- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- Ik-872-365/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02838-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Gintaras Dzedulionis, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- UAB ,,Nemenčinės komunalininkas”
- Atsakovas
- Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Kategorijos
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei D. G., atsakovo atstovėms Jūratei Rūkštelienei, Indrei Bernotaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Nemenčinės komunalininkas” skundą atsakovui Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB ,,Nemenčinės komunalininkas” kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu prašydama pakeisti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 08 04 sprendimą Nr. VR-17.5-51 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” dalyje dėl padidinto mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionaraus taršos šaltinio – Paberžės katilinės paskaičiavimo sumai 75 033,99 Lt ir paskirti mažesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą - 1 344 Lt, kai QNUS buvo paskaičiuotas vadovaujantis atliktais instrumentiniais matavimais (b. l. 20-22, 145-149).
Pareiškėja skunde nurodė, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) gamtos išteklių ir taršos apskaitos Kontrolės skyrius atlikęs planinį patikrinimą 2010 06 23 patikrinimo akte Nr. VR-17.7-118 konstatavo, kad UAB „Nemenčinės komunalininkas” neturėjo nustatyta tvarka Vilniaus regiono apsaugos departamento išduoto TIPK leidimo su nustatyta tvarka leistinais išmesti į aplinką teršalų kiekio normatyvais, ir mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių paskaičiavo didesniu tarifu. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono apsaugos departamentas 2010 08 04 sprendimu Nr. VR-17.5-51 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” patvirtino patikrinimo aktą ir skyrė UAB ,,Nemenčinės komunalininkui” mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už 2009 m. taikant didesni tarifą 87 971,91 Lt sumai. Pareiškėja nesutinka su sprendimu dalyje dėl padidinto mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių - Paberžės katilinės paskaičiavimo 75 033,99 Lt sumoje. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2008 09 24 sprendimu nusprendė reorganizuoti UAB Vilniaus rajono šilumos tinklus skaidymo būdu, visoms teisėms ir pareigoms pereinant UAB „Nemenčinės komunalininkui”, kuris Juridinių asmenų registre buvo įregistruotas 2008 10 16. Pažymėjo, kad UAB „Nemenčinės komunalininkas” nedelsiant pateikė paraiškas visų licencijų koregavimui (šilumos tiekimo, administravimo leidimo), tarp jų 2009 01 28 buvo pateikta paraiška Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl TIPK leidimo koregavimo. Pažymėjo, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas naują TIPK leidimą išdavė tik po 18 mėnesių, tai yra 2010 08 11. Naujai išduotame TIPK leidime Nr. (duomenys neskelbtini) tarp kitų stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių įtraukė ir Paberžės mokyklos katilinę Nr. 6. Pareiškėja pripažįsta, kad eksploatavo Paberžės katilinę be TIPK leidimo, tačiau dėl objektyvių priežasčių, nes jo išdavimas nepagrįstai užtruko net 18 mėn., taip pat pažymėjo be to Paberžės katilinės panaudos sutartis buvo pasirašyta tik 2010 02 22. Atkreipia dėmesį, kad Paberžės katilinė tiekia šilumą dviems mokykloms ir dviems daugiabučiams namams. Nutraukus šios katilinės eksploatavimą, būtų pažeistas viešasis interesas. Teigia, kad UAB „Nemenčinės komunalininkas” faktiškai eksploatavo Paberžės katilinę vadovaujantis