Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-530-505/2012

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-09-24
Bylos Nr.: Ik-530-505/2012
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00032-2012-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė, Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas: Kauno apygardos prokuratūros
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos, S. J. A. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Linas Meškys

Kategorijos

11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-530-505/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00032-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 11.4; 11.4.2; 74. (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės ir Rimanto Giedraičio,

sekretoriaujant Žanai Jankovič,dalyvaujant pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokurorui Valentinui Aleknai,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos atstovei Danutei Štreimikienei,

atsakovui S. J. A. J. bei jo atstovui advokatui Linui Meškiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir S. J. A. J. dėl įsakymų, sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Alytaus apskrities viršininko 1999-10-22 įsakymą Nr.11-979 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Alytaus mieste"; 2) Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-11-02 sprendimą Nr. 11-542; 3) Alytaus apskrities viršininko 2003-07-03 įsakymą „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Alytaus mieste" Nr. 11-1604 Ž; 4) Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003-07-03 sprendimą Nr. 11-1099; 5) Alytaus apskrities viršininko 2004-09-29 įsakymą „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Alytaus mieste" Nr. 11-2096-Ž; 6) Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004-09-29 sprendimą Nr. 11-1343; 7) pripažinti negaliojančiu 1999-12-03 papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) išduotą J. S. J. A. ; 8) pripažinti negaliojančiu 2004-11-18 papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) išduotą J. S. J. A. ; 9) taikyti restituciją: įpareigoti J. S. J. A. grąžinti Lietuvos Respublikai natūra 3,0508 ha žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) ir 1,0292 ha žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei į valstybės biudžetą sumokėti 0,2 ha namų valdos žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertę įgijimo metų atitikusią pinigų sumą - 21632 litus, 0,4 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertę įgijimo metu atitikusią pinigų sumą- 76000 Lt, 0,21 ha žemės sklypo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertę įgijimo metu atitikusią pinigų sumą - 86000 Lt, bei už 0,0004 ha žemės ir 0,3842 ha miško atlygintų vertybiniais popieriais (akcijomis), jų įgijimo metu atitikusią pinigų sumą- 2192,31 Lt, viso į valstybės biudžetą grąžinant 185824,31 Lt (I tomas, b.l.3-12).

