Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-614-431/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-04-25
Bylos Nr.: 2A-614-431/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-05138-2012-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
Atsakovas: R. M.
Ieškovas: UAB „FINSALTAS“

Kategorijos

28.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-614-431/2014Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05138-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 28.3.; 42.5.; 42.8.; 44.5.1.; 56.; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, Almos Urbanavičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „FINSALTAS“ ieškinį atsakovei R. M. dėl komisinio atlyginimo grąžinimo.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 10.492,54 Lt komisinio atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 315 Lt žyminio mokesčio ir 968 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą, 310 Lt išlaidų už antstolio paslaugas. Nurodė, kad 2009-04-01 su atsakove sudarė Pavedimo sutartį Nr. 006, pagal kurią atsakovė veikė ieškovo vardu kaip konsultantė (draudimo tarpininkė) ir kaip pardavimo grupės vadovė. Atsakovė įsipareigojo konsultuoti asmenis apie ieškovo teikiamas paslaugas sudarant gyvybės draudimo sutartis su gyvybės draudimo bendrove Compensa Life Vienna insurance Group SE Lietuvos filialu ir atlikti kitas sutartyje numatytas pareigas, o ieškovas – mokėti atsakovei komisinį atlyginimą. Komisinis atlyginimas atsakovei buvo mokamas už asmeninius pardavimus bei už jos vadovaujamos pardavimų grupės pardavimus. Šalys susitarė, jog tuo atveju, kai draudėjai nutraukia draudimo sutartį per pirmuosius 13 mėnesių ar nesumokėjo draudimo įmokų už pirmuosius 13 mėnesių, tai atsakovė privalo grąžinti visą jai išmokėtą komisinį atlyginimą už sutartį nutraukusį ar draudimo įmokų nesumokėjusį draudėją. Tuo atveju, kai draudimo sutartis su draudėju nutraukiama per 14-22 sutarties galiojimo mėnesius, tai Atsakovė privalo grąžinti 25 proc. už atitinkamą draudėją jai išmokėto komisinio atlyginimo. 2010-03-01 ieškovas su atsakove sudarė naują pavedimo sutartį Nr. 006, kurioje buvo pakeista komisinio atlyginimo skaičiavimo ir grąžinimo tvarka. Grąžinamo neuždirbto komisinio atlyginimo dydis dabar priklausė nuo draudėjo sumokėtų periodinių įmokų. Pavedimo sutartis su atsakove buvo nutraukta 2010 m. birželio mėnesį. Ieškovas sumokėjo komisinį atlyginimą atsakovei už sudarytas sutartis, tačiau dalis minėtų sutarčių vėliau buvo nutrauktos, nesumokėjus visų draudimo įmokų. Todėl atsakovė privalo grąžinti jai sumokėto komisinio atlyginimo dalį. Bendra atsakovės grąžintino komisinio atlyginimo suma pagal pateiktas kreditines sąskaitas yra 11.164,34 Lt. Dalis skolos pagal 2010-04-30 kreditinę sąskaitą-faktūrą buvo sudengta taikant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl atsakovė yra skolinga 10.492,54 Lt, grąžintino komisinio atlyginimo.

