Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-976-1124/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-08
Bylos Nr.
1-976-1124/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12541-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Bagdžiūtė
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-976-1124/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12541-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.22.1.1.; 1.1.10.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2020 m. rugsėjo 8 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė,sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,dalyvaujant prokurorui Gediminui Vilučiui,kaltinamajam V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas – profesinis, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini),., deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini),, administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. K. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent – 2020 m. kovo mėnesį, turguje, esančiame (duomenys neskelbtini),, neturėdamas leidimo, iš nenustatyto asmens už 20 Eur įsigijo „C“ kategorijos tinkamą šaudyti šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos dujinį revolverį „ME 38 Compact“, Nr. 005048, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais. Minėtą šaunamąjį ginklą laikė savo gyvenamojoje vietoje, kambaryje ant kėdės, adresu (duomenys neskelbtini),, iki 2020 m. kovo 28 d. 20.36 val., kol šį šaunamąjį ginklą pamatė ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Paaiškino, kad pavasarį, jam apsipirkinėjant (duomenys neskelbtini),, prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis ir pasiūlė už 20 Eur įsigyti ginklą. Leidimo ginklui neturėjo. Žinojo, kad dujiniam revolveriui reikalingas leidimas ir supranta, kad įsigijo nelegalų ginklą, kuris yra neregistruotas. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Įsigytą ginklą padėjo namuose po foteliu. Vėliau jį išsitraukė, apžiūrėjo ir padėjo ant kėdės, kur pareigūnai jį ir rado.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.

4. Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

4.1. Kaltinamasis V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino, gailėjosi. Nurodė, kad 2020 m. kovo mėnesį, datos ir laiko tiksliai pasakyti negali, jis buvo turguje, (duomenys neskelbtini),. Prie jo priėjo nepažįstamas vyras, kuris jo paklausė: „Gal norėtum dujinio šautuvo?“. Kaltinamasis paprašė parodyti ginklą. Jie nuėjo prie turguje esančių garažų, kur nepažįstamas vyras jam parodė ginklą. Apžiūrėjęs ginklą, suprato, kad tai tikras ginklas, paklausė jo kainos. Nepažįstamas vyras atsakė, kad ginklo kaina – 20 Eur. Kaltinamasis sumokėjo nepažįstamam vyrui nurodytą sumą. Kaltinamasis negali paaiškinti, kodėl pirko ginklą, jis neturėjo jokių blogų ketinimų. Žinojo, kad dujiniam revolveriui yra reikalingas leidimas ir supranta, kad įsigijo nelegalų ginklą, kuris yra neregistruotas. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Įsigytą ginklą parsivežė į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir be šovinių laikė po foteliu. Vėliau, turėdamas laiko, išsitraukė ginklą, norėdamas jį apžiūrėti, ir padėjo jį ant kėdės. 2020 m. kovo 28 d. apie 20.36 val. tarp kaltinamojo ir jo buvusios draugės D. V. kilo konfliktas dėl automobilio, buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie atvykę pamatė minėtą ginklą (t. 1, b. l. 41-43).

4.2. Liudytoja D. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2017 metų yra pažįstama su V. K., jis yra jos draugas. Ji dažnai atvažiuodavo pas V. K. pailsėti į (duomenys neskelbtini),, o nuo 2020 metų kovo mėnesio vidurio pas jį gyveno. 2020 m. kovo 28 d. tarp jos ir kaltinamojo kilo ginčas dėl automobilio, todėl ji supykusi iškvietė policiją. Ji matė, kad pas kaltinamąjį kambaryje ant kėdės, ar ant stalo, gulėjo ginklas, tačiau ji galvojo, kad ginklas yra žaislinis. Liudytoja kaltinamojo dėl ginklo nieko neklausė. Iki 2020 m. kovo 28 d. ginklo pas kaltinamąjį nebuvo mačiusi (t. 1, b. l. 21-22).

4.3. Liudytojas (duomenys neskelbtini), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. kovo 28 d. apie 20.06 val. buvo gautas pranešimas, kad sugyventinis V. K. iš pranešėjos atėmė raktus, vyksta konfliktas. Įvykio vieta – (duomenys neskelbtini),. Apie 20.36 val. atvykus tarnybiniu automobiliu, lauke, prie namo, juos pasitiko neblaivi pranešėja D. V.. Ji paaiškino, kad jos vaikinas V. K. neatiduoda automobilio raktų. Užėjus į namus lovoje gulėjo jam nepažįstamas vaikinas. Kalbėdamas su minėtu vaikinu, liudytojas pamatė prie lango stovinčią kėdę, ant kurios gulėjo daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą – revolverį. Paklausus kaltinamojo, kas tai per daiktas, jis nurodė, kad ginklą įsigijo iš nepažįstamo asmens už 20 Eur (duomenys neskelbtini), turguje. Surašius atitinkamus procesinius dokumentus, daiktas, panašus į ginklą, buvo paimtas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 24-25).