Pareiškėjas prašyme bei teismo posėdyje atstovas nurodė, kad D. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) 1991-09-25 Alytaus miesto valdybai pateikė prašymą atkurti natūra nuosavybės teises į jo iki nacionalizacijos turėtą žemę ir mišką Alytaus mieste. Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-05-29 pažymoje dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nurodyta, kad D. J. (miręs (duomenys neskelbtini)) turi teisę atkurti nuosavybės teises į jo iki nacionalizacijos turėtus 4,8904 ha žemės ir 0,3842 ha miško. Minėtoje 2003-05-29 pažymoje dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nurodyta, kad ji parengta pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1998-11-17 pažymėjimą Nr. 01-661-J, 1931-03-09 teismo rezoliuciją, Lietuvos Respublikos Žemės Tvarkymo Departamento išduotus nuosavybę patvirtinančius dokumentus, be to, pažymoje Nr. 4 įrašytas „Rejestras Nr. 3231". Išanalizavus pastarąjį dokumentą, t. y. 1933-06-14 paskolos aktą rejestro Nr. 3231, nustatyta, kad jame rašoma tik apie J. K. turėtą nekilnojamąjį turtą, todėl neaišku, kodėl pastarasis dokumentas įrašytas 2003-05-29 pažymoje dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje patvirtinta apie D. J. nuosavybės teise turėtą žemę. Analizuojant 2003-05-29 pažymoje nurodytų dokumentų turinį nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Žemės Tvarkymo Departamento 1933-11-17 rašte Nr. 35937 konstatuojama, jog mirusio A. J. įpėdiniai nuosavybės teisėmis Alytaus apskrityje, (duomenys neskelbtini) turėjo 9,7808 ha sklypą Nr. 24 (pagal eksplikaciją 8,5008 ha ariamos žemės ir 1,2800 ha pievų) ir sklype Nr. 23 turėjo 0,7683 ha iš 23,5463 ha bendro ploto žemės sklypo (pagal eksplikaciją 23,4033 ha miško ir 0,1430 ha kelių), taigi iš viso - 10,5491 ha. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1998-11-17 pažymėjime Nr. 01-661-J nurodyta, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Alytaus apskrities valsčiaus Alytaus II m. (Suvalkų pusės) seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1938-05-27 sąraše įrašyti A. J. įpėdiniai, turėję 10,55 ha žemės į iš šio ploto - 0,74 ha miško). Pažymėtina, kad išvardintuose dokumentuose neįvardyti asmenys, tuo metu buvę mirusio A. J. įpėdiniais, taip pat nenurodytas paveldėtų nuosavybės teisių apimties paskirstymas tarp jų. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus (1945-02-22 gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) prašymą atkurti nuosavybės teises pateikęs D. J. buvo A. J. ir S. J. sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos Žemės Tvarkymo Departamento 1933-11-17 rašte Nr. 35937 nurodytą nuosavybės teise turimų žemės sklypų ar jų dalių plotą ir naudmenas bei Alytaus miesto kartografavimo ištraukos duomenis, manytina, kad 1931-03-09 rezoliucijoje civilinėje byloje dalinamas tas pats A. ir S. (S.) J. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) turėtas 9,7808 ha žemės sklypas Nr. 24 ir miško sklypo Nr. 23 dalis (0,7683 ha). Iš nurodytos teismo rezoliucijos galima spręsti, kad buvusių savininkų įpėdiniai buvo J. J. K., M. D. , E. J. bei D. J. , todėl pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- Įstatymas) 1 straipsnio 2 dalies 4 punkto bei 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas kiekvienas iš šių asmenų galėtų pretenduoti atkurti nuosavybės teises į savo, kaip buvusio savininko, iki nacionalizacijos turėtą, iš A. ir S. (S.) J. paveldėtos žemės dalį. Tvarkos 13 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu piliečiai yra pateikę tik papildomus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, juos nagrinėja miestų, rajonų žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Vadovaujantis Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus ekspertų komisijos 2003-05-29 protokolu Nr. 164, šioje komisijoje buvo svarstytas 1931-03-09 teismo sprendimas, tačiau neaišku, kokiu pagrindu šis dokumentas svarstytas kaip žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodantis papildomas dokumentas, kai išdėstytos nuostatos įvardina teismų sprendimus kaip tinkamus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Kaip matyti iš šio protokolo, buvo nuspręsta, kad pagal 1931-03-09 teismo rezoliuciją D. J. priklauso atkurti nuosavybės teises į 5,2746 ha žemės, iš jų- 0,3842 ha miško. Kaip jau minėta, iš bendro A. J. ir S. J. turėtos žemės ploto (9,7808 ha žemės sklypo Nr. 24 ir 0,7683 ha dydžio dalies miško sklypo Nr. 23) D. J. paveldėjo apie 5 ha ir dalį miško (kita dalis miško, kaip minėta, priteista M. D. ), tačiau ne vienas, bet kartu su E. J. , kurio giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra. Pats D. J. , 1991-03-27 kreipdamasis pareiškimu į Alytaus miesto merą nurodė, kad E. yra jo brolis, kuris (duomenys neskelbtini) žuvo kare. Šie duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), t.y. nacionalizacijos metu, E. J. buvo pilnateisis A. J. ir S. J. turėtos žemės ploto (9,7808 ha žemės sklypo Nr. 24 ir 0,7683 ha dydžio dalies miško sklypo Nr. 23) paveldėtojas savininkas). Taigi, sprendžiant dėl D. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės ir miško ploto, nebuvo atsižvelgta į tai, kad apie 5 ha žemės ir neidentifikuotą miško dalį iš A. J. nuosavybės teise turėto 0,7683 ha miško šis asmuo nuosavybės teise turėjo ne vienas, o su kitu bendraturčiu, t. y. bendrojoje nuosavybėje nebuvo nustatyta D. J. turėta dalis, be to, nebuvo nustatyta, kokiomis proporcijomis padalintas nurodytas miško plotas tarp šių dviejų asmenų bei M. D. . Nesant galimybės nustatyti šių aplinkybių, pagal minėtą Tvarkos 13 punktą D. J. ar jo įpėdiniams turėjo būti pasiūlyta pateikti papildomus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus arba kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-05-29 parengė pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodyta, kad D. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į jo iki nacionalizacijos turėtus 4,8904 ha žemės ir 0,3842 ha miško, tinkamai neįvertinęs visų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir nesant pakankamo pagrindo padarė išvadą apie šio buvusio savininko turėtos žemės plotą. Netinkamas buvusio savininko D. J. iki nacionalizacijos 1940-07-22 turėto nekilnojamojo turto apimties nustatymas, sąlygojo neteisėtų administracinių aktų, kurie prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatoms ir kurių pagrindu atkurtos nuosavybės teisės, priėmimą. Mirusiojo D. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu Alytaus apskrities viršininko administracija atkūrė nuosavybės teises pilna apimtimi, t.y. į 4,8904 ha žemės ir 0,3842 ha miško. Alytaus apskrities viršininkas 1999-10-22 įsakymu Nr. 11-979 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 11-542 D. J. vardu atkūrė nuosavybės teises į žemę suteikiant neatlygintinai 0,20 ha žemės sklypą (indeksuota žemės sklypo vertė 21632 litai) namų valdai (duomenys neskelbtini). Šio įsakymo ir sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre D. J. vardu įregistruotas 0,2 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) . 1999-12-06 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (registro Nr. 12306) pagrindu 0,2 ha namų valdos žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) paveldėjo atsakovas S. J. A. J. . 2003-02-07 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1417 šį žemės sklypą atsakovas S. J. A. J. pardavė A. A. ir J. A. , kurių nuosavybės teisės įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Alytaus apskrities viršininkas 2003-07-03 įsakymu Nr. 11-160 4 Ž ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 11-1099 D. J. vardu atkūrė nuosavybės teises į 0,40 ha (76000 litų rinkos vertės) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) . Šio įsakymo ir sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre D. J. vardu įregistruotas 0,4 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) . 2004-11-18 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (registro nr. 12517) pagrindu 0,4 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) paveldėjo atsakovas S. J. A. J. . 2004-02-19 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1578 šį žemės sklypą atsakovas S. J. A. J. pardavė R. A. ir K. A. , o pastarieji perleido kitiems fiziniams asmenims. Šiuo metu sklypą nuosavybės teise valdo UAB (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities viršininkas 2004-09-29 įsakymu Nr. 11-2096-Ž ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 11-1343 D. J. vardu atkūrė nuosavybės teises į 4,29 ha žemės plotą grąžinant natūra: 1) 0,21 ha (86000 litų rinkos vertės) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , 2) 3,0508 ha (610000 litų rinkos vertės) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , 3) 1,0292 ha (206000 litų rinkos vertės) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , o už likusią 2192,31 vertės žemės dalį (0,0004 ha žemės ir 0,3842 ha miško) atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis). Šio įsakymo ir sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre D. J. vardu įregistruotas 3,0508 ha žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , 1,0292 ha žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) ir 0,21 ha žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) . 2004-11-18 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (registro nr. 12517) pagrindu 3,0508 ha žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , 1,0292 ha žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,21 ha žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) paveldėjo atsakovas S. J. A. J. . 