Atsakovė nesutiko su ieškiniu, nurodė, jog dirbo ieškovo bendrovėje iki 2010 m. gegužės mėn. pabaigos, iki kol išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Tarp šalių buvo sudaryta pavedimo sutartis. Atsakovė turi būti atleista nuo sutarties vykdymo CK 6.212 str. pagrindu, kadangi, sudarant sutartis ar jas vykdant, atsakovei nebuvo žinoma, kad dalis apdraustųjų atsisakys sutarčių, jų nevykdys, ar vykdys tik iš dalies. Ieškovas remiasi sąskaitomis-faktūromis, kurių atsakovė nėra gavusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 10.492,54 Lt komisinio atlyginimo, 6 % metinių palūkanų už priteistą 10.492,54 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-06-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1593,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad atsakovė yra draudimo tarpininkė, kurios teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 24 punktą draudimo tarpininkavimas yra ūkinė komercinė veikla, kai siekiama supažindinti su galimybe sudaryti draudimo sutartį, siūloma sudaryti draudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurio tikslas – sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, kai siekiama sudaryti draudimo sutartį, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudžiamuosius įvykius. Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva suteikia teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudaryti sutartis. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių bendra nuomonė, valios sutapimas. Šalių valios autonomijos bei sutarčių sudarymo laisvės principai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose lemia šių santykių dalyvių pareigą įgyvendinant pasiektus abipusius susitarimus laikytis sulygtų sutarties sąlygų (pacta sunt servanda). Kita vertus, tiek sutartis, kaip jos šalių atitinkamų veiksmų teisinis pagrindas, tiek iš jos tarp šalių kilę sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai turi atitikti civiliniame įstatyme esančių imperatyviųjų teisės normų (ius cogens) reikalavimus. Tai reiškia, kad sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Reklamos laikraštis“ v. UAB „Vilniaus skelbimai“, bylos Nr. 3K-3-8/2008). Draudimo įstatyme nereglamentuota pavedimo sutartis, todėl nagrinėjamu atveju santykiams taikytinos Civilinio kodekso nuostatos, atsižvelgiant į draudimo tarpininko veiklos specifiką. Bendradarbiavimo sutartis, kuria įformintas pavedimas atsakovei, yra atlygintina. Remdamosi sutarčių laisvės principu, abi bendradarbiavimo sutarties šalys buvo laisvos susitarti dėl šios sutarties vykdymo ir nutraukimo sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, taip pat ir dėl tam tikrų sutartinių santykių tikrumo bei civilinių santykių stabilumo garantijų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nors teisėtas sutarties nutraukimas šalis atleidžia nuo tolesnio sutarties vykdymo, tačiau net ir teisėtas sutarties nutraukimas gali turėti teisinių padarinių, t. y. sutarties šaliai (šalims) gali sukelti atitinkamus turtinius praradimus, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, o tokius praradimus patyrusi šalis gali reikalauti juos kompensuoti. Šalis gali reikalauti atlyginti negautas pajamas (netiesioginius nuostolius), kurių iš tikrųjų negavo ir kurių pagrįstai galėjo tikėtis, jei sutartis nebūtų buvusi nutraukta, vykdoma iki sutarties termino pabaigos (CK 6.258 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnio 3 dalis). Taip užtikrinamas ir vieno iš civilinės teisės principų – teisėtų lūkesčių – įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių naujienos“ v. UAB „Šiaulių vandenys“, bylos Nr. 3K-3-177/2005).

Sisteminė pavedimo sutarties ir jos priedo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog pagal pavedimo sutartį komisinis atlyginimas atsakovei buvo mokamas avanso forma. Tai reiškia, jog visą išmokėtą komisinį atlyginimą atsakovė galėjo pasilikti tik tuo atveju, jeigu praėjus pirmiesiems 23 draudimo sutarties galiojimo mėnesių už GPD sutartis ir praėjus pirmiesiems 19 draudimo sutarties galiojimo mėnesių už ID sutartis draudėjas nenutraukia draudimo sutarties ir sumoka gyvybės draudimo liudijime (polise) numatytas draudimo įmokų sumas už pirmuosius nurodytus draudimo mėnesius. Pavedimo sutartyse nustatytais atvejais atsiradus atsakovės pareigai grąžinti atitinkamą komisinio atlyginimo dalį, ieškovas, vadovaudamasis 2010-03-01 pavedimo sutarties Priedo Nr. 1 10.4. p., teikė atsakovei kreditinių sąskaitų-faktūrų ruošinius, kad atsakovė pasirašytų kreditines sąskaitas faktūras ir tuo pagrindu grąžintų atitinkamą komisinio atlyginimo dalį. Po to, kai atsakovės prašymu 2010 m. birželio mėn. pavedimo sutartis buvo nutraukta, kreditinių sąskaitų ruošiniai ir pranešimai dėl skolos sumokėjimo jai buvo siunčiami registruotu paštu, pavedimo sutartyje nurodytu adresu. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas ir tarp šalių sudarytos sutarties nuostatas, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė negali būti atleista nuo komisinio atlyginimo dalies grąžinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:

1) Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes rėmėsi vien ieškovo ieškinyje išdėstytais motyvais. Sprendime teismas nemotyvuotai nenurodė atsakovės duotų paaiškinimų, nenurodė, dėl kokių priežasčių nesirėmė atsakovės paaiškinimais. Atsakovė bendrovėje dirbo iki 2010 m. gegužės pabaigos, kada išvyko su nepilnamete dukra gyventi į (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu ieškovas nepagrįstai teigia, kad pavedimo sutartis su atsakove buvo nutraukta nuo 2010 m. birželio 1 d. Šių aplinkybių teismas nevertino ir atsakovės prašymu neperdavė bylos nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui, kuriame buvo nagrinėjama atsakovės ir jos sutuoktinio santuokos nutraukimo byla, tačiau ieškovas nedalyvavo joje kaip kreditorius.

