- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- A-556-2878-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02838-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“
- Atsakovas
- Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nemenčinės komunalininkas” skundą atsakovui Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Nemenčinės komunalininkas (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas; UAB ,,Nemenčinės komunalininkas”; įmonė) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu prašydamas pakeisti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-08-04 sprendimą Nr. VR-17.5-51 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” dalyje dėl padidinto mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionaraus taršos šaltinio – Paberžės katilinės – paskaičiavimo sumos 75 033,99 Lt ir paskirti mažesnę, nei įstatyme numatyta, nuobaudą - 1 344 Lt, kai QNUS buvo paskaičiuotas vadovaujantis atliktais instrumentiniais matavimais (b. l. 20-22, 145-149).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) gamtos išteklių ir taršos apskaitos kontrolės skyrius, atlikęs planinį patikrinimą, 2010-06-23 patikrinimo akte Nr. VR-17.7-118 konstatavo, kad UAB „Nemenčinės komunalininkas” neturėjo nustatyta tvarka Vilniaus regiono apsaugos departamento išduoto TIPK leidimo su nustatyta tvarka leistinais išmesti į aplinką teršalų kiekio normatyvais, ir mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių paskaičiavo didesniu tarifu. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono apsaugos departamentas 2010-08-04 sprendimu Nr. VR-17.5-51 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” patvirtino patikrinimo aktą ir skyrė UAB ,,Nemenčinės komunalininkui” mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už 2009 m. taikant didesni tarifą 87 971,91 Lt sumai. Pareiškėjas nesutiko su sprendimu dalyje dėl padidinto mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių – Paberžės katilinės – paskaičiavimu 75 033,99 Lt. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2008-09-24 sprendimu nusprendė reorganizuoti UAB Vilniaus rajono šilumos tinklus skaidymo būdu, visoms teisėms ir pareigoms pereinant UAB „Nemenčinės komunalininkui”, kuris Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas 2008-10-16. Pažymėjo, kad UAB „Nemenčinės komunalininkas” nedelsiant pateikė paraiškas visų licencijų koregavimui (šilumos tiekimo, administravimo leidimo), tarp jų 2009-01-28 buvo pateikta paraiška Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl TIPK leidimo koregavimo. Pažymėjo, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas naują TIPK leidimą išdavė tik po 18 mėnesių, tai yra 2010-08-11. Naujai išduotame TIPK leidime Nr. VR-4.7-V-02-V-100 tarp kitų stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių įtraukė ir Paberžės mokyklos katilinę Nr. 6. Pareiškėjas pripažįsta, kad eksploatavo Paberžės katilinę be TIPK leidimo, tačiau dėl objektyvių priežasčių, nes jo išdavimas nepagrįstai užtruko net 18 mėn., taip pat pažymėjo, kad Paberžės katilinės panaudos sutartis buvo pasirašyta tik 2010-02-22. Atkreipė dėmesį, kad Paberžės katilinė tiekia šilumą dviems mokykloms ir dviems daugiabučiams namams. Pareiškėjo teigimu, nutraukus šios katilinės eksploatavimą, būtų pažeistas viešasis interesas. Teigė, kad UAB „Nemenčinės komunalininkas” faktiškai eksploatavo Paberžės katilinę vadovaujantis tik Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-09-21 sprendimu Nr. T3-240 ,,Dėl Paberžės šv. S. Kostkos vidurinės mokyklos katilinės eksploatavimo”, t. y., neturint nustatytų leidžiamų išmesti į aplinką teršalų normatyvų. Paberžės mokyklos katilinės oro taršos tyrimą atliko 2009 m. gruodžio mėn. Teigė, kad vadovaujantis 1999-12-20 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 408 patvirtinta Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos (toliau – ir Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarka; Tvarka) III skyriaus 5 punktu į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaita vykdoma instrumentiniais matavimais, o jų nesant – skaičiavimais, todėl pagrįstai už 2009 metus išmestą Paberžės katilinės teršalų kiekį įvertino ne pagal