3,0508 ha žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) ir 1,0292 ha žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) perleisti tretiesiems asmenims nebuvo ir iki šiol nuosavybės teise priklauso atsakovui S. J. A. J. . 0,21 ha žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) 2007-05-08 pirkimo - pardavimo sutartimi perleistas A. L. ir nuosavybės teise atsakovui S. J. A. J. nepriklauso. Prokuroro prašymas reiškiamas siekiant apginti viešąjį interesą, kurio pažeidimas šiuo atveju pasireiškė valstybės institucijų veiklos ir jų priimtų administracinių aktų neteisėtumu valstybės turto valdymo ir disponavimo, nuosavybės teisių atkūrimo srityse. Kadangi ginčijami administraciniai aktai jau sukėlę materialinius teisinius padarinius, vien šių aktų panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešąjį interesą. Visuotinai žinoma, kad iš neteisėtumo, teisė neatsiranda. Ši nuostata įtvirtinta Konstitucinio teismo jurisprudencijoje ir atsispindi CK 1.136 straipsnyje, išvardijančiame civilinių teisių atsiradimo pagrindus. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-65-09 teismas taip pat pažymėjo, kad nenustačius, kad administracinių aktų panaikinimas sukeltų realias teisines pasekmes viešojo intereso gynimui, pareiškėjo reikalavimai turėtų būti netenkinami, nes keliamų reikalavimų apimtimi nebūtų apgintas viešasis interesas. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką (pvz:. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2010), teismui panaikinus administracinius aktus, kuriais D. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės, negaliojančiais turėtų būti pripažinti sandoriai, kuriais žemės sklypas perleistas tretiesiems asmenims. 1999-12-06 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (registro Nr. 12306) pagrindu 0,2 ha namų valdos žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) paveldėjo atsakovas S. J. A. J. . 2004-11-18 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (registro nr. 12517) pagrindu 0,4 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , 3,0508 ha žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , 1,0292 ha žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,21 ha žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) taip pat paveldėjo atsakovas S. J. A. J. . Panaikinus Alytaus apskrities viršininko priimtus administracinius aktus atkurti nuosavybės teises, išnyksta nuosavybės perleidimo sandorių galiojimo pagrindas, t.y. susidaro situacija, kai žemė yra perleista tokios teisės neturinčio asmens. CK 4.48 str. 2 d. laikomasi nuostatos, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Šiuo atveju panaikinus administracinius aktus, kurių pagrindu D. J. įgijo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus, nelieka jokio teisinio pagrindo paveldėti šį žemės sklypą atsakovui S. J. A. J. . Pagal LR CK 1.80 str. imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Atsižvelgiant į šias CK nuostatas 1999-12-06 S. J. A. J. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (registro Nr. 12306) ir 2004-11-18 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (registro nr. 12517) yra niekiniai ir negalioja nuo jų išdavimo momento. Taigi, administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Restitucija yra įstatymu nustatytas teisinis padarinys, kuris turi būti taikomas, jeigu sandoris negalioja. Tai nustatyta CK 1.80 straipsnio 2 dalyje. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas. Vadovaujantis CK 4.96 straipsnio 3 dalimi savininkas turi teisę visais atvejais išreikalauti tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį daiktą, kai daiktas valdytojo neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojamas sandorio šalių nesąžiningumas, jei skolininkas sudaro sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Vadovaujantis šiomis CK nuostatomis, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu atsakovo S. J. A. J. neatlygintinai įgyta ir kitiems asmenims neperleista nuosavybė: 3,0508 ha žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) ir 1,0292 ha žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , taikant restituciją gali būti grąžinti jos buvusiam savininkui - Lietuvos Respublikai, natūra. Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas atlygintinio sandorio pagrindu įgytas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 str. 2 d.). Sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos (CK 6.153 str. ld.). Šių CK nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad paveldėjimo būdu neatlygintinai įgytą ir vėliau atlygintinių pirkimo - pardavimo sandorių pagrindu S. J. A. J. perleistą tretiesiems asmenims turtą: 0,2 ha namų valdos žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , 0,4 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , 0,21 ha žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) galima išreikalauti natūra tik nuginčijus trečiųjų asmenų (įgyjėjų) sąžiningumą. Duomenų, kad tretieji asmenys šiuo metu nuosavybės teise valdantys nurodytus žemės sklypus žinotų apie aplinkybes dėl kurių sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu, prokuroras neturi, todėl pastarųjų asmenų sąžiningumo prezumpcijos paneigti neturi faktinių duomenų. Tuo pačiu nenustatyta CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant yra galimas nekilnojamojo daikto išreikalavimas natūra. Taigi byloje nustatyta, kad žemės sklypo restitucija natūra negalima, o pagal CK 6.146 straipsnį tais atvejais, kad restitucija natūra neįmanoma, ji atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos - atitinkamas pagerėjimas. Teismas dėl restitucijos turi svarstyti: 1) ar ją apskritai taikyti, 2) jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo būdo - natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tais atvejais, kai administraciniu aktu vienai šaliai buvo perduotas žemės sklypas, tai, teismo sprendimu panaikinus administracinį aktą ir žemės sklypo negalint išreikalauti natūra, restitucija turi būti vykdoma pinigais. Jeigu žemės sklypo išreikalauti negalima iš tolimesnių įgijėjų dėl jų sąžiningumo, jei nėra aplinkybių, numatytų CK 4.96 straipsnyje, kai restitucija galima, tai restitucija taikoma pinigais iš turtą pagal panaikintą administracinį aktą gavusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1163/2003; 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1204/2003, 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2009). Bendroji taisyklė, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti, nustatyta CK 6.147 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas privalo atlyginti už gautą neatlygintinai turtą rinkos kainomis. 0,2 ha namų valdos žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė perduodant atsakovui S. J. A. J. buvo 21632 litai. 0,4 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė perduodant atsakovui buvo 76000 litų. 0,21 ha žemės sklypo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė perduodant atsakovui buvo 86000 litų. Atsakovui už 0,0004 ha žemės ir 0,3842 ha miško atlygintų vertybinių popierių vertė 2192,31 lito.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko D. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę atkurtos pažeidžiant imperatyvias Įstatymo 2 straipsnio nuostatas, netinkamai nustačius savininko iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį, t.y. dalis turto iki tol priklausiusio valstybei grąžinta be pagrindo ir šia dalimi atsakovas S. J. A. J. valstybės sąskaita praturtėjo nepagrįstai. Šiuo atveju ginčas kilo dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo nuosavybės atkūrimo procese, kurių pažeidimas reikštų, kad pažeisti ir valstybės interesai, nes valstybinė žemė nuosavybės teisių atkūrimui neatlygintinai perleista nesant įstatyme numatytų pagrindų. Neteisėtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriais valstybės turtas nepagrįstai perduotas privatinėn nuosavybėn panaikinimas yra viešojo intereso dalis, nes visuomenė yra suinteresuota, kad neliktų imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančių administracinių aktų. Administracinių aktų, kuriais be pagrindo perleista valstybės nuosavybė privatiems asmenims, ginčijimas savaime yra viešojo intereso gynimas (2010 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-398/2010). Teisingo teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimas, kaip konstitucinė vertybė yra reikšminga visai visuomenei, todėl prokuroras administracinėje byloje turi teisę reikšti reikalavimą panaikinti Alytaus apskrities viršininko priimtus įsakymus ir sprendimus.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į prašymą prašė patenkinti prašymą (I tomas, b.l.83-88).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003-05-29 parengė pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurioje nurodyta, kad D. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į jo iki nacionalizacijos turėtus 4,8904 ha žemės ir 0,3842 ha miško, tinkamai neįvertinęs visų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir nesant pakankamo pagrindo padarė išvadą apie šio buvusio savininko turėtos žemės plotą. Netinkamas buvusio savininko D. J. iki nacionalizacijos 1940-07-22 turėto nekilnojamojo turto apimties nustatymas, sąlygojo neteisėtų administracinių aktų, kurie prieštarauja imperatyvioms Įstatymo 2 straipsnio nuostatos ir kurių pagrindu atkurtos nuosavybės teisės, priėmimą. Pagal tuo metu galiojusią Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas, pagal kurį galima būtų patvirtinti, kad S. J. A. J. , kuriam buvo perduotos Alytaus apskrities viršininko sprendimu atkurtos mirusiojo nuosavybės teisės, yra teisėtas ir vienintelis šio buvusio savininko įpėdinis.