2) Atsakovė pirmus tris mėnesius buvo sudariusi nemažai sutarčių, tačiau jokio komisinio atlyginimo negaudavo. Ieškovo administracija nurodydavo, kad turi stebėti, ar sudarytos sutartys bus vykdomos. Vėliau ieškovas nuo kiekvienos sudarytos sutarties pradėjo mokėti komisinį mokestį. Komisinio mokesčio mokėjimas ir jo grąžinimas nėra numatytas sutartyje. Jis numatytas tik sutarties prieduose. Teismas nevertino šios aplinkybės. Atsakovė galimai neįvertino prisiimtos rizikos ir pasirašė ant sutarties priedų, tačiau ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes apdraustieji mokėjo nustatytas įmokas ir įmonė gaudavo pelno. Apdraustieji ieškovui sumokėjo net po 12 įmokų, tuo tarpu iš atsakovės reikalaujama grąžinti beveik visus sumokėtus komisinius atlyginimus. Teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.258 straipsnio 4 dalimi ir 6.259 straipsnio 3 dalimi, kadangi sutartyje nėra numatyta atsakovės atsakomybė už trečiųjų asmenų veiksmus. Ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovės veiksmų būtų patyręs nuostolių.

3) Atsakovė turi būti atleista nuo sutarties vykdymo pagal CK 6.212 straipsnį. Prasidėjus ekonominiam sunkmečiui, dalis apdraustųjų atsisakė sutarčių, nevykdė ar netinkamai vykdė savo įsipareigojimus. Tačiau sudarant sutartį ir jos vykdymo metu atsakovei šios aplinkybės nebuvo žinomos. Atsakovė mėgino spręsti šią problemą su ieškovu. Analogiškus skundus reiškė ir kiti konsultantai. Jie būdavo verčiami pasirašyti atskaitomus komisinius. Nutraukiant santykius su ieškovu, atsakovei buvo paaiškinta, kad ji nėra skolinga bendrovei. Iš jos buvo išskaičiuotas visas komisinis atlyginimas pagal 2010 m. gegužės 31 d. pateiktą sąskaitą-faktūrą. Nuo šios dienos atsakovė nutraukė visą darbinę veiklą ir išvyko į (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovė toliau išrašinėjo atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, kurias pateikė byloje, ir apie kurias atsakovė nieko nežinojo. Teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo paaiškinti, kuo remdamasis jis prašo priteisti už sudarytas sutartis nuo 2009 m. sausio mėnesio, jeigu pati pavedimo sutartis buvo sudaryta tik 2009 m. balandžio 1 d. Teismas neįvertino tos aplinkybė, kad jau pagal pateiktus įrodymus ieškovas 2010 m. išskaičiavo iš atsakovės 10.500,56 Lt, o už 2009 m. jai taip buvo išskaičiuotas komisinis atlyginimas.

