Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-502-278/2015

Teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05747-2014-3

2.1.5.4; 2.5.8.6; 2.5.8.10; 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.5.1; 2.5.11.6; 2.5.16.5; 3.1.7.5; 3.1.18.3; 3.2.4.4; 3.2.4.4; 3.2,4.11; 3.3.1.15; 3.3.1.18; 3.3.1.21

2015 m. spalio 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. I., A. I. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Orestina“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-149-940/2015 pagal ieškovų E. I., A. I. ieškinį atsakovei UAB „Orestina“, trečiajam asmeniui UAB „Šilduja“ dėl nuostolių atlyginimo, nuomos mokesčio, netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai E. I., A. I. nurodė, kad 2012-08-11 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 12/08/11 pagrindu išnuomojo atsakovei UAB „Orestina“, negyvenamąsias patalpas Panevėžio m.. Nuomotojai įvykdė visas pareigas, numatytas nuomos sutartyje, tačiau atsakovė UAB „Orestina“ pažeidė sutarties 3.3.3 p., sutarties priede Nr. 2, numatytus įsipareigojimus. 2014-01-10 atsakovei atlaisvinus nuomotas patalpas buvo surašytas patalpų perdavimo-priėmimo aktas ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuose konstatuoti patalpų ir juose esančios įrangos pažeidimai, baldų trūkumai. Teigė, kad prievolės pagal nuomos sutartį mokėti visą ir laiku nuomos mokestį, atsakovė nevykdė, todėl laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. gruodžio 31 d. susidarė 6 226,83 Eur nuomos mokesčio skola. Nurodė, jog atsakovė pablogino išnuomotas patalpas, todėl jų nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, reikėjo atlikti einamojo remonto darbus, be to, UAB „Orestina“ išsivežė jiems priklausantį kilnojamąjį turtą – mini virtuvę, žaliuzes, rūbų spintą, gesintuvus dėl ko patirta žala. Patikslintu ieškiniu E. I., A. I. prašė teismą priteisti iš atsakovės UAB „Orestina“ lygiomis dalimis 12 870,61 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 870,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6 226,83 Eur nuomos mokestį, 5 604,15 Eur delspinigių, 289,62 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino ir priteisė iš atsakovės 4 282,82 Eur nuostolių atlyginimo, 144,82 Eur baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylą dalyje dėl 751,65 Eur nuostolių, 683,50 Eur nuomos mokesčio ir 615,24 Eur delspinigių priteisimo nutraukė. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių tarpusavio santykius ir elgesį, teismas darė išvadą, kad 2007-08-10 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi šalys susitarė perleisti ne tik pastatą, bet ir kilnojamąjį turtą, nurodytą 2007-08-10 ir 2010-08-11 perdavimo-priėmimo aktuose, už bendrą 370 713,62 Eur (1 280 000 Lt) kainą. Konstatavo, jog atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad ji vykdė patalpų nuomos sutarties 3.3.3. punkte prisiimtus įsipareigojimus išlaikyti išnuomotas patalpas tvarkingas, savo lėšomis atlikti patalpose esančios bei nuomotojams priklausančios įrangos priežiūrą bei einamuosius remonto darbus su nuomotoju suderintu laiku, susidėvėjusių apdailos elementų sutvarkymą, todėl nuomojamos patalpos buvo apleistos ir tokia jų padėtis akivaizdžiai neatitiko natūralaus nusidėvėjimo požymių. Nurodė, kad atsakovės teiginiai, jog patalpų trūkumai, kurie buvo konstatuoti 2014-01-10 perdavimo akte ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, buvo 2012 metais patalpų perdavimo nuomininkui metu, nepatvirtinti objektyviais įrodymais, nes 2012-08-11 surašytame patalpų perdavimo akte pastabų nėra. Nurodė, jog pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina UAB „Šilduja“ vardu ieškovui įsigijus statybines medžiagas, priemones reikalingas pašalinti ginčo patalpų trūkumams, kurios pagal 2014-12-31 PVM sąskaitą faktūrą ŠIL Nr. 1036 buvo grąžintos ieškovams. Teigia, jog fakto, kad ginčo patalpose buvo atliktas remontas iš esmės, atsakovė neginčijo. Nurodė, kad nors UAB „Orestina“ teigė perėmus patalpas pagal 2012-08-11 nuomos sutartį, 8 vnt. termostatinių radiatorių galvų nebuvo, tačiau byloje objektyvių tai patvirtinančių įrodymų nenustatyta, tokie trūkumai nebuvo fiksuoti nei 2007-08-10, nei 2012-08-11 patalpų perdavimo priėmimo akte. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog perimant nuomotojui patalpas, nebuvo kriauklių (išskyrus įmontuojamus virtuvės baldus), nes konstatuota, jog kriauklės yra, tik jos nešvarios bei objektyvių įrodymų, kad dėl to kriauklės negalėjo būti naudojamos pagal paskirtį ir tai yra pagrindas nuostolių sumą mažinti įsigytos kriauklės verte. Įvertinęs antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole neužfiksuotus trūkumus dėl kiemo vartų darinėjimosi, nesant objektyvių duomenų atsakovei buvus atsakingai ir už kiemo vartų būklę, atsižvelgus į liudytojo parodymus, kad kiemo vartai veikė, o su 2014-01-10 akte fiksuotomis aplinkybėmis, atsakovė nesutiko, teismas konstatavo esant pagrindui nuostolių dydį mažinti galinio išjungėjo su spyruokle įsigijimo kaina. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas E. I. remonto darbus atliko pats, ūkio būdu, o įrodymų apie realiai patirtus nuostolius, negautas pajamas dėl vykdytų remonto darbų nepateikė, darė išvadą esant pagrindui reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo atmesti. Vertindamas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo už garažo vartus, nurodė, kad aplinkybė esą vartai buvo įsigyti atsakovės, reikšmės neturi, nes pastatas 2007-08-10 buvo parduotas ieškovams, o atsižvelgiant į sandėlio vartų paskirtį, šalių tarpusavio santykius, sandėlio vartai laikytini neatsiejamai susijęs su pastatu ir yra nekilnojamojo turto, parduoto ieškovams, dalis. Atsakovei nepateikus įrodymų, kad nutraukus nuomos sutartį, fiksuota vartų būklė atitiko normalų nusidėvėjimą, atsižvelgus į patalpų perdavimo-priėmimo akte bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus garažo vartų trūkumus, darė išvadą esant pagrindui tenkinti reikalavimą. Teismas konstatavo, jog langų žaliuzės, mini virtuvės baldai, komutacinė spinta, nuosavybės teise priklausė ieškovams ir nėra ginčo, kad šiuos daiktus išsikeldama iš ginčo patalpų išsivežė atsakovė, todėl reikalavimas priteisti žalą už komutacinę spintą, kompiuterinio tinklo pajungimą, baldus ir vertikales žaliuzes yra pagrįstas. Įvertinus minėtų daiktų įsigijimo datą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo sąžiningumo principais ir atsakovei nepateikus nė vieno alternatyvaus nuostolių paskaičiavimo, priteistinų nuostolių dydį mažino 50 procentų. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą nesant pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo dėl „Lennox“ įrenginio remonto išlaidų priteisimo, nes šalių, liudytojų parodymai prieštaringi, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra aiškiai konstatuota, jog įrenginys tikrai neveikia, į tai, jog „Lennox“ sistemos patikra atlikta praėjus daugiau nei vienam mėnesiui po patalpų perdavimo. Be to, nurodė, kad buvo atliekami pastato antro aukšto išorės apšiltinimo darbai, dėl ko galimai įrenginys buvo demontuotas pačių ieškovų bei aplinkybes, kad dėl vėdinimo sistemos ieškovai realiai nuostolių nepatyrė, savo reikalavimą grindžia tik komerciniu pasiūlymu. Pažymėjo, kad šalių pateikti rašytiniai įrodymai, jog patalpos turi atitikti priešgaisrinės saugos reikalavimus ir patalpose privalo būti gesintuvai, ir priklausė ieškovams, neįrodyta. Konstatavo, jog tai, kad ieškovų skolos už automobilį bei atsakovo skolos už patalpų nuomą įskaitymas atliktas suėjus ieškinio senaties terminui, ieškovų atstovė nurodė tik baigiamosiose kalbose, todėl nurodytas ieškovų argumentas, teismo vertinimu, teisiškai negali būti vertinamas, kaip aiškiai išreikštas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas taikyti ieškinio senatį. Teismas pažymėjo, jog reikalavimų įskaitymo metu atsakovės reikalavimas dėl skolos už parduotą automobilį teisme nebuvo ginčijamas, todėl nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti įstatyme nustatyto įskaitymo draudimo pažeidimo faktą. Nustatė, kad nuomos mokestis nebuvo laiku mokamas ir tuo pažeisti sutarties 4.4. p., 7.1.5. p., todėl reikalavimas dėl baudos priteisimo pagrįstas, tačiau įvertinus aplinkybę, jog patalpų eksploatavimo pažeidimų byloje nenustatyta, ieškovų reikalavimas dėl baudos skyrimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovės priteisiant 144,82 Eur baudą už laiku nemokėtą patalpų nuomos mokestį. Ieškovams bylos nagrinėjimo metu sumažinus ieškinio dalyką, byla dalyje dėl 751,65 Eur nuostolių atlyginimo, 683,50 Eur nuomos mokesčio ir 615,24 Eur delspinigių nutrauktina.