Atsiliepimas

Atsakovas S. J. A. J. prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą (II tomas, b.l.6-10).

Atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad A. J. ir S. J. (o vėliau jų įpėdiniai) nuosavybės teise valdė 10,5491 ha ploto (tame tarpe 0,74 ha miško) žemės sklypus Alytaus mieste. D. J. , pateikdamas 1991-03-27 prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nurodė, kad A. ir S. J. įpėdiniai buvo J. K. , D. J. , E. J. ir M. D. , tačiau pastarieji du yra mirę atitinkamai 1941 metais ir 1974 metais. Taigi visa aktuali informacija apie iki nacionalizacijos turėtą nuosavybę kuria disponavo D. J. , buvo pateikta institucijoms, nagrinėjančioms nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūras. Kreipiantis dėl nuosavybės teisių atkūrimo D. J. ir jo įpėdinis atsakovas S. J. A. J. nenuslėpė jokių faktinių duomenų ar dokumentu, jų neiškraipė, neatliko jokių aktyvių ar pasyvių veiksmų, dėl kurių sprendimus dėl nuosavybės teisės atkūrimo priimančios valstybės institucijos negalėtų tinkamai įvertinti, ar D. J. turi teisę į nuosavybės teisės atkūrimą. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 (toliau- Tvarka), 13 punktą jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarime Nr. 407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisiu atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktu dokumentu nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis i teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Ginčo atveju nėra jokių įrodymų, kad valstybės tarnautojai ar institucijos, nagrinėjusios nuosavybės teisiu atkūrimo klausimą D. J. būtu pranešusios ar kitokiu būdu būtų nurodžiusios apie nepakankamus ar netikslius dokumentus ir/ar būtų pasiūliusios pateikti papildomus dokumentus ir/ar būtu nurodžiusios kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. D. J. nuosavybės teises atkūrus tokiomis aplinkybėmis, darytina vienareikšmiška išvada, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyriui ir/ar kitoms suinteresuotoms valstybės institucijoms visiškai pakako dokumentų, kurių pagrindu D. J. galėjo būti atkurtos ir buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. D. J. buvo pateikęs visus dokumentus (duomenis), reikalingus nuosavybės teisėms atkurti į iki nacionalizacijos turėtus 4,8904 ha žemės ir 0,3842 ha miško. Dėl šių priežasčių negalima sutikti su pareiškėjo argumentu, kad nebuvo pakankamo pagrindo atkurti D. J. nuosavybės teisių į minėtą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas neginčija fakto, kad D. J. kartu su E. J. bendrosios nuosavybės teise valdė 4,89704 ha žemės ir 0,3842 ha miško, t. y. tą turtą, į kurį ir buvo atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėjas nurodo, kad bendrojoje nuosavybėje nebuvo nustatyta D. J. dalis, todėl jo atžvilgiu apskritai negalėjo būti priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Su tokia pareiškėjo pozicija atsakovas nesutinka. Kaip minėta, pareiškėjas neginčija fakto, kad D. J. ir E. J. nuosavybės teise valdė 4,89704 ha žemės ir 0,3842 ha miško. CK 4.73 str. 2 d. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenumato ko kita. Pagal CK 4.73 str. 3 d. „jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio daliu dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys lygios". Teismui pripažinus faktą, kad D. J. ir E. J. bendrosios nuosavybės teise valdė 4,89704 ha žemės ir 0,3842 ha miško, darytina išvadą, jog kiekvieno iš šių asmenų turto dalis yra lygi, t. y. jiems tektų po ½ dalį. Tokiu būdu D. J. priklausytų 2.44852 ha žemės (4.89704 ha / 2) ir 0.1921 ha miško (0.3842 ha / 2). Taigi akivaizdu, kad net ir vadovaujantis pareiškėjo pateiktais argumentais, D. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2,44852 ha žemės ir 0,1921 ha miško. Teismui visgi pripažinus, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu nepakako duomenų, jog D. J. nuosavybės teise valdė 4,89704 ha žemės ir 0,3842 ha miško (su kuo atsakovas nesutinka), nėra ir negali būti ginčo dėl to, kad D. J. nuosavybės teise valdė ½ dalį šio turto. Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, kad D. J. buvo visiškai pagrįstai ir teisėtai atkurtos nuosavybės teisės į ½ dalį išlikusio nekilnojamojo turto. Pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad D. J. nepriklausė ši turto dalis. Atsižvelgiant į tai, visiškai nesuprantamas pareiškėjo siekis panaikinti D. J. atžvilgiu priimtus Alytaus apskrities viršininko įsakymus ir sprendimus visa apimtimi. ABTĮ 89 str. įtvirtinta teisė skųsti ne tik visą administracinį aktą, tačiau ir atitinkamą jo dalį. Šiuo atveju neginčytinai konstatuotina, kad D. J. nuosavybės teise valdė 1/2 dalį nuo 4,89704 ha žemės ir 0,3842 ha miško, todėl šioje dalyje nėra ir negali būti jokio ginčo. Atkreiptinas dėmesys, kad pačiu pirmuoju ginčijamu sprendimu (1999-10-22 įsakymu Nr. 11-979 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 11-542) iš esmės ir buvo išspręstas klausimas, ar atkurti nuosavybės teises D. J. į iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą. Nuosavybės teisių atkūrimo klausimas buvo išspręstas 1999-10-22, priimant ginčijamą įsakymą. Vėliau buvo priimti administraciniai aktai, kuriais tiesiog D. J. buvo suteikti konkretūs žemės sklypai ar atlyginta vertybiniais popieriais, tačiau nebuvo spręstas esminis klausimas - atkurti ar neatkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos turėtą turtą. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad 1999-10-22 įsakymas Nr. 11-979 ir tos pačios dienos sprendimas Nr. 11-542 yra pradinis ir pagrindinis nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu priimtas dokumentas, o vėliau priimti administraciniai aktai (2003-07-03 įsakymas Nr. 11-1604Ž, 2004-09-29 įsakymas Nr. 11-2096-Ž) yra išvestinio pobūdžio dokumentai, kurių pagrindinė paskirtis -už atkurtą nuosavybės teisę D. J. suteikti konkrečius suformuotus žemės sklypus ar atlyginti vertybiniais popieriais. Tai reiškia, kad pagrindinis administracinis aktas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimtas 1999 metais, t. y. prieš 13 metų. Pažymėtina, kad 1) nuo pradinių ir esminių ginčijamų administracinių aktų (1999-10-22 įsakymo Nr. 11-979 ir tos pačios dienos sprendimo Nr. 11-542) yra praėjęs daugiau nei 10 metų laikotarpis, o ginčijami vėlesni administraciniai aktai (2003-07-03 įsakymas Nr. 11-1604Ž, 2004-09-29 įsakymas Nr. 11-2096-Ž ir jų pagrindu priimti sprendimai) yra priimti pradinio administracinio akto pagrindu, nors ir jie priimti prieš 9 metus. Tai reiškia, kad nuo to momento, kai buvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises D. J. (1999 m.) yra praėjęs nepateisinamai ilgas laiko tarpas; 2) byloje nėra duomenų, kad D. J. (jo įpėdiniai) nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese elgėsi nesąžiningai, pateikė netikslią ar klaidinančią informaciją, ar dalį reikšmingos informacijos nuslėpė, todėl nėra pagrindo D. J. pripažinti nesąžiningu turto įgijėju; 3) taip pat nėra duomenų, kad D. J. turtas buvo perduotas kitų asmenų nusikalstamu būdu. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas prašyme nenurodo jokių D. J. (jo įpėdinių) neteisėtų, nesąžiningų ar nusikalstamų veiksmų ar neveikimo, dėl ko buvo priimti galimai neteisėti ar nepagrįsti ginčijami administraciniai aktai. Priešingai, pareiškėjas nurodo, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūras vykdę valstybės pareigūnai neapdairiai atliko savo pareigas ir, tariamai nesant pakankamai duomenų, priėmė sprendimus atkurti D. J. nuosavybės teises į išlikusį turtą. Pabrėžtina, kad asmenims negali būti užkraunama pernelyg didelė našta, ypač tais atvejais, kai nuosavybės grąžinimo procesas užtrunka dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, klaidos ar neapsižiūrėjimo; būtina dėti maksimalias pastangas, jog pretendento teisė į nuosavybės atkūrimą ne tik būtų pripažinta, bet ir galimybės naudotis nuosavybe suteikimas neužtruktų pernelyg ilgai. Ginčo atveju, akivaizdu, kad tenkinus prašymą, visiškai būtų paneigti konstituciniai atsakovo S. J. A. J. teisėti interesai, teisėtų lūkesčių bei teisinių santykių stabilumo principai. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota ir tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas - vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui. Darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimų patenkinimas reikštų daugiau nei dešimties metų nusistovėjusių civilinių santykių stabilumo principo pažeidimą, atsakovo teisėtų lūkesčių principo pažeidimą bei viešojo ir privataus intereso pusiausvyros pažeidimą. Tokiu būdu teismas sukurtų precedentą, pagal kurį prokuroro teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laike, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Be to, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, D. J. neprarastų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Tokiu atveju nuosavybės teisių atkūrimo procedūros vis tiek turėtų būti vykdomos ir D. J. (jo įpėdiniams) turėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Taigi nuosavybės teisės atkūrimo procesas užsitęstų nepateisinamai ilgą laiką (nuo 1991 metais pateikto prašymo atkurti nuosavybės teises jau šiai dienai yra praėję daugiau nei 20 metų). Atsakovas kategoriškai nesutinka su pareiškėjo reikalavimu taikyti vienašališką restituciją ir mano, kad tokiomis aplinkybėmis ir būdu pritaikyta restitucija akivaizdžiai pažeistų jo teises, nulemtų vienos šalies (atsakovo) padėties esminį pablogėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad D. J. (miręs (duomenys neskelbtini) ) 1991-09-25 Alytaus miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jo iki nacionalizacijos turėtą žemę ir mišką Alytaus mieste. Alytaus apskrities viršininko 1999-10-22 įsakymu Nr. 11-979 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Alytaus mieste“ ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-11-02 sprendimu Nr. 11-542 buvo nutarta atkurti nuosavybės teisę į žemę D. J. (miręs (duomenys neskelbtini) ) į jo turėtą 4,7774 ha žemės Alytaus II mieste, suteikiant neatlygintinai 0,20 ha žemės sklypą namų valdai (duomenys neskelbtini) ir valstybei išpirkti 4,5774 ha žemės. Šio įsakymo ir sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre D. J. vardu įregistruotas 0,2 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) . 1999-12-06 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (registro Nr. 12306), pagal kurį 0,2 ha namų valdos žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) paveldėjo atsakovas S. J. A. J. . 2003-02-07 pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. 1417 šį žemės sklypą atsakovas S. J. A. J. pardavė A. A. ir J. A. , kurių nuosavybės teisės įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Alytaus apskrities viršininkas 2003-07-03 įsakymu Nr. 11-160 4 Ž ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 11-1099 D. J. vardu atkūrė nuosavybės teises į 0,40 ha (76000 litų rinkos vertės) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) . Šio įsakymo ir sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre D. J. vardu įregistruotas 0,4 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) . 2004-11-18 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (registro nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu 0,4 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) paveldėjo atsakovas S. J. A. J. . 2004-02-19 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1578 šį žemės sklypą atsakovas S. J. A. J. pardavė R. A. ir K. A. , o pastarieji perleido kitiems fiziniams asmenims. Šiuo metu sklypą nuosavybės teise valdo UAB „(duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities viršininkas 2004-09-29 įsakymu Nr. 11-2096-Ž ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 11-1343 D. J. vardu atkūrė nuosavybės teises į 4,29 ha žemės plotą grąžinant natūra: 1) 0,21 ha (86000 litų rinkos vertės) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) , 2) 3,0508 ha (610000 litų rinkos vertės) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , 3) 1,0292 ha (206000 litų rinkos vertės) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , o už likusią 2192,31 vertės žemės dalį (0,0004 ha žemės ir 0,3842 ha miško) atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis). Šio įsakymo ir sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre D. J. vardu įregistruotas 3,0508 ha žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , 1,0292 ha žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) ir 0,21 ha žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) . 2004-11-18 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (registro nr. 12517) pagrindu 3,0508 ha žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , 1,0292 ha žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,21 ha žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) paveldėjo atsakovas S. J. A. J. . 3,0508 ha žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) ir 1,0292 ha žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) perleisti tretiesiems asmenims nebuvo. 0,21 ha žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) 2007-05-08 pirkimo - pardavimo sutartimi perleistas A. L. (I tomas, b.l. 23-65; 90-206).