4) Gavusi komisinį atlyginimą, atsakovė kiekvienais metais deklaruodavo pajamas VMI ir mokėdavo mokesčius VSDFV Kauno skyriui nuo visų savo pajamų. Atsakovė liko skolinga šioms valstybės institucijoms, kadangi ieškovas privertė ją sumokėti visą nurodytą komisinį atlyginimą. Teismas savo sprendimu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2008 ir nesivadovavo nei viena pavedimą ar atstovavimą reglamentuojančia materialine teisės norma.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimą. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog sutartis buvo nuo jos išvykimo į (duomenys neskelbtini) 2010 m. gegužės pabaigoje. Ieškovė pateikia naują įrodymą, jog 2010 m. birželio 8 atsakovė buvo pateikusi prašymą nutraukti šalių sudarytą pavedimo sutartį. Komisinis atlyginimas atsakovei buvo mokamas tinkamai ir laiku. Pagal sutarties 26 punktą komisinis atlyginimas išmokamas po pasirašytos sąskaitos-faktūros pateikimo, iki kito mėnesio 25 d. Todėl pagal 2009-01-31 sąskaitą komisinis atlyginimas atsakovei buvo sumokėtas 2009-02-10, pagal 2009-04-30 sąskaitą – 2009-05-20 ir t.t. Ieškovas pateikė į bylą 2009 m. sausio 29 šalių sudarytą pavedimo sutartį, taip pat detalų visų atsakovei tarpininkaujant sudarytų ir nutrauktų sutarčių balansą, iš kurių matosi, kaip susidarė grąžintino komisinio atlyginimo suma. Taigi pirmoji pavedimo sutartis su atsakove buvo sudaryta ne 2009 m. balandį, o 2009 m. sausį. Pagal CK 6.221 straipsnio 3 d. sutarties nutraukimas neturi įtakos kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Pavedimo sutarties nuostatos, susijusios su komisinio atlyginimo grąžinimu, laikytinos galiojančiomis ir po šios sutarties pasibaigimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos pagal sutarties sąlygas grąžinti ieškovui dalį komisinio atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad atsakovė su ieškovu 2009 m. sausio 29 d. sudarė pavedimo sutartį Nr. 6 (t. II, b.l. 2-10), kurios sąlygos buvo keistos 2009 m. balandžio 1 d. ir 2010 m. kovo 1 d. pavedimo sutartimis Nr. 006 (t. I, b.l. 14-29). Minėtomis sutartimis ieškovas suteikė atsakovei įgaliojimus veikti ieškovo vardu, teikiant informaciją ir konsultuojant asmenis apie ieškovo teikiamas tarpininkavimo paslaugas, sudarant gyvybės draudimo sutartis su gyvybės draudimo bendrove Seesam Life Insurance SE Lietuvos filialas (nuo 2010 m. kovo 1 d. - Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas). Taip pat ieškoti asmenų, besidominčių šiomis paslaugomis, nukreipti juos pas ieškovą.

2009 m. sausio 29 d. pavedimo sutarties 31 punkte buvo nustatyta, kad konsultanto atlyginimo dydis nustatomas pagal konsultanto atlyginimo skaičiavimo metodiką (sutarties 1 priedas) (t. II, b.l. 5), o nurodytame priede buvo nustatyta, kad konsultanto atlyginimas skaičiuojamas procentais nuo pasirašytų pirmųjų gyvybės draudimo metų įmokų sumos dydžio ir priklauso nuo kiekvieną mėnesį apskaičiuotos pasirašytų įmokų sumos (t. II, b.l. 8; 10). Pagal 2009 m. balandžio 1 d. pavedimo sutarties 30 punktą, jeigu draudėjai nutraukė draudimo sutartį per pirmuosius 13 draudimo sutarties galiojimo mėnesių arba nesumokėjo gyvybės draudimo liudijime (polise) numatytos draudimo įmokų sumos už pirmuosius 13 draudimo mėnesių, tai grupės vadovas privalo grąžinti Generalinei agentūrai (ieškovei) visą jam sumokėtą komisinį atlyginimą, kuris buvo grupės vadovui išmokėtas pagal sąskaitą-faktūrą už sutartį nutraukusį ar nesumokėjusį draudimo liudijime numatytą draudimo įmokų draudėją. Jeigu draudėjai nutraukė draudimo sutartį per pirmuosius 14-22 sutarties galiojimo mėnesius arba nesumokėjo gyvybės draudimo liudijime (polise) numatytos draudimo įmokų sumos už pirmuosius 14-22 draudimo mėnesius, tai grupės vadovas privalo grąžinti ieškovei 25 % jam išmokėto komisinio atlyginimo, kuris buvo grupės vadovui išmokėtas pagal sąskaitą-faktūrą už sutartį nutraukusį ar nesumokėjusį draudimo liudijime numatytų draudimo įmokų draudėją. Atlyginimas grąžinamas šia tvarka: grupės vadovui mokėtinas komisinis atlyginimas mažinamas grąžintino atlyginimo suma, ieškovei pateikus grupės vadovui kreditinę sąskaitą-faktūrą, o nesant grupės vadovui priklausančio komisinio atlyginimo, grupės vadovas privalo grąžinti jam sumokėtą komisinį atlyginimą per 10 dienų po to, kai gavo ieškovo jam pateiktą kreditinę sąskaitą-faktūrą. Grupės vadovas, vienašališkai nutraukęs pavedimo sutartį, privalo grąžinti gautą komisinį atlyginimą už draudėjus, kurie nutraukė draudimo sutartį per pirmuosius 13 draudimo sutarties galiojimo mėnesių arba nesumokėjo gyvybės draudimo liudijime (polise) numatytos draudimo įmokų sumos už pirmuosius 13 draudimo mėnesių. Sutarties 32 punkte buvo numatyta, kad grupės vadovui pagal šią sutartį mokamas tik šios sutarties Priede Nr. 1 nurodytas komisinis atlyginimas (t. I, b.l. 18). Sutarties priede Nr. 1 buvo nustatyta komisinio atlyginimo skaičiavimo metodika, pagal kurią atlyginimas sudarė tam tikrą procentų dalį nuo pasirašytų metinių įmokų sumos per mėnesį (t. I, b.l. 20-21).

