Kauno apygardos teismo nuosprendis

kaltinamajai D. U. ir jo gynėjui advokatui Broniui Varsackiui, civilinio ieškovo Lietuvos - Vokietijos uždaros akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), įgaliotajam atstovui advokatui Domui Pakėnui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išsituokusi, nedirbanti, teista:

1) 2008-05-26, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 3 dalį. Bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį. Skirta bauda 300 MGL (37500 Lt). Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2005-05-12 iki 2005-10-07, kas atitinka 298 MGL. Galutinė bausmė 2 MGL (250 Lt);

2) 2008-12-03, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 300 straipsnio 1dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Bausmės subendrintos pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį. Paskirta bausmė 50 MGL (6250 Lt). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, pagal 2008-12-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2008-05-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu. Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme ir kardomajame kalinime pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-05-26 nuosprendį nuo 2005-05-12 iki 2005-10-07, kas atitinka 298 MGL (37250 Lt) ir laikyta, kad ji šią sumą sumokėjo (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas, „a“ papunktis). Galutinė bausmė 4 MGL (500 Lt), kuri turėjo būti sumokėta iki 2009-12-14. Duomenų apie baudos sumokėjimą nėra (3 t., b. l. 68).

Kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

D. U., laikotarpiu nuo 2009-09-28 iki 2009-12-12, būdama Lietuvos - Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, vyr. buhaltere, pasisavino jai patikėtą didelės vertės Lietuvos - Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent:

ji, būdama Lietuvos - Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, vyr. buhaltere, 2009-09-28 adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, iš Lietuvos - Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo tiekėjo S. M., paėmė grynuosius pinigus sumoje 8 229,96 Eur (28 416,40 Lt), kuriuos S. M. buvo gavęs pagal 2009-09-28 pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. (duomenys neskelbtini) iš V. S. įmonės už parduotas prekes, ir šių grynųjų pinigų į bendrovės kasą ir banko sąskaitą neįnešė bei nepateikė dokumentų, pagrindžiančių pinigų panaudojimą įmonės veikloje;

be to, ji, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2009-11-26 iš Lietuvos - Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo tiekėjo S. M., paėmė grynuosius pinigus sumoje 125,70 Eur (434,00 Lt), kuriuos S. M. buvo gavęs pagal 2009-11-26 pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes, ir šių grynųjų pinigų į bendrovės kasą ir banko sąskaitą neįnešė bei nepateikė dokumentų, pagrindžiančių pinigų panaudojimą įmonės veikloje;

be to, ji, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2009-12-12 (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudojo savo ID (duomenys neskelbtini) prisijungimo kodą ir prisijungė prie Lietuvos - Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „(duomenys neskelbtini)“ ir tą pačią dieną, neteisėtai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. 852 pervedė 6 481,70 Eur (22 380,00 Lt), nurodydama mokėjimo paskirtį „pagal 2009-11-27 išankstinio apmokėjimo sąskaitą“, nors tarp bendrovių 2009-11-27 išankstinio apmokėjimo sąskaitos bei sutarties sudaryta nebuvo, po ko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. K. pagal 2009-12-10 kasos pajamų orderio kvitą (be serijos ir numerio), kurio grafoje „Pagrindas“ įrašyta „Grąžinamas avansas“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje gavo grynaisiais pinigais 6 481,70 Eur (22 380,00 Lt), kurių į bendrovės kasą ir banko sąskaitą neįnešė bei nepateikė dokumentų, pagrindžiančių pinigų panaudojimą įmonės veikloje;

tokiu būdu laikotarpiu nuo 2009-09-28 iki 2009-12-12 D. U., pasisavino jos žinioje buvusį Lietuvos - Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės svetimą turtą – 14 837,26 Eur (51 230,40 Lt) sumoje,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Įrodymų vertinimas ir jų aprašymas pateikiami žemiau dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos.

Kaltinamoji D. U. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu dėl turto pasisavinimo, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji kaltinime nurodytu laiku dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune, vyriausiąja buhaltere. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla buvo metalo pirkimas, jo perdirbimas. Užsakymų dokumentai nepatekdavo į įmonės buhalteriją, tačiau atsiskaitymus su klientais vykdė buhalterija. Kadangi ji įmonėje buvo vyriausioji buhalterė, todėl turėjo prisijungimų slaptažodžius prie įmonės sąskaitų. Kiek ir kam reikia sumokėti D. U. nurodydavo įmonės direktorius. Jai būdavo pateikiamas sąrašas, kam reikia atlikti pavedimus. D. U. parodė, kad tai galėjo būti 2009-09-28, kada ji pasisavino 8 229,96 Eur (28 416,40 Lt). Patikslino, kad į banko sąskaitas ji pinigų neįnešinėdavo, nes pinigus įnešinėdavo pats direktorius. Iki pinigų įnešimo į banką, pinigai būdavo įmonės seife – kasoje. Nepamena ar vairuotojas S. M. jai padavė 8 229,96 Eur (28 416,40 Lt). Tačiau taip galėjo būti. Ši pinigų suma turėjo būti įnešta į įmonės kasą, bet taip nebuvo padaryta, nes ji paėmė tuos pinigus sau. Ji pasisavino 8229,96 Eur (28416,40 Lt) sumą, nes jai buvo reikalingi pinigai. Tuo metu jai pinigai buvo reikalingi gyvenamosios patalpos nuomai, sūnaus mokslams, pragyvenimui. Įmonės metinė apyvarta tuo metu buvo apie milijonas litų, todėl pasisavindama minėtą pinigų sumą, ji manė, kad tokios pinigų sumos niekas nepasiges. Galvojo, kad 8 229,96 Eur (28 416,40 Lt) įmonei nebuvo reikšminga suma. Tuo metu jos darbo užmokestis buvo nedidelis, pragyvenimui truko pajamų, todėl ji ir pasisavino pinigus.

D. U. parodė, kad taip pat ji pasielgė ir 2009-11-26, kada ji pasisavino 125,70 Eur (434,00 Lt). Šios pinigų sumos ji taip pat neįnešė į įmonės kasą. Jai buvo reikalingi pinigai pragyvenimui, todėl šią pinigų sumą ji taip pat pasisavino. Patikslino, kad nutylėti apie gautus pinigus, kuriuos ji turėjo įnešti į įmonės kasą, buvo neįmanoma, nes įmonės pildydavo tarpusavio suderinimo aktus. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pastebėjo, kad pinigų, kurie turėjo būti įnešti į įmonės kasą, įmonės kasoje nėra. D. U. pripažino direktoriui, jog paėmė pinigus.

