- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- 2YT-17719-1086/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06759-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Steckys
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J.
rašytinio proceso tvarka sprendė civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą suinteresuotam asmeniui V. J., antstolei B. T. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės B. T. 2025 m. birželio 2 d. patvarkymą Nr. S-25-5-21420. Antstolė priimtu patvarkymu įpareigojo išieškoti iš skolininko A. J. darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių kiekvieną mėnesį išskaityti 10 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau - MMA), 30 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios vieną MMA, tačiau neviršijančios dviejų MMA dydžių, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios dviejų MMA dydžius. Pareiškėjas su antstolio priimtu patvarkymu nesutinka visiškai ir teigia, jog priimtas patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjo nuomone, antstolė nenustatė ir neišsprendė klausimo, jog pareiškėjo darbo užmokestis ir dienpinigiai yra vienas ir tas pats, t. y. antstolė nekvalifikavo darbo sutarties klausimo, taip pat nesiaiškino ar tai darbo užmokestis ar dienpinigių priskaičiuotos sumos atitiko dienpinigių kompensacinę paskirtį (jei taip, ar visa išmokėta suma). Pareiškėjo teigimu, tik nustačius, jog papildomai išmokamos sumos dienpinigiai yra prilyginami darbo užmokesčiui, turėtų būti sprendžiama dėl išieškojimo iš darbuotojui (skolininkui vykdymo procese) priskaičiuotų dienpinigių galimybės bei skundžiamo antstolio veiksmų teisėtumo. Antstolė jau atlieka gana nemažas išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir lėšas gauna. Pareiškėjo A. J. teigimu, antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnį, nenustatė jokių pagrindų, jog darbovietė dienpinigius moka kaip atlygį, nenurodė kokiu pagrindu dienpinigiai yra antstolės priskirti prie darbo užmokesčio.
2. Suinteresuotas asmuo antstolė B. T., susipažinusi su pareiškėjo skundu, 2025 m. liepos 2 d. patvarkymu Nr. S25-5-25761, skundo netenkino. Skundą kartu su vykdomąją byla (IV tomai) Nr. 0005/16/01456 persiuntė teismui. Antstolė patvarkyme pažymėjo, jog nors dienpinigiai patenka į skolininko kitų pajamų apibrėžtį, tačiau, vadovaujantis CPK 739 straipsnio 2 punktu, įstatymų leidėjo valios dėl išieškojimo iš šios pajamų rūšies negalimumo įgyvendinimą užtikrintų tokie darbdavio mokami dienpinigiai, kurie atlieka komandiruotės metu darbuotojo turėtų padidėjusių išlaidų kompensavimo funkciją. Todėl tuo atveju, jeigu darbo sutarties šalys darbo sutartimi susitaria dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, nėra pagrindo darbuotojo darbo pareigų atlikimo kitoje vietoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, kvalifikuoti kaip komandiruočių, o jo dienpinigių forma gaunamoms pajamoms taikyti įstatyme įtvirtintą apsaugą dėl išieškojimo negalimumo. Nustačius, kad darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, būtų pagrindas pripažinti, kad darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją, dėl to, priverstinai vykdant teismo sprendimą dėl išieškojimo iš darbuotojo, kaip skolininko, pajamų, atsirastų teisinis pagrindas nukreipti į jas išieškojimą. Siekiant atriboti tarnybinę komandiruotę nuo kilnojamojo darbo pobūdžio, svarbu aiškinti darbo sutartį, t. y. kokios darbo funkcijos ir kokia jų atlikimo vieta nustatyta šalių susitarimu. Kilnojamojo darbo pobūdis, kaip specifinis ir neretai nuolat išliekantis darbo santykiuose, turi būti nustatytas darbo sutartimi. Kai lingvistiškai aiškinant darbo sutartį negalima konstatuoti tokio susitarimo buvimo, siekdamas atriboti tarnybinę komandiruotę nuo kilnojamojo darbo pobūdžio, teismas konkretaus ginčo kontekste turi atsižvelgti į darbo teisinių santykių subjektų specifiškumą, sulygtų darbo funkcijų pobūdį ir kitas aplinkybes (darbo funkcijų atlikimo kitoje vietoje