Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant Anetai Mockaitei, dalyvaujant ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovei Rūtai Skinkytei, atsakovams K. U., gim. (duomenys neskelbtini), A. U., E. U., K. U., gim. (duomenys neskelbtini), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams K. U., gim. (duomenys neskelbtini), A. U., E. U., K. U., gim. (duomenys neskelbtini) dėl žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovė palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčo esmė. Ieškovas reikalavimą priteisti žalą iš esmės grindžia atsakovų neteisėtais veiksmais, užimant negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o žalos dydį įrodinėja negautomis pajamomis, kurias būtų gavęs, jeigu ginčo patalpos būtų išnuomotos asmenims, turintiems teisę į socialinio būsto nuomą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b. l. 40), kurias patikėjimo teise valdo, naudoja bei jomis disponuoja SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (b. l. 14, 18-24). Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1986 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 165, minėtos patalpos buvo suteiktos S. I. Ž. šeimai, gyv. (Duomenys neskelbtini), naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis (b. l. 70). Nustatyta, kad K. U., gim. (duomenys neskelbtini) motina J. S. (S. – U. – S. – Ž.) 1960 m. spalio 1 d. buvo sudariusi santuoką su S. Ž. (b. l. 97). A. U. yra K. U., gim. (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (b. l. 100). E. U. ir K. U., gim. (duomenys neskelbtini), – Aleksandros ir K. U. vaikai (b. l. 101). Bute (duomenys neskelbtini), atsakovai gyvena nuo 1961 m. (b. l. 92). Pagalbinėmis patalpos, esančiomis (duomenys neskelbtini) atsakovai naudojosi nuo 1986 m (b. l. 122). SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovė 2012 m. vasario 1 d. nuvykusi patikrinti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), surašė patalpų patikrinimo aktą Nr. 4433, kuriame nurodė, kad patalpos yra rūsyje, užrakintos, buto Nr. 1 gyventoja paaiškino, kad patalpa Nr. 1 skirta kaip pagalbinė patalpa butui Nr. 1, kurias yra privatizuotas, jokios kitos informacijos gyventoja neteikė (b. l. 10-11). 2012 m. rugsėjo 7 d. K. U., gim. (duomenys neskelbtini), kreipėsi SĮ „Vilniaus miesto būstas“, atsisakydamas negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) (b. l. 52). 2012 m. rugsėjo 12 d. tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir K. U. pasirašytas patalpų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 5.22-12/0562 (b. l. 53).

Civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t.y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Nenustačius bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovui nekyla prievolė atlyginti žalą. Bylose dėl žalos atlyginimo, našta pateikti įrodymus ir nurodyti aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą teismui nustatyti būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, tenka ieškovui (CPK 178 str.). Ieškovui tokių įrodymų nepateikus ir atitinkamai nenurodžius jo reikalavimus patvirtinančių aplinkybių, jo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Ieškovas reikalavimą priteisti žalą grindžia atsakovų neteisėtais veiksmais, nurodydamas, kad atsakovai be teisinio pagrindo naudojosi negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Tačiau pastarąjį atsakovo teiginį paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas nustatė, kad Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1986 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 165, minėtos patalpos buvo suteiktos S. Ž. šeimai, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis (b. l. 70). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai buvo S. Ž. šeimos nariai (b. l. 92-101), kurie kartu faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir naudojosi jų šeimai suteiktomis pagalbinėmis patalpomis Rudaminos g. 4-7, Vilniuje (b. l. 52, 53, 70, 121-122). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad atsakovai pagalbinėmis patalpomis naudojosi turėdami tam teisėtą pagrindą – Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto leidimą. Ieškovas neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei kilti, todėl savaime yra pagrindas atmesti reikalavimą dėl žalos atlyginimo kaip nepagrįstą.

Nors ir konstatuota, kad nesant neteisėtų veiksmų savaime yra pagrindas reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti, teismas papildomai pasisako dėl teisinių santykių, naudojantis pagalbine patalpa, kvalifikavimo.