2015 m. kovo 4 d. papildomu sprendimu teismas pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos grąžinti ieškovui E. I. 27 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2014-09-01 mokėjimo nurodymu.

Apeliaciniu skundu ieškovai E. I., A. I. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinio reikalavimai yra netenkinti ir toje dalyje priimti sprendimą, kuriuo iš atsakovės UAB „Orestina“ priteisti jiems lygiomis dalimis už patalpų einamojo remonto darbus 3 527,25 Eur, už gesintuvus milt RM 4000 151,39 Eur, už komutacinės spintos montažą, kompiuterio tinklo pajungimą 440 Eur, už vertikalių žaliuzių gamybą ir montavimą 297,17 Eur, už baldų įsigijimą 1 330,81 Eur, už šildymo-vėdinimo-kondicionavimo įrenginio „Lennox“ remontą 2 445,84 Eur, už santechnikos darbus 352,76 Eur, nuomos mokestį 6 226,83 Eur, 0,5 proc. delspinigius nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos 6 226,83 Eur už šešių mėnesių laikotarpį (180 dienų) iš viso už paskutinius šešis mėnesius laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2014-09-01 (180 dienų) 0,5 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, iš viso 5 604,15 Eur, baudą, 144,80 Eur, viso 20 521 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Sutinka su teismo šalių teisinių santykių kvalifikavimu ir kilnojamojo turto priklausomybės klausimo išsprendimu, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai sumažino kilnojamųjų daiktų įsigijimo vertę, nesant tam teisinio pagrindo. Nurodo, jog įsigydami pastatą jie apmokėjo už daiktus jų įsigijimo kainą, todėl teisėtai reikalauja nuostolių atlyginimo, kuris apima įsigytų daiktų ir suteiktų paslaugų vertę, vietoje buvusių ir atsakovės neteisėtai išneštų daiktų. Teigia, kad teismas nemotyvavo pasirinkto procentinio dydžio, kuriuo buvo sumažintas nuostolių atlyginimas. Nurodo, jog jie neteko kilnojamųjų daiktų, dėl ko įsigijo juos pakeičiančius panašius kilnojamuosius daiktus, kurių naujumas jokio pranašumo jiems nesuteikė. Be to, nurodo, jog 2014-01-10 perdavimo-priėmimo akte buvo užfiksuoti šildymo sistemos „Lennox“ defektai, atliktas įrenginio patikrinimas patvirtino jam esant iškomplektuotam, o pastato apšiltinimo darbus atlikę darbuotojai patvirtino įrenginiui „Lennox“ netrukdžius vykdyti darbų. Teigia, kad pagal suformuotą teismų praktiką, ieškovams nėra privaloma įrodinėti sąnaudų, kaštų, sumokėtų lėšų, pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais. Nurodo, kad gesintuvai buvo pirkti 2007-08-10 pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu kaip neatsiejama patalpų dalis, todėl jų įsigijimo išlaidos turi būti atlygintos. Sutinka su teismo išvada dėl nuostolių atlyginimo už garažo vartų įsigijimą, tačiau mano, jog teismas nenuoseklus, konstatuodamas, jog atlikus statybos remonto darbus žalos atlyginimas priteistinas tik už įsigytas statybines medžiagas. Nurodo, jog galėjo statybos remonto darbų atlikimui samdyti trečiuosius asmenis ir mokėti reikalaujamas sumas už remonto darbus, tačiau naudodami savo jėgas, laiką, atidėdami kitus darbus, patalpų remontą atliko savo jėgomis, todėl teismas negalėjo statybos remontų darbų nevertinti ir konstatuoti, kad žala šioje dalyje neįrodyta. Teigia, jog reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo už santechnikos medžiagas ir santechnikos darbus teismas iš esmės neišsprendė, nes nuostoliai nepriteisti. Nurodo, jog UAB „Orestina“ atliktas įskaitymas nepagrįstas, nes pagal 2007-08-10 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį visiškai atsiskaityta. Nesant rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsiskaitymo faktą ar jų negalint pateikti teismui, reikia vertinti paties atsakovo veiksmus, kurie patvirtina atsiskaitymo faktą, nes trišalių skolų suderinimo metu 2008-2009 metais atsakovė konstatuoja, jog ieškovas E. I. nėra skolingas. Be to, įskaitymas nebuvo galimas ir negaliojantis, nes A. I. nedalyvavo automobilio pirkimo-pardavimo sandoryje ir pagal sutartį atsakovei nėra skolininkė. Teigia, kad atsakovės reikalavimas nebuvo vykdytinas, nes nuo prievolės vykdymo praėjo daugiau nei šešeri metai, kas sudaro pagrindą taikyti ieškinio senatį. Mano, jog nesąžiningai atliktas įskaitymas teismo ex officio turi būti laikomas negaliojančiu ir neginčijama nuomos mokesčio suma bei delspinigiai iš UAB „Orestina“ turi būti priteisti. Nurodo, jog patys sumažino baudos dydį, atsižvelgdami į padarytą pažeidimą ir jo padarinius, todėl visa prašoma baudos suma turėjo būti priteista. Prašo prie bylos medžiagos prijungti naujus įrodymus, kurių pateikimas sąlygotas skundžiamame teismo sprendime konstatuotų aplinkybių.