Iš byloje pateiktos Alytaus II –os nuov. Taikos teisėjo 1931-03-09 rezoliucijos civilinėje byloje (I tomas, b.l. 106) matyti, kad A. ir S. J. įpėdiniai buvo J. (J.) K., M. D. , E. J. bei D. J. , todėl pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punkto bei 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas kiekvienas iš šių asmenų galėtų pretenduoti atkurti nuosavybės teises į savo, kaip buvusio savininko, iki nacionalizacijos turėtą, iš A. ir S. (S.) J. paveldėtos žemės dalį. Minėtoje rezoliucijoje buvo nurodyta, o „D. ir E. J. priteisti bendron nuosavybėn kitą pusę kolionijos apie 5 /penkis/ ha žemės esančios Alytaus miesto laukuose prie ežios V., G. ir J.; miško šniūrą irgi Alytaus miesto laukuose, rubežiuojantį iš Rytų su S., vakarų Likiškių kaimo, pietų D. ir iš šiaurės A. žemėmis“. Todėl D. J. paveldėjo apie 5 ha žemės ir dalį miško kartu su broliu E. J. (kuris kaip nurodo D. J. savo 1991-03-27 pareiškime žuvo (duomenys neskelbtini)) (I tomas, 96,113, II tomas, b.l. 20).

Alytaus apskrities viršininko 1999-10-22 įsakymu Nr. 11-979 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Alytaus mieste“ ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-11-02 sprendimu Nr. 11-542 buvo nutarta atkurti nuosavybės teisę į žemę D. J. (miręs (duomenys neskelbtini)) į jo turėtą 4,7774 ha žemės Alytaus II mieste, suteikiant neatlygintinai 0,20 ha žemės sklypą namų valdai (duomenys neskelbtini) , o likusią dalį atlyginant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-05-29 pažymoje dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nurodyta, kad D. J. (miręs (duomenys neskelbtini) ) turi teisę atkurti nuosavybės teises į jo iki nacionalizacijos turėtus 4,8904 ha žemės ir 0,3842 ha miško.

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimą reglamentuojančioje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 (toliau - Tvarka), nustatyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo (sudarymo) datos gali būti:

žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų - kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai;

dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-05-20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą", taip pat dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų";

įstatymų nustatyta tvarka sudaryti testamentai, nors juose ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, jeigu testatorius mirė iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" įsigaliojimo dienos (1991 m. rugpjūčio 1 d.);

nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos sudaryti testamentai (naminiai testamentai), sutartys (pirkimo-pardavimo, dovanojimo) ar kitoks rašytinis dokumentas. Šiais atvejais ir tada, kai piliečiams nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą, jie turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarime Nr. 407, juos nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniai skyriai (toliau - teritoriniai skyriai) Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo (Taisyklių 12 ir 13 punktai).