tik Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 09 21 sprendimu Nr. T3-240 ,,Dėl Paberžės šv. S. Kostkos vidurinės mokyklos katilinės eksploatavimo”, t. y. neturint nustatytų leidžiamų išmesti į aplinką teršalų normatyvų. Paberžės mokyklos katilinės oro taršos tyrimą atliko 2009 m. gruodžio mėn. Teigia, kad vadovaujantis 1999 12 20 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 408 patvirtinta Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos (toliau - Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarka) III skyriaus 5 punktu į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaita vykdoma instrumentiniais matavimais, o jų nesant skaičiavimais, todėl pagrįstai už 2009 metus išmestą Paberžės katilinės teršalų kiekį įvertino ne pagal teorinius skaičiavimus, o kaip ir nurodyta Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos III skyriaus 5 punkte - pagal realius instrumentinius matavimus. Atkreipė dėmesį, kad Mokesčio už aplinkos teršimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, mokestis už aplinkos teršimą mokamas už faktiškai per mokestinį laikotarpį išmestą į aplinką teršalų kiekį. Instrumentiniai matavimai, kurie nustato teršalų kiekį išmestą iš Paberžės katilinės buvo atlikti aplinkos tyrimų laboratorijos UAB „AV Consulting”, kuri, vadovaujantis Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos III skyriaus 5.1 punktu, turi išduotą Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros leidimą, leidžiantį atlikti teršalų išmetamų į aplinkos orą iš katilinių matavimus. Pažymėjo, kad teršalų apskaita vykdoma vadovaujantis galiojančiomis metodikomis ir standartais. Todėl mokestis Paberžės katilinei už aplinkos teršimą už 2009 m. buvo paskaičiuotas didesniu tarifu pagal faktiškai išmestus teršalų kiekius, vadovaujantis oro tyrimo protokolu Nr. 411, bei katilinės darbo valandų skaičiumi per 2009 metus, kuris apskaičiuojamas pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus ,,Dėl šildymo sezono pradžios”. Atkreipė dėmesį, kad mokesčio skaičiavimo metodikos ir naudojamos formulės (MNUS = Q NUS*T*b*I) neginčija, tik pateikia tikslų ir realią padėtį atitinkantį išmestą teršalų kiekį (QNUS, gautą atlikus instrumentinius matavimus) ir nesutinka su atsakovo QNUS paskaičiavimą teoriniu būdu. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė išaiškinimo kokiomis galiojančiomis metodikomis vadovavosi suskaičiuodamas QNUS (atitinkamo teršalo kiekis (t), kurį mokesčio mokėtojas per mokestinį laikotarpį išmetė arba išleido iš stacionaraus taršos šaltinio į aplinką ir nedeklaravo ar deklaravo mažesnį teršalo kiekį), kuris buvo nurodytas 2010 06 23 Patikrinimo akto Nr. VR-17.7-118 3 punkte. Atkreipia dėmesį, kad teoriniuose skaičiavimuose dažniausiai naudojamos 1976-1980 metų skaičiavimo metodikos, kurios taikytinos tuo metu eksploatuojamoms katilinėms/katilams ir sukurtos vadovaujantis tuo metu turimomis žiniomis, todėl negali būti lyginamos su realiais instrumentiniais matavimais. Pažymėjo, kad Paberžės katilinė buvo pastatyta 1967 m., tačiau katilai buvo pakeisti 2003 m.
Atsakovas Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas su pareiškėjos skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimuose į skundus (b. l. 59-61, 154-155) nurodė, kad vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsniu, Vilniaus RAAD direktoriaus 2010 01 28 įsakymu Nr. VR-V-55 patvirtintu Metiniu kontroliuojamų objektų patikrinimo planu 2010 metams, 2010 04 22 buvo pradėtas UAB „Nemenčinės komunalininkas” vykdomos veiklos patikrinimas. Buvo surinkti reikalingi duomenys tolimesnei įmonės vykdomos veiklos analizei, kad būtų galima įvertinti, ar