Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui J. T., atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui R. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. T. ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, atsakovas ieškinį prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas J. T. buvo vienas iš AB „Mažeikių elektrotechnika“ akcininkų. Šiaulių apygardos teismo 2001 m. gruodžio 11 d. nutartimi AB „Mažeikių elektrotechnika“ iškelta bankroto byla. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. birželio 11 d. priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos. Šiaulių apygardos teismas 2006 m. sausio 25 d. nutartimi nustatė, kad bankrutavusios AB „Mažeikių elektrotechnika“ bankrotas yra tyčinis, įpareigojo bankroto administratorių patikrinti bankrutavusios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas 2006 m. sausio 25 d. nutartis palikta nepakeista.

Ieškovas ieškinyje teigia, jog jis patyrė žalą dėl valstybės institucijų neveikimo, todėl ją valstybė turi atlyginti. Anot ieškovo, žala jam atsirado dėl to, kad AB „Mažeikių elektrotechnika“ vadovu buvo paskirtas S. K. dėl kurio neteisėtų veiksmų (turto iššvaistymo) AB „Mažeikių elektrotechnika“ buvo privesta prie tyčinio bankroto, ieškovas dėl to neteko turėtų akcijų, iš jų negauna dividendų, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų S. K. veiksmų ir bylos nagrinėjimas teisme buvo vilkinamas ir nutrauktas dėl senaties.

CK 6.246-6.249 str. yra numatytos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti- t.y. tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė turi būti visos šiuose straipsniuose nurodytos sąlygos- neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (nuostolių). Teismo nuomone ieškovas neįrodė, kad dėl kokių nors neteisėtų valstybės institucijų veiksmų jam buvo padaryta žala.

Dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo)

Ieškinyje nurodoma, kad be ieškovo AB „Mažeikių elektrotechnika“ akcininkais buvo Valstybės turto fondas ir Sodra, t.y. valstybės institucijos. Anot ieškovo, kadangi būtent šių akcininkų sprendimu įmonės vadovu buvo paskirtas S. K., kuris vėliau privedė įmonę prie bankroto, valstybė yra atsakinga už šių institucijų neteisėtus sprendimus. Tokie ieškovo teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Ieškovas nepateikė įrodymų (CPK 178 str.), kad S. K. buvo neteisėtai paskirtas AB „Mažeikių elektrotechnika“ vadovu ir kad ieškovas teismui yra skundęs akcininkų susirinkimo nutarimus, įskaitant ir tuos, kurie susiję su S. K.. Jo paskyrimas teismine tvarka nuginčytas nebuvo, todėl sprendimai, kuriais S. K. paskirtas AB „Mažeikių elektrotechnika“ vadovu laikytini teisėtais.

Ieškovas teigia, kad po bankroto bylos AB „Mažeikių elektrotechnika“ iškėlimo įmonės bankroto administratoriai nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų ištirta neteisėta S. K. veikla. Pažymėtina, valstybės institucijos turi minimalią įtaką įmonės bankroto veiklai, o visus esminius klausimus sprendžia įmonės kreditorių susirinkimas. kad J. T. kaip AB „Mažeikių elektrotechnika“ kreditorius turėjo teisę balsuoti įmonės kreditorių susirinkimuose, kontroliuoti bankroto administratorių veiklą reikšti nušalinimus ar skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus teismui. Todėl jeigu ieškovas ne visiškai realizavo savo kaip įmonės kreditoriaus teises, neigiamas pasekmes už tai turi prisiimti jis, o ne valstybė.

Ieškovas nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo institucijos, tiek teismai vilkino tyrimą ir bylos nagrinėjimą ir dėl to S. K. nebuvo patrauktas atsakomybėn už įvykdytas veikas, o ieškovo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje taip pat nebuvo patenkintas. Ieškovas turėjo pateikti į bylą įrodymus, jog ikiteisminio tyrimo institucijos vilkino bylos tyrimą ar atliko kokius nors kitokius neteisėtus veiksmus. Tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo (pvz., Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgment of 18 January 2011, § 35). Ieškovas nurodo, kad pertraukos nuo vieno teismo posėdžio iki kito teismo posėdžio trukdavo net iki 6 mėnesių. Todėl jo nuomone procesas buvo vilkinamas. Tačiau ieškovas nepagrindžia šio motyvo, nes nepateikia įrodymų, kad tuo metu nebuvo atliekami jokie veiksmai baudžiamojoje byloje. Kaip matyti iš ieškovo nurodomų aplinkybių ir pateiktų dokumentų ikiteisminis tyrimas šiuo atveju buvo pakankamai sudėtingas. Todėl nei prokuratūra, nei teismas negalėjo numatyti baudžiamosios bylos apimties ir jos nagrinėjimo trukmės bei baigties. Dėl to ieškovas nepagrįstai nurodo, kad baudžiamosios bylos baigtis nepriėmus apkaltinamojo nuosprendžio jam sukėlė žalą.