Dėl 2009-12-12 pervestų pinigų D. U. paaiškino, kad ji pervedė pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu ji ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė buhalterinę apskaitą. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio susitarimo dėl kaltinime minimos pinigų sumos pervedimo nebuvo. Kada jai buvo grąžinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervesti pinigai, ji jų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą nebeįnešė ir juos pasisavino. D. U. patikslino, kad ji žinojo pinigų išgryninimo schemą. Todėl tos pinigų sumos pervedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą padarė neatsitiktinai. Ta schema yra tokia, kad pinigai iš vienos įmonės į kitą pervedami, tarp tų įmonių nėra jokių sąsajų, tada toje įmonėje į kurią pervedami pinigai, jie išgryninami ir atiduodami grynais į tą pačią įmonę iš kurios ir buvo pervesti. Taip toje įmonėje, iš kurios jie buvo perversti, atsiranda neapskaitytų grynųjų pinigų. Dėl tokio pinigų pervedimo D. U. tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Apie tokį susitarimą ir pinigų pervedimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nieko nežinojo. Pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą D. U. pervedė sąmoningai. Kada pinigai buvo pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, šios įmonės direktorius, kaip ir buvo susitarta, juos išgrynino ir perdavė D. U.. D. U. nurodė, kad realiai sąskaita buvo išrašyta, tačiau ji nežino ar ji buvo apskaityta, tačiau popierinis jos variantas buvo, todėl pervesdama pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ją ir nurodė. D. U. nesigilino ar tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta kokia nors sutartis. D. U. patikslino, kad ji buvo suplanavusi pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestus pinigus ir negalvojo jų grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl minėtomis aplinkybėmis gautus 6 481,70 Eur (22 380,00 Lt) ji pasisavino ir panaudojo savo poreikių patenkinimui. Labai gailisi dėl padarytos veikos.

Dalį pareikšto civilinio ieškinio – 5 500 Eur, ji jau atlygino, o likusią dalį ji taip pat sutinka ir nori atlyginti. Sutinka, jog jos neteisėtais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta turtinė žala. Pripažįsta ir sutinka su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslinto civilinio ieškinio reikalavimais. Taip pat sutinka atlyginti ir civilinio ieškovo advokato atstovavimo išlaidas.

D. U. parodė, kad apie jos atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuris susijęs su šia byla, ji nežinojo. Apie šią baudžiamąją bylą ji sužinojo visai neseniai, būdama Anglijoje. Į Angliją išvyko 2010 m. vasario mėnesį, nes ten gyveno jos pažįstami. Išvyko užsidirbti pinigų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirbo jau nuo 2009 m. gruodžio mėnesio. Kada išvyko iš Lietuvos apie pradėtą ikiteisminį tyrimą tikrai nežinojo, niekas jai nieko nesakė. Jog yra paieškoma dėl šios bylos, sužinojo būdama Anglijoje, pernai metais, kažkur 2021 m. lapkričio mėnesį, nes pas ją į namus, esančius Anglijoje atvyko ekstradicijos pareigūnai ir pasakė, jog ji yra paieškoma. Dėl ko ji yra paieškoje, pareigūnai jos neinformavo. Jeigu ji būtų žinojusi apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nebūtų išvykusi iš Lietuvos.

D. U. dar patikslino, kad 2009 m. gruodžio mėnesį ji dar buvo Lietuvoje. Į darbą neatvyko, nes ją buvo sumušęs tuometinis sugyventinis. Jai paskambino jos pavaduotoja ir paprašė, jog ateitų į darbą. Pavaduotoja matė, jog ji yra sumušta. Kada pasisavino paskutinius pinigus į darbą ji (D. U.) nebeatvyko. Iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji buvo atleista. Suprato, jog pasisavinusi pinigus padarė nusikalstamą veiką. Išvykdama iš Lietuvos ji žinojo, jog jos atžvilgiu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla. Ji teismo neinformavo, jog išvyksta į Angliją, nes nežinojo, jog apie tai turi informuoti teismą. Kada išvyko, toje baudžiamojoje byloje procesas jau buvo įstrigęs.

D. U. patikslino, jog išėjusi į laisvę gyventų pas sūnų Kaune.

Išvada dėl D. U. kaltės padarius nusikaltimą numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, be jos pačios prisipažinimo grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Iš 2009-12-15 pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymu sudaryta komisija atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos inventorizaciją, kurios metu buvo nustatyta, kad kasoje trūksta 3 287,65 Lt (952,17 Eur). Už kasą buvo atsakinga vyr. buhalterė D. U. gimusi (duomenys neskelbtini) metais. Raktai nuo kasos buvo vyr. buhalterės D. U. žinioje. 2009 m. gruodžio 10 d. D. U. pasakė, kad pametė raktus nuo kasos, nors vėliau jie buvo rasti jos stalčiuje. Vyr. buhalterė D. U. 2009 m. gruodžio 14 ir 15 d. darbe nepasirodė, į skambučius neatsakinėja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nuvykę į jos gyvenamąją vietą, jos ten nerado, duris atidarė, kaip pati prisistatė, D. U. sugyventinio motina. Taip pat 2009 m. gruodžio 15 d. pradėjus tikrinti buhalterinės apskaitos dokumentus, buvo pastebėta, jog 2009 m. gruodžio 12 d. mokėjimo pavedimu Nr. 852 įmonei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 22 380,00 Lt (6 481,70 Eur). Su šia įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių santykių nepalaiko, nėra sudariusi jokių sutarčių ar prisiėmusi kokių nors įsipareigojimų jos atžvilgiu, todėl mano, kad pinigai buvo pervesti neteisėtai šiai įmonei. Vyr. buhalterė D. U. turėjo visus įgaliojimus atlikti bankinius pavedimus. Taip pat atlikus pirminį buhalterinių dokumentų, kuriuos tvarkė vyr. buhalterė D. U., patikrinimą, buvo nustatyta, kad dalis buhalterinių dokumentų yra išimta ir neatitinka kitų finansinių duomenų, esančių įmonėje. Pavyzdžiui, pagal 2009 m. lapkričio 31 d. ataskaitos duomenis, grynųjų pinigų kasoje buvo 22 828,91 Lt (6 611,70 Eur). Tuo tarpu pagal 2009 m. gruodžio 15 d. buhalterinius duomenis apskaityta tik 3 327,25 Lt (963,63 Eur). Turimais duomenimis kelios PVM sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientui, buvo išimtos iš buhalterinių dokumentų. Tai, kad jos realiai buvo, patvirtina pardavimo žurnalas, kurį vedė kitas pareiškėjo darbuotojas - buhalterė D. P.. Tuo tarpu vyr. buhalterė D. U. duomenis apie šias sąskaitas vedamoje apskaitoje panaikino. Išsamus buhalterinės apskaitos patikrinimas pradėtas 2009 m. gruodžio 16 d. pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikia audito paslaugas. Be to, atlikus kasos, kuri yra seife, patikrinimą, buvo nustatyta, kad yra dingusi kreditinė mokėjimo kortelė ,,(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė D. U. atliko neteisėtus veiksmus pasisavindama svetimas pinigines lėšas ir kitą įmonės turtą (mokėjimo kortelę), apgaulingai vedė pareiškėjo buhalterinę apskaitą ir/arba atliko kitas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Su pareiškimu pateikti pareiškimo priedai patvirtinantys pareiškime nurodytas aplinkybes.

