- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-28
- Bylos Nr.
- 3K-3-26/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Algis Norkūnas (pran.), Antanas Simniškis
- Ieškovas
- T. S.
- Atsakovas
- UAB „Nidulus“
- Trečiasis asmuo
- S. B. B.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovui UAB „Nidulus“ dėl sutarties nutraukimo ir avansinės įmokos priteisimo; trečiasis asmuo S. B. B.
Trečiasis asmuo (įgaliotojas) 2005 m. liepos 19 d. pavedimo sutartimi įgaliojo atsakovą (įgaliotinis) surasti butui pirkėją, kuris šį nupirktų ne mažiau kaip už 98 000 Lt.
Atsakovas 2005 m. liepos 21 d. sudarė su ieškovu (pirkėjas) avansinio įmokėjimo sutartį Nr. UR-050067, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2006 m. sausio 20 d. nupirkti iš trečiojo asmens butą už 105 000 Lt. Remiantis sutarties 2.1 punktu ieškovas sumokėjo 5000 Lt avansą, kuris įskaitytinas į buto pirkimo-pardavimo kainą. Sutarties 2.4 punkte nustatyta, kad, neįvykus sandoriui dėl įgaliotojo kaltės, pirkėjui sumokėtą 5000 Lt avansą grąžina įgaliotinis.
Ieškovas kreipėsi į banką dėl paskolos būstui pirkti suteikimo, savo iniciatyva užsakė perkamo buto vertės nustatymą, už šią paslaugą sumokėjo 295 Lt.
Atsakovas 2006 m. sausio 20 d. pranešė ieškovui, kad vienašališkai nutraukia avansinio įmokėjimo sutartį dėl ieškovo kaltės, nes šis nustatytu laiku, t. y. 2006 m. sausio 19 d. 12 val., neatvyko pas notarą sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutarties.
Ieškovas laiko, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai (nesilaikydamas būtinos sutarties nutraukimo procedūros ir nesant tam realaus pagrindo) savo iniciatyva nutraukė avansinio įmokėjimo sutartį. Ieškovas neatvyko į notarų biurą, nes nebuvo tinkamai informuotas apie sandorio sudarymo laiką. Atsakovas veikė nesąžiningai, neįvykdė sutartinės prievolės, todėl turi grąžinti ieškovui sumokėtą 5000 Lt avansą ir jo patirtus nuostolius.
Ieškovas prašė: 1) pripažinti avansinio įmokėjimo sutarties vienašališką nutraukimą nuo 2006 m. sausio 20 d. atsakovo iniciatyva dėl ieškovo kaltės neteisėtu ir nepagrįstu; 2) nutraukti šią sutartį nuo 2006 m. sausio 20 d. 24 val. dėl atsakovo kaltės; 3) priteisti iš atsakovo 5000 Lt sumokėto avanso, 295 Lt išlaidų už buto vertės nustatymą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino avansinio įmokėjimo sutarties vienašališką nutraukimą atsakovo iniciatyva neteisėtu ir nepagrįstu; nutraukė šią sutartį nuo 2006 m. sausio 20 d., pripažįstant abiejų šalių kaltę; priteisė iš atsakovo ieškovui 5000 Lt avanso ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškovą ir atsakovą sieja sutartiniai santykiai, pagrįsti avansinio įmokėjimo sutartimi. Šia sutartimi šalys sutarė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį – buto pirkimo-pardavimo sutartį. Pagrindinis civilinių teisinių santykių principas – sutarties laisvės principas –lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali bet kada būti nutrauktos. Byloje nustatyta, kad šalių ketinimai sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį buvo rimti, šalys pagrįstai tikėjosi, jog pagrindinė sutartis bus sudaryta. Iš byloje esančio atsakovo 2006 m. sausio 17 d. siųsto pranešimo matyti, kad jis kvietė ieškovą 2006 m. sausio 19 d. sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau šis pranešimas buvo grąžintas su nuoroda, kad nurodytu adresu ieškovas negyvena. Teismas sprendė, kad, remiantis protingumo kriterijumi, toks pranešimas ieškovui turėjo būti išsiųstas anksčiau. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinė atsakovo ūkinė veikla yra prekyba nekilnojamuoju turtu, kad ieškovas gyvena Kauno rajone, o atsakovo buveinė yra Kaune, kad šalys bendravo tiesiogiai ir abiem šalims buvo žinomi šalių telefonai, padarė išvadą, jog abi šalys tinkamai nesilaikė bendradarbiavimo principo, todėl buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių kaltės. Pripažinus abiejų šalių kaltę, avansinio mokėjimo sutartis laikytina nutraukta nuo 2006 m. sausio 20 d. CK 6.165 straipsnio pagrindu.