įmonės vykdoma veikla atitinka Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau - TIPK) leidimo reikalavimus, buvo surašytas ir įmonės direktoriaus pavaduotojo J. T. pasirašytas Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktas Nr. 36. Vykdomo patikrinimo metu buvo įvertintos visos įmonėje vykdomos veiklos bei nustatyta, kad UAB „Nemenčinės komunalininkas” 2009 metais vykdė Paberžės mokyklos katilinės eksploatavimą, kurios galingumas yra 0,55 MW ir kurioje yra kūrenama akmens anglis. Patikrinus, kaip įmonė mokėjo mokesčius už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių (Paberžės mokyklos katilinė) už 2009 metus, nustatyta, kad įmonė 2009 metais eksploatavo katilinę be Vilniaus RAAD išduoto TIPK leidimo su nustatytais leidžiamais išmesti į aplinką teršalų normatyvais, tuo pažeisdama Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 ir 2 dalis. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė už šią katilinę deklaracijų nepateikė ir mokesčio nemokėjo, tuo pažeisdama Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 4 dalį ir 8 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis Aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. Dl-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 5 punktu bei Aplinkos ministro ir finansų ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-326/1K-117 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 4 punktu, neturint TIPK leidimo su jame nustatytais teršalų išmetimo ar išleidimo į aplinką normatyvais, kai toks leidimas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais yra privalomas, visas per mokestinį laikotarpį išmestas teršalo kiekis yra viršnormatyvinis ir įmonė pati galėjo pasiskaičiuoti mokestį taikant didesnį tarifą, bet to nepadarė. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių moka aplinką teršiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privalo turėti gamtos išteklių naudojimo arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą su nustatytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais. To paties įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 4 dalies 1 punkte, Aplinkos ministro 2002 08 09 įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos 1 punkte, Aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 07 09 įsakymu Nr. Dl-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 5 ir 13 punkte, ir Aplinkos ministro ir finansų ministro 2010 04 22 įsakymu Nr. D1-326/1K-117 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimais stacionarių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 4 ir 14 punkte numatyta, kad už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą teršalų ir (ar) apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, įmonei už iš Paberžės mokyklos katilinėje išmestą į aplinką teršalų kiekį buvo paskaičiuotas mokestis padidintu tarifu, kuris yra 75 033,99 Lt. Atkreipė dėmesį, kad Paberžės mokyklos katilinė nei UAB „Vilniaus rajono šilumos tinklai”, nei UAB „Pagirių komunalininkas”, nei UAB „Nemenčinės komunalininkas” išduotuose Vilniaus RAAD TIPK leidimuose niekada įtraukta nebuvo ir nustatytos teršalų išmetimo į aplinką normatyvo neturėjo. Tačiau, vadovaujantis Aplinkos ministro 2005 06 29 įsakymu Nr. Dl-330 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 2 priedo 5 punkto reikalavimais, TIPK leidimas yra reikalingas jei naudojamas bent vienas kietuoju kuru kūrenamas katilas, kurio kūryklos šiluminis našumas yra 0,5 MW ar daugiau, o Paberžės mokyklos katilinė yra kūrenama akmens anglimi ir kūryklos šiluminis našumas yra 0,55 MW. Kaip pripažįsta ir pati pareiškėja, Paberžės katilinę