2009-06-30 darbo sutartyje Nr. 626, sudarytoje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir D. U. užfiksuota, kad D. U. buvo priimta į darbą šioje bendrovėje vyriausiąja buhaltere. Sutartis buvo sudaryta neterminuotai. Darbuotoja pradėjo šioje įmonėje dirbti 2009-07-01.

2009-07-01 visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutartyje Nr. M-166 sudarytoje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir D. U. užfiksuota, kad šia sutartimi D. U. įsipareigojo ir prisisėmė visišką materialinę atsakomybę dirbant darbą betarpiškai susijusį su buhalterijos, finansinių dokumentų saugojimu, apdorojimu, finansinių atskaitomybių pildymu. Taip pat ji įsipareigojo tausoti jai perduotas saugoti arba kitiems reikalams įmonės, įstaigos, organizacijos materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai. Ji taip pat įsipareigojo laiku pranešti įmonės, įstaigos, organizacijos administracijai apie visas aplinkybes, gręsiančias jai patikėtų materialinių vertybių saugumui. Šia sutartimi sutarties šalys susitarė, kad jeigu dėl darbuotojo kaltės nebuvo užtikrintas jam patikėtų materialinių vertybių saugumas, tai įmonei, įstaigai, organizacijai padaryta žala nustatoma ir ji atlyginama pagal įstatymus. Ši sutartis galiojo visam darbo laikui, kuriam įmonė, įstaiga, organizacija patikėjo materialines vertybes.

2009-12-12 mokėjimo nurodyme Nr. 852 užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, remiantis 2009-11-27 išankstinio apmokėjimo sąskaita, pervedė 22 380,00 Lt (6 481,70 Eur).

Iš 2009-12-18 Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 71-P „Dėl atleidimo iš darbo“ užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad šio įsakymo pagrindu nuo 2009-12-18 D. U. atleista iš užimamų vyr. buhalterės pareigų pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalį, 7 ir 9 punktus (1 t., b. l. 36).

Iš 2009-12-18 Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakyme Nr. 18-V „Skirti drausminę nuobaudą“ užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad atsižvelgus į tai, kad 2009 m. gruodžio 14, 15, 16 ir 17 dienomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė D. U. neatvyko į darbą be svarbių priežasčių (neinformavo darbdavio apie neatvykimą, neatsiliepė į skambučius) ir iki nurodyto termino t. y. iki 2009-12-16 nepateikė pasiaiškinimo bei į tai, kad D. U. 2009 m. gruodžio 11 – 13 dienomis padarė neteisėtus veiksmus: pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą t. y. kreditinę mokėjimo kortelę, grynuosius pinigus iš kasos, neteisėtai atliko bankinį pavedimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos ir tokiu būdu pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, o iki nurodyto termino, t. y. iki 2009 m. gruodžio 16 d. nepateikė pasiaiškinimo, jai buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2009 m. gruodžio 18 d., už šiukščius darbo drausmės pažeidimus. Atleidimo pagrindas - Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 235 straipsnio 2 dalies, 7 ir 9 punktai (1 t., b. l. 37).

Iš 2010-01-04, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. paaiškinimuose Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo ir neturi jokių santykių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi tik vieną atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „(duomenys neskelbtini)“. 2009-12-12 į šią sąskaitą per klaidą buvo padarytas piniginis pavedimas 22 380 Lt (6 481,70 Eur) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos, visą sumą grynais, grąžino (R. K.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei D. U., jai pačiai prašant. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra rašiusi jokios išankstinės apmokėjimo sąskaitos. Pridėjo grąžintų pinigų kasos pajamų orderio kvitą.

Kasos pajamų orderio kvite yra užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. K. 2009-12-10, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei D. U. pasirašytinai perdavė 22 380,00 Lt (6 481,70 Eur). Pagrindas: grąžinamas avansas (1 t., b. l. 42-43).

Iš 2013-05-20, reikalaujamų daiktų, dokumento pateikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius Kauno apskrities VPK NTV ENTS pagal dokumentų aprašą pateikė 24 segtuvus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais (1 t., b. l. 68-70).

Iš 2013-06-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakyme Kauno apskrities VPK NTV ENTS į 2013-06-13 raštą Nr. 20-8-F-6188 užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2009‑07‑01 iki 2010-01-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetine bankininkyste turėjo teisę naudotis šie asmenys: W. E. (visos operacijos); D. U. (visos operacijos); G. V. (išrašas ir balansas, be parašo teisės) (1 t., b. l. 75-76).

Iš el. susirašinėjime užfiksuotų duomenų, iš kurių matyti, kad D. U. 2022-07-21 adresatui D. V. parašė el. laišką, kuriame nurodė, kad 2009 metais dirbo D. V. vadovaujamos įmonės vyr. buhaltere. Naudodama slaptažodžių generatorių pervedė į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius R. K.) 14 837,36 Eur. Klausė, į kokią sąskaitą gali pinigus pervesti. Prašė atsiimti ieškinį, kada pinigai bus pervesti (1 t., b. l. 85).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-02-18, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos atlikimo tyrimo už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2010-01-01 ataskaitoje užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad vyr. buhalterės D. U. faktinė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala: 1) Pasisavinti pinigai už 2009-09-28 parduotą metalo laužą pagal PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) – 2 233 Lt (646,72 Eur) suma, pagal PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) – 26 183,40 Lt (7 583,23 Eur) suma; 2) Pasisavinti pinigai už 2009-11-26 parduotą metalo laužą pagal PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) – 434 Lt (125,69 Eur) suma. 3) Pasisavinti pinigai, kaip grąžinamas avansas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 22 380 Lt (6 481,70 Eur) suma; 4) atlikus netikėtą kasos patikrinimą 2009 m. gruodžio 15 d. buvo nustatytas pinigų trūkumas – 3 287,65 Lt (952,17 Eur) suma; 5) Visa nustatyta žalos suma – 54 518,05 Lt (15 789,52 Eur) (1 t., b. l. 88-95).

