Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, dalyvaujant pareiškėjo A. A. atstovams advokatui Pranui Makauskui bei advokato padėjėjui Vaidui Paulauskui, atsakovės atstovei Mildai Sokolovskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Grįsdamas neturtinės žalos atsiradimą, pareiškėjas mini Konstitucinio Teismo (KT) 2006-08-19 nutarimą, kuriame konstatuota, jog materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Pasak pareiškėjo, iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-02 nutarimo įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau nei pusantrų metų ir per visą šį laiką pareiškėjas buvo nepagrįstai kaltinamas ATP padarymu. Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-09-17 nutarimu buvo 3 metams atėmęs teisę vairuoti transporto priemones bei skyręs 3 000 Lt baudą. Akivaizdu, kad visą šį laiką tiek pažįstami, tiek bendradarbiai bei tiesioginis vadovas susidarė įspūdį, jog pareiškėjas yra šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, padaręs turtinės žalos kitiems asmenims. Tai sąlygojo ne tik paties pareiškėjo stresą bei išgyvenimus, bet ir reputacijos pablogėjimą. Be to, pareiškėjas labai pergyveno dėl to, kad iš jo 3 metams atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis negalės tinkamai rūpintis tiek sūnumi, tiek savo žmona R.. Mano, kad jo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra racionalus, nes tokio pobūdžio bylose teismai priteisia atitinkamo dydžio neturtinės žalos atlyginimą (LVAT 2010-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1720/2010). Be to, pasak pareiškėjo, jam turi būti skaičiuojamos ir procesinės palūkanos ir nurodo LVAT praktiką šiuo klausimu (2009-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009; 2011-12-15 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011).

Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-02 nutarimu ATP byloje Nr. A2.6.-535-817/2013 nekonstatavo Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nes, patraukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn, jokie teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo. Vilniaus AVPK pareigūnai veikė pagal LR ATPK nuostatų reikalavimus savo kompetencijos ribose. Be to, nenustatyta, o ir pareiškėjas neįrodė, būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalos pareiškėjui. ATP byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta ne dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, o dėl įrodymų nepakankamumo. Įtarimas dėl padarytų pažeidimų ir vertinimas, priimant sprendimą nutraukti administracinės bylos teiseną, buvo pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir liudytojų parodymais, byloje nėra įrodyta, kad pareigūnai, tirdami bylą, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Nesant pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo taikyti ir LR CK 6.249 straipsnį. Mano, kad pareiškėjo nurodyta turtinė žala (atlygis advokatams už teisines paslaugas) neproporcingai didelė ir nesusijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su Vilniaus AVPK pareigūnų veiksmais. Pasak atsakovės, ATP byloje pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos pagal LVAT praktiką (2003-12-15 nutarimas administracinėje byloje Nr. Nr. A4-689-03) priskirtinos ATP proceso teisinio reguliavimo sričiai ir į CK 6.249 ir 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka. Tokių išlaidų atlyginimą reglamentuoja kitos teisės normos – ATPK, Administracinių bylų teisenos įstatymas, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatymas. Be to, išlaidų ATP bylose atlyginimo klausimas sureguliuotas, todėl panašių Administracinių bylų teisenos įstatymo šeštojo skirsnio normų, reglamentuojančių išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taikymas nagrinėjant ATP bylą negalimas. Atkreipė dėmesį, kad ATP byla nebuvo itin didelės apimties ir sudėtingumo, todėl pareiškėjo nurodytos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų ir yra nepagrįstai didelės, visiškai neatitinka ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Tvirtina, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksniai ar veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini geros reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę. Reikalavimas atlyginti žalą turi būti pagrįstas ir pačios žalos padarymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra ne kartą išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t.y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-24 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-294/2003, 2006-05-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-337/2006). Asmuo, reikalaujantis priteisti žalos atlyginimą, privalo įrodyti žalos atsiradimo faktą, nuostolių dydį, nes būtinų civilinės atsakomybės sąlygų buvimas ar nebuvimas pagal įstatymą (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.271 str.) nėra preziumuojamas.

Pareiškėjo argumentas, kad bylos nagrinėjimas jam sukėlė didelius išgyvenimus bei pakenkė jo reputacijai, yra abstraktus bei nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. O visi kiti jo argumentai dėl neturtinės žalos paremti asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl prašymas atlyginti žalą yra visiškai nepagrįstas LR CK 6.245–6.255 bei 6.271 straipsnių prasme. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas galėjo naudotis (ir naudojosi) 2012-02-13 išduotu laikinu vairuotojo pažymėjimu Nr. 10V-1433650-12, nustatyta tvarka jį pratęsiant, taigi, galėjo teisėtai vairuoti transporto priemonę, be to, teisės vairuoti automobilį turėjimas ir gebėjimas pasirūpinti savo šeima tiesiogiai niekaip nėra susiję. Pareiškėjo nurodoma 5 000 Lt dydžio neturtinė žala visiškai nepagrįsta. Be to, nenustatytas priežastinis ryšys tarp Vilniaus AVPK pareigūnų veikos ir pareiškėjui kilusios žalos. Taip pat nesutinka dėl 5 proc. palūkanų priteisimo.