Teismas taip pat nurodė, kad avansas atlieka mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus), tačiau jis neatlieka užtikrinamosios funkcijos, t. y. sumokėjusi avansą šalis turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais. Dėl to šalims nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovas privalo grąžinti ieškovui sumokėtą 5000 Lt avansą. Iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos CK 6.37 straipsnio pagrindu. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 295 Lt išlaidų už buto vertės nustatymą kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija nurodė, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo (įgaliotojas) įgaliojo atsakovą (įgaliotinis) surasti turto – dviejų kambarių buto – pirkėją ir paimti iš surasto pirkėjo avansą. Pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos kartu su atstovavimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Viena iš atstovavimo formų yra atstovo (įgaliotinio) veikimas pagal pavedimo sutartį. Atstovas, veikdamas atstovaujamojo interesais, neturi viršyti jam suteiktų teisių ir turi atskleisti atstovavimo faktą. Atsakovas, atstovaudamas trečiajam asmeniui, sudarė su ieškovu avansinio įmokėjimo sutartį. Sudarydamas šią sutartį ir paimdamas iš ieškovo avansinę įmoką, atsakovas veikė neviršydamas įgaliojimų (pavedimo sutarties 5 punktas). Jis atskleidė ieškovui atstovavimo faktą – kad butas nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, o atsakovas yra tik šio asmens įgaliotinis (avansinio įmokėjimo sutarties 1.1 punktas). Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Tinkamu atsakovu turėtų būti trečiasis asmuo (įgaliotojas), su kuriuo ieškovą sieja materialinis teisinis santykis. Tuo atveju, kai nustatoma, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, tai teismas šalies prašymu, nenutraukdamas bylos nagrinėjimo, gali pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu; jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas, tai teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 1, 3 dalys). Bylos nagrinėjimo procese ieškovas atsisakė keisti atsakovą, todėl, pripažinus atsakovą netinkamu, ieškinys atmestinas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Jo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185, 302, 320 straipsnius, CPK XV skyriaus normas, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193, 6.756, 2.133 straipsnius, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teisėjų kolegija netinkamai aiškino atstovavimo ir pavedimo santykius reglamentuojančias teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo ir sutarčių aiškinimo taisykles.
Pavedimo sutartimi trečiasis asmuo (įgaliotojas) pavedė atsakovui (įgaliotiniui) surasti potencialų buto pirkėją, bet ne parduoti butą. Atsakovui sudarius su ieškovu avansinio įmokėjimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo pirkti iš trečiojo asmens butą, pavedimo sutartis, kurios esmė – surasti buto pirkėją, buvo įvykdyta. Iš šių sutarčių analizės išplaukia, kad atsakovas, kaip tarpininkas perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą, privalėjo suorganizuoti buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą notaro biure. Avansinio įmokėjimo sutartis yra ne tik avanso priėmimo-perdavimo sutartis, tai – kompleksinė tarpininkavimo sutartis, pagal kurią atsakovo įsipareigojimai ieškovui yra gerokai platesni. Iš atsakovo veiksmų (surado buto pirkėją ir tai įformino avansinio įmokėjimo sutartimi) atsirado jo, kaip tarpininko, savarankiška pareiga – suorganizuoti buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą. Nors atsakovas veikė tik kaip trečiojo asmens atstovas, tačiau ieškovo atžvilgiu – kaip savarankiškas nekilnojamojo turto rinkos tarpininkas. Ieškovui ir atsakovui sudarius avansinio įmokėjimo sutartį, atsirado savarankiškas materialinis teisinis santykis, apimantis abipusius įsipareigojimus (ieškovui – nupirkti butą, atsakovui – suorganizuoti buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą). Būtent šio materialinio-teisinio santykio pagrindu ieškovas turėjo tapti buto savininku.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad teisėjų kolegija išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė procesinės teisės normų, padarė pagrįstą išvadą, kad tinkamu atsakovu turėtų būti trečiasis asmuo (įgaliotojas). Pagal avansinio mokėjimo sutartį atsakovas yra tik trečiojo asmens įgaliotinis, kuriuo interesais ir vardu atliko tam tikrus teisinius veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Nagrinėjamoje byloje teisės klausimai yra susiję su šalių civilinių teisinių santykių kvalifikavimu.