Pažymėtina, kad asmens civilinė atsakomybė gali atsirasti ir neįrodžius jo kaltės baudžiamojoje byloje. Todėl ieškovas, manydamas, jog jo teisės yra pažeidžiamos ir kad jis dėl neteisėtų tam tikro asmens veiksmų patyrė žalą, turėjo teisę pateikti ieškinį žalą padariusiam asmeniui atskiroje byloje, nelaukdamas ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme pabaigos. Kadangi ieškovas nesiėmė aktyvios savo pažeistų interesų gynybos, todėl ir šiuo atveju, jis, o ne valstybė turi prisiimti savo neveikimo padarinius.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta viena iš civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti valstybės institucijų veiksmai.

Dėl žalos

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dėl AB „Mažeikių elektrotechnika“ bankroto patyrė ir turtinę ir neturtinę žalą. Anot ieškovo, turtinė žala jam atsirado dėl to, kad jo turėtos akcijos prarado vertę ir jis negauna dividendų, o netekus akcijų ieškovas patyrė didelius išgyvenimus, pablogėjo sveikata nukentėjo jo reputacija.

Ieškovas, pagrįsdamas žalą dėl akcijų nuvertėjimo, nurodo jų nominalią vertę. Pažymėtina, kad akcijos jos savininkui suteikia Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas teises, tačiau negarantuoja, kad jų reali vertė bus lygi nominaliai vertei. AB „Mažeikių elektrotechnika“ akcijos nebuvo pardavinėjamos biržoje. Ieškovas nepateikia įrodymų, kad tuo metu bendrovės akcijų nominali vertė buvo lygi akcijų rinkos vertei, t.y., nėra įrodymų, kad bendrovės akcijas galima buvo parduoti už jų nominalią vertę.

Ieškovas nurodo, kad jis praradęs akcijas neteko dividendų. Pažymėtina, kad dividendai yra išmokami tuo metu, kai įmonė dirba pelningai, be to, jų panaudojimas priklauso nuo akcininkų sprendimų. Ieškovo prašoma priteisti netektų dividendų suma yra tik hipotetinė, nes įmonė nebūtinai būtų ir toliau gavusi tokį pelną nuo kurio ieškovas skaičiuoja dividendus, įmonės akcininkai nebūtinai būtų nusprendę išsimokėti dividendus, o ne investuoti juos į įmonės plėtrą ir kt. Todėl ieškovo prašoma atlyginti turtinė žala yra nepagrįsta ir neįrodyta.

Ieškovas niekuo nepagrindė patirtos neturtinės žalos dydžio, neįrodė, kad jo sveikatos būklės pablogėjimas atsirado būtent dėl akcijų netekimo, o ne dėl kokių nors kitokių veiksnių, taip pat nepateikė jokių duomenų, kad jis patyrė didelę moralinę žalą šeimoje ir visuomenėje. Taigi, nėra įrodyta, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą.

Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad nėra ir kitos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti – žalos.

Kadangi nėra dviejų sąlygų valstybės atsakomybei atsirasti, nepagrįstas ieškovo reikalavimas, kad valstybė atlygintų žalą ir todėl ieškinys atmetamas.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį. Su atsakovo argumentais dėl ieškinio senaties taikymo sutiktina. Kaip minėta, Šiaulių apygardos teismas 2006 m. sausio 25 d. nutartimi nustatė, kad bankrutavusios AB „Mažeikių elektrotechnika“ bankrotas yra tyčinis, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas 2006 m. sausio 25 d. nutartis palikta nepakeista. Taigi, Šiaulių apygardos teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis įsiteisėjo 2006 m. spalio 5 d., todėl nuo šios dienos pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas, nes laikytina, kad būtent tada ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą. CK 1.125 str. 8 d. numato sutrumpintą 3 metų senaties terminą ieškiniams dėl žalos atlyginimo pateikti. Todėl šioje byloje ieškinio senaties terminas suėjo 2009 m. spalio 5 d. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2015 m. – jau praleidęs terminą ieškiniui pateikti, tačiau jo atnaujinti neprašė. Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti, todėl ir dėl šios priežasties ieškinys atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.