Pagal 2010 m. kovo 1 d. pavedimo sutarties 27 punktą konsultanto komisinio atlyginimo dydis buvo nustatomas pagal konsultanto skaičiavimo metodiką, numatytą sutarties Priede Nr. 1 (t. I, b.l. 25), pagal kurį komisinis atlyginimas buvo mokamas už kiekvieną konsultantui tarpininkaujant sudarytą gyvybės draudimo sutartį. Komisinis atlyginimas buvo apskaičiuojamas procentais nuo pirmųjų gyvybės draudimo metų įmokų sumos ir mokamas už pirmųjų draudimo metų apskaičiuotą įmokų sumą pagal draudėjo mokamų įmokų mokėjimo periodiškumą. Susitarime taip pat buvo numatyta komisinio atlyginimo grąžinimo tvarka, pagal kurią atsakovės privalomas grąžinti komisinis atlyginimas už garantuotų palūkanų draudimo sutartis buvo apskaičiuojamas pasibaigus 25-ajam sutarties galiojimo kalendoriniam mėnesiui, jei draudimo sutartis nėra nutraukta iki to laikotarpio pabaigos arba tą mėnesį, kai draudimo sutartis yra nutraukta. Grąžinamo neuždirbto komisinio atlyginimo dydis priklauso nuo draudėjo sumokėtų periodinių įmokų imtinai ir sudaro: iki 4 mėn. - 100 proc., nuo 5 iki 7 mėn. - 90 proc., 8 mėn. - 75 proc., 9 mėn. - 65 proc., 10 mėn. - 60 proc., 11-13 mėn. - 55 proc., 14 mėn. - 50 proc., 15 mėn. - 45 proc., 16 mėn. - 40 proc., 17 mėn. - 35 proc., 18 mėn. - 25 proc., 19 mėn. - 20 proc., 20 mėn. - 15 proc., 21 mėn. - 10 proc., 22 mėn. - 5 proc. viso konsultantui sumokėto komisinio atlyginimo (t. I, b.l. 26-27).

Šalių sutartiniai santykiai turko nuo 2009 m. sausio 29 d. iki 2010 m. birželio pradžios, kada pavedimo sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva (t. II, b.l. 71). Per šį laikotarpį ieškovas atsakovei iš viso sumokėjo 22.908,67 Lt komisinio atlyginimo (t. II, b.l. 11-20). Tačiau draudėjams pradėjus atsisakyti atsakovei tarpininkaujant sudarytų gyvybės draudimo sutarčių, nepraėjus 13 mėnesių, ieškovas pradėjo reikalauti iš atsakovės grąžinti dalį jai sumokėto komisinio atlyginimo (t. II, b.l. 20-25). Nutraukus pavedimo sutartį su atsakove, dalis draudėjų ir toliau nuo 2010 m. balandžio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio nutraukdavo atsakovei tarpininkaujant sudarytas gyvybės draudimo sutartis.