ji faktiškai eksploatavo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 09 21 sprendimo pagrindu. Aplinkos ministro 2005 06 29 įsakymu Nr. Dl-330 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 5.21 punkte yra numatyta, jog veiklos vykdytojas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso įrenginys arba kuris naudoja valdo įrenginį nuomos, panaudos, patikėjimo teise arba eksploatuoja kitu teisiniu pagrindu ir atsako už įrenginio eksploatavimo ir techninio funkcionavimo kontrolę, ir kuris privalo gauti TIPK leidimą vykdyti ūkinę veiklą ir/arba eksploatuoti įrenginį. Patikrinimo metu, įmonė buvo raštiškai užklausta, kokia metodika vadovavosi skaičiuodama išsiskiriančius teršalus iš stacionarių taršos šaltinių. Įmonė 2010 05 24 raštu Nr. 409 atsakė, kad teršalų išmetimai į aplinkos orą skaičiuojami vadovaujantis „Įvairiose gamybose susidariusių ir išmetamų į atmosferą teršalų įvertinimo metodikų rinkiniu. Leningradas, 1986”. Pažymėjo, jog įmonės nurodyta metodika yra įtraukta į Aplinkos ministro 1999 12 13 įsakymu Nr. 395 patvirtintą Į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašą (30 punktas). 2010 06 04 rašte Nr. 443 įmonė nurodė Paberžės mokyklos katilinės kuro charakteristikas apibendrinančius rodiklius. Paaiškino, jog vadovaujantis lygiai ta pačia įmonės paminėta metodika ir įmonės pateiktais Paberžės mokyklos katilinės kuro charakteristikas apibendrinančiais rodikliais, ne „teoriniu būdu”, kaip teigia įmonė, o būtent vadovaudamasi Aplinkos ministro 1999 12 13 įsakymu Nr. 395 patvirtinta metodika ir paskaičiavo išmestus iš katilinių teršalus. Atsakovas nesupranta, kodėl patikslintame skunde įmonė „pageidauja”, kad teršalai būtų perskaičiuoti vadovaujantis „instrumentiniais matavimais”, nors tikrinimo metu Paberžės katilinės laboratorinių tyrimų protokolai pateikti nebuvo, todėl pagrįstų abejonių kelia tokio protokolo atsiradimas po įvykdyto patikrinimo ir tik prasidėjus teisminiam procesui. Atkreipė dėmesį, kad tikrinimo laikotarpiu, tai yra už 2009 metus, UAB „Nemenčinės komunalininkas” TIPK leidime turėjo 12 katilinių ir iš jų išsiskiriantys teršalai buvo skaičiuojami būtent pagal Aplinkos ministro 1999 12 13 įsakymu Nr. 395 patvirtintą metodiką - „Įvairiose gamybose susidariusių ir išmetamų į atmosferą teršalų įvertinimo metodikų rinkiniu. Leningradas, 1986”. Pažymėjo, jog įmonės Vilniaus RAAD pateikta Valstybinės statistinės ataskaitos forma Nr. 2 - Atmosfera irgi yra užpildyta vadovaujantis ta pačia metodika. Pagal minėtą metodiką įmonė atliko išmetamų į atmosferą teršalų inventorizaciją, kurią pateikė Vilniaus RAAD ir pagal tą pačią metodiką įmonei buvo išduotas leidžiamų išmesti į aplinką teršalų normatyvas (visoms 12 katilinių, išskyrus Paberžės mokyklos katilinę, kuri neturi TIPK leidimo), todėl nesupranta, kodėl būtent išimtinai Paberžės mokyklos katilinei neturi būti taikoma Aplinkos ministro patvirtinta metodika ir jai turi būti taikomi kiti standartai ir skaičiavimai. Akcentavo, jog 2010 06 23 patikrinimo akte Nr. VR. 17.7-118 be Paberžės mokyklos katilinės mokestis taikant didesnį tarifą buvo paskaičiuotas ir Buivydiškių katilinei, tačiau šio skaičiavimo, atlikto pagal tą pačią metodiką, įmonė kažkodėl neginčija ir neprašo, kad jai būtų taikomas „instrumentinis matavimas”. Mano, jog atliktas išmestų į aplinką teršalų kiekio paskaičiavimas pagal faktiškai sukūrento kuro kiekį (koks ir buvo atliktas Vilniaus RAAD 2010 06 23 patikrinimo akte Nr. VR. 17.7-118 ir paskaičiuotas mokestis taikant didesnį tarifą) atspindi faktiškai išmestų teršalų kiekį. Dėl neva užtrukusio TIPK leidimo išdavimo paaiškino, kad galutine paraiškos pateikimo data laikytina ne 2009 01 28, o 2010 07 02, kai po keliskart atliktų patikslinimų buvo pateikti visi TIPK išduoti reikalingi dokumentai. Akcentavo, kad patikrinimas buvo atliekamas tik už 2009 m. Pažymėjo, jog pati pareiškėja skunde pripažįsta, kad eksploatavo Paberžės katilinę be TIPK leidimo, vadovaudamasi tik Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 09 21 sprendimu ir neturėdama nustatytų leidžiamų išmesti į aplinką teršalų normatyvų.