teorinius skaičiavimus, o kaip ir nurodyta Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos III skyriaus 5 punkte – pagal realius instrumentinius matavimus. Atkreipė dėmesį, kad Mokesčio už aplinkos teršimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, mokestis už aplinkos teršimą mokamas už faktiškai per mokestinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį. Instrumentiniai matavimai, kurie nustato teršalų kiekį, išmestą iš Paberžės katilinės, buvo atlikti aplinkos tyrimų laboratorijos UAB „AV Consulting”, kuri, vadovaujantis Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos III skyriaus 5.1 punktu, turi išduotą Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros leidimą, leidžiantį atlikti teršalų, išmetamų į aplinkos orą iš katilinių, matavimus. Pažymėjo, kad teršalų apskaita vykdoma vadovaujantis galiojančiomis metodikomis ir standartais. Todėl mokestis Paberžės katilinei už aplinkos teršimą už 2009 m. buvo paskaičiuotas didesniu tarifu pagal faktiškai išmestus teršalų kiekius, vadovaujantis oro tyrimo protokolu Nr. 411, bei katilinės darbo valandų skaičiumi per 2009 metus, kuris apskaičiuojamas pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus ,,Dėl šildymo sezono pradžios”. Atkreipė dėmesį, kad mokesčio skaičiavimo metodikos ir naudojamos formulės (MNUS = Q NUS*T*b*I) neginčija, tik pateikia tikslų ir realią padėtį atitinkantį išmestą teršalų kiekį (QNUS, gautą atlikus instrumentinius matavimus) ir nesutinka su atsakovo QNUS paskaičiavimą teoriniu būdu. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė išaiškinimo, kokiomis galiojančiomis metodikomis vadovavosi suskaičiuodamas QNUS (atitinkamo teršalo kiekis (t), kurį mokesčio mokėtojas per mokestinį laikotarpį išmetė arba išleido iš stacionaraus taršos šaltinio į aplinką ir nedeklaravo ar deklaravo mažesnį teršalo kiekį), kuris buvo nurodytas 2010-06-23 Patikrinimo akto Nr. VR-17.7-118 3 punkte. Atkreipė dėmesį, kad teoriniuose skaičiavimuose dažniausiai naudojamos 1976-1980 metų skaičiavimo metodikos, kurios taikytinos tuo metu eksploatuojamoms katilinėms/katilams ir sukurtos vadovaujantis tuo metu turimomis žiniomis, todėl negali būti lyginamos su realiais instrumentiniais matavimais. Pažymėjo, kad Paberžės katilinė buvo pastatyta 1967 m., tačiau katilai buvo pakeisti 2003 m.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus RAAD su pareiškėjo skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimuose į skundus (b. l. 59 - 61, 154 - 155) nurodė, kad vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsniu, Vilniaus RAAD direktoriaus 2010-01-28 įsakymu Nr. VR-V-55 patvirtintu Metiniu kontroliuojamų objektų patikrinimo planu 2010 metams, 2010-04-22 buvo pradėtas UAB „Nemenčinės komunalininkas” vykdomos veiklos patikrinimas. Buvo surinkti reikalingi duomenys tolimesnei įmonės vykdomos veiklos analizei, kad būtų galima įvertinti, ar įmonės vykdoma veikla atitinka Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimo reikalavimus, buvo surašytas ir įmonės direktoriaus pavaduotojo J. T. pasirašytas Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktas Nr. 36. Vykdomo patikrinimo metu buvo įvertintos visos įmonėje vykdomos veiklos bei nustatyta, kad UAB „Nemenčinės komunalininkas” 2009 metais vykdė Paberžės mokyklos katilinės eksploatavimą, kurios galingumas yra 0,55 MW ir kurioje yra kūrenama akmens anglis. Patikrinus, kaip įmonė mokėjo mokesčius už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių (Paberžės mokyklos katilinė) už 2009 metus, nustatyta, kad įmonė 2009 metais eksploatavo katilinę be Vilniaus RAAD išduoto TIPK leidimo su nustatytais leidžiamais išmesti į aplinką teršalų normatyvais, tuo pažeisdama Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 ir 2 dalis. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė už šią katilinę deklaracijų nepateikė ir mokesčio nemokėjo, tuo pažeisdama Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 4 dalį ir 8 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis Aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. Dl-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 5 punktu bei Aplinkos ministro ir finansų ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-326/1K-117 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 4 punktu, neturint TIPK leidimo su jame nustatytais teršalų išmetimo ar išleidimo į aplinką normatyvais, kai toks leidimas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais yra privalomas, visas per mokestinį laikotarpį išmestas teršalo kiekis yra viršnormatyvinis ir įmonė pati galėjo pasiskaičiuoti mokestį taikant didesnį tarifą, bet to nepadarė. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privalo turėti gamtos išteklių naudojimo arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą su nustatytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais. To paties įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 4 dalies 1 punkte, Aplinkos ministro 2002-08-09 įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos 1 punkte, Aplinkos ministro ir finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. Dl-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 5 ir 13 punkte, ir Aplinkos ministro ir finansų ministro 2010-04-22 įsakymu Nr. D1-326/1K-117 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimais stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 4 ir 14 punkte numatyta, kad už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą teršalų ir (ar) apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, įmonei už iš Paberžės mokyklos katilinėje išmestą į aplinką teršalų kiekį buvo paskaičiuotas mokestis padidintu tarifu, kuris yra 75 033,99 Lt. Atkreipė dėmesį, kad Paberžės mokyklos katilinė nei UAB „Vilniaus rajono šilumos tinklai”, nei UAB „Pagirių komunalininkas”, nei UAB „Nemenčinės komunalininkas” išduotuose Vilniaus RAAD TIPK leidimuose niekada įtraukta nebuvo ir nustatytos teršalų išmetimo į aplinką normatyvo neturėjo. Tačiau, vadovaujantis Aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. Dl-330 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 2 priedo 5 punkto reikalavimais, TIPK leidimas yra reikalingas, jei naudojamas bent vienas kietuoju kuru kūrenamas katilas, kurio kūryklos šiluminis našumas yra 0,5 MW ar daugiau, o Paberžės mokyklos katilinė yra kūrenama akmens anglimi ir kūryklos šiluminis našumas yra 0,55 MW. Kaip pripažįsta ir pati pareiškėja, Paberžės katilinę ji faktiškai eksploatavo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-09-21 sprendimo pagrindu. Aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. Dl-330 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 5.21 punkte yra numatyta, jog veiklos vykdytojas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso įrenginys arba kuris naudoja ar valdo įrenginį nuomos, panaudos, patikėjimo teise arba eksploatuoja kitu teisiniu pagrindu ir atsako už įrenginio eksploatavimo ir techninio funkcionavimo kontrolę, ir kuris privalo gauti TIPK leidimą vykdyti ūkinę veiklą ir/arba eksploatuoti įrenginį. Patikrinimo metu įmonė buvo raštiškai užklausta, kokia metodika vadovavosi skaičiuodama išsiskiriančius teršalus iš stacionarių taršos šaltinių. Įmonė 2010-05-24 raštu Nr. 409 atsakė, kad teršalų išmetimai į aplinkos orą skaičiuojami vadovaujantis „Įvairiose gamybose susidariusių ir išmetamų į atmosferą teršalų įvertinimo metodikų rinkiniu. Leningradas, 1986”. Pažymėjo, jog įmonės nurodyta metodika yra įtraukta į Aplinkos ministro 1999-12-13 įsakymu Nr. 395 patvirtintą Į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašą (30 punktas). 2010-06-04 rašte Nr. 443 įmonė nurodė Paberžės mokyklos katilinės kuro charakteristikas apibendrinančius rodiklius. Paaiškino, jog vadovaujantis lygiai ta pačia įmonės paminėta metodika ir įmonės pateiktais Paberžės mokyklos katilinės kuro charakteristikas apibendrinančiais rodikliais, ne „teoriniu būdu”, kaip teigia įmonė, o būtent vadovaudamasi Aplinkos ministro 1999-12-13 įsakymu Nr. 395 patvirtinta metodika ir paskaičiavo išmestus iš katilinių teršalus. Atsakovas nesupranta, kodėl patikslintame skunde įmonė „pageidauja”, kad teršalai būtų perskaičiuoti vadovaujantis „instrumentiniais matavimais”, nors tikrinimo metu Paberžės katilinės laboratorinių tyrimų protokolai pateikti nebuvo, todėl pagrįstų abejonių kelia tokio protokolo atsiradimas