nei nuolatinė darbo vieta reguliarumą, periodiškumą, tęstinumą; įrodymais pagrįstą dienpinigių faktinį panaudojimą darbuotojo išlaidoms kompensuoti; ar darbuotoją komandiruojantis darbdavys pasirūpina kelione, aprūpina maitinimu ar apgyvendinimu arba kompensuoja šias išlaidas ir kt.). Vykdymo procese nustačius, kad skolininkas su darbdaviu yra susitaręs dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, išieškojimas iš skolininkui mokamų dienpinigių yra galimas, kadangi išmokamos sumos, formaliai pavadintos dienpinigiais, atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją. Šiuo atveju pareiškėjas įdarbintas apdailininko pareigoms, o šios profesijos specifika susijusi su nuolat kintančia darbo vieta, kadangi apdailininkas atlieka apdailos darbus naujai statome ar rekonstruojamame/ remontuojamame objekte. O tai reiškia, kad apdailininkas jam pavestus darbus atlieka ten kur yra reikalinga atlikti apdailos darbus, o ne įmonės buveinės adresu. Tai suponuoja išvadą, kad apdailininko tipinis darbo pobūdis yra kilnojamas. Šią išvadą patvirtina ir 2025 m. balandžio 3 d. darbo sutarties specialiojoje dalyje (ne)nurodyta darbo vieta. Darbo sutartyje nėra numatyta konkreti darbo funkcijų atlikimo vieta, nėra nurodomas darbo funkcijų atlikimo vietos adresas, nurodant, kad darbo funkcijų atlikimo vieta nurodoma darbdavio nurodymu, vadinasi darbo funkcijų vieta yra kintančio pobūdžio, darbuotoją pagal poreikį siunčiant į skirtingas darbo atlikimo vietas, kurios darbuotojui pranešamos atskiru nurodymu. Vadinasi, jei darbuotojas neturi nuolatinės darbo funkcijų atlikimo vietos, tai bet kuri vieta, kurioje darbdavio pavedimu darbuotojas atlieka darbo funkcijas, darbuotojui yra įprasta ir dėl to darbuotojas papildomų ir jam neįprastų išlaidų, kurių negalėjo numatyti pasirašant darbo sutartį, nepatiria. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalyje pateikta darbuotojo komandiruotės sąvoka - darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Tuo tarpu dienpinigiai darbuotojui išmokami tik atliekant pavestas darbo funkcijas, jam esant komandiruotėje (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju, pareiškėjas A. J. nėra ir negali būti komandiruojamas, kadangi 2025 m. balandžio 3 d. darbo sutartimi Nr. 788 darbuotojui A. J. nėra nustatyta pagrindinė darbo funkcijų atlikimo vieta (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 34 straipsnio 4 dalis). Be to pareiškėjas A. J. įmonėje UAB „Z. L.“ yra įdarbintas apdailininko pareigoms, todėl nėra susitarta dėl nuolatinės darbo atlikimo vietos.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime teismui nurodė, jog skolininko A. J. darbinių funkcijų atlikimo vieta yra išimtinai kilnojamojo pobūdžio, o tai patvirtina skolininko A. J. 2025 m. birželio 26 d. skundas, kuriame nenurodyta jo gyvenamoji vieta. Jis neturi ne tik nuolatinės darbinių funkcijų atlikimo vietos, bet ir nuolatinės gyvenamosios vietos. Šias vietas jam pagal darbo sutartį nuolat nurodo darbovietė UAB „Z. L.”. 2025 m. balandžio 3 d. darbo sutartimi skolininkui A. J. nėra nustatyta nuolatinė darbo vieta, todėl jis nėra ir negali būti komandiruojamas, jam negali būti mokami jokie dienpinigiai. Skolininkas A. J. nepateikė savo kilnojamojo darbo pobūdžio išlaidų, kurių tariamam kompensavimui jam darbovietė UAB „Z. L.” išmokėjo tariamą kompensaciją - „dienpinigius“. Skolininkas A. J. nepateikė savo gyvenamųjų vietų užsienyje adresų, gyvenimo ir darbo užsienyje reguliarumo, trukmės įrodymų. Skolininkas A. J. nuslėpė, jog už jo apgyvendinimą užsienyje moka darbovietė UAB „Z. L.“. Tai, kad dienpinigiais formaliai pavadintos sumos atlieka ne kompensavimo, bet darbovietės UAB „Z. L.