- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- 2YT-10183-960/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05343-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Turto bankas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir R. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja po jos vyro P. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti palikėjui priklausiusį turtą.
Nurodo, kad pareiškėja su vyru P. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokoje susilaukė dviejų vaikų – E. K. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir R. K.. 1992 m. liepos 9 d. pirkimo pardavimo sutartimi pareiškėja įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), o butas užregistruotas jos vardu. Kito nekilnojamojo turto santuokos metu pareiškėja ir jos sutuoktinis neįgijo.
Mirus pareiškėjos sutuoktiniui, pareiškėja nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi manė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Nors pareiškėja nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, tačiau butą pradėjo faktiškai valdyti. Po sutuoktinio mirties pareiškėja visą laiką gyveno minėtame bute, mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo ir išlaikė. Visą laikotarpį, t. y. nuo sutuoktinio mirties iki pareiškimo pateikimo dienos, nebuvo ginčų su komunalinių paslaugų butui teikėjais, o tai reiškia, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties, butą pradėjo faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas?“ nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie palikėjo P. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo palikto turto priėmimą valdyti. Teismui įsitikinus, jog pareiškėja priėmė paveldimą turtą faktiškai pradėdami jį valdyti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) savo atsiliepimu informavo, kad atsižvelgiant į tai, kad palikėjo P. K. paveldimą turtą (jo dalį) sudaro nekilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, o ne VMI prie FM, ši byla nėra susijusi su VMI prie FM teisėmis ir pareigomis. Teismui įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, siūlo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad yra susipažinęs su jam įteiktais dokumentais dėl juridinio fakto nustatymo, sutinka su pareiškėjos prašymu ir prašo jį tenkinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja ir P. K., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo sudarę santuoką. Santuokoje gimė du sūnus – R. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) Pareiškėja santuokos metu įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl butas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.
2021 m. kovo 1 d. Testamentų registro išraše matyti, kad nėra palikėjo palikimo priėmimo faktų, įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų bei nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Pareiškėja ir jos sūnūs nesikreipė į notarą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėja pradėjo jį faktiškai valdyti.
Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Nereikalaujama, kad veiksmai būdų teisinio pobūdžio, t. y. kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir kt., o pakanka aktyvių įpėdinio veiksmų, iš kurių galima matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, pavyzdžiui, naudojasi turtu, moka už jį mokesčius ir kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad palimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau teisinės pasekmės, atsirandančios faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą ar padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Pareiškėjos ir palikėjo sūnūs po palikėjo mirties nesikreipė dėl jo palikimo priėmimo, todėl pareiškėja, kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, yra pirmos eilės jo įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismui pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjos paaiškinimais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, iš kurių matyti, kad pareiškėja butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo santuokos metu ir kuris priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog pareiškėja po palikėjo mirties toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo su šiuo turtu susijusius mokėjimus, turtu naudojosi kaip savo, šias aplinkybes patvirtina ir jos bei palikėjo sūnus R. K., todėl šios nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ji priėmė palikimą po P. K. mirties, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Esant šioms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę, siekiant pareiškėjai įteisinti po P. K. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po pareiškėjos sutuoktinio P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.