po įvykdyto patikrinimo ir tik prasidėjus teisminiam procesui. Atkreipė dėmesį, kad tikrinimo laikotarpiu, tai yra už 2009 metus, UAB „Nemenčinės komunalininkas” TIPK leidime turėjo 12 katilinių ir iš jų išsiskiriantys teršalai buvo skaičiuojami būtent pagal Aplinkos ministro 1999-12-13 įsakymu Nr. 395 patvirtintą metodiką – „Įvairiose gamybose susidariusių ir išmetamų į atmosferą teršalų įvertinimo metodikų rinkiniu. Leningradas, 1986”. Pažymėjo, jog įmonės Vilniaus RAAD pateikta Valstybinės statistinės ataskaitos forma Nr. 2 - Atmosfera irgi yra užpildyta vadovaujantis ta pačia metodika. Pagal minėtą metodiką įmonė atliko išmetamų į atmosferą teršalų inventorizaciją, kurią pateikė Vilniaus RAAD ir pagal tą pačią metodiką įmonei buvo išduotas leidžiamų išmesti į aplinką teršalų normatyvas (visoms 12 katilinių, išskyrus Paberžės mokyklos katilinę, kuri neturi TIPK leidimo), todėl nesupranta, kodėl būtent išimtinai Paberžės mokyklos katilinei neturi būti taikoma Aplinkos ministro patvirtinta metodika ir jai turi būti taikomi kiti standartai ir skaičiavimai. Akcentavo, jog 2010-06-23 patikrinimo akte Nr. VR. 17.7-118 be Paberžės mokyklos katilinės mokestis taikant didesnį tarifą buvo paskaičiuotas ir Buivydiškių katilinei, tačiau šio skaičiavimo, atlikto pagal tą pačią metodiką, įmonė kažkodėl neginčija ir neprašo, kad jai būtų taikomas „instrumentinis matavimas”. Mano, jog atliktas išmestų į aplinką teršalų kiekio paskaičiavimas pagal faktiškai sukūrento kuro kiekį (koks ir buvo atliktas Vilniaus RAAD 2010-06-23 patikrinimo akte Nr. VR. 17.7-118 ir paskaičiuotas mokestis taikant didesnį tarifą) atspindi faktiškai išmestų teršalų kiekį. Dėl neva užtrukusio TIPK leidimo išdavimo paaiškino, kad galutine paraiškos pateikimo data laikytina ne 2009-01-28, o 2010-07-02, kai po keliskart atliktų patikslinimų buvo pateikti visi TIPK išduoti reikalingi dokumentai. Akcentavo, kad patikrinimas buvo atliekamas tik už 2009 m. Atkreipė dėmesį, jog pati pareiškėjas skunde pripažįsta, kad eksploatavo Paberžės katilinę be TIPK leidimo, vadovaudamasi tik Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-09-21 sprendimu ir neturėdamas nustatytų leidžiamų išmesti į aplinką teršalų normatyvų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad UAB ,,Nemenčinės komunalininkas” 2009 metais eksploatavo Paberžės mokyklos katilinę, kurios galingumas yra 0,55 MW ir kurioje yra kūrenama akmens anglis. Patikrinus, kaip įmonė mokėjo mokesčius už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių (Paberžės mokyklos katilinė) už 2009 metus, nustatė, kad įmonė 2009 metais eksploatavo katilinę be Vilniaus RAAD išduoto TIPK leidimo su nustatytais leidžiamais išmesti į aplinką teršalų normatyvais, išmestų teršalų kiekio nedeklaravo ir mokesčių nemokėjo (b. l. 65 - 64, 71). Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių ir taršos apskaitos kontrolės skyrius atliko planinį – specifinį mokesčių už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių už 2009 metus patikrinimą ir 2010-06-23 surašė patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-118 (b. l. 66 - 67); nustatyta, kad katilinė buvo eksploatuojama be leidimų ir už šią katilinę deklaracijų nepateikė, mokesčio nemokėjo. Apskaičiuota mokesčio suma už 2009 m. – 75 033,99 Lt., taikant numatytą padidintą tarifą. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius 2010-08-04 patvirtino 2010-06-23 patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-118, atsižvelgęs į įmonės 2010 07 22 pateiktas rašytines pastabas (b. l. 63 - 64). Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas pripažino, kad jis eksploatavo Paberžės mokyklos katilinę, neturėdamas TIPK leidimo, kad nedeklaravo į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio bei nemokėjo mokesčio už aplinkos teršimą. Pareiškėjas nesutiko, kad padidinto mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionaraus taršos šaltinio – Paberžės katilinės – paskaičiavimas buvo atliekamas išmestą teršalų kiekį (QNUS) skaičiuojant teoriniu, o ne instrumentiniu metodu. Kodėl reikia vadovautis instrumentiniu metodu gautais rezultatais, kurie atspinti vienkartinius rezultatus, paaiškinti negali.