Iš 2013-06-27 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(01441)-IS1-03419 užfiksuotų duomenų, kur konstatuota, kad išnagrinėjus tyrimui atlikti pateiktus Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus, kasos knygą bei įsakymus personalo klausimais už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2009-12-31 nustatyta, kad 1999-06-01 direktoriaus įsakymu Nr. 325/K kasininko pareigas vykdyti pavesta buhalterei G. V., tačiau kas faktiškai atliko kasininko pareigas nustatyti nėra galimybės, nes kasos pajamų, išlaidų orderiai bei kasos knygos lapai kasininko nepasirašyti, tačiau visuose kasos pajamų ir išlaidų orderiuose ties įrašu „vyr. finansininkas (buhalteris): D. U.“ yra parašas.

Išnagrinėjus tyrimui atlikti pateiktus 2009-07-01 - 2009-12-31 laikotarpio Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankuose esančių sąskaitų išrašus nustatyta, kad AB banke (duomenys neskelbtini) finansinės operacijos buvo atliekamos elektroniniais kanalais, t. y. interneto banku. Tiriamuoju laikotarpiu prie Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų AB banke (duomenys neskelbtini) naudojantis interneto banku galėjo prisijungti D. U., tačiau kintamų slaptažodžių rinkinys (be kurio negalimas prisijungimas) banko buvo išduotas naudotojui W. E..

Norint nustatyti, ar tiriamuoju laikotarpiu prie Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų AB banke (duomenys neskelbtini) naudojantis interneto banku galėjo prisijungti kiti įmonės darbuotojai, reikia papildomos informacijos iš AB banko (duomenys neskelbtini), ar tiriamuoju laikotarpiu galiojo ankstesnėmis datomis sudarytos elektroninių paslaugų sutartys, bei W. E. įsakymų (paaiškinimų), kas dar be jo galėjo naudotis kintamų slaptažodžių rinkiniu.

Kadangi 2009-07-01 - 2009-12-18 laikotarpiu Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę bendrovės apskaitą tvarkė vyr. buhalterės pareigose dirbusi D. U., todėl atliktas bankines operacijas į bendrovės naudojamą buhalterinės apskaitos programą suvesdavo D. U..

Išnagrinėjus tyrimui atlikti pateiktus 2009-07-01 - 2009-12-31 laikotarpio Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad bendrovės kasoje 2009-07-01 - 2009-12-31 laikotarpiu neužpajamuota 51 230,40 Lt (14 837,35 Eur) (28 416,40 Lt (8 229,96 Eur) + 434,00 Lt (125,69 Eur) + 22 380,00 Lt (6 481,70 Eur)) gautų grynųjų pinigų:

2009-09-28 pagal pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. (duomenys neskelbtini) gauti 28 416,40 Lt (8 229,96 Eur) grynųjų pinigų, kurių įnešimui į bendrovės kasą nesurašytas kasos pajamų orderis bei gautos pajamos neįregistruotos bendrovės kasos knygoje ir tuo buvo nesilaikoma Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkto antros dalies bei 16 punkto reikalavimų;

2009-11-26 pagal pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. (duomenys neskelbtini) gauti 434,00 Lt (125,69 Eur) grynųjų pinigų, kurių įnešimui į bendrovės kasą nesurašytas kasos pajamų orderis bei gautos pajamos neįregistruotos bendrovės kasos knygoje ir tuo buvo nesilaikoma Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkto antros dalies bei 16 punkto reikalavimų;

2009-12-10 pagal kasos pajamų orderį (be serijos ir numerio) gautų 22 380,00 Lt (6 481,70 Eur) grynųjų pinigų neįregistravo bendrovės kasos knygoje ir tuo buvo nesilaikoma Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimų.

Taip pat tiriamuoju laikotarpiu, atlikus grynųjų pinigų patikrinimą kasoje (priedai Nr. 6, 7), nustatytas 3 287,65 Lt (952,17 Eur) trūkumas. Taigi 2009-07-01 - 2009-12-31 laikotarpiu Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas 54 518,05 Lt (15 789,52 Eur) (51 230,40 Lt (14 837,35 Eur) + 3 287,65 Lt (952,17 Eur)) nuostolis.

1999-06-01 direktoriaus įsakymu Nr. 325/K kasininko pareigas vykdyti pavesta buhalterei G. V., tačiau kas faktiškai atliko kasininko pareigas nustatyti nėra galimybės, nes kasos pajamų, išlaidų orderiai kasininko nepasirašyti, tačiau visuose kasos pajamų ir išlaidų orderiuose ties įrašu „vyr. finansininkas (buhalteris): D. U.“ yra parašas.

Kaip nustatyta Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 12 punkte, kasos pajamų ir išlaidų orderius išrašo vyriausias buhalteris.

Išnagrinėjus tyrimui atlikti pateiktus 2009-07-01 - 2009-12-31 laikotarpio Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad bendrovės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje neapskaityta 51 230,40 Lt (14 837,35 Eur) (28 416,40 Lt (8 229,96 Eur) + 434,00 Lt (125,69 Eur) + 22 380,00 Lt (6 481,70 Eur)) gautų pajamų:

2009-09-28 pagal pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. (duomenys neskelbtini) gauti 28 416,40 Lt (8 229,96 Eur) grynų pinigų, kurių įnešimui į bendrovės kasą nesurašytas kasos pajamų orderis bei gautos pajamos neįregistruotos bendrovės kasoje;

2009-11-26 pagal pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. (duomenys neskelbtini) gauti 434,00 Lt (125,69 Eur) grynųjų pinigų, kurių įnešimui į bendrovės kasą nesurašytas kasos pajamų orderis bei gautos pajamos neįregistruotos bendrovės kasoje;

2009-12-10 pagal kasos pajamų orderį (be serijos ir numerio) gautų 22 380,00 Lt (6481,70 Eur) grynųjų pinigų neįregistravo bendrovės kasoje.

Išnagrinėjus tyrimui atlikti pateiktus 2009-07-01 - 2009-12-31 laikotarpio Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad visos išlaidos įregistruotos bendrovės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje, tačiau ne visos išlaidavimo operacijos atliktos pagrįstai: 2009-12-12 iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai pervesta 22 380,00 Lt (6 481,70 Eur).

Išnagrinėjus tyrimui atlikti pateiktus 2009-07-01 - 2009-12-31 laikotarpio Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad bendrovė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių komercinių sandorių.

Iš pateiktų tyrimui Lietuvos ir Vokietijos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2009-07-01 – 2009‑12-31 laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų galima visiškai nustatyti ūkio subjekto veiklą, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą (1 t., b. l. 98-119).