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad nesutinka su viršnormatyvinės taršos paskaičiavimu pagal 1986 m. Metodiką. Ji taikoma seniems katilams, o Paberžės mokyklos katilinėje katilai pakeisti 2003 m. Pačios paskaičiavimo formulės taip pat neginčija, o tik QNUS (t. y. atitinkamo teršalo kiekis, kurį mokesčio mokėtojas per mokestinį laikotarpį išmetė arba išleido iš stacionaraus taršos šaltinio į aplinką ir nedeklaravo arba deklaravo mažesnį taršos kiekį) dėmens paskaičiavimą, kadangi atsakovas šį dėmenį paskaičiavo į formulę įrašydamas tik vieną faktinį dėmenį, t. y. sunaudoto kuro kiekį. Tuo tarpu visi kiti formulės dėmenys yra paskaičiuojami remiantis 1986 m. Metodika. Sutiko, kad Vilniaus RAAD pateiktoje metinėje ataskaitoje „Atmosfera“ tarša apskaičiuota naudojant senąją metodiką. Teigia, kad teršalų, išmestų į aplinkos orą, vertinimas pagal instrumentinius matavimus grindžiamas tikslumu ir fakto atspindėjimu. Teisės aktai nedraudžia aplinkos taršą matuoti instrumentiniais matavimais. Bendrovė QNUS skaičiuodama pagal instrumentinius matavimus, atsižvelgdama į dirbtą valandų kiekį, taršą paskaičiavo kaip viršnormatyvinę.
Atsiliepimas
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovės su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepimuose nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad instrumentiniai taršos matavimai yra vienkartiniai pamatavimai. Jais galima pamatuoti, ar matavimo momentu nėra viršijama taršos norma, tačiau tai neatspindi fakto. Instrumentiniais matavimais galima remtis, jeigu jie atliekami viso proceso metu, t. y. nuo anglies įmetimo momento iki pilno jos sudegimo. Todėl vienas pamatavimas, kaip kad teigia pareiškėja, negali atspindėti viso proceso metu į aplinką išmetamų teršalų kiekio. Be to, pagal dabartinį ir anksčiau išduotą įmonės leidimą, matavimus reikia atlikti du kartus per metus. Paberžės mokyklos katilinė dirbo neturėdama tam leidimo. Taikant skirtingas metodikas paskaičiuotų išmetamų teršalų kiekio skirtumas susidarė dėl to, kad akmens anglies dalelės yra labai taršios ir jų tarifas dauginamas iš 50, todėl ir gaunasi tokia didelė suma. Oro taršos matavimų kiekis nurodomas TIPK leidime. Pareiškėja Paberžės katilinėje veiklą vykdė be leidimo. Buvo naudojama aplinkos ministro patvirtinta taršos matavimo metodika ir dauginama iš 50. Draudimas taikyti instrumentinį matavimo metodą yra įtvirtintas mokėjimo tvarkos 9 punkte, kuriame nustatyta, kad galima matuoti momentinę arba paros vidutinę taršos koncentraciją. Momentas atspindi tik tą matavimo momentą, o ne faktą. Pareiškėjos atliktas momentinis matavimas tinka pagal minėtą tvarką. Tačiau pareiškėja teigia, kad paskaičiavo pagal faktą. Tačiau yra priešingai, kadangi skaičiuodami rėmėsi Mokėjimo tvarka bei joje nurodytomis formulėmis ir instrukcijomis. Momentiniai skaičiavimai reikalingi tada, kai įmonė kažkokiu momentu viršijo leistiną taršą. Leidime yra išskiriamas ir metinis ir momentinis normatyvas. Jei įmonė viršija momentinį aplinkos taršos normatyvą, ji gauna administracinę nuobaudą ir įpareigojimą nutraukti taršą. Nutraukus taršą ji vėl turi būti pamatuojama. Momentinį matavimą galima