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Orestina“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą dalyje dėl ieškovams priteistų piniginių lėšų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškinį visiškai atmesti. Neneigia, kad pasibaigus 2013-12-31 nuomos santykiams, iš ieškovams priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių Nemuno g. 42A. Panevėžyje, išsivežė komutacinę spinta, slankiojančias sistemas, žaliuzes, baldus, gesintuvus, tačiau nurodo, jog išsivežė tik kilnojamuosius daiktus, kurie pagal savo esmę, paskirtį, ypatybes nėra nekilnojamojo daikto, t.y. pastato ar patalpų neatskiriama dalis. Teigia, kad šis turtas yra įtrauktas į bendrovėss turto balansą ir ilgalaikio turto sąrašą, vertikalios žaliuzės, stelažai, šviestuvai įtraukti į trumpalaikio turto sąrašą ir šis turtas ieškovams nebuvo parduotas. Atkreipia dėmesį, jog 2007-08-10 patalpų perdavimo-priėmimo akte nėra minimi nei baldai (rūbų spintos, mini virtuvės baldai), nei kompiuterių ir ryšio tinklai, nei užuolaida langams (žaliuzės), nei komutacinė spinta. Daiktai išvardinami tik 2012-08-11 patalpų perdavimo-priėmimo akte, todėl teismo išvada, kad ginčo daiktai buvo parduoti ieškovams 2007-08-10 pastato pirkimo-pardavimo sutartimi, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Teigia, kad nors išvardinti ginčo daiktai yra nuomos sutarčių prieduose - perdavimo-priėmimo aktuose, tai nelaikytina įrodymu, kad jie tapo ieškovų nuosavybe. Nurodo, jog pasirašydama patalpų priėmimo-perdavimo aktus, matė įrašytus jai priklausančius kilnojamuosius daiktus, tačiau žinodama, kad sudaro ne pirkimo-pardavimo sutartį ir ne kitokį sandorį, kuriuo siekiama perleisti nuosavybės teisę, nevertino jai priklausančių daiktų išvardinimo perdavimo-priėmimo aktuose, kaip sandorio, sukuriančio teises ir pareigas. Teigia, kad ginčo daiktų pirkimo-pardavimo neįrodo ne tik konkrečios sutarties nebuvimas, bet ir finansinių atskaitomybės dokumentų nebuvimas, nes pardavus ieškovams ginčo daiktus ir be sutarties, apie sandorį galėtų byloti finansinės atskaitomybės dokumentai, pagrindžiantys, pinigų už parduotus daiktus gavimą. Nurodo, kad savo veiksmus išsivežant bendrovei priklausančius daiktus ir neišsivežus kitų, įmonei priklausančių daiktų, vertina kaip atsisakymą nuo daikto kaip savo, tačiau tokia valios išraiška negali būti išvestiniu įrodymu, įrodančiu UAB „Orestina“ konkrečią valią ir dėl kitų jai priklausančių daiktų likimo. Nesutinka, jog privalo kompensuoti ieškovui kapitalinio remonto išlaidas. Nurodo, jog nei 2007-08-10 nei 2012-08-11 fiziškai patalpos nebuvo perduodamos, todėl nuo 2004 metų iki patalpų perdavimo ieškovams, patalpų būklė dėl kasdieninio ir įprastinio jų naudojimo natūraliai dėvėjosi. Mano, kad siekiant nustatyti įmonės pareigos dėl einamojo patalpų išlaikymo apimtį, ieškovams reikėjo įrodinėti patalpų būklę, buvusią 2012-08-11 ir lyginti ją su būkle, užfiksuota 2014-01-10. Teigia, kad priteisęs kapitaliniam remontui panaudotų medžiagų įsigijimo išlaidas, teismas nepagrįstai praplėtė atsakovės pareigos užtikrinti einamąją patalpų būklę, apimtį. Be to, išlaidas už remonto medžiagas ir darbus patyrė ne ieškovai, o tretysis asmuo UAB „Šilduja“, ką patvirtina byloje esančios sąskaitos faktūros. Nurodo, kad sąskaitose yra nurodytos pirktos ne tik sunaudojamos medžiagos, bet nesunaudojamos (voleliai, pirštines ir pan.), kurių likimas dėl nurašymo akto nepateikimo neaiškus, o jei nesunaudojamos medžiagos liko ieškovų nuosavybėje, tai jų išlaidų priteisimas iš atsakovės, prilygintinas nepagrįstam praturtėjimui. Tvirtina, jog termostatinių galvų nebuvimas ant radiatorių nėra trūkumas, jų nebuvo ir parduodant pastatą. Teigia, kad vartų sklandus nesidarinėjimas neįrodo, jog vartai buvo sugedę, jų negalima remontuoti ir būtina pakeisti naujais. Teigia, kad vartų aukščiausia remonto kaina, keičiant tam tikras keistinas dalis, galinčias būti atsakingomis už sklandų veikimą, būtų 167,43 Eur. Nurodo, jog teismas neatkreipė dėmesio į G. Š. pasiūlymo dėl baldų gamybos turinį ir pagal jį ieškovų realizuotą užsakymą, kuriame nurodytos keturios spintos ir pertvara, kai 2012-08-11 perdavimo-priėmimo akte nurodyta perduodama tik viena spinta. Teigia, jog, priteisdamas baudą už nesavalaikį nuomos mokesčio mokėjimą, teismas, kaip pagrindą nurodo 2012-08-11 sutarties 7.1.5 punktą ir 4.4 punktą, neleistinai susiejant 2012-08-11 nuomos sutarties 7.1.5 punktą su 4.4 punktu, nes tai neatsispindėjo sutarties turinyje, o sutarčių tekstus ruošdavo ieškovai.