Teismas pažymėjo, kad Aplinkos ministro 1999-12-20 įsakymu Nr. 408 patvirtintos Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos 5 p. nustatyta, kad į orą išmetamų teršalų apskaita vykdoma vadovaujantis instrumentiniais matavimais arba skaičiavimais bei teršalų emisijos į aplinkos orą pirmine apskaita. Ataskaitos 5.1. ir 5.2 punktų nuostatos įpareigoja tiek instrumentinius matavimus, tiek skaičiavimus atlikti vadovaujantis galiojančiomis instrukcijomis, normatyviniais dokumentais bei standartais, skaičiavimo metodikomis. Tokiu būdu subjektas, pats tvarkantis privalomą teršalų išmetimo į aplinką apskaitą, gali skaičiuoti teršalus vadovaujantis instrumentiniais matavimais.
Nustatė, kad Mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo tvarką ir kontrolę reglamentuoja Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (1999-05-13 Nr. VIII –1183, 2003-01-01 redakcija). Šio įstatymo 9 str. 2 d. numato, kad fiziniams ir juridiniams asmenims, netvarkantiems privalomos teršalų išmetimo į aplinką apskaitos, teršalų kiekis nustatomas pagal Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų patvirtintas metodikas. Į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašas yra patvirtintas Aplinkos ministro 1999-12-13 įsakymu Nr. 395.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas ginčą, taikė Aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtintą Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašą (Žin., 2009, Nr. 47-1884), kuris reglamentuoja mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisėtumo kontrolę. Minėtos Tvarkos 5 punktas numatyto, kad mokėtojo patikrinimas yra įforminamas Patikrinimo aktu, o 6 punktas numato, kad patikrinimo aktas surašomas vadovaujantis Mokėtojo pateiktuose dokumentuose esančiais duomenimis ir informacija. Šių duomenų ir informacijos teisingumą patvirtina Mokėtojas, pasirašydamas Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktą. Informacija ir duomenys, įrodantys taršos nuslėpimo faktą, kuriais remiantis buvo apskaičiuota mokėtina mokesčio suma, nurodomi Patikrinimo akte. Tokiu būdu, mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimai turi būti atliekami vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančiais duomenimis ir informacijos surinkimo akte užfiksuotais duomenimis.
Teismas nustatė, kad Vilniaus aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių ir taršos apskaitos kontrolės skyrius vykdė planinį – specifinį patikrinimą dėl mokesčių už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už 2009 metus patikrinimą. Patikrinimas buvo atliekamas pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir tai patvirtinama byloje pateiktu 2010-04-22 Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimui reikalingų duomenų pripažinimo aktu Nr. Nr. 36 (b. l. 78 - 85), kurį pasirašė bendrovės direktoriaus pavaduotojas ir bendrovės 2010-05-24 rašte Nr. 409 pateikta informacija, kad teršalų išmetimas į aplinkos orą skaičiuotas pagal ,,Sbornik Metodik po raščiotu vybrasa v atmasferu, zagraznionnych veščiestv razlyčnych proizvodstv” (b. l. 90), t. y., remiantis metodika, kuri patvirtinta LR Aplinkos ministro 1999-12-13 įsakymu Nr. 395 30p. Teismas nustatė, kad pats pareiškėjas pripažino ir patvirtino akte esančius duomenis, kad Paberžės mokyklos katilinė TIPK leidimo neturi, duomenų apie išmetamą teršalų kiekį įmonė nėra pateikusi, mokesčių už taršą nemokėjo ir kad išmetamos taršos kiekis katilinėms, turinčioms TIPK buvo skaičiuojamas pagal skaičiavimo metodiką. Teismas konstatavo, kad atsakovas, nustatęs, jog įmonė netvarko privalomos teršalų išmetimo į aplinką iš Paberžės mokyklos degalinės apskaitos, teršalų kiekį nustatė teisingai, kaip tai nustatyta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 str. 2 d., t. y., pagal Vyriausybės patvirtintas metodikas, tarp kurių yra ir pareiškėjo nurodytas Įvairiose gamybose susidariusių ir išmetamų į atmosferą teršalų įvertinimo metodikų rinkinys, Leningradas, 1986 (Aplinkos ministro 1999-12-13 įsakymas Nr. 395, 30 p.) kuriuo vadovaujantis buvo skaičiuojamas iš TIPK turinčių katilinių išmetamas teršalų kiekis. Įrodymų, jog Akte būtų užfiksuoti neteisingi duomenys, kad skaičiavimai neteisingi, nepateikta.