Iš 2010-03-08 liudytojo S. M. apklausos protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. M. parodė, kad 2009-09-28 pagal pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. (duomenys neskelbtini) iš V. S. įmonės, pagal 2 PVM sąskaitas-faktūras, kurios buvo išrašytos pardavus metalo laužą, jis paėmė grynuosius pinigus, sumoje 28 416,40 Lt (8 229,96 Eur). Pinigus išmokėjo V. S. įmonės finansininkė V. S.. Pinigų priėmimo kvitus turi paėmęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir už juos pasirašęs, kadangi tai yra griežtos atskaitomybės dokumentas. Tą pačią dieną, jis gautus pinigus parvežęs atidavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei D. U.. Pinigai buvo atiduodami vyr. buhalterei, nes tai buvo direktoriaus nurodymas. Analogiškai 2009-11-26 pagal pinigų paėmimo kvitą serija BUH Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumoje 434 Lt (125,69 Eur). Pinigai taip pat tą pačią dieną buvo perduoti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei D. U.. Nei vieną, nei kitą kartą priimant pinigus, ji (D. U.) jokio pinigų paėmimo dokumento nedavė, tačiau kaip jis jai atidavė pinigus, matė kiti darbuotojai. Priduodant pinigus, jis pasirašė iš kompiuterio jos pačios ištrauktus ir atspausdintus dokumentus, tačiau jam antro egzemplioriaus ji nedavė. Pinigų iš įmonių važiuodavo paimti direktoriaus nurodymu, kadangi kasoje kartais reikdavo ir grynųjų pinigų, todėl kad nereiktų nuiminėti iš banko, taip parveždavo grynuosius prekių pirkimui. Pateikė pinigų priėmimo kvito serija BUH Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją.

2009-11-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvite Serija BUH Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ metalo laužo supirkimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Garliavoje, Kauno r., buvo priduotas žalvarinės vielos laužas. Išmokėta suma 434,00 Lt (125,69 Eur). Pinigus gavo vairuotojas tiekėjas S. M. (1 t., b. l. 127-128).

Iš 2010-03-05 liudytojo R. K. apklausos protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad nuo 2008-07-01 iki 2009-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį, ketvirčiu etato dirbo vyr. buhalterio pareigose D. U.. Jos pareigos buvo visų buhalterinių dokumentų tvarkymas. Prie grynųjų pinigų ji nepriėjo, nes bendrovės kasininkas buvo jis pats. Žinojo, nes ji pati yra sakiusi, kad paraleliai ji dirba ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokiose pačiose pareigose. 2009-12-12 jam į mobilų telefoną paskambino D. U. bei pasakė, kad per klaidą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos padarė pavedimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 22 380 Lt (6 481,70 Eur) sumai bei paprašė juos grąžinti grynais. Jis jai pasakė, kad grynųjų pinigų neturi, o kai nuims iš bankomato ar iš banko, tada jai atiduos tuos pinigus, kuriuos ji pervedė iš kitos bendrovės. Jis per porą dienų nuėmė iš banko sąskaitos pinigus ir juos nuvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur D. U. turėjo kabinetą. Kadangi jau buvo prietema, D. U. atėjo prie vartų pas jį į automobilį ir jis jai atidavė grynuosius pinigus. Ji jam pakišo pasirašyti jau išrašytą kasos pajamų orderio kvitą. Kada ji tą orderį buvo išrašiusi, nežino. Pinigus, jei gerai pamena, jis jai perdavė sekmadienį, nes ji motyvavo tuo, kad dirba ir savaitgalį, nes reikia iki pirmadienio suvesti kažkokius tai dokumentų rodmenis. Jis net neatkreipė dėmesio, kad orderis be serijos, numerio ir nepastebėjo, kokia data jis buvo išrašytas, juolab, kad šia moterimi jis pasitikėjo, nes iki to laiko, ji nebuvo sukėlusi jokių abejonių dėl savo sąžiningumo. Grįžęs į namus, tos pačios dienos vakarą, jau prie šviesos, pamatė, kad orderis be reikiamų rekvizitų ir su kita data. Kitą dieną skambino D. U., nes su ja turėjo nuvykti į Kauno VMI dėl savo bendrovės, tačiau ji jau nekėlė ragelio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada jokių komercinių sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo ir jokios išankstinės PVM sąskaitos-faktūros negalėjo būti rašomos. Prijungimui prie protokolo pateikė bankinių pavedimų išrašus bei D. U. priėmimo ir atleidimo iš darbo dokumentų kopijas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „(duomenys neskelbtini)“ išraše, periodas: 2009-12-11 – 2009-12-14, užfiksuota, kad 2009-12-12 į šią UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą iš LV UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą 2009-11-27, buvo pervesta 22 380,00 Lt (6 481,70 Eur).

2008-07-01, darbo sutartyje Nr. 6 yra užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. K. į darbą priėmė D. U.. Pareigos vyr. buhalterė. Ši darbo sutartis įsigaliojo nuo 2008‑07-01. Darbuotojas pradėjo dirbti 2008-07-01. Darbo sutartis nutraukta nuo 2009-12-31, pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalį.

2008-06-30, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakyme „Dėl darbuotojo priėmimo į darbą“ Nr. 6, nurodyta, kad nuo 2008-07-01 D. U. priimta į darbą. Pareigos: vyr. buhalterė.

2009-12-31, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakyme Nr. 11, nurodyta, kad nuo 2009-12-31 D. U. atleista iš darbo pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalį (1 t., b. l.129-138).

Iš 2010-03-19 liudytojo W. E. apklausos protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas W. E. parodė, kad jo pareiškime dėl buvusios „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės D. U. padarytos veikos nurodytų aplinkybių, papildomai nori pranešti, kad kaip tik pastebėjo, jog iš seifo yra dingusi bendrovei priklausanti kreditinė mokėjimo kortelė „(duomenys neskelbtini)“, jis tuojau pat paskambino į banką ir užblokavo kortelę. Iš banko, pasinaudojant kreditine mokėjimo kortele, kuri priklausė bendrovei, pinigai nenuimti, vadinasi ji niekur nebuvo panaudota (1 t., b. l. 139).

Iš 2013-05-20 liudytojo W. E. papildomos apklausos protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoju papildomai apklaustas W. E. parodė, kad jis tvirtina visus savo anksčiau duotus parodymus. Papildomai nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 142).