R. J. (poliso Nr. 600625) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 15 mėnesių, tačiau sumokėjo tik 6 įmokas, tai yra 900 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 1476 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 1328,40 Lt. V. B. (poliso Nr. 600501) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 30 mėnesių, tačiau sumokėjo tik 4 įmokas, tai yra 600 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 216 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 216 Lt. R. V. (poliso Nr. 600598) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 13 mėnesių, tačiau sumokėjo tik 7 įmokas, tai yra 770 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 158,40 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 142,56 Lt. R. V. (poliso Nr. 600616) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 27 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 10 įmokų, tai yra 1750 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 252 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 151,20 Lt. E. U. (poliso Nr. 600655) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 47 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 2 įmokas, tai yra 200 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 144 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 144 Lt. O. K. (poliso Nr.600650) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 35 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 8 įmokas, tai yra 1200 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 216 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 162 Lt. M. A. (poliso Nr.600680) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 42 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 6 įmokas, tai yra 780 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 187,20 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 168,48 Lt. V. Š. (poliso Nr. 600656) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 20 mėnesių, tačiau sumokėjo tik 3 įmokas, tai yra 300 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 144 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 144 Lt. D. P. (poliso Nr. 600780) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 35 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 5 įmokas, tai yra 600 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 172,80 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 155,52 Lt. M. A. (poliso Nr.600868) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 45 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 5 įmokas, tai yra 550 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 158,40 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 142,56 Lt. V. R. (poliso Nr. 600989) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 35 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 7 įmokas, tai yra 700 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 144 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 129,60 Lt. Ž. T. (poliso Nr. 601089) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 37 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 1 įmoką, tai yra 120 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 172,80 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 172,80 Lt. R. L. (poliso Nr. 601382) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 40 mėnesių, tačiau sumokėjo tik 2 įmokas, tai yra 330 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 237,60 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 237,60 Lt. G. P. (poliso Nr. 601356) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 27 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 1 įmoką, tai yra 110 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 158,40 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 158,40 Lt. J. R. (poliso Nr.601367) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 27 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 8 įmokas, tai yra 1200 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 216 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 162 Lt. L. Ž. (poliso Nr. 601661) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 34 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 7 įmokas, tai yra 2240 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 460,80 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 414,72 Lt. R. J. (poliso Nr. 601502) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 20 mėnesių, tačiau sumokėjo tik 3 įmokas, tai yra 480 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 230,40 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 230,40 Lt. J. R. (poliso Nr. 601680) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 40 mėnesių, tačiau sumokėjo tik 12 įmokų, tai yra 3600 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 432 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 237,60 Lt. D. K. (poliso Nr. 601506) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 36 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 5 įmokas, tai yra 810 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 233,28 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 209,95 Lt. D. R. (poliso Nr. 601929) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 42 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 1 įmoką, tai yra 210 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 302,40 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 302,40 Lt. O. K. (poliso Nr.601930) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 38 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 6 įmokas, tai yra 930 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 223,20 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 200,88 Lt. E. G. (poliso Nr. 601955) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 47 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 1 įmoką, tai yra 300 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 432 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 432 Lt. L. A. (poliso Nr. 602010) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 29 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 1 įmoką, tai yra 250 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 630 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 630 Lt. S. R. (poliso Nr. 602037) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 50 mėnesių, tačiau sumokėjo tik 14 įmokas, tai yra 1750 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 225 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 112,50 Lt. R. S. (poliso Nr. 602052) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 20 mėnesių, tačiau sumokėjo tik 4 įmokas, tai yra 540 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 243 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 1243 Lt. R. G. (poliso Nr. 602256) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 35 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 6 įmokas, tai yra 900 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 270 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 243 Lt. A. R. (poliso Nr. 602303) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 42 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 8 įmokas, tai yra 1240 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 223,20 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 167,40 Lt. L. V. (poliso Nr. 602446) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 43 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 1 įmoką, tai yra 155 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 223,20 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 223,20 Lt. D. D. (poliso Nr. 602443) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 39 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 4 įmokas, tai yra 800 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 288 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 288 Lt. L. O. (poliso Nr. 602624) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 40 mėnesių, tačiau sumokėjo tik 11 įmokų, tai yra 1100 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 144 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 79 Lt. J. J. (poliso Nr. 602656) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 39 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 6 įmokas, tai yra 1806 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 433,44 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 390,10 Lt. J. J. (poliso Nr. 602746) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 10 mėnesių, tačiau sumokėjo tik 6 įmokas, tai yra 1320 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 316,80 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 285,12 Lt. M. E. (poliso Nr. 603265) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 42 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 4 įmokas, tai yra 800 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 1728 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 1728 Lt. J. V. (poliso Nr. 603376) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 21 mėnesį, tačiau sumokėjo tik 9 įmokas, tai yra 1170 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 195 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 126,75 Lt. T. R. (poliso Nr. 603568) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 35 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 3 įmokas, tai yra 631 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 315 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 315 Lt. R. R. (poliso Nr. 702093) pagal sutartį turėjo įmokas mokėti 26 mėnesius, tačiau sumokėjo tik 1 įmoką, tai yra 460 Lt. Atsakovei buvo sumokėta 690 Lt komisinio mokesčio, todėl pagal sutartį turėtų grąžinti 690 Lt (t. I, b.l. 30-126). Iš viso atsakovė turėtų grąžinti ieškovui 11.164,34 Lt, tačiau ieškovas, taikydamas 671,80 Lt įskaitymą, reikalauja priteisti iš atsakovės tik 10.492,54 Lt komisinio atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo redakcijos, galiojusios bylos šalių sutartinių santykių metu, 2 straipsnio 23 dalį draudimo tarpininkas yra asmuo, už atlygį vykdantis draudimo tarpininkavimo veiklą. Pagal šio straipsnio 24 punktą draudimo tarpininkavimas yra ūkinė komercinė veikla, kai siekiama supažindinti su galimybe sudaryti draudimo sutartį, siūloma sudaryti draudimo sutartį ar atliekamas kitoks parengiamasis darbas, kurio tikslas – sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, kai siekiama sudaryti draudimo sutartį, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudžiamuosius įvykius. Taigi, atsakovė pagal sudarytas sutartis veikė kaip draudimo tarpininkė. Tačiau minėtas įstatymas nereglamentuoja sutarčių su draudimo tarpininkais sąlygų ypatumų bei atlyginimo nustatymo tarpininkui būdo. CK 6.156 straipsnis įtvirtina šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, sudaryti CK nenumatytas sutartis ar sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ir imperatyvioms teisės normoms.