Ieškovas pareiškė ieškinį dėl prievolės iš avansinio įmokėjimo sutarties vykdymo, t. y. pareigos grąžinti avansinę įmoką, nes šalys nesudarė pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties. Pagal sutarties 2.4 punktą įgaliotinis įsipareigojo grąžinti pirkėjui sumokėtą avansą, jeigu dėl įgaliotojo kaltės nebus sudarytas buto pirkimo-pardavimo sandoris. Atsakovo kaip įgaliotinio ir trečiojo asmens kaip įgaliotojo tarpusavio teises ir pareigas reglamentuoja 2005 m. liepos 19 d. pavedimo sutartis. Pavedimo sutartimi įgaliotinis įsipareigoja atlikti įgaliotojo vardu ir lėšomis ne bet kokius, o tik tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 straipsnio 1 dalis). Jeigu yra sudaryta pavedimo sutartis, tai teisiniai įgaliotinio veiksmai su trečiaisiais asmenimis kvalifikuojami kaip pavedimo sutarties vykdymas ir sukuria teises ir pareigas įgaliotojui. Jeigu įgaliotinis atlieka ne teisinio, o faktinio pobūdžio veiksmus (pvz., organizuoja pagrindinės sutarties sudarymą, informuoja šalis apie sutarties pasirašymo vietą ir laiką ir pan. ), tai jis veikia kaip įgaliotojo padėjėjas (t. y. kaip trečiasis asmuo, kurį įgaliotojas pasitelkė prievolei įvykdyti). Nedraudžiama pasitelkti tokius asmenis prievolei įvykdyti, įstatyme netgi reglamentuota, kad skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas (CK 6.257 straipsnis). Pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti įgaliotojas pasitelkė įgaliotinį, kuris organizavo būsimos pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą pas notarą ir veikė kaip padėjėjas. Tai vykdydamas jis elgėsi aplaidžiai, numatytu laiku nesugebėjo surasti ir informuoti pirkėjo apie sutarties sudarymo laiką ir vietą. Minėta, kad pagal CK 6.257 straipsnį už pasitelkto trečiojo asmens kaltę atsako skolininkas. Skolininko pasitelkto trečiojo asmens kaltė yra skolininko kaltė, šiuo atveju – įgaliotojo. Taigi nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti šalių sudarytos avansinio įmokėjimo sutarties 2.4 punktą, nustatantį pareigą grąžinti pirkėjui (ieškovui) avansinę įmoką, jeigu sutartis nesudaroma dėl įgaliotojo kaltės. Tame pačiame sutarties punkte nustatyta, kad šią pareigą vykdo įgaliotinis. Prievolės atsiranda sutarties, kaip sandorio, pagrindu ir turi būti vykdomos (CK 6.2 straipsnis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius tik kaip pavedimą, netaikė šalių sutarties 2.4 punkto nuostatų, netinkamai taikė prievolių teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas nėra materialinio teisinio santykio dėl avansinės įmokos grąžinimo dalyvis. Materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo ieškovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos kasacinės instancijos teisme.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. sprendimą.
Priteisti ieškovui T. S. iš atsakovo UAB „Nidulus“ (įmonės kodas 134728999) 159 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt devyni litai) žyminio mokesčio ir 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) atstovavimo išlaidų kasacinės instancijos teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.