- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- 1-349-1117/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14726-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė
- Kaltinamasis
- M. M.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 34 MGL (1700 Eur) bauda, bausmės neatlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. M. 2021 m. gegužės 9 d., apie 19.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto, įvykusio tarp jo ir sugyventinės A. P., metu, tyčia paimdamas jai už plaukų ir dešinės rankos delnu suduodamas vieną smūgį jai į galvos sritį, sukėlė savo šeimos nariui - sugyventinei A. P. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis M. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad maždaug prieš savaitę, vakare apie 19 val., jis būdamas neblaivus grįžo į namus, esančius(duomenys neskelbtini), ir pradėjo kelti konfliktą su sugyventine A. P.. Dėl girtumo tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau žino, kad jis priekaištavo sugyventinei, konfliktavo, galėjo papešti jai už plaukų ir suduoti vieną smūgį. A. P., norėdama jį nuraminti išsikvietė į pagalbą jo mamą, tačiau konfliktas baigėsi tik tada, kai atvyko policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Su A. P. gyvena apie dvejus metus, augina du jos ir vieną bendrą vaiką. Visa tai įvyko dėl alkoholio vartojimo, būdamas blaivus jis taip nebūtų pasielgęs. Po įvykio bendravo su sugyventine, jos atsiprašė, labai gailisi dėl savo poelgio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Kaltinamajam M. M. inkriminuojama nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo bei parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji A. P. parodė, kad su sugyventiniu M. M. gyvena kartu daugiau kaip metus, turi bendrą vaiką. 2021 m. gegužės 9 d., apie 19.30 val. į namus grįžo neblaivus M. M.. Iš pradžių jis elgėsi normaliai, persirengė ir atsigulė, tačiau vėliau pradėjo priekaištauti dėl neparuoštos vakarienės. Konflikto metu M. M. sugriebė jai už plaukų ir pasakė "ar nori gauti į dantis". Sunerimusi dėl tokio elgesio ji parašė žinutę sugyventinio mamai R. A.. Kuriam laikui M. M. nurimo, tačiau atvykus jo mamai vėl pradėjo elgtis agresyviai, įžeidinėjo jas, vijo iš namų. Jai su R. A. sėdint svetainėje ant sofos, į kambarį įėjo M., kuris dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį jai į galvos kairę pusę, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 18-20, 26-29).
Liudytoja R. A. parodė, kad jos sūnaus M. M. sugyventinė A. P. 2021 m. gegužės 9 d. per Messenger programėlę parašė, kad nežino ką daryti, reikia kviesti policiją. Suprato, kad A. P. taip rašo dėl jos sūnaus nederamo elgesio ir iš karto nuvyko į jų namus. Sūnus vaikščiojo po kambarius, liepė A. P. eiti lauk, įvairiai ieškojo priekabių. A. P. jai sakė, kad M. ją papešė už plaukų. Ji iš karto iškvietė policiją, nes matė, kad sūnus kitaip nenusiramins. Netrukus sūnus priėjo prie ant lovos sėdinčios A. P., pasakė, kad ji išeitų, nes nori gyventi vienas, ir, jos manymu, dešinės rankos delnu stumtelėjo A. P. galvą, bet smūgio nesudavė. Įvykio metu A. P. vaikai buvo virtuvėje, o E. M. ji laikė rankose (b. l. 85-86).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-15).
Asmens apžiūros metu ant A. P. kūno išorinių ar akivaizdžiai matomų sužalojimų nepastebėta. Apžiūrėjus asmens galvos plaukuotąją dalį, išorinių sužalojimų nepastebėta, asmens drabužiai nesuplėšyti (b. l. 39-42).
Alkotesterio parodymų kvite nurodyta, kad 2021 m. gegužės 9 d. 20.48 val. M. M. nustatytas 2,64 promilių neblaivumas (b. l. 99).
Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo atveju, byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad M. M. 2021 m. gegužės 9 d. smurtaudamas sukėlė savo sugyventinei A. P. fizinį skausmą ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).
Skirdamas M. M. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę: teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytą nusikaltimą, neatlikęs paskirtos bausmės (b. l. 98, 100-102), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 103-105); tai kad nusikalstama veika nepadaryta žala, nukentėjusioji A. P. nereiškia civilinio ieškinio (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus šias aplinkybes, M. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis), jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). M. M. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės (antstolio V. Drungilo 2021 m. gegužės 17 d. pažymoje apie vykdymo eigą nurodyta, kad 1700 Eur bauda nėra išieškota (b. l. 98)), todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme visiško sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys).
Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones (BK 48 straipsnio 6 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). M. M. smurtavo prieš savo šeimos narį, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Iki bausmės vykdymo pradžios M. M. paliktina galioti kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.
Nukentėjusioji ir nukentėjusiųjų E. M., V. Š., G. Š. atstovė pagal įstatymą A. P. civilinio ieškinio nepareiškė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. kovo 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams ir 34 MGL (1700 Eur) baudą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio, 66 straipsnio pagrindu į paskirtą galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gegužės 9 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, paskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog priemonė turi būti įvykdyta per laisvės apribojimo laikotarpį.
Iki bausmės vykdymo pradžios M. M. palikti galioti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.