Pareiškėjo atstovai, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog VAT sprendime konstatavo neteisėtus pareigūno veiksmus, jis privalėjo nuspręsti, ar yra pagrindas surašyti ATP protokolą; pagal LVAT praktiką atstovavimo išlaidos ATP bylose yra laikomos nuostoliais ir yra priteisiamos; kadangi byloje reiškiamas reikalavimas priteisti ne atstovavimo išlaidas, o nuostolius, reikalavimo dydžiui apskaičiuoti teisingumo ministro patvirtintos Rekomendacijos netaikytinos.

Skundas netenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio postinis Romualdas Gasperavičius 2012-02-13 surašė ATP protokolą Nr. 10P-1433631-12 dėl to, kad A. A. 2011-10-07, apie 20.29 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į stovintį automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus (b. l. 11).

Iš ATP bylos Nr. A2.6.-1103-818/2012 žinoma, kad nukentėjusiajai R. K. priklausantis automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas jam stovint prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena R. K.. R. K. įvykio nematė (prijungtos ATP bylos Nr. 12.6-535-817/2013 (toliau – „ten pat“) b.l. 12). Nukentėjusiosios kaimynė J. P. teigė mačiusi, kad į stovintį automobilį atsitrenkė tamsios spalvos „Audi A3“, kurio valstybinio numerio nepastebėjo (ten pat, b.l. 13, 82-83). Pagal nukentėjusios paaiškinimus buvo apžiūrėtas automobilis - mėlynas Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis A. A., ir rasta, kad dešinėje pusėje įskeltas jo galinis bamperis, apgadinimas šviežias, matosi svetimo automobilio dažų liekanos, apgadinimo aukštis – 40 cm (b.l. 16). A. A., kuris pagal bylos duomenis gyveno tame pačiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), paaiškino, jog automobiliu Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. spalio 6 dienos nevažinėjo (ten pat, b.l. 19). Teisme liudytoju apklaustas J. J. teigė matęs, kaip į stovinčio automobilio užpakalinę dalį („ galą“) ir užpakaline dalimi („galu“) atsitrenkė automobilis Audi, valstybinio numerio nematė (b.l. 45).

Vilniaus miesto 2-sis apylinkės teismas 2012-09-17 nutarimu pripažino, kad A. A. veika atitinka LR ATPK 127 str. 2 dalies ir 130 str. 1 dalies sudėtį bei paskyrė 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 3 metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos (ten pat, b.l. 108–111).

Dėl šio nutarimo A. A. pateikė apeliacinį skundą (ten pat, b. l. 113–117).

Vilniaus apygardos teismas 2012-11-29 nutartimi, išnagrinėjęs apeliacine tvarka ATP bylą Nr. 12.6-535-817/2013, patenkino A. A. apeliacinį skundą ir panaikino Vilniaus miesto 2-jo apylinkės teismo 2012-09-17 nutarimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui (ten pat, b.l. 134–136). Teismas, pasirėmęs inter alia Konstitucinio teismo 2008-05-28 nutarimu, pasisakė, kad pagal įstatymą pareiga rinkti įrodymus ATP byloje priklauso teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas ATP bylą Nr. A2.6.-535-817/2013, 2013-05-02 nutarimu pripažino, kad nesurinkta įrodymų, pagrindžiančių A. A. kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 str. 2 dalyje ir 130 str. 1 dalyje, padarymo ir A. A. atžvilgiu ATP bylą nutraukė (ten pat, b. l. 245–252). Teismas, išanalizavęs bylą nagrinėjant teisme ir iki tol surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog byloje nėra pakankamų ir patikinamų duomenų, pagrindžiančių A. A. kaltę, o visus prieštaravimus aiškino jo naudai.

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Motyvuojamoji dalis

Šios administracinės bylos dalykas yra reikalavimo atlyginti pareiškėjui turtinę bei neturtinę žalą pagrįstumas.

Žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja CK, kurio 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 2 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. CK 6.271 str. 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK. 6.271 str. 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Kas yra neturtinė žala, nustatyta CK 6.250 str. 1 dalyje – ji yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

LVAT 2009-11-02 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-1241-09 išaiškino, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (administracinė byla Nr. A-6-1286/2006).

