jie kalbėjo ji nežino. Po to atėjo pažeidėjas, kuris sutiko su pažeidimais, nors netiesiogiai davė jiems suprasti, kad policijos pareigūnus jis laiko „pienburniais“, aiškino jiems, kad jiems reikia skaityti „bibliją“. Pažeidimą formino jos kolega B., pažeidėjui buvo viskas išaiškinta, duota pasirašyti. Iš savo kolegos B. nepastebėjo nemandagaus elgesio pažeidėjo atžvilgiu. Parodo, kad nepamena, su kokiu policijos automobiliu ji su kolega B. dirbo tądien, jei tai buvo oper. grupės automobilis, tai jame vaizdo registratoriaus tikrai nėra. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) kaime, todėl reiškias, jog jos tarnybiniame pranešime yra padaryta techninė klaida. Kadangi tas įvykis nebuvo ikiteisminio tyrimo dalykas, stabdymo kelio nematavo
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, privalu išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, jog asmuo kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-310/2012, Nr. N575-718/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-27-976/2015, 2AT-40-976/2015, Nr. 2AT-7-3-2013 ir pan.).
Nagrinėjamu atveju egzistuoja dvi skirtingos pozicijos dėl L. S. posūkio į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir jo stabdymo. L. S. viso proceso metu tvirtino, jog jis tik važiavo neužsisegęs saugos diržo, tačiau daugiau jokių taisyklių nepažeidė, avarinės situacijos nesudarė. Tuo tarpu V. B. ir O. T. tvirtina, kad L. S. prieš sukdamas į dešinę nerodė dešiniojo posūkio signalo ir staigiai stabdė, taip iš paskos važiuojančiam policijos tarnybiniam automobiliui sudarydamas avarinę situaciją. Konstatuotina, jog abi skirtingų asmenų nurodomos įvykio versijos yra tikėtinos.
Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra nustatyti tik trys asmenys, kurie gali duoti ir davė parodymus apie administracinei bylai nagrinėti reikšmingas aplinkybes. Be jokių abejonių, nagrinėjamą įvykį galėjo matyti ir kiti asmenys (pavyzdžiui, L. S. kaimynai ar kitų automobilių vairuotojai, jei tokių buvo), tačiau jie nėra nustatyti ir šiuo metu nėra jokių galimybių juos nustatyti bei apklausti. Jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų L. S., taip pat jiems prieštaraujančius V. B. bei O. T. parodymus, nėra. Policijos automobilyje nebuvo įrengtas vaizdo registratorius, todėl gauti filmuotą įvykio medžiagą nėra galimybių. Nebuvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, įvykio vieta nebuvo nufotografuota. Galimybės gauti kokių nors objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų paminėtų proceso dalyvių teiginius, šiuo metu nėra. Taigi aiškinantis Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas gali vadovautis tik jau minėtų asmenų teiginiais, kurie buvo išdėstyti teismo posėdžio metu bei iš esmės analogiškais jų paaiškinimais, kurie yra užfiksuoti byloje esančiuose dokumentuose.
Skundą nagrinėjantis teismas neranda jokių argumentų, kurie leistų konstatuoti, jog V. B. ir O. T. nurodytų aplinkybių egzistavimas pasitvirtino, o L. S. nurodyta įvykių eiga buvo paneigta. Vien tai, jog V. B. ir O. T. yra policijos pareigūnai, nesuteikia jų parodymams didesnės įrodomosios galios. Taip pat konstatuotina, kad nesivadovauti L. S. parodymais vien tik darant prielaidą, jog jo parodymai yra nulemti galimo siekio išvengti atsakomybės už jam inkriminuojamų pažeidimų padarymą, nėra pakankamo pagrindo. Tuo labiau, kad galima kelti ir hipotezę, jog L. S. siekia išvengti ne jam gresiančios atsakomybės už padarytus pažeidimus, o iš tikrųjų siekia to, kad jis nebūtų nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
L. S. 2016 m. sausio 3 d. paaiškinime nurodo, kad posūkio signalo galėjo ir nedajungti, tačiau tai nėra pagrindas teigti, kad L. S. tyrimo metu pripažinęs šį pažeidimą staigiai stabdė automobilį. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad L. S. įvykio dieną važiavo pas savo mamą, kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, L. S. nebuvo jokio reikalo staigiai stabdyti, kadangi jis žinojo kur važiuoja, kur yra įsukimas į kiemą. Savo ruoštu yra pagrindas teigti, kad policijos pareigūnai su savo automobiliu buvo per daug priartėję prie L. S. automobilio, todėl jie gali nebebūti pakankamai objektyvūs vertindami savo bei priešingos pusės veiksmus. Policijos pareigūnai išties gali sąžiningai klysti teigdami, kad L. S. sukėlė avarinę situaciją, jei jie iš tiesų nesilaikė saugaus atstumo nuo L. S. automobilio.
Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-990/2006). Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad L. S. padarė jam inkriminuojamus pažeidimus, nepateikė, teismui taip pat nepavyko surinkti tokių įrodymų. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuotina, jog esant tik dviejų pusių (vieną įvykio versiją nurodo pažeidėjas, o kitą įvykio versiją nurodo asmenys susiję darbiniais ryšiais (kolegos)) priešingiems parodymams ir nesant jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų paneigti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius, teismas daro išvadą, kad L. S. negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje L. S. nutrauktina, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
L. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2016 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. 71N-47904845-16 dalį, kuria L. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalį, ir administracinio pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kupiškio rajono apylinkės teismą.