Pagal teisinį reguliavimą, galiojusį (1986-1987 m.) suteikiant pagalbines patalpas S. Ž. šeimai, valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties dalykas galėjo būti tik atskiras butas arba kita izoliuota gyvenamoji patalpa, susidedanti iš vieno ar kelių kambarių. Negalėjo būti savarankiškas nuomos sutarties dalykas kambario dalis arba kambarys, susijęs su kitu kambariu bendru įėjimu, taip pat pagalbinės patalpos (Butų kodekso 53 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovų šeimai ginčo patalpos buvo suteiktos kaip pagalbinės patalpos (b. l. 70), kurios Butų kodekso 53 straipsnio prasme negalėjo būti savarankiškas patalpos nuomos sutarties dalykas. Taigi, pagal teisinio santykio metu galiojusias teisės normos, nebuvo reikalaujama sudaryti atskiros pagalbinių patalpų nuomos sutarties. Kai pagalbinės patalpos yra suteikiamos naudotis tuo metu, kai jau yra sudaryta gyvenamųjų patalpų (buto) nuomos sutartis (šiuo atveju ginčo, jog S. Ž. ir jo šeimos nariai (atsakovai) nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nekilo), teisiškai tai kvalifikuotina kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutarties papildymas susitarimu dėl pagalbinių patalpų naudojimosi. Byloje nebuvo pateiktas rašytinis susitarimas dėl pagalbinių patalpų naudojimosi, tačiau rašytinės sutarties nebuvimas nedaro tokio susitarimo negaliojančiu (1964 m. Civilinio kodekso 43 ir 58 straipsniai).

Nustačius, kad tarp pagalbinių patalpų savininko ir šių patalpų naudojo susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, papildomai pasisakytina dėl teisinių santykių pobūdžio. 1986 m., kuomet atsakovams Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1986 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 165 buvo suteiktos pagalbinės patalpos, nuomos santykius reguliavo 1964 m. Civilinio kodekso 29 (turto nuoma), 30 (gyvenamųjų patalpų nuoma) skirsniai ir Butų kodeksas. Pagal Butų kodeksą butų fondą sudarė gyvenamieji namai, taip pat gyvenamosios patalpos kituose statiniuose (Butų kodekso 5 str.). Atitinkamai nuomos sutartys dalykas galėjo būti tik gyvenamosios patalpos, priklausančios butų fondui, už kurias nuomininkas turėjo mokėti nuomos mokestį (Butų kodekso 56 straipsnis). Šiuo atveju, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1986 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 165 buvo išbrauktos iš butų fondo (Butų kodekso 8 straipsnis) ir suteiktos naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis S. Ž. šeimai. Išbraukus patalpas Rudaminos g. 4-7, Vilniuje iš buto fondo ir leidus S. Ž. šeimai jomis naudotis kaip pagalbinėmis (negyvenamosiomis) patalpomis, tarp šalių susiklostė ne gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, reguliuojami 1964 m. Civilinio kodekso 30 skirsnio (gyvenamųjų patalpų nuoma) ir Butų kodekso nuostatų, bet kitokio pobūdžio teisiniai santykiai, reguliuojami 1964 m. Civilinio kodekso nuostatų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų (b. l. 70, 34, 121), matyti, kad atsakovai Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto leidimu neatlygintinai naudojosi pagalbinėmis patalpomis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad neatlygintinas naudojimasis pagalbinėmis patalpomis, nepatenkančioms į 1964 m. Civilinio kodekso 30 skirsnio ir Butų kodekso reguliavimo sritį, turint Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto leidimą, vertintinas kaip panaudos teisinis santykis (1964 m. Civilinio kodekso 366 straipsnis). 2012 m. rugsėjo 12 d. tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir K. U. pasirašius pagalbinių patalpų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 5.22-12/0562 (b. l. 74), panaudos teisiniai santykiai tarp šalių nutrūko.

Teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių buvo susiklostę turto nuomos teisiniai santykiai, reglamentuoti 1964 m. Civilinio kodekso 29 skirsnio nuostatų (turto nuoma), kadangi tarp šalių nebuvo susitarimo dėl nuomos teisinių santykių. Nuomos teisiniams santykiams kvalifikuoti yra būtinas susitarimo dėl nuomos mokesčio mokėjimo faktas. Neesant susitarimui dėl nuomos teisinių santykių, nėra ir pagrindo nuomos mokesčiui skaičiuoti.