Atsiliepimu į atsakovės UAB „Orestina“ apeliacinį skundą ieškovai E. I., A. I. prašo skundą atmesti. Teigia, kad teismas pagrįstai konstatavo atsakovei pardavus ne tik pastatą, bet ir kilnojamąjį turtą už bendrą sutarties kainą. Nurodo, jog jie reiškė reikalavimą dėl einamojo remonto metu patirtų nuostolių atlyginimo, kadangi pareigą atlikti einamąjį remontą turėjo patalpų nuomininkas - atsakovė. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė pripažįsta patalpose padarius nežymius pažeidimus, tačiau nesutinka su pareiga atlyginti jų patirtus nuostolius, nepateikė duomenų, jog patalpų būklė buvo nusidėvėjusi, jas tinkamai naudojant įprastai veiklai. Teigia, jog UAB „Orestina“ neginčija patirtų išlaidų dydžio, pirktų statybinių medžiagų kiekio, pripažįsta, jog 2007-08-10 - 2014-01-10 laikotarpiu patalpų einamojo remonto neatliko. Nurodo, jog teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes ir priteisė reikalaujamą naujų vartų įsigijimo kainą, nes atsakovės sugadinti vartai buvo neremontuotini. Be to, nurodo, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme nesivadovavo įrodymu dėl galimo garažo vartų remonto, todėl to vertinti apeliacinės instancijos teisme negalima. Teigia, jog šalys numatė baudą jei nuomininkas daugiau kaip 5 dienas uždelsia atsiskaityti bent už vieną iš jam teikiamų paslaugų. Pažymi, kad sutarties 7.1.5 p. nuostata yra aiški, nepaisant dėl suklydimo, nurodant sutarties 3.3.6 p., kuris 7.1.5 p. nuostatos esmės nekeičia.

Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą UAB „Orestina“ prašo ieškovų skundą atmesti. Nesutikimą su apeliaciniu skundu motyvuoja savo apeliacinio skundo motyvais bei papildomai nurodo, kad nors visiškai nepripažįsta, jog ginčo daiktai buvo perleisti ieškovams, tačiau laiko teismo logiką sumažinti priteistinos kompensacijos dydį už tariamai parduotus daiktus, pagrįsta. Nurodo, kad ginčo daiktai įgyti 2004-2005 metais ir apie dešimt metų naudoti atsakovės, todėl natūralu, kad jie nusidėvėjo. Teigia, kad teismas nepagrįstai tenkino ieškovų reikalavimą priteisti kompensaciją už telekomunikacijų paleidimo-derinimo darbus, nes bet kuriuo atveju, išsikėlus iš patalpų atsakovei, ieškovams paleidimo-derinimo darbai buvo būtini, nepaisant ar atsakovė išsivežė telekomunikacijų įrangą, ar ją paliko. Nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą atlyginti nuostolius dėl „Lennox“ įrenginio bei už tariamai įsigytus gesintuvus, nes jie nebuvo įtraukti į patalpų perdavimo-priėmimo aktus. Nurodo, kad trišaliuose įskaitymo aktuose buvo fiksuojama UAB „Orestina“ skola E. I., bet ne E. I. skola atsakovei. Teigia, jog A. I. buvo žinomos aplinkybės apie automobilio įsigijimą, jokių pretenzijų ji nereiškė, todėl transporto priemonės įsigijimas atitiko abiejų ieškovų interesus. Nurodo, jog ieškovai prašymo taikyti ieškinio senatį nereiškė, nenurodė ieškinio senaties termino, kurį reikėtų taikyti sprendžiant dėl jų prievolės pasibaigimo ir įskaitymo pagrįstumo.