Iš 2013-07-10 liudytojos G. V. apklausos protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. V. parodė, kad 1999-06-01 direktoriaus įsakymu Nr. 325/K ji paskirta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko pareigas. Faktiškai, pagal bendrovėje nusistovėjusią tvarką, bendrovės kasą tvarkydavo vyr. buhalteris, o įsakymas buvo priimtas tam, kad ji, kaip kasininkas, galėtų pasirašinėti kasos orderiuose ir kituose kasos dokumentuose. Ji realiai kasininko darbo nedirbo. Niekada iš nieko pagal jokius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos ir kasos dokumentų nepriiminėjo ir jų niekam neperdavinėjo. Bendrovėje pradėjus dirbti D. U. vyr. buhalterio pareigose, visus kasos dokumentus ir kasininko pareigas atliko ji. Kiek jai yra žinoma, tai įsakymo ar dokumento, kad bendrovės vyr. buhalteriui pavesta vykdyti kasininko pareigas, nėra ir nebuvo. Jai yra žinoma, kad atsakomybę dėl kasos taisyklių nesilaikymo reglamentuoja Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 22 punktas, kuris nustato: „Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo“. Liudytoja paaiškino, kad nepasirašinėjo 2009-07-01 iki 2009-12-31 kasos orderiuose, nes jie jai pasirašymui nebuvo pateikti. Visus orderius pildydavo asmuo, kuris tuo metu eidavo vyr. buhalterio pareigas, tai D. U.. Kokie pirminiai bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo pateikti, pagal juos ir buvo tvarkoma apskaita. Kas liečia AB „(duomenys neskelbtini)“ banke bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ turimą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), liudytoja paaiškino, kad ji galėjo atlikti tik ribotus darbus su šia sąskaita, tai yra pasižiūrėti sąskaitos balansus ir daryti išrašus. Ji neturėjo parašo teisės ir pavedimų iš šios sąskaitos daryti negalėjo. Kiekvienas asmuo, kuris turi prieigą prie banko sąskaitos, turi savo asmeninius ID ir prisijungimo kodus. Banke turi matytis, kada koks asmuo prisijungęs prie sąskaitos. Ji matydavo, kad bendrovėje dirbantis vairuotojas - tiekėjas S. M., kuris yra materialiai atsakingas, atnešdavo ir perduodavo vyr. buhalterei D. U. pinigus, bet kokios pinigų sumos būdavo, ji pasakyti negali. Patvirtinti konkrečiai faktus, kad ji matė kaip S. M. perdavinėjo D. U. atvežtus pinigus, paimtus pagal 2009-09-28 ir 2009-11-26 pinigų paėmimo kvitus BUH Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sumomis 28 416,40 Lt (8 229,96 Eur) ir 434,00 Lt (125,69 Eur) negali. Kiek žino, D. U. paimdama pinigus iš atsakingų asmenų, rašydavo kasos pajamų orderius, bet kiek žino, tai orderis buvo rašomas vienu egzemplioriumi, o žmogui, kuris pinigus priduodavo, antras egzempliorius išduodamas nebuvo. Greičiausia dėl to antrųjų orderių egzempliorių neturi ir S. M.. Kaip buvo daromas pavedimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai nieko nėra žinoma. Ji, pagal įsakymą, D. U. neatėjus į darbą, dalyvavo kasos sutikrinime, kur buvo nustatytas pinigų trūkumas (1 t., b. l. 140-141).

Iš AB ,,(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. S/7954, užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, 2009-12-12 12:46:57 h. 22 380,00 Lt (6 481,70 Eur) pavedimas buvo padarytas vartotojo D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ID (duomenys neskelbtini), prisijungus prie įrenginio, kurio IP (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 147).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus šiuos baudžiamojoje byloje esančius ir teismo aprašytus įrodymus bei įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas D. U. dėl turto pasisavinimo, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad D. U. laikotarpiu nuo 2009-09-28 iki 2009‑12-12, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja buhaltere ir materialiai atsakinga už jai patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, užimamų pareigų pagrindu, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir tuo padarė šiai bendrovei 14837,26 Eur (51230,40 Lt) turtinę žalą.

D. U. dėl jai pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir pakankamai išsamiai paaiškino esmines aplinkybes aktualias šios baudžiamosios bylos teisingam išnagrinėjimui. Jos teisiamajame posėdyje nurodytos aplinkybės atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes, su jomis sutampa bei neprieštarauja byloje esančių visų reikšmingų duomenų turiniui, jų visetui.

Be D. U. prisipažinimo dėl jai pareikšto kaltinimo, teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir D. U. kaltei pagrįsti reikšmingos aplinkybės yra tiksliai nurodytos ir 2013-06-27 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad D. U. veika, teisingai yra kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

D. U. nusikalstama praeitis, jos gyvenimo būdas, socialinės aplinkybės, neleidžia teismui pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti D. U. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas nėra.

Ieškovo teisiamojo posėdžio metu patikslinto civilinio ieškinio galutiniai reikalavimai tenkintini iš dalies

Išnagrinėjus tyrimui atlikti pateiktus 2009-07-01 - 2009-12-31 laikotarpio Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad visos išlaidos įregistruotos bendrovės tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje, tačiau ne visos išlaidavimo operacijos atliktos pagrįstai: 2009-12-12 iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai pervesta 22 380,00 Lt (6 481,70 Eur).

Išnagrinėjus tyrimui atlikti pateiktus 2009-07-01 - 2009-12-31 laikotarpio Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad bendrovė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių komercinių sandorių.

Baigus ikiteisminį tyrimą, prieš surašant kaltinamąjį aktą civilinio ieškovo atstovas advokatas Domas Pakėnas buvo informuotas, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir jis, kaip įgaliotas atstovas (advokatas) turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Buvo nurodyta iki kada prašymai dėl ikiteisminio tyrimo papildymo turi būti pateikti. Taip pat buvo pranešta, kad negavus iki nurodytos datos prašymo, bus laikoma, kad susipažinti su bylos medžiaga nepageidaujama (3 t., b. l. 7).

Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad advokatas Domas Pakėnas būtų prašęs patikslinti ikiteisminį tyrimą dėl D. U. pareikštame įtarime galimai neteisingai nurodytos nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos.

Taip pat tokių aplinkybių civilinio ieškovo atstovas nenurodė ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme.

Siekiant, jog nustatytas turtinės žalos dydis neviršytų faktiškai patirtos žalos, bei kad nuo nusikaltimo padarymo nukentėjęs asmuo nepagrįstai nepraturtėtų, teismas privalo įsitikinti civilinio ieškovo reiškiamo reikalavimo dėl turtinės žalos dydžio pagrįstumu.

Teismo vertinimu, priteisus iš D. U. civilinio ieškovo naudai didesnę turtinės žalos sumą, negu ji yra nustatyta kaltinamajai pareikštame kaltinime, D. U. teisinė padėtis būtų pasunkinta, o pats teismo nuosprendis civilinio ieškinio išsprendimo dalyje galėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu.

