Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalies civilinėje byloje pagal ieškovo B. B. patikslintą ieškinį atsakovei C. B. bei atsakovės C. B. priešieškinį ieškovui B. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, D. D. ir A. A., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas dėl aiškios aritmetinės klaidos ištaisymo, motyvuojant tuo, kad toks prašomas atlikti veiksmas būtų ne aritmetinės klaidos ištaisymas, o esminis teismo sprendimo pakeitimas, taip pat teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidas už prašymo parengimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Nustatyta, kad ieškovas B. B. teisme pareiškė ieškinį dėl santuokos tarp jo ir atsakovės C. B. nutraukimo ir su tuo susijusius reikalavimus, vienas kurių, – po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 7 743,00 Eur bendros vertės sutuoktinių bendro turto objektus (automobilį SKODA OCTAVIA, lauko kepsninę „Komado bono“, žoliapjovę – trimerį „Stihl“, stiprios srovės siurblį „Karcher“), atsakovei – 69 150,00 Eur bendros vertės daiktus (žemės sklypą (duomenys neskelbtini), automobilį NISSAN JUKE, dviratį, dvivietę dviračių priekabą, robotą – žoliapjovę, ieškovo vestuvinį auksinį žiedą, telefoną „Apple“, laikrodį „Apple“, valgomojo stalą, supamą krėslą, knygų spintą, koridoriaus rūbų spintą, siurblį-šluotą „Miele“, siurblį-robotą „Roomba“, džiovyklę, šaldytuvą, šaldymo dėžę „Whirlpool“, garintuvą „Karcher“, siuvimo mašiną, kompiuterį „HP“, indaplovę „Bosch“, girliandas, šviestuvus, elektronikos įrangą, automatinių vartų pavarą su valdikliu, antklodes, pagalves, patalynes, lauko baldų komplektą, planšetę „Sony“, televizorių „Philips“). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 65 928,32 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę bendro turto dalį. Ieškovas prašė pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir padalinti jį pusiau natūra arba priteisti ieškovui iš atsakovės 107 000,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančią ieškovui priklausančią šio turto dalį.

19. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimu nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką, be kitų reikalavimų, išsprendė turto padalijimo klausimą, ieškovui nuosavybės teise priteisdamas santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė santuokos metu įgytą registruotą kilnojamąjį turtą: automobilį SKODA OCTAVIA, kilnojamuosius daiktus: kepsninę „Komado Bono“, trimerį „Stihl“, stiprios srovės siurblį. Priteisė ieškovui iš atsakovės 7 159,16 Eur kompensaciją už asmeninio turto pagerinimą. Atsakovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė santuokos metu įgytą registruotą kilnojamąjį turtą: automobilį NISSAN JUKE, kilnojamąjį turtą: robotą - žoliapjovę, siurblį - šluotą „Miele“, siurblį - robotą „Romba“, šaldymo dėžę „Whirlpool“, džiovyklę, šaldytuvą „Samsung“, garintuvą „Karcher“, siuvimo mašiną, kompiuterį „HP“, indaplovę „Bosch“, telefoną „Apple“, valgomojo stalą, supamą krėslą, knygų spintą, koridoriaus rūbų spintą, lauko baldų komplektą, girliandas, šviestuvus ir elektronikos įrangą. Ieškovui priteisė iš atsakovės 10 839,28 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. A. 125,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, D. D. 125,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

20. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, išdėstė nesutikimą su teismo paskaičiuotos kompensacijos dydžiu: „nėra aišku, kaip, kokiu būdu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime paskaičiavo, kad ieškovas atsakovei turėtų kompensuoti net 17 449,23 Eur sumą už daiktų padalinimą ir priteistinas pinigines kompensacijas už atsakovės banko sąskaitose likusias šalių bendras pinigines lėšas, panaudotas šeimos lėšas atsakovės motinos A. A. buto pirkimui, panaudotas šeimos lėšas atsakovės asmeninio kredito dengimui, nes pagal skundžiamame sprendime išdėstytus motyvus (padalintus daiktus, sumažintas jų vertes ir atliktus kitų piniginių lėšų kompensavimo skaičiavimus), pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 975,77 Eur piniginės kompensacijos sumą. Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės klaidingai paskaičiavo savo paties priteistas sumas.“ „Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai iš 24 608,39 Eur piniginės kompensacijos už Nekilnojamojo turto pagerinimą minusavo 17 449,23 Eur dydžio kompensaciją, kuri neturėjo būti priteista iš ieškovo atsakovės naudai, nes, kaip išdėstyta aukščiau, 17 449,23 Eur kompensacijos dydis, priteistas iš ieškovo, paskaičiuotas nepagrįstai ir, pagal pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus, kompensaciją už padalintą bendrą šalių turtą turėjo būti priteista 1 975,77 Eur sumoje iš atsakovės ieškovo naudai. Todėl bendroje sumoje iš atsakovės ieškovo naudai turėjo būti priteista 26 584,16 piniginės kompensacijos suma, o ne 7 159,16 Eur už padalinta turtą ir atliktus pagerinimus.“

21. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovo pateiktą apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

22. Nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiame Teisme yra priimtas nagrinėti ieškovo kasacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties peržiūrėjimo (kasacinė byla Nr. e3K-3-206943/2025, teismo posėdis paskirtas 2025 m. gruodžio 10 d. 9.00 val.). Kaip matyti iš kasacinio skundo, ieškovas jame kelia ir klausimus, susijusius su pirmosios instancijos teismo nepagrįstai paskaičiuota kompensacijos suma: „pirmosios instancijos teismas, sprendime apskaičiuodamas piniginės kompensacijos už priteistus daiktus dydį, nepadalino ieškovui atitenkančios didesnės turto vertės, kuri sudarė 38 789,00 Eur (50 304 Eur ieškovui tenkančio turto vertė – 11 515,00 Eur atsakovei tenkančio turto vertė = 38 789,00 Eur), per pusę arba iš dviejų. Visą šią 38 789,00 Eur sumą pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovės naudai iš ieškovo (žr. pirmosios instancijos teismo sprendimo 29 psl. antrą pastraipą nuo galo), nors turėjo priteisti tik 19 394,50 Eur (38 789,00 Eur : 2 = 19 394,50 Eur). Todėl, padarius šią klaidą, sprendime toliau buvo klaidingai paskaičiuota galutinė subendrinta 7 159,16 Eur piniginės kompensacijos suma ir dėl šios priežasties netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos <...>.“ „<...> teismai pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą procesinę teisės normą, kurioje nurodyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Šios normos pažeidimas pasireiškė tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje visiškai nepasisakė dėl ieškovo apeliacinio skundo motyvo dėl priteistos piniginės kompensacijos apskaičiavimo klaidos už padalintus ir priteistus daiktus. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė tik dėl dalintinų daiktų verčių dydžio, tačiau nieko nepasisakė dėl nurodytos aritmetinės klaidos apskaičiuojant piniginės kompensacijos dydį.“

23. Ieškovas prašymu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendime esančių aritmetinių ir apsirikimo klaidų ištaisymo, be kita ko, taip pat prašė ištaisyti aritmetinę skaičiavimo klaidą, kuri buvo padaryta skaičiuojant priteistą galutinės piniginės kompensacijos sumą, t. y. sprendimo rezoliucinę dalį „priteisti ieškovui B. B. iš atsakovės C. B. 7 159,16 Eur kompensaciją už asmeninio turto pagerinimą“ ištaisyti į „priteisti ieškovui B. B. iš atsakovės C. B. 27 053,66 Eur kompensaciją už asmeninio turto pagerinimą“. Prašyme nurodė, kad skaičiuojant kompensaciją už ieškovo atliktus pagerinimus atsakovės priklausančiam nekilnojamajam turtui, buvo neteisingai paskaičiuota atsakovei tenkanti mokėti ieškovui 7 159,16 Eur galutinė kompensacijos suma. Ieškovas teigia, kad atsakovė turėjo kompensuoti ieškovui 2 445,27 Eur už padalintus daiktus ir priteistas kitas kompensacijų sumas, taip atsakovė turėjo kompensuoti ieškovui 24 608,39 Eur už ieškovo atliktus pagerinimus atsakovės priklausančiam nekilnojamajam turtui, dėl ko galutinė kompensacijos suma, priteistina iš atsakovės ieškovo naudai, turėjo sudaryti 27 053,66 Eur galutinę kompensacijos sumą (2 445,27 Eur + 24 608,39 Eur = 27 053,66 Eur), o ne sprendime nurodytą 7 159,16 Eur dydžio galutinę kompensacijos sumą. Ieškovas taip pat pateikė prašymą priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 1 210,00 Eur dydžio bendrą bylinėjimo išlaidų sumą už advokato pagalbą, rengiant prašymą dėl aritmetinių ir apsirikimo klaidų ištaisymo teismo sprendime.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi ieškovo prašymą dalyje aritmetinės klaidos ištaisymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė konkrečių skaičiavimų, kuriuose būtų padaryta aritmetinė ar rašymo klaida, o jo prašymas iš esmės reiškia bandymą pakeisti įsiteisėjusį ir apeliacinės instancijos patvirtintą sprendimą, kas yra neleistina. Dėl ieškovo prašymo priteisti 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad ieškovo prašymas esminės reikšmės bylos vykdymui neturėjo, išlaidos viršija rekomenduojamus maksimalius dydžius, ieškovo atstovas atstovavo ir ankstesniuose procesuose, todėl, vadovaujantis sąžiningumo ir pagrįstumo principais, bylinėjimosi išlaidos nepriteistos.