Ieškovų apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, o atsakovės - atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2007-08-10 pirkimo-pardavimo sutartimi E. I. iš atsakovės UAB „Orestina“ nupirko nekilnojamąjį turtą pastatą-parduotuvę, esančią Nemuno g. 42A, Panevėžio m. ir tą pačią dieną bei pakartotinai 2012-08-11, negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimis šias patalpas išnuomavo pardavėjui UAB „Orestina“ (2 t., b. l. 11-16, 76-80). Nustatyta, jog pasibaigus nuomos terminui, 2014-01-10 patalpų priėmimo-perdavimo aktu, dalyvaujant atsakovės atstovui, buvo konstatuota, jog patalpose neveikia vėdinimo-šildymo įrenginys, atskirose patalpose nėra šviestuvų, rūbų spintų, mini virtuvės baldų, langų užuolaidų, langų vyrių apsaugų, radiatorių termoreguliatorių, įėjimo į sandėlį vartai sugedę, sunkiai darinėjasi įvažiavimo į teritoriją vartai, sandėlyje trūksta stelažų, patalpos netvarkingos ir t.t.. Šiuos faktus 2014-01-10 konstatavo ir antstolis A. B. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (2 t., b. l. 18-22). Atsakovė UAB „Orestina“ teigia, jog ieškovams nebuvo parduotas kilnojamasis turtas, todėl pasibaigus nuomos sutarčiai bendrovė pagrįstai išsivežė jai priklausantį turtą, kurį įmonė įsigijo 2003-2007 m. laikotarpiu ir naudojo vykdant ūkinę veiklą. Nurodo, jog garažo vartai nebuvo sugadinti, o jeigu darinėjosi sunkiai, keisti nebuvo pagrindo, vėdinimo įrenginio „Lennox“ veikimas patikrintas praėjus dviems mėnesiams po patalpų grąžinimo ir kt.. Byloje nėra ginčo, kad įrangą, baldus ir kt. nekilnojamąjį turtą, dar iki pastato pardavimo ieškovams, įsigijo UAB „Orestina“, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors 2007-08-10 pastatų pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad parduodamas kilnojamasis turtas, tačiau faktiškai dalis atsakovei priklausiusio turto, kaip pastato priklausiniai ar pritaikyti konkrečioms patalpoms, buvo parduota. Ieškovai nurodo, jog dėl kilnojamojo turto pardavimo buvo žodinis susitarimas. Nors atsakovė tai neigia, tačiau buvus šalių susitarimui ir dėl kilnojamojo turto leidžia daryti ta aplinkybė, jog 2007-08-10 patalpų priėmimo-perdavimo akte nurodoma, kad nuomojamame pastate įrengta vėdinimo sistema „Lennox“, šildymo sistema, katilas Leiber, antrame aukšte katilas Junkers, įrengta patalpų apsaugos signalizacija, sandėlio patalpose sumontuoti sandėliavimo stelažai, apšvietimo sistema, antrame patalpų aukšte sumontuotos stiklinės pertvaros (2 t., b. l. 86). 2012-08-11 patalpų perdavimo-priėmimo akte prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nurodoma, jog be aukščiau minėtos apšvietimo, vėdinimo-šildymo sistemų, antrame aukšte yra šildymo katilas „Therm“, patalpose įrengtos apsaugos ir priešgaisrinės signalizacijos, sandėlyje įrengti stelažai, antrame aukšte įrengtos stiklinės pertvaros, stiklinės durys, rūbų spinta, išvedžioti kompiuterių ir ryšio tinklo laidai, užuolaida langams, mini virtuvė su baldais (2 t., b. l. 17). Nei viename iš patalpų perdavimo-priėmimo aktų pastabų, jog šis turtas priklauso ne nuomotojui, o UAB „Orestina“, minėtus aktus pasirašę atsakovės vadovai D. J., nei L. Ž. nenurodė. Be to, ieškovų teiginius, jog dalis atsakovei priklausiusio kilnojamojo turto buvo perleista žodžiu, patvirtina 2014-01-20 atsakovės raštas, kuriame nurodoma, jog rūbų spinta, mini virtuvės baldai yra ieškovams priklausantis turtas (3 t., b. l. 10-11). Ta aplinkybė, jog ieškovų nurodytas UAB „Orestina“ išsivežtas kilnojamasis turtas yra įtraukti į atsakovės balansą, o daiktų pardavimas neatsispindi atsakovės finansiniuose dokumentuose, už juos negautos lėšos, nėra neginčijami įrodymai, jog kartu su pastatu, už bendrą sumą, nebuvo parduoti ir kilnojamieji daiktai, kuriais ir nuomodama patalpas, nuo 2007-08-10 iki 2013-12-31 naudojosi atsakovė (2 t., b. l. 11-22, 80-85). Įvertintina ir ta aplinkybė, jog dalis baldų (pertvaros, mini virtuvė, spintos) buvo įrengti konkrečioms patalpoms, šildymo katilai, vėdinimo įrenginys yra nekilnojamojo turto priklausiniai, pritaikyti apskaičiavus šildomus/vėdinamų patalpų plotus, kas leidžia daryti išvadą, jog minėti daiktai buvo parduoti ieškovams. Vien ta aplinkybė, jog 2007-08-10 pirkimo-pardavimo sutartyje kilnojamieji daiktai nėra išvardinti, savaime nereiškia, jog susitarimas dėl jų nesudarytas, nes iš patalpų perdavimo aktų matyti kokie kilnojamieji daiktai su patalpomis išnuomoti atsakovei UAB „Orestina“, kas tik patvirtina, jog sudarant patalpų nuomos sutartis jie nuosavybės teise priklausė ieškovams (CK 6.477 str.). Priešingu atveju, atsakovei nebuvo pagrindo juos nurodyti patalpų perdavimo –priėmimo aktuose. Sutiktina su apeliante UAB „Orestina“, jog 2007-08-10 patalpų priėmimo-perdavimo akte nurodoma, kad patalpose yra tik vėdinimo, šildymo sistemų įrenginiai, sandėliavimo stelažai, stiklinės pertvaros, nurodoma, jog patalpose santechninių bei inžinerinių tinklų būklė gera, yra apšvietimo sistema, tačiau neminimi kiti nekilnojamieji daiktai. Tačiau teismui atsakovė nepateikė jokių duomenys, konkrečių paaiškinimų dėl kokių priežasčių dalis kilnojamųjų daiktų (mini virtuvė, spinta, užuolaida langams) nurodoma 2012-08-11 patalpų perdavimo akte, kas leidžia daryti išvadą, jog minėti daiktai ieškovams buvo parduoti 2007-08-10 pirkimo pardavimo sutartimi. Be to, atsakovė pripažįsta, kad patalpų priėmimo-perdavimo aktus pasirašė gera valia, matė juose įrašytus kilnojamuosius daiktus, tačiau pastabų, jog šie daiktai priklauso UAB „Orestina“ neteikė, objektyvių ir logiškų paaiškinimų, kodėl ieškovams neparduoti kilnojamieji daiktai buvo įtraukti tiek į 2007-08-10, tiek ir į 2012-08-11 patalpų perdavimo-priėmimo aktus, apeliacinės instancijos teismui taip pat nenurodė. UAB „Orestina“ nepaneigė ieškovo E. I. teiginių, jog tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamas turtas buvo parduoti bendra kaina, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kartu buvo parduotas ir dalis UAB „Orestina“ priklausiusio kilnojamojo turto. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovės teiginius, kad ieškovams nebuvo parduotos žaliuzi, komutacinė spinta ir kompiuteriniai tinklai, termoreguliatoriai. Nors 2012-08-11 (2 t., b. l. 17) patalpų perdavimo priėmimo akte nurodoma, jog patalpose yra užuolaidos, tačiau iš 2006-10-23 preliminarios rinkos vertės nustatymo medžiagoje (2 t., b.l. 135-138) esančių foto nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog tiek pirmo, tiek ir antro aukšto patalpose ant langų yra žaliuzės, o ne užuolaidos. Įvertinus, jog žaliuzi buvo pritaikytos konkrečioms patalpoms, nėra pagrindo konstatuoti, jog jos nebuvo parduotos kartu su pastatu. Iš patalpų priėmimo-perdavimo akto, kurį pasirašė ir atsakovės atstovas, direktorius L. Ž., matyti, jog ant langų nėra 11 vnt. vertikalių užuolaidų, trūksta 8 termoreguliatorių. Nors UAB „Orestina“ vadovas šiame akte nurodė, kad su objekto vertinimu ir pastabomis nesutinka, tačiau konkrečių nesutikimo motyvų nenurodė (2 t., b. l. 18-19). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, jog komutacinė spinta bei kompiuteriniai tinklai taip pat buvo parduoti ieškovui, kaip pastatui priklausanti įranga. Ta aplinkybė, jog pasikeitus nuomotojui, atliekami pajungimai prie naudojamų kompiuterių, nereiškia, jog būtina naujai įrengti kompiuterinius tinklus. Iš aukščiau minėtos 2006 m. turto vertinimo medžiagoje esančių foto nuotraukų matyti, jog antro aukšto patalpose įrengta mini virtuvė, kuri minima ir 2012-08-11 patalpų perdavimo- priėmimo akte (2 t., b. l. 17, 137). 2014-01-20 raštu, atsakydama į ieškovų raginimą išsivežti dalį daiktų, UAB „Orestina“ nurodė, jog, išnuomodami patalpas, naudojimui ieškovai jiems perdavė ir mini virtuvę. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog pasibaigus patalpų nuomos sutarčiai, atsakovė neteisėtai išsivežė mini virtuvę ir ieškovai dėl to patyrė nuostolius. 2014-01-20 raštu atsakovė UAB „Orestina“ pripažino, jog naudojimuisi jai buvo perduota ir antrame pastato aukšte esanti spinta. Ieškovai E. I. ir A. I. nurodo, jog atsakovė išsivežė 4 spintas. 2014-01-10 patalpų priėmimo-perdavimo akte nurodoma, jog rūbų spintų nėra nei viename kabinete, o antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, jog patalpose 2-9 ir 2-10 sienų nišose matosi buvus spintoms (2 t., b. l. 18-22). Įvertinus, jog spintos buvo įsigytos konkrečiai patalpai pagal išmatavimus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovams su pastatu, esančiu Nemuno g. 42A, Panevėžio m. buvo parduotos ir patalpose esančios 4 spintos. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. Š. pateikė ieškovams pasiūlymą dėl baldų gamybos, kurių bendra kaina 2 661,60 Eur (9 190 Lt) ir minėti baldai jau yra pagaminti bei sumontuoti ieškovams priklausančiose patalpose.