vadinti kontroliniu matavimu. Prašydama išduoti TIPK leidimą, įmonė gali prašyti taršą matuoti instrumentiniu būdu ir toks leidimas bus išduodamas. Vadovaudamasi minėtu leidimu įmonė gauna leistinus konkrečius taršos kiekius. Pati pareiškėja teigė, kad ji skaičiuoja taršą ir visos ataskaitos bus pateiktos skaičiavimo būdu. Po patikrinimo jie paskaičiavo padidintus normatyvus, nes bendrovė ne tik neturėjo leidimo, bet ir niekada už taršą minėtoje katilinėje nemokėjo ir tos taršos nedeklaravo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad UAB ,,Nemenčinės komunalininkas” 2009 metais eksploatavo Paberžės mokyklos katilinę, kurios galingumas yra 0,55 MW ir kurioje yra kūrenama akmens anglis. Patikrinus, kaip įmonė mokėjo mokesčius už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių (Paberžės mokyklos katilinė) už 2009 metus, nustatyta, kad įmonė 2009 metais eksploatavo katilinę be Vilniaus RAAD išduoto TIPK leidimo su nustatytais leidžiamais išmesti į aplinką teršalų normatyvais, išmestų teršalų kiekio nedeklaravo ir mokesčių nemokėjo (b. l. 65-64, 71).Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių ir taršos apskaitos kontrolės skyrius atliko planinį - specifinį mokesčių už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių už 2009 metus patikrinimą ir 2010 06 23 surašė patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-118 (b. l. 66-67); nustatyta, kad katilinė buvo eksploatuojama be leidimų ir už šią katilinę deklaracijų nepateikė, mokesčio nemokėjo. Apskaičiuota mokesčio suma už 2009 m. –75 033,99 Lt. , taikant numatytą padidintą tarifą. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius 2010 08 04 patvirtino 2010 06 23 patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-118, atsižvelgęs į įmonės 2010 07 22 pateiktas rašytines pastabas (b. l. 63-64). Pareiškėja pripažįsta, kad ji eksploatavo Paberžės mokyklos katilinę, neturėdama TIPK leidimo, kad nedeklaravo į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio bei nemokėjo mokesčio už aplinkos teršimą. Pareiškėja nesutinka, kad padidinto mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionaraus taršos šaltinio - Paberžės katilinės paskaičiavimas buvo atliekamas išmestą teršalų kiekį (Q NUS) skaičiuojant teoriniu, o ne instrumentiniu metodu. Kodėl reik vadovautis instrumentiniu metodu gautais rezultatais, kurie atspinti vienkartinius rezultatus, paaiškinti negali.
Pagal aplinkos ministro 1999 12 20 įsakymu Nr. 408 patvirtintą Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos 5 p. nustatyta, kad į orą išmetamų teršalų apskaita vykdoma vadovaujantis instrumentiniais matavimais arba skaičiavimais bei teršalų emisijos į aplinkos orą pirmine apskaita. Ataskaitos 5.1. 5.2 punktų nuostatos įpareigoja tiek instrumentinius matavimus, tiek skaičiavimus atlikti vadovaujantis galiojančiomis instrukcijomis, normatyviniais dokumentais bei standartais, skaičiavimo metodikomis. Tokiu būdu subjektas, pats tvarkantis privalomą teršalų išmetimo į aplinką apskaitą, gali skaičiuoti teršalus vadovaujantis instrumentiniais matavimais.
Mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo tvarką ir kontrolę reglamentuoja Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (1999 05 13 Nr. VIII –1183, 2003 01 01 redakcija). Šio įstatymo 9 str. 2 d. numato, kad fiziniams ir juridiniams asmenims, netvarkantiems privalomos teršalų išmetimo į aplinką apskaitos, teršalų kiekis nustatomas pagal Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų patvirtintas metodikas. Į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašas yra patvirtintas Aplinkos ministro 1999 12 13 įsakymu Nr. 395.