Tai įvertinus yra sprendžiama, kad iš D. U. civilinio ieškovo naudai turėtų būti priteista būtent 14 837,26 Eur nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala, kaip ir yra nustatyta išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą.

Įvertinus tai, kad D. U. jau yra atlyginusi dalį (5 500,00 Eur) civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos, šiuo nuosprendžiu iš D. U. civilinio ieškovo naudai yra priteistina likusi neatlyginta turtinės žalos suma – 9 337,26 Eur.

Civilinio ieškovo atstovas prašo priteisti iš D. U. 2 368,43 Eur nuostolių (kompensacinių palūkanų), kuriuos yra paskaičiavęs taikydamas 5 procentų metinių palūkanų dydį už laikotarpį nuo 2019-10-18 iki 2020-10-18 (imtinai) nuo 15 789,52 Eur sumos.

Šis civilinio ieškovo atstovo reikalavimas yra nepagrįstas todėl atmetamas.

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuotoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvęs neteisėtų veiksmų. Pagrindinė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Teismas pažymi, jog materialinės ir procesinės civilinės teisės normos, nes visada analogiškai gali būti taikomos baudžiamajame procese.

Pažymėtina, jog pagal CK nuostatas palūkanos gali atlikti: a) mokėjimo funkciją; arba b) kompensacinę funkciją. Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų priskirtinos ir procesinės palūkanos, numatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų, todėl CK 6.210 straipsnio nuostatos dėl palūkanų dydžių taikytinos ir procesinėms palūkanoms.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininkui, naudojančiam kreditoriaus lėšas, kai kreditoriaus interesai yra pažeidžiami pastarajam patiriant nuostolių dėl skolininko delsimo sumokėti visą skolą ir naudojimosi nesumokėta kreditoriui skolos dalimi, CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu kyla pareiga mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai.

Procesinių palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją - procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Kartu procesinių palūkanų institutas skirtas ir operatyvaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, skolininką skatinant ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki jam kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės šias palūkanas mokėti. Procesinės palūkanos atlieka skatinamąją ir kompensacinę funkcijas.

Pažymėtina, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese yra paremtas nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo idėja. Tokiu ieškiniu siekiama sudaryti galimybę kompensuoti jo dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nereikalaujant iš šio asmens pradėti naujų savarankiškų teisinių procesų.

Tačiau pažymėtina tai, kad tiek kompensacinių, tiek ir procesinių palūkanų baudžiamojoje byloje negalima skaičiuoti taip, kaip jos skaičiuojamos civiliniame procese.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, pasisakydama dėl procesinių palūkanų priteisimo baudžiamosiose bylose, konstatavo, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, negali būti taikoma išsprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, nes toks veiksmas baudžiamajame procese nenumatytas. Be to, vykdomas baudžiamasis persekiojimas asmens atžvilgiu (taikomos kardomosios priemonės) apriboja jo galimybę susitarti su nukentėjusiu asmeniu ir tokiu būdu išvengti papildomos turtinės naštos mokėti palūkanas.

Svarbu paminėti, jog baudžiamajame procese galioja konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis). Nenustačius asmens kaltumo dėl nusikalstamos veikos padarymo, net ir neturint jokių abejonių dėl visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų buvimo, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje negali būti tenkinamas (BPK 115 straipsnis).

Taigi baudžiamojo proceso metu negali būti nustatyta nuteistojo ar už jo padarytą žalą atsakingo asmens pareiga atlyginti padarytą žalą nuo momento, kai dar nebuvo įrodytas šią žalą padariusio asmens kaltumas ir neįsiteisėjo jo kaltumą patvirtinantis teismo nuosprendis. Tokios pareigos nustatymas ir tiek kompensacinių, tiek ir procesinių palūkanų priteisimas nuo tokio momento nesiderina su kalto asmens atsakomybės ir nekaltumo prezumpcijos principais, taip pat su įrodinėjimo standartais baudžiamajame procese.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinė sesija išaiškino, kad situacija, kai dar iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo nuo civiliniame ieškinyje nurodytos žalos skaičiuojamos procesinės palūkanos, gali riboti kaltinamojo galimybes rinktis gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdus, nes siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo kaltinamasis turėtų sutikti su ieškovo reikalavimu ir sumokėti ieškinyje nurodytą sumą iš anksto, nepaisydamas savo gynybinės pozicijos byloje. Taigi priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkinant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisiant turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, galima priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis, nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

Tuo pačiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija pažymėjo, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑P-75-788/2019).

Įvertinus tai, kas paminėta daroma išvada, kad civilinio ieškovo reikalavimas priteisti iš D. U. kompensacines palūkanas (nuostolius) yra nepagrįstas todėl netenkinamas, nes tokių nuostolių priteisimas nesuderinamas su kalto asmens atsakomybės ir nekaltumo prezumpcijos principais, taip pat su įrodinėjimo standartais baudžiamajame procese.

Reikalavimą priteisti 5 procentų metines palūkanas civilinio ieškovo atstovas yra suformulavęs tinkamai, laikydamasis teismų suformuotos praktikos baudžiamosiose bylose. Todėl šis civilinio ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš kaltinamosios D. U. civilinio ieškovo Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 9337,26 Eur sumos nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško šiuo teismo nuosprendžiu priteistos sumos sumokėjimo dienos.

Likusioje dalyje civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslinto civilinio ieškinio galutiniai reikalavimai atmetami.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra netaikomas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2022-11-03 teismui pateikė 2022-11-03 pažymą Nr. APD-2022-11626, kurioje nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022-11-03 gavo advokato Broniaus Varsackio prašymą Nr. ATP-2022-28033 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą D. U. pagal 2022-10-17 sprendimą Nr. KTS-2022-03001. Ikiteisminiame tyrime Nr. 20-2-00599-09 antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė V. S..

Vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.1.1., 14.1.2.1. punktu, valstybės naudai priteistina antinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 373,33 Eur (3 t., b. l. 60-62).

BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaltinamajai D. U. šioje baudžiamojoje byloje yra taikoma kardomoji priemonė suėmimas, jos laisvė yra suvaržyta, todėl gynėjo dalyvavimas, ginant jos teises ir teisėtus interesus teisme, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Be to, kaltinamoji D. U. neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, ji šiuo metu nedirba, yra suimta jau pakankamai ilgą laiką. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad šios kaltinamosios turtinė padėtis yra sunki.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme kaltinamosios D. U. teises ir teisėtus interesus, BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, atstovavo advokatas Bronius Varsackis (3 t., b. l. 26-28; 36).

