Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos I. R. pareiškimu dėl žemės sklypo sodininkų bendrijoje įgijimo praleisto įregistravimo termino atnaujinimo (suinteresuoti asmenys: A. Š., A. R. ir Valstybės įmonė Registrų centras).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja, vadovaudamasi 1964 m. Civilinio kodekso 253, 255, 256, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ((toliau ir – CK) 1.117 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 442 straipsnio l dalies 13 punktu, 443 straipsnio 3 dalimi, 576, 577 ir 578 straipsniais, 2021 m. gegužės 19 d. teisme registruotu pareiškimu prašo tikslu atlikti įgyto nekilnojamojo turto teisinę registraciją, jai, I. R., a.k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą terminą 1999 m. kovo 23 d. sutarčiai, not. reg. Nr. 2-2118 dėl 0,0527 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), įgijimo įregistruoti teisinei registracijai atlikti per tris mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Pareiškėja nurodė, kad ji 1999 metų kovo mėn. 23 d. iš suinteresuoto asmens A. Š. įsigijo 0,0527 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr(duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – Žemės sklypas). Šio nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris buvo įformintas notarine sutartimi 1999 m. kovo 23 d., not. reg. Nr. 2-2118, t. y. taip, kaip tuo metu reikalavo 1964 m. CK 255 straipsnio l dalies nuostatos. Už perkamą turtą sutarties pasirašymo metu A. Š. grynaisiais pinigais bendrai pareiškėja sumokėjo 300 Lt (1964 m. CK 253 straipsnio l dalis). Tuo metu parduodamo–perkamo turto kaina buvo sutarta ir nustatyta šalių susitarimu (1964 m. CK 256 straipsnis). 1999 m. kovo 23 d. gavusi notaro patvirtintą sutartį dėl savo menko teisinio išprusimo pareiškėja klaidingai pamanė, kad įgytas turtas jau yra jos ir kad papildomai niekur kreiptis nebereikia. Tuo metu ji visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad minėta sutartis per 3 mėnesius turėjo būti įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo Jonavos rajono gyventojų aptarnavimo biure. Tik 2020 metų pabaigoje jai atsitiktinai tapo žinomos aplinkybės apie tai, kad jos vardu sutartimi 1999 m. kovo 23 d. not. reg. Nr. 2-2118 įgytas sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) žemės sklypas iki šiol nėra įregistruotas pareiškėjos vardu, o ir toliau viešajame registre sklypo savininku yra nurodomas sklypo pardavėjas A. Š., kas įrodoma 2020 m. gruodžio 21 d. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Norėdama ištaisyti susidariusią padėtį ir įgytą žemės sklypą įregistruoti viešajame registre savo vardu, su žodiniu prašymu registracijos paslaugai gauti ji kreipėsi į VĮ Registrų centro Jonavos skyrių, kurio darbuotoja jai nurodė, jog minėta sutartis dėl Žemės sklypo įgijimo yra negaliojanti, kadangi per tris mėnesius nuo sutarties patvirtinimo momento nebuvo kreiptasi dėl jos įregistravimo, todėl reikalingas teismo sprendimas dėl sutarties įregistravimo termino pratęsimo. Neturėdama kitų galimybių VĮ Registrų centre savo vardu įregistruoti sutartimi 1999 m. kovo 25 d. not. reg. Nr. 2-2118 įgyto Žemės sklypo, pareiškėja yra priversta kreiptis į teismą dėl šios sutarties praleisto įregistravimo termino atnaujinimo (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 8 str. 3 d., CK 1.117 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje yra aptarta situacija, kai sandoris sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu nebuvo įregistruotas. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad tais atvejais, kai pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Taigi dabartiniu metu galiojantis CK suteikia įregistruoti nuosavybės teises terminą praleidusiam asmeniui teisę įregistruoti nuosavybės teises ir išvengti turto įgijėjo praradimų, kas atitinka CK 1.5 straipsnio nuostatas. Pareiškėja 3 mėnesių terminą sandoriui įregistruoti praleido dėl svarbių priežasčių, nes tiesiog iki 2020 metų pabaigos nežinojo, kad 1999 metais įgytas Žemės sklypas nėra įregistruotas jos vardu. Aplinkybės apie tai, kad jos teisės yra pažeistos, nes Žemės sklypas už kurį ji sumokėjo A. Š. pinigus ir kuriuo teisėtai ir pagrįstai naudojosi nuo 1999 metų iki šiol, tebėra registruotas ne jos, o A. Š. vardu, jai tapo žinoma tik 2020 metų spalio mėn., kai nutarė atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Taigi nuo 1999 metų iki dabartinio momento Žemės sklypu ji naudojosi kaip savo, mokėjo mokesčius ir pagrįstai manė, kad daiktas yra jos ir niekieno daugiau (SB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 12 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina ir tai, kad 1999 metais sutarties not. reg. Nr. 2-2118 pasirašymo metu jos gyvenimiška patirtis buvo visai menka, nes jai tuo metu buvo tik 33 metai, ji neturėjo specialių teisinių žinių ir supratimo, kas ir sąlygojo susidariusios teisinės situacijos netinkamą suvokimą. Sutarties not. reg. Nr. 2-2118 pasirašymo pas notarą metu ji vienareikšmiškai (kaip dabar tapo aišku ir klaidingai) suprato, kad tinkamai atliko visas teisines procedūras ir, kad nieko daugiau daryti nebereikia. Būtent tai ir turėjo lemiamos įtakos termino praleidimui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas tiek 1964 m. CK, tiek CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (LAT 2000 m. spalio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-977/2000, LAT 2002 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-174/2002, LAT 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-1158/2003). Taigi, aiškinant ir taikant 1964 m. CK 255 straipsnį, yra laikomasi tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų. Dėl to nuosavybės teisė į Žemės sklypą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą. Kita vertus, nors pirkimo–pardavimo sandoris ir nebuvo įregistruotas (1964 m. CK 255 straipsnis), tačiau pačio sandorio sudarymas visiškai atitiko sandorio šalių valią, o ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos, nes suinteresuotas asmuo A. Š. siekė parduoti žemės sklypą gavo už parduodamą turtą sutartą pinigų sumą bei man šį turtą perdavė ir pretenzijų man dėl perduoto turto per daugiau nei 20 metų nepareiškė. A. Š. pretenzijų pareiškėjai dėl sutarties not. reg. Nr. 2-2118 nereiškia ir dabartiniu metu, kas įrodoma A. Š. 2021 m. sausio 27 d. sutikimu. Pažymėtina, kad sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad šiuo atveju pirmenybė turėtų būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems mano, kaip turto įgijėjos praradimams (CK 1.5 straipsnis). Kadangi 1964 m. CK nustatytas trijų mėnesių terminas teisinei registracijai atlikti nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėtų atnaujinti, todėl pareiškime nurodytas priežastys pripažintinos svarbiomis ir atnaujintinas terminas 1999 m. kovo 23 d. sutarčiai reg. Nr. 2-2118 įregistruoti VĮ Registrų centre (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 576 straipsnis).

Teismas birželio 14 d. nutartimi nutarė: pareiškėjos pareiškimą dėl žemės sklypo sodininkų bendrijoje įgijimo praleisto įregistravimo termino atnaujinimo (suinteresuoti asmenys: A. Š., A. R. ir Valstybės įmonė Registrų centas) skirti nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2021 m. liepos 1 d. 13.30 val., pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, kurių neatvykimas nekliudo teismui išspręsti civilinę bylą, tačiau apie ketinimą neatvykti teismas turi būti informuotas iš anksto. Tuo atveju, jei Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantinas nebus pasibaigęs arba jeigu ir toliau dėl nepalankios epideminės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijos galios ribojimai asmenų patekimui į teismo patalpas, teismo posėdį pravesti nuotolinio ryšio priemonėmis (išmaniuoju telefonu arba kompiuteriu su vaizdo kamera ir mikrofonu per Zoom konferencinio ryšio platformą), nuoroda prisijungimui prie kurio ir slaptažodžiai dalyvaujantiems byloje asmenims (jų atstovams) jų nurodytomis elektroninio ryšio priemonėmis (elektroniniais paštais) ir /ar nurodytais telefono numeriais bus atsiųsti likus ne mažiau kaip trims dienoms.

Teismas 2021 m. gegužės 21 d. rezoliucija pareiškimą priėmė, suinteresuotu asmeniu įtraukė Valstybės įmonę Registrų centrą ir suinteresuotiems asmenims nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams į pareiškimą pateikti.

2021 m. birželio 11 d. teisme gauti suinteresuotų asmenų A. Š. ir A. R. sutikimai.

2021 m. birželio 9 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Registrų centro atsiliepimas į pareiškimą, kuriuo suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra jo atstovui nedalyvaujant.

1964 m. CK 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Sutarties sudarymo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis). CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki 2000 m. CK įsigaliojimo sudarytam, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam sandoriui, taikytini 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

Pareiškėja dėl praleisto termino įregistruoti sandorį atnaujinimo į teismą kreipėsi 2021 m. gegužės 14 d., t. y. praėjus 22 metams nuo sandorio sudarymo. Laiko požiūriu terminas įregistruoti sandorį praleistas labai žymiai, todėl siekiant atnaujinti šį terminą turėtų būti nustatytos svarbios aplinkybės, pateisinančios tokį ilgą termino praleidimą.

Viena vertus, sprendžiant klausimą dėl termino įregistruoti sandorį atnaujinimo, būtina įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis į turto registravimo įstaigą. Pažymėtina, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, sprendžiant sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 332/2010). Įvertinus tai, kad esminė Registrų centro funkcija, lemianti ir jo kompetenciją, yra Registro duomenų įrašymas pagal jam pateiktus dokumentus, todėl Registrų centras neturi kompetencijos spręsti dėl Pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio Civilinio kodekso normas nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsirasdavo nuo daikto įregistravimo momento, o nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje (1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Privalomo registravimo taisyklių nesilaikymas sutartį darė negaliojančia, tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis ir šį terminą teismas gali atnaujinti, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, jog iki 2000 metų Civilinio kodekso įsigaliojimo sudarytam, bet 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam, sandoriui taikytini Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, o suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009, 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nuostatų tikslais. Sprendžiant termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo klausimą, turi būti nustatyta ar sandorio, nors jis nebuvo įregistruotas, sudarymas atitiko šalių valią, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas ar atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010). Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga – tai svarbios priežastys, dėl kurių asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai. Spręsdamas, ar termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 7 dalys).

Teismui ištyrus ir įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei byloje dalyvavusių asmenų rašytinius paaiškinimus nustatyta, kad pareiškėja 1999 metų kovo mėn. 23 d. iš suinteresuoto asmens A. Š. įsigijo 0,0527 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr(duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) skl. Nr. (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – Žemės sklypas). Šio nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoris buvo įformintas notarine sutartimi 1999 m. kovo 23 d., not. reg. Nr. 2-2118, t. y. taip, kaip tuo metu reikalavo 1964 m. CK 255 straipsnio l dalies nuostatos. Už perkamą turtą sutarties pasirašymo metu A. Š. grynaisiais pinigais pareiškėja sumokėjo šalių sutartą kainą – 300 Lt (1964 m. CK 253 straipsnio l dalis, 256 straipsnis). Pareiškėja teigia, kad ji, 1999 m. kovo 23 d. gavusi notaro patvirtintą sutartį, dėl savo menko teisinio išprusimo klaidingai pamaniusi, kad įgytas turtas jau yra jos ir kad sutarties per 3 mėnesius jai nebereikia registruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo Jonavos rajono gyventojų aptarnavimo biure. Nėra jokio pagrindo abejoti pareiškėjos teiginiu, kad jai tik 2020 metų spalio mėnesį, kai ji nutarė atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus, tapo žinomos aplinkybės apie tai, kad jos vardu sutartimi 1999 m. kovo 23 d. not. reg. Nr. 2-2118 įgytas sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) Žemės sklypas iki šiol nėra įregistruotas pareiškėjos vardu, o ir toliau viešajame registre sklypo savininku yra nurodomas sklypo pardavėjas A. Š., kas įrodoma 2020 m. gruodžio 21 d. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi nuo 1999 metų iki dabartinio momento Žemės sklypu ji naudojosi kaip savo, mokėjo mokesčius ir pagrįstai manė, kad daiktas yra jos ir niekieno daugiau (SB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 12 d. pažyma Nr. 03-04). Pažymėtina ir tai, kad 1999 metais sutarties not. reg. Nr. 2-2118 pasirašymo metu jos gyvenimiška patirtis buvo visai menka, nes jai tuo metu buvo tik 33 metai, ji neturėjo specialių teisinių žinių ir supratimo, kas ir sąlygojo susidariusios teisinės situacijos netinkamą suvokimą. Sutarties not. reg. Nr. 2-2118 pasirašymo pas notarą metu ji vienareikšmiškai (kaip dabar tapo aišku ir klaidingai) suprato, kad tinkamai atliko visas teisines procedūras ir, kad nieko daugiau daryti nebereikia.

Norėdama ištaisyti susidariusią padėtį ir Žemės sklypą įregistruoti viešajame registre savo vardu, su žodiniu prašymu registracijos paslaugai gauti pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Jonavos skyrių, kurio darbuotoja jai nurodė, jog minėta sutartis dėl Žemės sklypo įgijimo yra negaliojanti, kadangi per tris mėnesius nuo sutarties patvirtinimo momento nebuvo kreiptasi dėl jos įregistravimo, todėl reikalingas teismo sprendimas dėl sutarties įregistravimo termino pratęsimo. Neturėdama kitų galimybių VĮ Registrų centre savo vardu įregistruoti sutartimi 1999 m. kovo 25 d. not. reg. Nr. 2-2118 įgyto Žemės sklypo, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl šios sutarties praleisto įregistravimo termino atnaujinimo.

Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, sutarties stabilumo principą, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principus, lemiančius, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, o šalių valiai, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas 0,0527 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) skl. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo 1999 m. kovo 23 d. sutarties, not. reg. Nr. 2-2118 įregistravimo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis.

Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas Sutarčiai įregistruoti, yra subjektyvaus pobūdžio, terminas sutarčiai įregistruoti praleistas gan ilgas, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja sąmoningai įstatymo nustatytu terminu neregistravo sandorio ar buvo nesąžininga jo įgijėja. Be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjos prašomo termino atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises, kuriems minėtas turtas galėtų priklausyti.

Teismas, vadovaujantis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, 177, 178, 185, 578 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio l dalies 13 punktu, 443 straipsnio 3 dalimi, 576, 577 ir 578 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tikslu atlikti įgyto nekilnojamojo turto teisinę registraciją, pareiškėjai I. R., a.k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą terminą 1999 m. kovo 23 d. sutarčiai, not. reg. Nr. 2-2118 dėl 0,0527 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) skl. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo įregistruoti teisinei registracijai atlikti per tris mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.