25. Su nurodyta teismo nutarties dalimi nesutinka ieškovas atskirąjį skundą grįsdamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl teismo sprendimo klaidų ištaisymo: esą teismas sprendime padarė akivaizdžią aritmetinę klaidą, kuri iš esmės iškreipė galutinės kompensacijos dydį. Be to, atskirajame skunde iškėlė naują reikalavimą: ištaisius nurodytą aritmetinę klaidą, proporcingai perskirstyti tarp šalių ir jų bylinėjimosi išlaidos, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nurodydamas, kad klaida turėjo tiesioginės įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui, nes neteisingas kompensacijos dydis lėmė, jog ieškovui buvo priteista mažiau išlaidų, nei priklausytų. Ieškovas atskiruoju skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu priteisti ieškovui iš atsakovės jo patirtų prašymo parengimo išlaidų atlyginimą, nurodydamas, kad pateiktas prašymas leido ištaisyti esmines teismo sprendimo rezoliucinės dalies klaidas, kas reiškia, kad be šio prašymo sprendimas būtų neatitikęs jam keliamų reikalavimų, atitinkamai ieškovas turėjo pagrindo tikėtis, kad jo patirtos prašymo rengimo išlaidos bus kompensuotos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad su atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

26. CPK 276 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Nepaisant to, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Taigi, taisant rašymo apsirikimus ir/ar aiškias aritmetines klaidas negali būti iš esmės keičiamas ar papildomas teismo procesinio sprendimo turinys.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų sprendimo įvykdymas yra komplikuotas, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, teismas turi racionaliai, efektyviai taikyti teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010; 2000 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000, kt.).

28. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-507/2004).

29. Pažymėtina, kad CPK 276 straipsnio nustatyta tvarka leidžiama ištaisyti sprendime aiškias aritmetines klaidas, kuriomis laikytini skaičiavimo suklydimai atliekant aritmetinius veiksmus. Ištaisyti akivaizdžias aritmetines klaidas, kiek tai susiję su priteistos sumos dydžiu, galima tik jeigu klaidą sprendime lėmė suklydimas atliekant aritmetinį veiksmą arba rašant (spausdinant) sprendimo tekstą, pavyzdžiui, praleistas skaitmuo, netinkamoje vietoje padėtas kablelis ir pan. Taisant rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas negali būti iš esmės keičiamas ar papildomas sprendimo turinys, todėl jeigu neteisingą skaičiavimą sąlygojo priteistinos sumos apskaičiavimo tvarka ar pasirinktas būdas (mechanizmas), ar jeigu kuri tai suma iš viso nebuvo sprendimo rezoliucinėje dalyje įvardinta kaip priteistina, toks sprendimo koregavimas per klaidų sprendime ištaisymo institutą, numatytą CPK 276 straipsnyje, nėra galimas.

30. Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ši teisės norma nustato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 12 punktas) Tokia įstatymo nuostata apriboja rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sampratos aiškinimą, užkirsdama kelią bet kurį teiginį ar kitą teismo sprendimo elementą įvardyti kaip klaidą arba rašymo apsirikimą ir iš esmės keisti sprendimo turinį sprendimui jau įsiteisėjus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008).

31. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju ieškovas kaip aiškią aritmetinę klaidą nurodo pirmosios instancijos teismo sprendime atliktą kompensacijos už kitam sutuoktiniui tenkančią didesnę turto dalį, dydžio paskaičiavimą. Apelianto vertinimu, teismas sprendime skaičiuodamas kompensaciją už ieškovo atliktus pagerinimus atsakovės priklausančiam nekilnojamajam turtui, neteisingai paskaičiavo atsakovei tenkančią mokėti ieškovui galutinę kompensacijos sumą. Teismas nustatė, kad tokia suma yra 7 159,16 Eur, tuo tarpu ieškovas teigia, kad atsakovė turėjo kompensuoti ieškovui 2 445,27 Eur už padalintus daiktus ir priteistas kitas kompensacijų sumas, 24 608,39 Eur už ieškovo atliktus pagerinimus atsakovės priklausančiam nekilnojamajam turtui, dėl ko galutinė kompensacijos suma, priteistina iš atsakovės ieškovo naudai, turėjo sudaryti 27 053,66 Eur galutinę kompensacijos sumą (2 445,27 Eur + 24 608,39 Eur = 27 053,66 Eur). Akivaizdu, kad nurodytas skaičiavimo mechanizmas negali būti laikomas akivaizdžia aritmetine klaida, kiek tai susiję su priteistos sumos dydžiu, nes jo nelėmė suklydimas atliekant aritmetinį veiksmą arba rašant (spausdinant) sprendimo tekstą, t. y. teismo sprendime nebuvo praleistas skaitmuo, nebuvo netinkamoje vietoje padėtas kablelis ir pan. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo prašymą vertino kaip prašymą, kurį tenkinus, būtų iš esmės keičiamas ar papildomas sprendimo turinys. Įvertinus tai, jog buvo nustatyta, kad neteisingą skaičiavimą sąlygojo priteistinos sumos apskaičiavimo tvarka ar pasirinktas būdas (mechanizmas), darytina išvada, kad toks sprendimo koregavimas per klaidų sprendime ištaisymo institutą, numatytą CPK 276 straipsnyje, nėra galimas.

32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu kompensacijos paskaičiavimu (jos dydžiu), kaip ir bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimas, yra iš esmės apeliacinio skundo dalykas. Nurodytus argumentus patvirtina ir tos aplinkybės, kad ieškovas teismo sprendimo neteisėtumą aptariamose skaičiavimo ir bylinėjimosi išlaidų dalyse skundė apeliacine tvarka, tačiau jo skundas nebuvo tenkintas. Kaip nustatyta, analogiškais argumentais yra grindžiamas ir ieškovo kasacinis skundas, kuris yra priimtas nagrinėti kasacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net jeigu ir būtų galimybė ištaisyti pirmosios instancijos teismo priteistos kompensacijos dydį kaip aritmetinę skaičiavimo klaidą, kaip nurodo pats ieškovas, prašomas patikslinti (pakeisti) galutinės teismo priteistos kompensacijos sumos paskaičiavimas pakeistų ir kitas teismo sprendimo dalis, susijusias su šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimu. Akivaizdu, kad šios dalys niekaip negalėtų būti ištaisomos pasitelkiant teismo sprendimo trūkumų šalinimo institutą dėl tų pačių priežasčių – tokiu procesiniu veiksmu būtų keičiamas teismo sprendimo turinys, būtų pakeista teismo sprendimo esmės dalis dėl bylinėjimo išlaidų paskirstymo. Dar daugiau, pats ieškovas, prašydamas ištaisyti kompensacijos paskaičiavimą (sumą), nenurodė, kaip ištaisyti bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimą ir to neprašė, tokį reikalavimą išdėstė tik atskirajame skunde. Įvertinus tai, kas nurodyta, apeliacijos instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo prašymo dalis dėl aritmetinių klaidų ištaisymo teismo sprendimo buvo netenkintas pagrįstai.

33. Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta tenkinti jo prašymą dėl prašymo rengimo išlaidų priteisimo iš atsakovės.

34. Pažymėtina, kad bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

35. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir teikiant procesinius dokumentus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas ieškovo prašymas dėl aritmetinės klaidos teismo procesiniame sprendime ištaisymo bylą išnagrinėjus iš esmės. Tai yra tik techninis – procesinis veiksmas, kuriuo nenagrinėjama ginčo esmė, tai, kad nėra priešingo suinteresuotumo, patvirtina ir ta aplinkybe, kad priešinga šalis (atsakovė) neišreiškė prieštaravimų pateiktam prašymui. Atitinkamai nėra pagrindo laikyti, kad tarp šalių (ieškovo ir atsakovės), sprendžiant šį techninį klausimą, yra priešingas teisinis suinteresuotumas, kas galėtų lemti CPK 93 straipsnio taikymą (bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atsižvelgiant į tai, kurios naudai buvo išspręstas procesinis klausimas), taip pat negalima laikyti, kad dėl atsakovės kaltės susidarė ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, kas galėtų lemti CPK 94 straipsnio taikymą. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendė nurodydamas kitus motyvus, laikytina, kad teismas iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

37. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 338, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, ir veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.