Teismas priėjo išvadą, jog atsakovas teisingai ir pagrįstai apskaičiavo mokėtinus mokesčius, vadovaujantis galiojančia skaičiavimo metodika, remdamasis Akte užfiksuotais ir pareiškėjos pripažintais duomenimis ir informacija. Teismo vertinimu, esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2010-08-04 sprendimas Nr. VR- 17.5-51 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“, kurio dalyje nustatyta, kad UAB ,,Nemenčinės komunalininkas” Paberžės mokyklos katilinę eksploatavo neturėdamas tam reikalingo TIPK su nustatytais leidžiamais išmesti į aplinką teršalų normatyvais, taip pat, kad įmonė 2009 m. iki dabar eksploatuoja šią katilinę be TIPK su nustatytais leidžiamais išmesti į aplinką teršalų normatyvais ir už šią katilinę deklaracijų nepateikė ir mokesčio nemokėjo, ir dėl to jai priskaičiuotas 75 033,99 Lt mokestis padidintu tarifu yra pagrįstas ir teisėtas.
III.
Pareiškėjas UAB „Nemenčinės komunalininkas“ apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 1 – 4) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:
1. Teismas, sprendime sutikdamas su atsakovo argumentais ir teigdamas, kad atsakovas pagrįstai, nustatęs, kad įmonė netvarko privalomos teršalų išmetimo į aplinką iš Paberžės mokyklos katilinės apskaitos, teršalų kiekį nustatė teisingai, t.y., pagal Vyriausybės patvirtintas metodikas, tarp kurių yra ir pareiškėjo nurodytas Įvairiose gamybose susidariusių ir išmetamų į atmosferą teršalų įvertinimo metodikų rinkinys, Leningradas, 1986, neįsigilino į bylos medžiagą. Pareiškėjo teigimu, 1986 m. metodika nėra privalomai taikytina Paberžės katilinės atžvilgiu, kadangi 2009 m. Paberžės katilinė dar nebuvo įtraukta į TIPK leidimą. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas instrumentinių matavimų metodą vertino tik atsižvelgdamas į atsakovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus.
2. Teigia, kad teismas buvo klaidinamas atsakovo paaiškinimais, kad instrumentiniai taršos matavimai yra vienkartiniai (teisės aktuose nėra tokios sąvokos „vienkartinis matavimas“), bei teigdamas, kad pagal dabar galiojantį TIPK leidimą reikia atlikti du matavimus per metus, nors dabartiniame 2010-08-11 pareiškėjui išduoto TIPK leidimo teršalų, išmetamų į aplinkos orą, savikontrolės grafike numatyta, kad kai kurių katilinių kai kurių teršalų monitoringą reikia atlikti 1 kartą per metus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas suklaidino teismą, teigdamas, kad draudimas taikyti instrumentinį matavimo metodą yra įtvirtintas mokėjimo tvarkos 9 punkte. Pareiškėjas pabrėžia, kad nei mokėjimo tvarkos apraše, nei kituose teisės aktuose nėra draudimo taikyti instrumentinį matavimo metodą.
4. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo paskirti ekspertizę.