Taigi esant minėtam teisiniam reglamentavimui, sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, taip pat dėl žemės ploto, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, priimami tik išnagrinėjus ir įvertinus visus pretendentų pateiktus nuosavybės teises į žemę patvirtinančius dokumentus ir nustačius žemės plotą, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės. Šioje byloje ginčijamas D. J. turėtos žemės plotas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės. Pažymėtina, kad D. J. nuosavybės teises į žemę ir mišką ir jam tenkantį plotą patvirtinančiais dokumentais pagal Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-05-29 pažymą buvo pripažinta 1931-03-09 teismo rezoliucija dėl A. ir S. J. turėto turto padalijimo tarp įpėdinių J. K. , M. D. ir D. ir E. J. (pagal šią rezoliuciją J. K. priteista apie 5 ha žemės be miško, esančios (duomenys neskelbtini); M. D. - „šniūras miško", esančio (duomenys neskelbtini); D. ir E. J. - bendron nuosavybėn apie 5 ha žemės ir „šniūras miško", esančių (duomenys neskelbtini) ) ir Lietuvos Respublikos Žemės tvarkymo departamento 1933-11-17 raštas Nr. 3537, kuriame nurodyta, kad A. J. įpėdiniai (įpėdiniai neišvardyti) nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) mieste turėjo 9,7808 ha žemės sklypą Nr. 24 ir sklype Nr. 23 turėjo 0,7683 ha miško. 1931-03-09 teismo rezoliucijoje nurodyta, kad D. J. kartu su E. J. bendron nuosavybėn priteisiama neidentifikuoto ploto miško dalis (miško šniūras (duomenys neskelbtini) miesto laukuose). Nuosavybės teisių į D. J. turėtą žemę atkūrimo dokumentų byloje nėra dokumento, kuriame būtų nurodyta, kokia miško sklypo dalis buvo priteista D. ir E. J. . Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad D. J. kartu su E. J. bendrosios nuosavybės teise priklausė 0,3842 ha miško. Įvertinus dokumentus, darytina išvada, kad D. J. nepagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės į mišką.

Pagal paveldėjimo atsiradimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą (Prancūzijos 1804 m. civilinis kodeksas (Napoleono kodeksas)) paveldimo turto dalis priklausė nuo to, koks giminystės ryšys siejo turto savininką ir paveldėtoją. Nuosavybės teisių į D. J. turėtą žemę atkūrimo dokumentų byloje nėra A. J. , S. J. ar D. J. ir E. J. giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, o išvada, kad pastarieji du asmenys buvo broliai, padaryta remiantis išimtinai suinteresuotų asmenų pareiškimais.

D. J. Alytaus apskrities viršininko administracijos 1999-10- 22 sprendimu Nr. 11-542 atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,2 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003-07-03 sprendimu Nr. 11-1099 - į 0,4 ha žemės, grąžinant natūra 0,4 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ; Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004-09-29 sprendimu Nr. 11-1343 - į 4,29 ha žemės, grąžinant natūra 3,0508 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , 1,0292 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , ir 0,21 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) , o už likusį valstybės išperkamos žemės plotą -0,0004 ha žemės ir 0,3842 ha miško atlyginant vertybiniais popieriais, t. y. nuosavybės teisės atkurtos į bendrą 9, 5646 ha žemės ir miško plotą.

Įvertinus dokumentus, kurių pagrindu D. J. atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir mišką, pripažintina, kad nepakanka duomenų, leidžiančių nustatyti D. J. turėtos žemės ir miško plotą.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėtytų argumentų teisėjų kolegija pripažįsta, kad atkuriant nuosavybės teises D. J. į jo iki nacionalizacijos turėtus 4,8904 ha žemės ir 0,3842 ha miško, viešojo administravimo institucijos, kurios buvo atsakingos už tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą, priimant ginčijamus įsakymus bei sprendimus neveikė taip kaip to reikalauja teisės aktai, t.y. tinkamai neįvertino visų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų turinio bei tinkamai nenustatė buvusio savininko iki nacionalizacijos turėto žemės ploto.

Prokuroras prašymą teikia, siekdamas apginti viešą interesą, nes nuosavybės teisės į buvusio savininko D. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę atkurtos pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- Įstatymas) 2 straipsnio nuostatas, netinkamai nustačius savininko iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį.

Iš byloje kilusio ginčo pobūdžio matyti, kad yra susidurta su dviejų teisinių gėrių pusiausvyros problema. Iš vienos pusės yra siekiama apsaugoti valstybės turtinius interesus, iš kitos pusės, siekiama išsaugoti bei išlaikyti atsiradusių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, atitinkantį teisėtų lūkesčių principo idėją.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinę, kad įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laike, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Be to, prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, negali būti suteikiama daugiau teisių, nei kitiems ginčo subjektams. Dėl to teismas, įvertinęs pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-04 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-261-1790/2008; 2008-07-25 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-146-335-08; 2010-09-10 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-822-1151/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-08-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, taip pat išaiškino,“<...> kad tokiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atsakyti ginti viešąjį interesą, turi būti įvertinamos visos aplinkybės, dėl kurių buvo ilgą terminą nesikreipta dėl viešojo intereso gynimo, t. y. turi būti įvertinti prokuroro, viešojo administravimo subjektų veiksmai, fizinio ar juridinio asmens, kurio naudai priimti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai jų teisėtumo ir sąžiningumo aspektu, kitos svarbios bylai aplinkybės.“ Kai nustatoma, „<...> kad nuo priimtų ginčijamų administracinių aktų iki prokuroro kreipimosi į teismą dienos praėjo dešimties metų laikotarpis, t. y. pakankamai ilgas laiko tarpas, dėl kurio galima būtų spręsti, ar nėra pagrindo teismui atsisakyti ginti viešąjį interesą šioje byloje. Ieškinio senaties termino instituto paskirtis sutampa su viešuoju interesu išlaikyti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kartais reikia ieškoti ne tik viešojo ir privataus intereso pusiausvyros, o tiesiog nustatyti kelių viešųjų interesų pusiausvyrą arba rinktis, kurio viešojo intereso gynyba konkrečiu atveju yra prioritetinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2010-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010).“ <...> „teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno sodininkų bendrija ,,Baltasis gandras“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2009; 2011-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-148/2011; kt.). Taigi viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-05 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A438-2281/2011).