Šalių sudarytos sutartys įvardintos pavedimo sutartimis. Pavedimo teisiniams santykiams yra taikoma CK III dalis, reglamentuojanti atstovavimą, ir CK XXXVI skyriaus normos, nustatančios bendras pavedimo sutarties sąlygas. CK 6.764 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog komercinio atstovavimo atveju taikomos specialios taisyklės, nustatytos CK 2.152-2.168 straipsniuose. Pagal CK 2.152 straipsnio 1 dalį prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal šalių sudarytų pavedimo sutarčių sąlygų esmę, atsakovės veikla atitiko prekybos agento veiklą, todėl sutarčių sąlygas vertinti reikėtų vadovaujantis CK XII skyriaus normomis, reglamentuojančiomis komercinį atstovavimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju negalima remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2008 suformuluotomis išvadomis, kadangi nagrinėjamoje byloje šalis sieja komercinio atstovavimo santykiai. Tuo tarpu atsakovės apeliaciniame skunde nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas bendrųjų atstovavimą reglamentuojančių normų taikymo klausimas.

CK 2.158-2.160 straipsniai reglamentuoja prekybos agento atlyginimo dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Pagal CK 2.158 straipsnio 1 dalį prekybos agentui už kiekvieną sėkmingai sudarytą sandorį atstovaujamasis moka sutartyje nustatytą atlyginimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutartyje gali būti numatyta, kad prekybos agento atlyginimas priklauso nuo atstovaujamojo pavedimo įvykdymo kokybės arba kad prekybos agentas atlyginimą gautą tik tada, kai trečiasis asmuo įvykdo sudarytą sutartį. Pagal CK 2.160 straipsnio 2 dalį, jeigu sutartyje numatyta, kad prekybos agentui atlyginimas mokamas tik tada, kai trečiasis asmuo įvykdo sutartį, tai prekybos agentas turi teisę gauti avansą. Pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu akivaizdu, kad trečiasis asmuo sutarties neįvykdys, prekybos agentas netenka teisės reikalauti atlyginimo. Jeigu atlyginimas ar jo avansas jau yra sumokėti, atstovaujamasis turi teisę iš prekybos agento išieškoti sumokėtas sumas. Šalių sudarytose sutartyse atsakovės atlyginimo dydis priklausė nuo to, kiek mėnesių draudėjas mokės draudimo įmokas pagal atsakovei tarpininkaujant ieškovo vardu sudarytas gyvybės draudimo sutartis. Kuo mažiau įmokų sumokėdavo ir anksčiau sutartį nutraukdavo trečiasis asmuo, tuo proporcingai pagal sutarties sąlygas buvo mažinamas atsakovės atlyginimas, reikalaujant grąžinti visą ar dalį iš anksto sumokėto komisinio atlyginimo. Taigi, negalima pripažinti šalių sudarytų pavedimo sutarčių sąlygų nesąžiningomis ar prieštaraujančiomis įstatymo normoms. Atsakovė yra pasirašiusi tiek visas tris su ieškovu sudarytas pavedimo sutartis, tiek jų priedus. Komisinio atlyginimo mokėjimo, grąžintino jo dydžio nustatymo tvarka buvo aiškiai apibrėžta 2009 m. sausio 29 d. pavedimo sutarties 31 punkte, o 2010 m. kovo 1 d. pavedimo sutarties 27 punkte aiškiai nurodyta, kad konsultanto komisinio atlyginimo dydis nustatomas pagal konsultanto skaičiavimo metodiką, numatytą sutarties Priede Nr. 1. Todėl atsakovės argumentas, jog sutartyje nėra numatyta komisinio atlyginimo grąžinimo sąlyga, o ant sutarties priedų ji pasirašiusi neįvertinusi rizikos, nėra pagrindas atleisti atsakovę nuo sutartinės pareigos grąžinti atlyginimo dalį.