5. Teismas nagrinėjamu atveju nesivadovavo proporcingumo principu skiriant sankciją už teisės pažeidimą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad žala gamtai nebuvo padaryta, kad Paberžės katilinė aptarnauja dvi mokyklas ir du daugiabučius namus, be to, katilinės galingumas yra labai mažas, taigi ir teršalų į aplinką išmetama yra nedaug.
Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie yra pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje ginčas kyla dėl faktiškai išmesto iš stacionaraus taršos šaltinio (Paberžės mokyklos katilinės) normatyvus viršijančio teršalų kiekio nustatymo bei apskaičiavimo.
Ginčijamas atsakovo Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. VR-17.5-51 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” dalyje dėl padidinto mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionaraus taršos šaltinio – Paberžės katilinės – apskaičiavimo priimtas vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi ir 4 dalies 1 punktu, LR aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos 1 punktu, LR aplinkos ministro ir LR finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 5 ir 13 punktais, LR aplinkos ministro ir LR finansų ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-326/1K-117 patvirtintų Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo pakeitimo 4 ir 14 punktais. Rašytiniai bylos įrodymai (T 1, b. l. 156-157) taip pat patvirtina, kad atsakovas apskaičiuodamas mokestį padidintu tarifu ir apskaičiuodamas faktiškai išmestų teršalų kiekį rėmėsi Įvairiose gamybose susidariusių ir išmetamų į atmosferą teršalų įvertinimo metodikų rinkiniu. Leningradas, 1986. (toliau – ir Leningrado metodika).
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 11 d.) 9 straipsnio 3 dalis numato, kad už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą teršalų ir (ar) sunaudotų degalų, ir (ar) apmokestinamųjų gaminių bei pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą. Šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuriuo vadovavosi atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą, numato, kad mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas normatyvus viršijantį ir (ar) nuslėptą teršalų kiekį, išmestą iš stacionarių taršos šaltinių, dauginant iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo, pateikto šio Įstatymo 1 priedėlyje, ir iš mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifo koeficiento, nurodyto šio Įstatymo 2 priedėlyje.
Pareiškėjas (apeliantas) nesutinka būtent su išmestų į aplinką teršalų kiekio nustatymu pagal Leningrado metodiką. Pareiškėjo teigimu, tikslus ir realią padėtį atitinkantis išmestas teršalų kiekis apskaičiuojamas atlikus instrumentinius matavimus.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnis 2 dalis numato, kad fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie netvarko privalomos teršalų išmetimo į aplinką apskaitos, teršalų kiekis nustatomas pagal Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų patvirtintas metodikas.
Leningrado metodika yra įtraukta į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 395 patvirtintą į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašą (30 p.).
Pareiškėjo keliamos dvejonės dėl tariamai netinkamo apskaičiuoto teršalų kiekio nepagrįstos dėl šių priežasčių. Visų pirma, pats pareiškėjas naudojosi šia Leningrado metodika. Patikrinimo metu buvo klausiama pareiškėjo, kokia metodika jis vadovavosi. 2010 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 409 (T 1, b. l. 90) pareiškėjas nurodė, kad teršalų išmetimas į aplinką skaičiuotas pagal Leningrado metodiką. Antra, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad minėta Leningrado metodika pareiškėjas vadovavosi ir pateikdamas valstybinę statistinę ataskaitą Forma Nr. 2 – Atmosfera, bei atlikdamas išmetamų į atmosferą teršalų inventorizaciją. Pareiškėjas mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už 2009 m. patikrinimo metu nepateikė Paberžės katilinės instrumentinių matavimų. Be to, atsakovas Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pažymėjo, kad tikrinimo laikotarpiu, tai yra už 2009 metus, pareiškėjas TIPK leidime turėjo 12 katilinių ir iš jų išsiskiriantys teršalai buvo skaičiuojami būtent pagal Leningrado metodiką.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad atsakovas Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas teršalų kiekį nustatė teisingai (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 str. 2 d.), t. y. pagal Leningrado metodiką. Pareiškėjas nepateikė teisiškai reikšmingų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo pateiktą argumentaciją bei padarytas išvadas, kad atsakovas teisingai ir pagrįstai apskaičiavo mokėtinus mokesčius, vadovaujantis galiojančia skaičiavimo metodika, remdamasis pareiškėjo pripažintais duomenimis ir informacija.
Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.