Taigi, nustačius, jog tarp ginčo šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad atsakovai yra skolingi už pagalbinių patalpų naudojimąsi arba, kad ieškovas negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu patalpos būtų išnuomotos teisę į socialinį būstą turintiems asmenims, kadangi ieškinyje nurodytų negautų pajamų gavimas negalėjo būti iš anksto numatytas ir jos nebūtų gautos, nes jos buvo naudojamos teisėtai, t. y. turint leidimą jomis naudotis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, matyti, kad pagalbinės patalpos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn buvo perduotos 2002 m. gruodžio 30 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 2098-01 (b. l. 6). Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas ar turto savininkas (Vilniaus miesto savivaldybė) nuo patalpų perėmimo momento būtų ėmęsis veiksmų planuojant ar numatant galimas gauti pajamas iš turimo turto. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, matyti, kad iki 2012 m. vasario 1 d., kuomet buvo surašytas patalpų patikrinimo aktas Nr. 4433 (b. l. 10), ieškovas nesikreipė į pagalbinių patalpų naudotojus (atsakovus) dėl patalpų perdavimo, taip pat nesiėmė jokių kitų veiksmų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad ieškovas planavo pajamų gavimą ar tikėjosi jas gauti. Priešingai, aukščiau paminėtos aplinkybės ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, jog pagalbinės patalpos buvo faktiškai nenaudojamos (laisvos), o ieškovui pareikalavus grąžinti, jos nedelsiant buvo perduotos ieškovui (b. l. 74, 121), įrodo, kad ieškovo įsivaizduojamos pajamos nebuvo gautos ne todėl, kad atsakovai naudojosi pagalbinėmis patalpomis, o todėl, kad ieškovas (ar Vilniaus miesto savivaldybė) nebuvo suinteresuotas panaudoti turimą turtą pagal racionalaus, efektyvaus ir visuomenei naudingo valdymo principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo 2002 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. IX-900 8¹ straipsnyje. Byloje nėra faktinių duomenų, kad ieškovas iki 2012 m. vasario 1 d., kuomet buvo surašytas patalpų apžiūros aktas Nr. 4433 (b. l. 10), būtų domėjąsis pagalbinėmis patalpomis, reikalavęs atlaisvinti pagalbines patalpas, o atsakovai būtų atsisakę jas atlaisvinti, perduoti. Ieškovui pareikalavus grąžinti, nors ir faktiškai nenaudojamas patalpas, atsakovai jas nedelsiant grąžino (pasirašė perdavimo – priėmimo aktą) (b. l. 52, 53). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė nuostolių.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad ieškovas nepagrindė ir negautų pajamų dydžio. Ieškovas žalos dydžiui pagrįsti pateikė nuomos mokesčio apskaičiavimo lentelę, kurioje nurodytas nuomos mokestis, gautas vieno kvadratinio metro nuomos mokestį padauginus iš nuomojamo ploto (b. l. 54-55) bei ieškinyje nurodė, kad negautos pajamos sudaro negautą nuomos mokestį, kurį ieškovas būtų gavęs, jeigu patalpos būtų išnuomotos teisę į socialinį būstą turtintiems asmenims. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė papildomai nurodė teisės aktus, nustatančius gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, kurių pagrindu nustatė nuomos mokesčio dydį (b. l. 120). Tačiau ieškovo atstovė nepagrindė, kodėl rėmėsi nuomos mokesčio apskaičiavimo metodika, kuri taikoma socialinio būsto (gyvenamųjų patalpų) nuomos mokesčio dydžiui apskaičiuoti. Juk minėtos pagalbinės patalpos dar 1986 m. birželio 25 d. Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 165 buvo išbrauktos iš gyvenamo butų fondo (b. l. 70). Pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą patalpų, esančių Rudaminos g. 4-7, Vilniuje, paskirtis – negyvenamoji (b. l. 6). Teisę į socialinį būstą turintiems asmenims gali būti išnuomotos tik tinkamos gyventi gyvenamosios patalpos (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 str. 8 d.). Taigi, ieškovas iš esmės nurodė tikėtinas pajamas, kurias būtų gavęs, tačiau iš esmės nepagrindė tokių pajamų gavimo realumo. Ieškovui nuostolius grindžiant tik tikėtinomis pajamomis ir nenurodžius jų apskaičiavimo pagrįstos metodikos bei nepateikus jokių kitų duomenų, patvirtinančių pajamų realumą (pvz., duomenų, jog panašaus dydžio nuomos mokestis yra mokamas už panašias pagalbines patalpas ir pan.), teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovo negautas pajamas sudaro būtent tokia suma ir, kad ieškovas šią sumą realiai būtų gavęs.

Atmetus ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestinas ir išvestinis ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Atmetus ieškinį, atsakovo K. U., gim. (duomenys neskelbtini), prašymu (b. l. 123), iš ieškovo atsakovams priteistinos 24,40 Lt išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimo (atlyginimas notarams, b. l. 69, 70, 93-97, 100) (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos) iš ieškovo į valstybės biudžetą nepriteisiamos, kadangi ieškovas yra atleistas nuo jų mokėjimo valstybei (CPK 96 str. 2 d., 83 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškovo SĮ “Vilniaus miesto būstas” ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, atsakovo K. U., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 24,40 Lt (dvidešimt keturis litus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą.