Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. A. atstovo advokato Mariaus Brasiūno apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarimo M. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A., Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalį ir nubaustas 579 Eur dydžio bauda. M. A. nubaustas už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nepateikė akcininkui, G. J., 2016 m. pirmo ketvirčio balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos, bei pavėluotai pateikė 2016 m. antrojo ketvirčio balansą ir pelno nuostolio ataskaitą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalį. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. A. atstovas advokatas Marius Barsiūnas skundžia šį Kauno apylinkės teismo nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Skunde nurodo, kad nors teismas nurodė, kad ketvirčio ataskaitos įmonėje buvo rengiamos, nes toks įpareigojimas buvo numatytas kredito linijos sutartyje Nr. 03-24272-KL, tačiau nurodė konkretaus sutarties punkto. Teismui buvo pateiktas kredito linijos sutarties pakeitimas, kurio skyriaus „Kitos sąlygos“ 2 punkte yra nurodyta, kad įmonė finansines ataskaitas Swedbank, AB, turi pateikti per 10 dienų nuo banko raštiško pareikalavimo. Dėl to, teismas nepagrįstai nusprendė, kad įmonė turi pareigą rengti ketvirčio atskaitas. Taip pat apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 18 straipsnio 1 dalį bendrovė turi pateikti akcininkui tuos dokumentus, kuriuos turi parengusi arba iš teisės aktų ir kitų įsipareigojimų kyla juos parengti. Šiuo atveju nei įstatymuose, nei įmonės įstatuose, nei susitarimuose su Swedbank, AB nebuvo numatyta pareiga rengti įmonės ketvirtinius finansinės atskaitomybės dokumentus. Apeliantas pažymi, kad G. J. prašomi dokumentai buvo parengti 2016 m. rugsėjo 6 d., tačiau jam neatvykus susipažinti, dokumentai buvo išsiųsti 2016 m. rugsėjo 7 d. el. paštu. Visa tai duoda pagrindo išvadai, kad nebuvo pažeistos ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalies nuostatos.Skunde pažymima ir tai, kad apylinkės teismas nuobaudą turėjo skirti ne pagal ATPK, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį, nes minėto straipsnio sankcija yra švelnesnė – nuo 480 Eur. Nukentėjusiojo G. J. atstovas advokatas Aurelijus Gruodis atsiliepimuose nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. A. atstovo advokato Mariaus Brasiūno apeliacinis skundas netenkinamas.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Tačiau įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą švelnesne administracine atsakomybe laikoma tada, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis. ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcija užtraukia baudą 480 iki 3 000 eurų Kadangi ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis yra mažesnis nei ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis, todėl apylinkės teismas pagrįstai M. A. nuobaudą skirtinė ATPK nustatyta tvarka. Dėl to, vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju bus tikrinamas apeliacinio skundo ribose ir taikant bylos teiseną pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK normas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. A. padarė ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bei nukentėjusįjį, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog M. A. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nepateikė akcininkui G. J. 2016 m. pirmo ketvirčio balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos, bei pavėluotai pateikė 2016 m. antrojo ketvirčio balansą ir pelno nuostolio ataskaitą.Nepaisant to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl šio pažeidimo neigė, tvirtindamas, kad įmonėje nebuvo rengiamos ketvirčio finansinės atskaitos, todėl šių atskaitų akcininkui pateikti pareigos neturėjo. Tačiau šiuos apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta, nes jie yra nepagrįsti. Iš kreditavimo sutarties Nr. 03-026335-IN/03-024272-KL bendrosios dalies 10.4. punkto matyti, kad kredito gavėjas taip pat įsipareigoja per 20 dienų po kiekvieno kalendorinio ketvirčio pabaigos pateikti bankui vadovo pasirašytą tokio ketvirčio savo balansą ir pelno (nuostolių) atskaitą. Kad toks sutarties punktas buvo patvirtino ir pats M. A. duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme. Apeliantas tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į teismui pateiktą sutarties pakeitimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas teismui nepateikė sutarties bendrosios dalies. Taigi minėtas kreditavimo sutarties Nr. 03-026335-IN/03-024272-KL punktas patvirtina, kad įmonė turėjo pareigą rengti akcininko G. J. prašomus pateikti dokumentus, todėl ir privalėjo juos pateikti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 18 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka ir terminais. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad dokumentai buvo parengti laiku, t. y. 2016 m. rugsėjo 6 d., o akcininkui neatvykus susipažinti jie sekančią dieną buvo išsiųsti el. paštu. Iš bylos medžiagos matyti, kad akcininko G. J. atstovas prašyme dėl dokumentų pateikimo nurodė, kad dokumentus atvyks atsiimti asmeniškai, o apie dokumentų parengimą informuoti el. paštu, tačiau nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. A. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nepateikė akcininkui, G. J., 2016 m. pirmo ketvirčio balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos, bei pavėluotai pateikė 2016 m. antrojo ketvirčio balansą ir pelno nuostolio ataskaitąRemiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. A. atstovo advokato Mariaus Brasiūno apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.