Iš atsakovei ieškovo sumokėtos 22.908,67 Lt komisinio atlyginimo sumos atėmus ieškovo reikalaują grąžinti 10.492,54 Lt atlyginimo dalį, ieškovės gautas atlygis pagal pavedimo sutartį sudarytų 12.416,13 Lt. Taigi, ieškiniu nėra reikalaujama priteisti iš atsakovės viso sumokėto atlyginimo. Iš aukščiau nurodytų draudėjų tik J. R., L. O. ir S. R. sumokėjo iš viso apie 11-14 draudimo įmokų, tačiau ieškovas ir reikalauja grąžinti tik nedidelę procentinę dalį už su jais sudarytas sutartis sumokėto atlyginimo. Visi kiti draudėjai sumokėjo tik vidutiniškai po 1-6 įmokas. Tam tikrais atvejais ieškovo sumokėtas komisinis atlyginimas buvo netgi didesnis, negu draudėjo įmokėta bendra įmokų suma. Todėl negalima pripažinti, kad ieškovo reikalaujama priteisti suma būtų nepagrįstai didelė ar iš atsakovės veiklos ieškovo gautas pelnas būtų neproporcingai didelis, palyginant su atsakovės gautu atlygiu. Abi sutarties šalys yra pelno siekiantys subjektai. Ieškovo pelno dydis priklauso ne tiek nuo sudarytų gyvybės draudimo sutarčių skaičiaus, kiek nuo draudėjų įmokėtų draudimo įmokų. Didesnio pelno gavimas ieškovui sudaro galimybę mokėti didesnį atlygį atsakovei. Todėl verslo rizikos dalinimasis ir atsakovės atlygio dydžio susiejimas su draudėjų įmokėtų įmokų dydžiu nepripažintinas nesąžiningu.

Pagal CK. 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei įvykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės nurodytas ekonominis sunkmetis, dėl kurio draudėjai atsisakė sutarčių, nepripažintinas nenugalima jėga. Atsakovė laisva valia sudarė pavedimo sutartis, jai turėjo būti žinomos su draudėjais sudaromų gyvybės draudimo sutarčių sąlygos. Kaip rūpestingas ir apdairus ūkine veikla užsiimantis asmuo atsakovė privalėjo įvertinti jai tarpininkaujant sudaromų gyvybės draudimo sutarčių sąlygų naudingumą draudėjui, galimybę mokėti įmokas pablogėjus turtinei padėčiai ar ekonominėm sąlygom. Draudėjams atsisakius gyvybės draudimo sutarčių, atitinkamai ir ieškovas negavo numatyto pelno bei patyrė nuostolių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 1815 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinio proceso metu ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, ieškovui yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punktu, nustatančiu maksimalų 1,5 koeficientą už atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, šioje proceso stadijoje ieškovui turi būti priteistinos bylinėjimosi išlaidos, lygios pusei nurodyto maksimalaus dydžio, tai yra 750,00 Lt, todėl ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas tik iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „FINSALTAS“, juridinio asmens kodas 123948271 iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750,00 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų 0 ct) bylinėjimosi išlaidas.

TeisėjaiLaima GerasičkinienėDainius RinkevičiusAlma Urbanavičienė