Ieškovai neneigia, jog minėti kilnojamieji daiktai bei mini virtuvė atsakovės buvo įsigyti ir naudojami faktiškai daugiau nei 10 metų, todėl neabejotina, jog kilnojamųjų daiktų vertė ženkliai sumažėjo. Ieškovai įsigijo naujesnio dizainio daiktus, kurie galės būti naudojami eilę metų, todėl kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuostolių dydį dėl naujai įsigytų daiktų mažino 50 procentų ir šią išvadą motyvavo. Dėl paminėto, tenkinti ieškovų apeliacinį skundą ir padidinti priteistą sumą už baldus, nėra pakankamo pagrindo.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gesintuvai nėra nekilnojamojo turto priklausiniai, nes patalpų perdavimo aktuose minima tik priešgaisrinė sistema, tačiau atskirai gesintuvai nenurodomi. Patalpose įmontuota priešgaisrinė įranga yra nekilnojamojo turto priklausinys, tačiau gesintuvai nėra neatskiriama šios įrangos dalis, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovės už gesintuvus 151,39 Eur, atmestas pagrįstai.

2007-08-10 sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.2 punktu atsakovė UAB „Orestina“ įsipareigojo savo sąskaita atlikti patalpų einamojo remonto darbus. Patalpų priėmimo-perdavimo akte buvo konstatuota, jog vidaus santechninių bei inžinerinių tinklų techninė būklė yra gera (2 t., b. l. 80-86). UAB „Orestina“ be pertraukos, nuo patalpų pardavimo momento (2007-08-10) naudojosi ieškovams E. I. ir A. I. priklausančiomis patalpomis ir 2012-08-11 sudarydama naują patalpų nuomos sutartį, 3.3.2 punktu susitarė, jog savo lėšomis atliks nuomotojui priklausančios įrangos priežiūros bei einamuosius remonto darbus. Nei vienoje iš sudaryti patalpų nuomos sutarčių ar patalpų perdavimo priėmimo aktuose atsakovė nenurodė, jog patalpoms reikalingas remontas (2 t., b. l. 11-17). CK 6.499 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. 2014-01-10 antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuotų patalpų būklė neatitinka natūralaus nusidėvėjimo (nustatyti sienų, lubų mechaniniai pažeidimai, durų staktų sugadinimai, suskaldytos grindų, dušo pado plytelės ir kt., 2 t., b. l. 20-22), todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog nuomojamas patalpas atsakovė apleido ir savo įsipareigojimų vykdyti einamąjį remontą nevykdė. Kadangi atsakovė nepertraukiamai nuo pastato 2007-08-10 pirkimo pardavimo sutarties sudarymo naudojosi ieškovams nuosavybės teise priklausančiu turtu ir, pasibaigus nuomos terminui, tvarkingo turto savininkams negrąžino, ieškovai pagrįstai prašė priteisti remonto išlaidas. Nors UAB „Orestina“ teigia, jog ieškovai nepateikė įrodymų kokios būklės jiems buvo išnuomotos patalpos, tačiau aplinkybę, kad patalpos atsakovei buvo perduotos tvarkingos ir remontas joms nebuvo reikalingas, patvirtina atsakovės vadovo D. J. parašas 2007-08-10 patalpų priėmimo-perdavimo akte, kuriame jokių pastabų dėl patalpų būklės nėra (2 t., b. l. 86).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei UAB „Orestina“ atlaisvinus ieškovams priklausančias patalpas, šių patalpų remontui ieškovai pirko medžiagas iš UAB „Šilduja“ bendrai 1 549,89 Eur sumai, be to, minėta bendrovė vykdė santechnikos montavimo darbus, už kuriuos E. I. sumokėjo 352,93 Eur (1 218,60 Lt; 3 t., b.l. 47-51, 80, 96-97). Ieškovas teigia, jog nuomotose patalpose, savo jėgomis atliko statybos remonto darbus, kurių vertė 3527,25 Eur (12 178,90 Lt) bei pirko garažo vartus 666,13 Eur (2 300 Lt). Byloje neginčijamai nustatyta, kad statybinės medžiagos bei priemonės patalpų remontui atlikti 1 549,89 € sumai buvo įsigytos UAB „Šilduja“ vardu ir jas perpirko ieškovas E. I.. Atsakovė neginčija, jog patalpose buvo atliktas remontas, be to, darbų atlikimą patvirtina 2015-01-09 UAB „Statkorpas“ apžiūros aktas (2 t., b. l. 193), tačiau UAB „Orestina“ teigia, jog patalpose atliktas kapitalinis remontas, o dalis remonto darbams atlikti įrankių buvo nesunaudojami (pirštinės, voleliai), todėl medžiagų kaina turėjo būti mažinama. Atsakovės teiginiai, jog patalpose atliktas kapitalinis remontas atmestini. Nustatyta, jog 2014 m. sausio - kovo mėn. laikotarpiu nuomotų patalpų sienos, lubos buvo dažomos, tapetuojamos, keičiama grindų danga ir kt., tačiau nei pastato laikančios ar inžinerinės konstrukcijos ir kt. nebuvo keičiamos, todėl atliktas remontas nepriskirtinas kapitaliniam remontui. UAB „Orestina“ nurodo, jog teismas be pagrindo priteisė iš bendrovės už nevienkartinio naudojimo remonto įrankius, todėl priteisus pilną jų kainą ieškovai praturtėjo. Teisėjų kolegija minėtus teiginius vertina kritiškai, nes atsakovės nurodyti įrankiai (pirštinės, voleliai) buvo pirkti ir naudojami konkrečiam objekto remontui, kurį turėjo atlikti pati UAB „Orestina“, darbai vykdyti pakankamai dideliame patalpų plote ir neatmestina, jog tolimesniam naudojimui yra netinkami. Ieškovai nurodo, kad patalpų remonto darbus vykdė savo jėgomis ir darbą įvertino 3 527,25 Eur vadovaudamiesi UAB „Aukštaitijos ranga“ atlikta darbų sąmata (3 t., b. l. 74). Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog įrodymų apie realiai patirtus nuostolius, negautas pajamas dėl vykdytų remonto darbų ieškovai nepateikė ir šį reikalavimą atmetė. Ieškovas E. I. nurodė, jog sienų dažymo, grindų remonto darbus atliko pats, padedant sūnui, nes sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl remonto atlikimo, būtų kainavusi ženkliai brangiau. Kadangi fizinis asmuo laisva valia organizuoja turto atkūrimą jam priimtinu būdu, be to, negalima apriboti žalą patyrusio asmens teisės į kokybišką darbų atlikimą, ieškovai remonto darbų atlikimui skyrė savo poilsio laiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nepriklausomai, kad ieškovai patys atliko remonto darbus asmenine nuosavybe priklausančiame pastate, jų darbas turi būti įvertintas ir teisingai atlygintas. Byloje pateikta UAB „Aukštaitijos ranga“ lokalinė sąmata yra sudaryta apžiūrėjus ieškovams priklausančias patalpas. Atsakovė jokiais įrodymais nepaneigė, jog sąmatoje nurodyti darbai buvo nereikalingi ar yra neatlikti, todėl iš lokalinėje sąmatoje nurodomos darbo užmokesčio sumos (12 178 Lt) minusavus privalomus mokėjimus valstybei (GPM-15 proc., soc. draudimo įmokos - 9 proc.), iš atsakovės priteistina 2 680,71 Eur (9 255,96 Lt; 3 t., b. l. 74).