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios D. U. valstybės naudai nepriteisiamos, nes šiuo atveju gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas, tai pat kaltinamosios turtinė padėtis nėra gera.

Dėl išlaidų advokatui

Civilinio ieškovo Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas, advokatas Domas Pakėnas, kuriam 2022-09-07 tyrėjos nutarimu leista dalyvauti procese (1 t., b. l. 59-62).

Bylos nagrinėjimo teisme metu civilinio ieškovo atstovas teismui pateikė prašymą „Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo“, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios D. U. 1725,00 Eur advokato išlaidų už atstovavimą byloje. Pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus (3 t., b. l. 44-48).

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gindamas savo pažeistas teises naudojosi advokato Domo Pakėno paslaugomis. Už advokato paslaugas civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 1725,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 t., b. l. 44-48).

Teismo vertinimu civilio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl advokato atstovavimo baudžiamajame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš kaltinamosios D. U., nes jos susidarė dėl jos neteisėtų veiksmų. Šios išlaidos yra protingos ir atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (aktuali redakcija) nuostatas, kaltinamosios amžių, jos galimybę užsidirbti ir atlyginti proceso išlaidas. Taip pat yra įvertinta, kad kaltinamoji sutinka su tokia bylinėjimosi išlaidų suma ir nori jas atlyginti.

Dėl paminėtų aplinkybių šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamosios D. U. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Dėl ekstradicijos išlaidų

Bendra išlaidų suma - 5365,31 Eur. Pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. KPK-0000502 išlaidų suma - 268,00 Eur, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. KPK-0000503 išlaidų suma - 398,89 Eur, UAB Vestekspress“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Serija VES Nr. 1704666 išlaidų suma - 2666,92 Eur, UAB Vestekspress“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Serija VES Nr. 1703285 išlaidų suma - 1741,22 Eur ir UAB Vestekspress“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Serija VES Nr. 1703503 išlaidų suma - 290,28 Eur.

Prašo spręsti išlaidų, susijusių su ekstradicija, atlyginimo Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos klausimą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) bankas (2 t., b. l. 95-149).

BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą.

Pažymima tai, kad 2010-05-26, Kauno miesto apylinkės prokuratūros I-ojo NVT skyriaus (toliau Prokuratūra), prokuroro nutarimu D. U. pripažinta įtariamąja dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnyje, galimo padarymo (1 tomas, b. l. 169).

2010-05-31, Kauno miesto apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Asmenų paieškos skyriuje buvo paskelbta D. U. paieška (1 t., b. l. 173).

2012-06-05, Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-44/2010, D. U. išduotas Europos arešto orderis (1 t., b. l. 184).

2021-06-09, D. U. sulaikyta Jungtinėje Karalystėje, pagal Lietuvos Respublikos Europos arešto orderį Vilniaus apygardos teismo byloje (1 t., b. l. 200; 2 t., b. l. 1-2).

2022-07-01, Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2-468/2022, baudžiamoji byla D. U. atžvilgiu nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams (2 t., b. l. 189-194).

2021-07-08, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi D. U. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, nenustatant šios kardomosios priemonės taikymo termino (2 t., b. l. 31-34).

2021-08-12, Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra šioje baudžiamojoje byloje išdavė Europos arešto orderį įtariamajai D. U., kuri yra įtariama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2 t., b. l. 38-56).

D. U. Jungtinėje Karalystėje sulaikyta 2021-09-14 (2 t., b. l. 57).

Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija priėmė sprendimą perduoti Lietuvos Respublikai D. U., pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021-07-08 nutartį ikiteisminiame tyrime Nr. 20-2-00599-09 ir jos atžvilgiu išduotą Europos arešto orderį. Minėto asmens ekstradavimas buvo planuojamas 2022-08-12 (2 t., b. l. 73).

2022-08-23, D. U. sulaikyta 2022-08-23, 23 val. 35 min. (2 t., b. l. 77).

2022-08-25, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi palikta galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021-07-08 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas D. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2022-08-24 iki 2022-11-24 (2 t., b. l. 86-89).

Šie baudžiamojoje byloje esantys duomenys įrodo, kad tik D. U. sulaikius užsienyje pagal Europos arešto orderį, ji buvo pristatyta į Lietuvos Respubliką ir čia su ja šioje baudžiamojoje byloje buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Šios aplinkybės įrodo, kad kaltinamosios D. U. ekstradicijos išlaidos susidarė ne dėl jos sąmoningų, tyčinių veiksmų t. y., ji nebuvo pasislėpusi po įtarimo jai pareiškimo, nes įtarimas jai dar prieš išvykstant į užsienį nebuvo pareikštas, ji nebuvo apklausta įtariamąja šioje baudžiamojoje byloje, ji nepažeidė kardomųjų priemonių sąlygų, nes nežinojo, kad jai šioje baudžiamojoje byloje yra skirta kardomoji priemonė suėmimas. Švelnesnės kardomosios priemonės jai, dar prieš išvykstant į užsienį, nebuvo paskirtos.

Šios išlaidos šiame procese buvo būtinos, tam, kad ištirti ir išnagrinėti šią baudžiamąją bylą, bei priimti joje galutinį sprendimą.

Todėl dėl šių paminėtų aplinkybių D. U. ekstradicijos išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis, nes jos atsirado ne dėl kaltinamosios tyčinių, sąmoningų veiksmų ir iš kaltinamosios D. U. jos nepriteisiamos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusią (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, D. U. šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. U. galutinę sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Į šiuo nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti D. U. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2022-08-23 (imtinai) iki šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022-11-23.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią D. U. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos t. y., nuo 2022 m. lapkričio 23 d.

Kardomąją priemonę suėmimą skirtą D. U. palikti nepakeistą iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, o šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinio ieškovo Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „(duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, patikslinto civilinio ieškinio galutinius reikalavimus patenkinti iš dalies ir priteisti iš D. U., gimusios (duomenys neskelbtini), civilinio ieškovo Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 9 337,26 Eur turtinės žalos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 9 337,26 Eur sumos nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško šio teismo nuosprendžiu priteistos 9 337,26 Eur sumos sumokėjimo dienos.

Likusioje dalyje civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslinto civilinio ieškinio galutinius reikalavimus atmesti.

Nepriteisti iš D. U. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš D. U., gimusios (duomenys neskelbtini), 1725,00 Eur proceso išlaidų už advokato teisinę pagalbą civilinio ieškovo Lietuvos ir Vokietijos UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „(duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, naudai.

Nepripažinti proceso išlaidomis, išlaidų susijusių su D. U. ekstradicija ir šių išlaidų iš kaltinamosios D. U. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).