Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas E. M., dalyvaujant E. R., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv.., trauktina administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugpjūčio 16 d., apie 21 val. 16 min., ties . T. mieste, E. R., vairuodama automobilį O. V. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko jo nesuvaldė ir atsitrenkė į kelio ženklą. Eismo įvykio metu apgadino kelio ženklą ir automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešusi policijai ir neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini)1, 220, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1d.

E. R. kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Teigė, kad eismo įvykio metu automobilyje buvo ir jos 4 metų sūnus, kuris kažko pradėjo pykti ir nerimauti todėl, norėdama jį nuraminti ir pažiūrėti kas įvyko, trumpam nukreipė dėmesį nuo kelio ir tuo metu pajuto trenksmą dėl atsitrenkimo į stulpą. Po įvykio vaikas labai išsigando, verkė, pasimetė ir ji. Patraukė automobilį apie 30-50 metrų ir iškvietė telefonu vaiko tėvą pakeisti eismo įvykio metu nuleistos padangos. Dėl patirto streso ir nuolatinio vaiko verksmo jam net nepaaiškino, kas atsitiko, nepagalvojo, kad būtina iš karto paskambinti policijai. Labai gailisi dėl padarytų pažeidimų, atlygins žalą kai tik sužinos jos dydį. Prašo neatimti teisės vairuoti, nes viena augina kaime ligotą vaiką.

2016-08-16 rašytiniame paaiškinime E. R. iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes (b.l. 13).

Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad buvo gautas pranešimas, kad prieš pusantros valandos automobilis O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio ženklą ir pasišalino. Susisiekus su automobilio savininke, nurodė, kad automobilį vairavo jos duktė E. R., kad jai apie tai praneš ir nurodys atvykti į policiją. E. R. atvyko į policiją ir pripažino padarius eismo įvykį, kai jos mažamečiui vaikui pradėjus niurzgėti, ji atitraukė dėmesį nuo kelio, dėl ko užvažiavo ant šaligatvio ir trenkėsi į kelio ženklą.

Iš eismo įvykio vietos schemos, fotonuotraukų nustatyta, kad ties Laisvės gatvės 33 namuT. T. mieste, nulenktas kelio ženklas Nr. 333; 329; 105; bei automobiliui O. V. apgadintas priekinis bamperis ir valstybiniai numeriai (b.l. 3, 4, 5-10).

Iš asmens blaivumo testo nustatyta, kad po įvykio E. R. buvo blaivi (b.l. 11).

Aptartų įrodymų visuma įrodo, kad E. R. 2016 m. rugpjūčio 16 d. apie 21 val. 16 min., ties namuT. T. m., vairavo automobilį O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, dėl ko kliudė ir išvertė kelio ženklą, jį bei automobilį O. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pažeidėjos mamos V. K. vardu, apgadindama. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai ir nenusibraižiusi eismo įvykio deklaracijos.

Ginčo dėl to, kad E. R. padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, nėra. Taigi, byloje įrodyta, kad pažeidėja suvokė sukėlusi eismo įvykį ir pažeisdama kelių eismo taisyklių 220 punktą, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos A. T. (toliau – LAT) atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes, siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus (LAT nutartis Nr. 2AT-21-648/2016).

Motyvuojamoji dalis

Pagal sankciją ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė prilygsta ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijai, kuri numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą, padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Sistemiškai vertinant abiejų normų turinį, ATPK 130 straipsnio 1 dalies griežta sankcija numatyta užkardyti neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, sukėlusių eismo įvykį, pasitraukimą iš eismo įvykio vietos (LAT nutartis Nr. 2AT-78-697/2015). Byloje nustatyta, kad E. R., policijai susisiekus su jos mama, pati netrukus po eismo įvykio atvyko į policijos komisariatą. Ji pripažino vairavusi, buvo blaivi, todėl laikytina, kad iš eismo įvykio vietos E. R. pasitraukė ne dėl girtumo, tačiau greičiau dėl jauno amžiaus ir patirto streso, nes automobilyje eismo įvykio metu buvęs mažametis sūnus šaukė, verkė, ir ši aplinkybė turėjo reikšmės tam, kad po eismo įvykio E. R. neadekvačiai įvertino situaciją ir net nepagalvojo apie pareigą apie įvykį informuoti policiją, nors ir nepašalina jos atsakomybės.

Analizuojant LAT praktiką matyti, kad esant panašioms aplinkybėms kasacinis teismas atnaujintose administracinėse bylose paprastai taiko ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.

Skiriant nuobaudą E. R. atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, į jo pavojingumo laipsnį visuomenei, į pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes. E. R. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių; pasitraukdama iš eismo įvykio vietos, ji nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, bendradarbiavo su policijos pareigūnais. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino dėl padarytų administracinės teisės pažeidimų ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. R. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga, nes gyvena kaime, turi ligotą mažametį sūnų, kurį reikia vežioti pas gydytojus. Teismas reikšminga laiko ir aplinkybę, kad E. R. pripažįsta padariusi žalą ir įsipareigoja ją atlyginti (Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. (duomenys neskelbtini)174/2016; (duomenys neskelbtini)417/2016).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad yra pagrindas, remiantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis E. R. paskirti pagal ATPK 130 str. 1 d. mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, todėl jai skirtina- 500 EUR bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 mėnesių, pagal ATPK 127 str. 2 d.-30 EUR bauda. Paskirtos nuobaudos bendrintinos (ATPK 33 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 21 str., 30¹ str., 33 str., 287 str., teismas

nutaria:

Pripažinti kalta E. R. ir paskirti: pagal ATPK 130 str. 1 d.- 500 EUR baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 mėn., pagal ATPK 127 str. 2 d. - 30 EUR baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtas baudas subendrinti, ir paskirti subendrintą nuobaudą - 500 EUR baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 mėn.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jai dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AN DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią B. F.Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001, paskirtis ROIK: 16060584808.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.