Nors pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrįstai nurodė, jog ieškovams priklausančiose patalpose buvo vykdomi santechnikos remonto darbai, už kuriuos sumokėta 352,76 Eur, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje ši suma iš atsakovės nepriteista. Įvertinus, jog darbai buvo vykdomi, tai patvirtina byloje esantys duomenys, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (3 t., b. l. 47-51). UAB „Orestina“ teigia, jog keisti nešvarias kriaukles naujomis nebuvo pagrindo, nes ieškovai galėjo samdyti valymo firmas, tačiau šie teiginiai vertintini kritiškai, nes iš bylos duomenų matyti, jog patalpose buvo keičiama dušo kabina, kurios pado plytelės buvo sudaužytos, nebuvo dušo maišytuvo, statant naujus mini virtuvės baldus, montuota bei jungiama plautuvė ir kt.. Duomenų, jog buvo pakeista įranga, kurią buvo galima išvalyti, teismui nepateikta (CPK 178 str.).

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog garažo vartai yra neatsiejamai susiję su pastatu ir yra nekilnojamojo turto dalis, todėl UAB „Orestina“ teiginys, kad vartai priklauso bendrovei ir ieškovams nebuvo parduoti, atmestas pagrįstai. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog vartams darinėjantis sunkiai nereiškia, jog jie buvo sugedę ir buvo reikalinga juos keisti naujais bei teikia įrodymą, kad keistinos dalies, galinčios būti atsakinga už sklandų vartų veikimą vertė yra 167,43 Eur. Tačiau minėtus duomenis atsakovė pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, be to, neginčijamų duomenų, jog nurodyta detalė yra tinkama garažo vartams, nėra. CK 6.500 straipsnis nustato, jog jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Kadangi atsakovė UAB „Orestina“ neįrodė, jog 6 metus naudoti garažo vartai buvo sugadinti ne dėl jos kaltės, todėl teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė naujų garažo vartų vertę. Manydama, jog sugadinti vartai gali būti pataisyti, atsakovė turi teisę reikalauti ieškovus juos perduoti UAB „Orestina“.

2014-01-10 antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, jog galimai atsakovei naudojimui perduotas šildymo-vėdinimo-kondicionavimo įrenginys „Lennox“ neveikia, nes įjungus nepaduoda nei šilto, nei šalto oro srautų (2 t., b. l. 20-21). UAB „Baltic Master“ 2014-03-03 nustatė, jog šildymo-vėdinimo-kondicionavimo įrenginiui „Lennox“ reikalingas remontas ir darbų vertė 2 445,84 Eur (8 445,80 Lt; 2 t., b. l. 47-49, 155). Atsakovė teigia, kad šio įrenginio pažeidimai fiksuoti praėjus dviems mėnesiams po patalpų grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog reikalavimas dėl įrenginio remonto išlaidų atmestinas, nes gedimas nustatytas po mėnesio, ieškovai vykdė pastato apšiltinimo darbus ir galimai patys demontavo įrenginį. Tačiau kaip minėta aukščiau, dar 2014-01-10 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog įrenginys faktiškai nefunkcionuoja, dalyvavęs apžiūroje UAB „Orestina“ vadovas L. Ž. nereikalavo įrenginį nedelsiant tinkamai įvertinti, todėl apeliantės prielaidos, jog įrenginys galėjo būti sugadintas po patalpų perdavimo, vertintinos kritiškai (2 t., b. l. 20-22). Dėl paminėto, šioje dalyje ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 2 446,07 Eur įrenginio remonto išlaidų.

Ieškovai A. I., E. I. nurodo, jog atsakovė savalaikiai nemokėjo nuomos ir prašė iš UAB „Orestina“ priteisti 6 296,83 Eur skolą bei 5 604,15 Eur delspinigius. Atsakovė pripažįsta, kad įmonė nemokėjo nuomos mokesčio ieškovams, nes 2007-08-10, už 21 500 Lt, E. I. buvo parduotas automobilis už kurį nebuvo atsiskaityta. Teigia, jog 2013-12-17 ieškovams buvo pranešta apie įvykdytą vienarūšių reikalavimų įskaitymą (2 t., b. l. 87-91, 134, 139, 3 t., b. l. 16-18). Apeliacinės instancijos teisme ieškovai neneigia, jog toks atsakovės pranešimas buvo gautas, tačiau teigia, jog už automobilį buvo atsiskaityta dalimis, pinigus perduodant įmonės vadovui, todėl įskaitymas nebuvo galimas. Tačiau atsiskaitymo už automobilį teiginiui pagrįsti ieškovai jokių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.). E. I. nurodo, kad jei jis būtų skolingas atsakovei, tai būtų fiksuota tarpusavio skolų aktuose, be to, teigia, jog skolos grąžinimui taikytina ieškinio senatis, nes praėję 6 m. nuo sąskaitos faktūros išrašymo. Iš byloje esančių 2009-03-18 bei 2009-04-16 trišalių tarpusavio atsiskaitymo aktų, kuriuose fiksuojama UAB „Orestina“, UAB „Šilduja“ ir E. I. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymai, nurodoma UAB „Orestina“ skola E. I., bet ne ieškovo skolos (3 t., b. l. 16-17). Šiuose aktuose ieškovo skola už automobilį neminima, o minėti aktai yra trišaliai susitarimai, todėl nėra pakankamas įrodymas, galintis patvirtinti, jog iki minėtų aktų pasirašymo ieškovai buvo atsiskaitę už automobilį. Be to, E. I. abejoja kokia suma buvo sumokėta UAB „Orestina“. CK 6.131 straipsnio 1 dalis nustato, jog įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Kadangi atsakovė informavo raštu ieškovus apie įskaitymą, o įskaitymas nebuvo ir nėra ginčijamas, konstatuoti, jog įskaitymas atliktas neteisėtai, nėra pagrindo. Esant minėtiems duomenims, tenkinti ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovės nuomos mokestį bei delspinigius pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Kadangi lengvasis automobilis buvo įsigytas ieškovams esant santuokoje ir neatmestina, jog šeimos tikslams, apie jo įsigijimą buvo žinoma ir ieškovo sutuoktinei, aplinkybė, kad transporto priemonės įsigijimo sandoryje nedalyvavo A. I., nėra pagrindas konstatuoti, jog nesant jos sutikimo įskaitymas nebuvo galimas. Be to, ir gavusi pranešimą apie įskaitymą, ieškovė jo neginčijo.