Visos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad viešojo administravimo institucijos, kurios buvo atsakingos už tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą, priimant ginčijamus aktus neveikė taip, kaip to reikalauja jau minėti teisės aktai bei viešojo administravimo principai.

Byloje nėra ginčo, kad D. J. (miręs) turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Byloje taip pat nesurinkta duomenų, kad atkuriant nuosavybės teises D. J. buvo žinoma arba galėjo būti žinoma, jog nuosavybės teisės atkuriamos pažeidžiant Įstatymo nuostatas. Priešingai, iš pateiktų paaiškinimų ir pateiktų teismui įrodymų matyti, kad institucija, kuri atkūrė nuosavybės teises, patvirtino, jog D. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 4,8904 ha žemės ir 0,3842 ha miško (duomenys neskelbtini) (Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-05-29 pažyma apie D. J. teisę į buvusio savininko A. J. nuosavybės teisėmis valdytą Alytaus apskrities Alytaus mieste 9,7808 ha žemės ir 0,7683 ha miško). D. J. , teikdamas 1991-03-27 pareiškimą Alytaus miesto merui, nurodė ir brolį E. J. (kuris žuvo (duomenys neskelbtini) ) bei seseris J. K. bei M. D. . Taip pat atsakovui buvo pateiktas ir Alytaus II –os nuov. Taikos teisėjo 1931-03-09 rezoliucija civilinėje byloje.

Byloje neįrodyta, kad D. J. ar jo įpėdiniui buvo žinoma arba turėjo bei galėjo būti žinoma, jog nuosavybės teisės atkuriamos nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl laikyti juos nesąžiningais šio turto įgijėjais nėra pagrindo. Nėra duomenų, kad šis turtas buvo perduotas dėl asmenų padarytos kokios tai nusikalstamos veikos.

Be to, nuo pirmojo priimto ginčijamo administracinio akto iki prokuroro kreipimosi į teismą dienos dėl viešo intereso gynimo praėjo daugiau nei dešimties metų laikotarpis (nuo 1999-10-22 iki 2012-01-13), kuris viršija maksimalius senaties terminus, o tai sudaro teisines prielaidas spręsti, ar nėra pagrindo teismui atsisakyti ginti viešąjį interesą šioje byloje. Kiti administraciniai aktai priimti 2003-07-03 ir 2004-09-29, tačiau ir nuo jų priėmimo praėję 9 ir 8 metai, tačiau galutinis sprendimas bus priimtas praėjus jau beveik 10 metų, todėl teismas atsisako ginti viešąjį interesą. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2009-01-21 nutartis administracinėje byloje A556-782/2009)

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad dėl viešojo administravimo institucijų, atsakingų už tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą veiksmų, tiek atkuriant nuosavybės teises, tiek nepateisinamai ilgą laiką nesiimant priemonių šiam pažeidimui pašalinti, buvo pažeista pusiausvyra tarp dviejų šioje byloje nagrinėjamų teisinių gėrių.

Sprendžiant, ar siekis šiuo metu atstatyti visuomenės poreikį į ginčo teritoriją, atitinkamai šioje dalyje apsunkinant bei apribojant S. J. A. J. teises, atitinka proporcingumo principo kriterijus, būtina įvertinti ir tai, ar šia priemone bus pasiektas racionalus rezultatas, iš kurio tiek visuomenė, tiek fizinis asmuo gaus protingą bei realiai apčiuopiamą naudą.

Nuosavybės teisės atkurtos į 3,8608 ha žemės, o už likusią 0,0004 ha žemės ir 0,3842 ha miško atlyginta vertybiniais popieriais. Dalis atkurtos nuosavybės teisės perleista tretiesiems asmenims, 3,0508 ha žemės priklauso atsakovui S. J. A. J. .

Duomenų, kad žemė yra priskirta teritorijų, turinčių išskirtinę reikšmę visuomenei, kategorijai nėra. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad padaryto pažeidimo reikšmė ir mastas, viešojo intereso aspektu, nėra išskirtiniai bei ypatingai dideli.

Be to, nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą procesas vyksta pakankamai ilgą laiką (20 m.), panaikinus administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės D. J. , tektų iš naujo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, kas atitinkamai iššauktų dar ilgesnį nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą bei papildomų lėšų iš valstybės biudžeto panaudojimą, susijusį su naujo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimu. Be to, dalis atkurtos nuosavybės yra perleista kitiems asmenims, tai taip pat gali būti susiję ir su turtinės žalos padarymu S. J. A. J. , kurią tektų taip pat atlyginti iš valstybės biudžeto, o tai – papildomų valstybės biudžeto lėšų naudojimas, irgi priskirtina viešojo intereso sferai.

Taigi pripažintina, kad patenkinus prokuroro skundą jo prašomu būdu, viešasis interesas gali būti apgintas padarant didesnės žalos kitoms viešojo intereso sferoms, o fiziniam asmeniui, sąžiningam nuosavybės teisių įgijėjui, bus sukurti papildomi ir bereikalingi jo subjektinių teisių ir teisėtų interesų apsunkinimai bei apribojimai.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas netenkintinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Daina KukalienėJanina VitunskienėRimantas Giedraitis