4.4. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, Bendrasis pagalbos centras 2020 m. kovo 28 d. 20.02 val. gavo D. V. pranešimą telefonu, kad jos sugyventinis V. K. atėmė iš jos automobilio raktus, tarp jų vyksta konfliktas. Vietos adresas – (duomenys neskelbtini),. Policijos pareigūnai atvyko 20.36 val. Smurtas nepasitvirtino, smurto požymių nenustatyta, pareiškimo dėl automobilio raktų D. V. nerašė, teigė, kad galimai raktai yra Bijūnuose. Kai išsiblaivys, nuvyks jų pasiimti. D. V. nustatytas 0,69 promilių neblaivumas, V. K. – 3,10 promilių neblaivumas. Policijos pareigūnai namo kambaryje, ant medinės kėdės, rado šaunamąjį ginklą – dujinį revolverį „ME 38 Compact“, Nr. 005048, skirtą šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, su metaliniu antgaliu užsuktu ant vamzdžio. Šaunamasis ginklas neregistruotas, kaltinamasis leidimo šaunamajam ginklui neturi. Paaiškino, kad ginklą įsigijo iš nepažįstamo asmens už 20 Eur (duomenys neskelbtini), turguje (t. 1, b. l. 7-8).

4.5. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini),. (apžiūros objektas gatvės ir numerio neturi). Gyvenamojo namo kambaryje yra staliukas, lova, fotelis, spinta, kėdė, staliukas, ant kurio yra televizorius. Šio staliuko dešinėje pusėje yra medinė kėdė, ant kurios yra šaunamasis ginklas – dujinis revolveris „ME 38 Compact“, Nr. 005048, skirtas šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, su metaliniu antgaliu ant vamzdžio. Ginklo būgne šovinių nėra. Įvykio vietos apžiūros metu ginklas paimtas ir supakuotas į voką Nr. 004819 (t. 1, b. l. 12-16).

4.6. 2020 m. kovo 28 d. A. A. 7510 duomenimis, V. K. 21.01 val. nustatytas 3,10 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 17-19).

4.7. Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos 2020 m. kovo 28 d. pažymos duomenimis, nėra duomenų apie ginklo, Nr. 005048, užregistravimą (t. 1, b. l. 26).

4.8. Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos 2020 m. kovo 30 d. pažymos duomenimis, nėra duomenų apie revolverio, Nr. 005048, kalibras 9, užregistravimą (t. 1, b. l. 27).

4.9. Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos 2020 m. kovo 30 d. pažymos duomenimis, nėra duomenų apie V. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 28).

4.10. Remiantis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus 2020 m. gegužės 27 d. specialisto išvada, tirti pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos dujinis revolveris „ME 38 Compact“, Nr. 005048, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis dujinis revolveris yra „C“ kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas revolveris yra tinkamas šaudyti (t. 1, b. l. 31-33).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. Remiantis BK 253 straipsnio 1 dalimi, tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

6. Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios medžiagos, o nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, 2K-153-942/2016).

7. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, t. y. neturėdamas leidimo, įsigijo „C“ kategorijos tinkamą šaudyti šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos dujinį revolverį „ME 38 Compact“, Nr. 005048, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais, ir jį (minėtą šaunamąjį ginklą) laikė savo gyvenamojoje vietoje. Kaltinamasis teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose, specialisto išvadoje ir kt.) užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama V. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas V. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

8. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

9. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

10. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

11. BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatytos arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.

12. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

13. Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

14. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį – kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu; kaltės formą bei pasekmes – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, žala nepadaryta; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – V. K. dirba, nebaustas administracine tvarka, neteistas.

15. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 253 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė jam mažintina vienu trečdaliu.

16. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas taip pat sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tokia teismo išvada pagrindžiama toliau šiame nuosprendyje pateikiamų motyvų pagrindu.

17. Pažymėtina, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.) (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

18. Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

19. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

20. Teismas vertina, kad šiuo atveju kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį nebuvo itin pavojinga – nesukėlė rimtesnių padarinių baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Kaltinamasis nėra teistas – jam iki šiol nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Kaltinamasis dirba, nėra duomenų, kad jis po nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs kokią nors nusikalstamą veiką.

21. Šio nuosprendžio 19 punkte aptartų aplinkybių visetas sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

22. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 11 punktais, kaltinamasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigotinas tęsti darbą; neturėti, nenaudoti, neįsigyti – ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.

23. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 46-47), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

24. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – pramoninės gamybos dujinis revolveris „ME 38 Compact“, Nr. 005048, (t. 1, b. l. 36), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. K. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą; neturėti, nenaudoti, neįsigyti – ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.

V. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – pramoninės gamybos dujinis revolveris „ME 38 Compact“, Nr. 005048, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Rasa Bagdžiūtė