Ginčo teisiniams santykiams taip pat taikytinas aplinkos ministro 2009 04 23 įsakymas „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas“ (Žin., 2009, Nr. 47-1884) Nr. D1-213, kuris reglamentuoja mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisėtumo kontrolę. Minėtos Tvarkos 5 punktas numatyto, kad mokėtojo patikrinimas yra įforminamas Patikrinimo aktu, o 6 punktas numato, kad patikrinimo aktas surašomas ,vadovaujantis Mokėtojo pateiktuose dokumentuose esančiais duomenimis ir informacija. Šių duomenų ir informacijos teisingumą patvirtina Mokėtojas, pasirašydamas Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktą. Informacija ir duomenys, įrodantys taršos nuslėpimo faktą, kuriais remiantis buvo apskaičiuota mokėtina mokesčio suma, nurodomi Patikrinimo akte. Tokiu būdu, mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimai turi būti atliekami vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančiais duomenimis ir informacijos surinkimo akte užfiksuotais duomenimis.
Vilniaus aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių ir taršos apskaitos kontrolės skyrius vykdė planinį - specifinį patikrinimą dėl mokesčių už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių už 2009 metus patikrinimą. Patikrinimas buvo atliekamas pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus ir tai patvirtinama byloje pateiktu 2010 04 22 Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumo patikrinimui reikalingų duomenų pripažinimo aktu Nr. Nr. 36 (b. l. 78-85), kurį pasirašė bendrovės direktoriaus pavaduotojas ir bendrovės 2010 05 24 rašte Nr. 409 pateikta informacija, kad teršalų išmetimas į aplinkos orą skaičiuotas pagal ,,Sbornik Metodik po raščiotu vybrasa v atmasferu, zagraznionnych veščiestv razlyčnych proizvodstv” (b. l. 90), t.y. remiantris metodika, kuri patvirtinta LR Aplinkos ministro 1999 12 13 įsakymu Nr. 395 30p.( jau minėta). Tokiu būdu nustatyta, kad pati pareiškėja pripažino ir patvirtino akte esančius duomenis, kad Paberžės mokyklos katilinė TIPK leidimo neturi, duomenų apie išmetamą teršalų kiekį bendrovė nėra pateikusi, mokesčių už taršą nemokėjo ir informaciją, kad išmetamos taršos kiekis katilinėms turinčioms TIPK buvo skaičiuojamas pagal skaičiavimo metodiką. Darytina išvada, kad atsakovė, nustačiusi, kad bendrovė netvarko privalomos teršalų išmetimo į aplinką iš Paberžės mokyklos degalinės apskaitos, teršalų kiekį nustatė teisingai, kaip tai nustatyta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 str. 2 d., t.y. pagal Vyriausybės patvirtintas metodikas, tarp kurių yra ir pareiškėjos nurodytas Įvairiose gamybose susidariusių ir išmetamų į atmosferą teršalų įvertinimo metodikų rinkinys, Leningradas, 1986 (aplinkos ministro 1999 12 13 įsakymas Nr. 395, 30 p.) kuriuo vadovaujantis buvo skaičiuojamas iš TIPK turinčių katilinių išmetamas teršalų kiekis. Įrodymų, jog Akte būtų užfiksuoti neteisingi duomenys, kad skaičiavimai neteisingi, nepateikta.
Darytina išvada, jog atsakovas teisingai ir pagrįstai apskaičiavo mokėtinus mokesčius, vadovaujantis galiojančia skaičiavimo metodika, remdamasis Akte užfiksuotais ir pareiškėjos pripažintais duomenimis ir informacija.
Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2010 08 04 sprendimas Nr. VR- 17.5-51 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“, kurio dalyje nustatyta, kad UAB ,,Nemenčinės komunalininkas” Paberžės mokyklos katilinę eksploatavo neturėdama tam reikalingo TIPK su nustatytais leidžiamais išmesti į aplinką teršalų normatyvais, taip pat, kad įmonė 2009 m. iki dabar eksploatuoja šią katilinę be TIPK su nustatytais leidžiamais išmesti į aplinką teršalų normatyvais ir už šią katilinę deklaracijų nepateikė ir mokesčio nemokėjo, ir dėl to jai priskaičiuotas 75 033,99 Lt mokestis padidintu tarifu yra pagrįstas ir teisėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. teismas
nusprendė:
Pareiškėjos UAB ,,Nemenčinės komunalininkas” skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.