Civilinei atsakomybei atsirasti, paprastai, yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodyta CK 6.271 straipsnio nuostata, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti (LVAT 2011-10-10 nutartis adm. byloje Nr. A-662-2898-11 ).

Taigi, remiantis civilinės teisės normų, kurios taikytinos šioje byloje, aiškinimu, pirmiausia nagrinėtinas neteisėtų veiksmų ar neveikimo buvimo (nebuvimo) klausimas. Minėta, kad pareiškėjas žalos atsiradimą kildina iš Vilniaus AVPK pareigūno, kuris nepagrįstai surašė ATP protokolą, neteisėtų veiksmų. Remiantis LVAT praktika (2007-05-17 nutartis adm. byloje Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Pažymėtina, kad Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Vertinant Vilniaus AVPK pareigūno - Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio postinio Romualdo Gasperavičiaus - veiksmų teisėtumą, būtina įvertinti, ar jis veikė savo kompetencijos ribose. Teisinis pagrindas Romualdui Gasperavičiui surašyti ATP protokolą yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 259 straipsnis, pagal kurį dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus (2010-11-18 įstatymo Nr. XI-1142 redakcija). Pagal ATPK 259(1) str. 1 dalį administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėja šio kodekso 221 str. (administracinės komisijos) ir 224 str. (rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai)) nurodyti organai, teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti vidaus reikalų ir policijos pareigūnai (127 straipsnio trečioji dalis, 130 straipsnio pirmoji dalis); pagal ATPK 259(1) str. 2 dalį administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėti priskirta šio kodekso 222, 225–247¹¹ straipsniuose nurodytų organų kompetencijai, administracinių teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti šių organų pareigūnai. Pagal ATPK 225 straipsnį policija nagrinėja ATP bylas dėl šio kodekso inter alia 126 straipsnio antrojoje, trečiojoje, šeštojoje ir septintojoje dalyse numatytų pažeidimų.

Iš pasakyto teismas sprendžia, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio postinis Romualdas Gasperavičius veikė savo įgaliojimų ribose, t.y. turėjo teisę surašyti ATP protokolą dėl pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 2 dalyje ir 130 str. 1 dalyje.

Minėta, kad pagal ATPK 259 straipsnį protokolas surašomas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, o pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (1 d.). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (2 d.). Pagal šias teisės normas ATP protokolas turi keleriopą paskirtį – viena vertus, jis gali būti surašomas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, antra, juo tik pradedama ATP bylos teisena, trečia vertus – jis yra tik vienas iš galimų ATP byloje rinktinų įrodymų. Gi pagal ATPK 256 str. 3 dalį įrodymus renka ne tik pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), šiuo atveju - rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai), kurie nagrinėja inter alia šio kodekso 130 straipsnio pirmojoje dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas ir priima sprendimą, kuriuo nustato, ar pakanka įrodymų asmenį pripažinti padarius ATP pažeidimą (ATPK 224 str.).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio postinio Romualdo Gasperavičiaus iki ATP protokolo surašymo surinktus įrodymus (nukentėjusiajai R. K. priklausantis automobilis AUDI buvo apgadintas jam stovint prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena R. K. ir A. A.; pagal liudytojų parodymus į stovinčio automobilio užpakalinę dalį užpakaline dalimi atsitrenkė automobilis Audi; apžiūrėjus ant abiejų automobilių užpakalinių dalių rasti apgadinimai, anot apžiūrėjusių policijos pareigūnų – švieži; pagal liudytojų parodymus pažeidėjo automobilio priekiniai žibintai degė specifine mėlyna spalva, A. A. Audi priekiniai žibintai tokią spalvą skleidė; teismas bylą iš esmės nutraukė dėl vienareikšmiškų A. A. kaltės įrodymų nebuvimo ), sprendžia, kad tuo metu buvo pakankamų pirminių įrodymų įtarti A. A. padarius teisės pažeidimą – sukėlus autoįvykį ir pasišalinus iš įvykio vietos. Iš pasakyto darytina išvada, kad A. A. ATP protokolą surašė vykdydamas jam patikėtas funkcijas ir, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo nuspręsti, kad jis šioje konkrečioje situacijoje veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (LVAT 2013-09-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013).

Teismui nusprendus, kad Vilniaus AVPK įgalioto pareigūno veiksmuose surašius neva neteisėtą ATP protokolą kaltės nėra, nėra teisinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimus priteisti iš Lietuvos valstybės turtinės bei neturtinės atlyginimą; reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos yra išvestinis iš pirmųjų dviejų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėja

nusprendė:

pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.