2012-08-11 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.1.5 punktu šalys susitarė, jog nuomininkui daugiau kaip 5 dienas uždelsus atsiskaityti bent už vieną iš jam teikiamų paslaugų, nurodytų sutarties 3.3.6 p., nuomininkas moka 2 000 Lt baudą (2 t., b. l. 11-16). Sutarties 3.3.6 punktu UAB „Orestina“ įsipareigojo laikytis nuomojamoms patalpoms keliamų sandėliavimo, prekybos, priešgaisrinės saugos ir kitų, patalpų eksploatavimui keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog patalpų eksploatavimo taisyklės nuomos laikotarpiu nebuvo pažeistos. Atsakovė pripažįsta, jog savalaikiai nemokėjo ieškovams patalpų nuomos mokesčio, neinformavo dėl kokių priežasčių nevykdomi sutartiniai įsipareigojimai, todėl ieškovų reikalavimas priteisti iš UAB „Orestina“ baudą už nesavalaikį įsipareigojimo vykdymą, kurio terminus nustatė sutarties 4.4 p., yra pagrįstas. Ta aplinkybė, jog 7.1.5 punkte klaidingai nurodytas sutarties pažeidimo punktas, nereiškia, jog bauda nėra numatyta už nesavalaikį pareigos vykdymą, atsiskaitymą už teikiamą nuomos paslaugą. Byloje nustatyta, jog 2013-12-17 atlikus ieškovo skolos įskaitymą, atsakovė liko skolinga 7 400 Lt nuomos mokesčio, kuris buvo sumokėtas 2013-12-18 ir 2014-01-08 (2 t., b. l. 134). Įvertinus, jog atsakovė vėlavo mokėti nuomą ir 2009 metais, ką patvirtina trišaliai tarpusavio atsiskaitymo aktai ir įrodymai teismui, kad dėl šio sutarties nuostatų pažeidimo ieškovai reiškė pretenzijas UAB „Orestina“ nepateikti, kolegija daro išvadą nesant pakankamo pagrindo didinti teismo priteistą 144,82 Eur baudos dydį.

Dėl paminėtų motyvų ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas ir ieškovų naudai priteista 4 282,82 Eur nuostolių suma papildomai didintina 5 479,71 Eur (2 680,71 + 2 446,07 + 352,93 = 5 479,71 Eur) suma bei keistinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Tenkinant ieškovų reikalavimus iš dalies, iš UAB „Orestina“ ieškovo E. I. naudai priteistina 297,22 Eur žyminio mokesčio, o atsižvelgiant į šalių atstovų dalyvavimą teismo posėdyje, patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 400 Eur atstovavimo išlaidų, 300 Eur patirtų išlaidų, apmokant antstolio teiktas paslaugas, viso 700 Eur bylinėjimosi išlaidų bei iš ieškovų atsakovės UAB „Orestina“ naudai - 500 Eur atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 9, 50, 151, 3 t., b. l. 92-95, 99-101). Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iš atsakovės ieškovo E. I. naudai priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Už apeliacinį skundą ieškovai yra sumokėję 615,63 Eur žyminio mokesčio, o atsakovė – 132,83 Eur, be to, ieškovai pateikė duomenis, jog patyrė 725 Eur, o atsakovė – 950 Eur procesinių dokumentų surašymo ir atstovavimo išlaidų (3 t., b. l. 162-165, 3 t., b. l. 13- 15, 60-62). Tenkinant ieškovų apeliacinį skundą 27 proc. bei atmetant atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės UAB „Orestina“, kiekvieno ieškovo naudai, priteistina po 88,19 Eur (viso 164,38 Eur) žyminio mokesčio, o šalių patirtos atstovavimo išlaidos, paliktinos šalims (CPK 93 str. 4 d.).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinio užtikrinimui Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-09-03 nutartimi 27 224,28 Eur (94 000 Lt) sumai atsakovės UAB „Orestina“ turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių mastas, sprendimui įsiteisėjus, mažintinas iki 4 427,64Eur (2 t., b. l. 97-98, 3 t., b. l. 134-150). Atskiru pareiškimu atsakovė UAB „Orestina“ prašo apeliacinės instancijos teismą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (4 t., b. l. 50-56). Teigia, jog 2014-09-17 antstolis A. B. yra areštavęs šešias transporto priemones, tačiau automašinas FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (įkainuota 579,24 Eur) bei TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (įkainuota 11 005,56 Eur) ketina įsigyti tretieji asmenys. Nurodo, jog atsakovė 2015-06-10 įsigijo 2011 m. automobilį SKODA SUPERB , valst Nr. (duomenys neskelbtini), už 13 500 EUR, ir įregistravo įmonės vardu. Prašo panaikinti areštą FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), areštuojant naujai įsigytą transporto priemonę. Ieškovai atsiliepimo į prašymą nepateikė. Teisėjų kolegija, įvertinusi, jog ieškovų E. I. ir A. I. reikalavimai yra tenkinami 9 907,18 Eur suma, daro išvadą esant pagrindui mažinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, panaikinti areštą UAB „Orestina“ prašomoms transporto priemonėms, areštuojant automobilį SKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 147, 148 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 144, 147, 148, 150 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

Nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą dalyje dėl nuostolių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei laikinųjų apsaugos priemonių masto, pakeisti ir sprendimą išdėstyti sekančiai:

Bylos dalį dėl ieškovų E. I. ir A. I. reikalautų 751,65 Eur nuostolių atlyginimo, 683,50 Eur nuomos mokesčio ir 615,24 Eur delspinigių nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orestina“ (į.k. 168675973) ieškovų E. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 9 762, 53 Eur nuostolių atlyginimo, 144,82 Eur baudą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos – 9 907,35 Eur (devynių tūkstančių devynių šimtų septynių eurų 35 euro centų), nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2014-09-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Orestina“ (į.k. 168675973) ieškovo E. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orestina“ (į.k.168675973) 4 Eur (keturis eurus) pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Grąžinti A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) 115,84 Eur (400 Lt; šimtą penkiolika eurų 84 euro centų) avansą, 2014 m. lapkričio 28 d. įmokėtą į Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Išaiškinti ieškovei, kad dėl avanso grąžinimo, ji turi pateikti teismui (buhalterijai) prašymą, nurodydama sąskaitos numerį, į kurią pageidauja, kad būtų grąžintas įmokėtas avansas.

2015 m. kovo 4 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orestina“ turtui mastą sumažinti iki 9 907,35 Eur.

Panaikinti areštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orestina“ priklausančioms transporto priemonėms FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orestina“ (į.k. 168675973) priklausantį automobilį SKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orestina“ ieškovų E. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 88,19 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 19 euro centų; viso 164,38 €) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.