“ mokamo atlyginimo už atliktą darbą funkciją, patvirtina faktas, jog tariami dienpinigiai yra du kartus didesni už formalų atlyginimą. Antstolė B. T. teisingai vertino aplinkybes, įrodymus ir nustatė, kad dienpinigiais formaliai pavadintos sumos faktiškai atlieka ne kompensavimo, bet darbovietės UAB „Z. L.” mokamo atlyginimo už atliktą darbą funkciją, todėl išieškojimas iš šių lėšų vykdymo procese yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Tinklalapyje (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad pati įmonė UAB „Z. L.” darbuotojus užsienyje apgyvendina už darbovietės UAB „Z. L.” lėšas, t. y. skolininkui A. J. už apgyvendinimą užsienyje mokėti nereikia. Taip pat, kad pareiškėjo atlyginimas yra žymiai didesnis patvirtina ir tinklalapyje (duomenys neskelbtini) UAB „Z. L.“ nurodyti darbo skelbimai, kuriuose vidutinis darbuotojų atlyginimas bruto (ant popieriaus) 2645 Eur, o tai patvirtina, kad dienpinigiais formaliai pavadintos sumos atlieka ne kompensavimo, bet darbovietės UAB „Z. L.” mokamo atlyginimo už atliktą darbą funkciją - skolininkas A. J. realiai gauna panašią sumą (3.152,04 Eur).
4. Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama CPK XXV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
5. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
6. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
7. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais.
8. Priverstinio vykdymo priemonės yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai). Įstatyme įtvirtintos nuostatos leidžia antstoliui nukreipti skolos išieškojimą į pinigines lėšas, esančias skolininko vardu atidarytose sąskaitose. Šiuo atveju antstolis, vadovaudamasis CPK 736 straipsniu, nukreipė išieškojimą į pareiškėjo gaunamas pajamas iš darbinės veiklos.
9. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog antstolės B. T. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/16/01456 dėl skolos išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) A. J. pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (Kauno m. 16-ojo notaro biuro notarė R. K.). Vykdomas piniginis išieškojimas: 77,04 Eur notaro išlaidos, 24 640,00 Eur skola ir 413705,60 Eur palūkanų.
10. Iš vykdomosios bylos Nr. 0005/16/01456 duomenų matyti, kad nuo 2025 m. balandžio 5 d. skolininkas A. J. įsidarbino įmonėje UAB „Z. L.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). 2025 m. balandžio 10 d. priimtas patvarkymas Nr. S-25-5-13988 dėl skolos išieškojimo, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 611, 733 -743 straipsniais, skolininko darbdavys UAB „Z. L.“ įpareigotas iš skolininko A. J. darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių kiekvieną mėnesį išskaityti 10 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau - MMA), 30 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios vieną MMA, tačiau neviršijančios dviejų MMA dydžių, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios dviejų MMA dydžius. 2025 m. gegužės 29 d. priimtas reikalavimas Nr. S-25-5-21096 dėl darbo sutarties pateikimo, kuriuo skolininko A. J. darbdavio UAB „Z. L.“ antstolė pareikalavo pateikti darbo sutarties su A. J. kopiją, taip pat darbo laiko apskaitos bei darbo užmokesčio žiniaraščius už paskutinius tris mėnesius. Skolininko darbdavys UAB „Z. L.“ 2025 m. gegužės 30 d. el. paštu pateikė 2025 m. balandžio 3 d. darbo sutartį Nr. 788, sudarytą su skolininku A. J., darbo užmokesčio žiniaraštį už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. ir darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2025 m. balandžio mėn. Nustatyta, kad 2025 m. balandžio 3 d. darbo sutartimi šios sutarties šalys susitarė dėl kilnojamojo pobūdžio darbo santykių (darbo sutarties Nr. 788 specialiojoje dalyje nurodyta, kad „darbo funkcijų atlikimo vieta nurodoma darbdavio nurodymu, darbuotojas nurodymus gauna iš darbdavio buveinės“). Atsižvelgiant į tai, 2025 m. birželio 2 d. priimtas skundžiamas patvarkymas Nr. S-25-5-21420 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priskaičiuoto darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų pajamų, kuriuo skolininko A. J. darbdavys UAB „Z. L.“ įpareigotas vykdant 2025 m. balandžio 10 d. antstolės B. T. patvarkymą Nr. S-25-5- 13988 dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir priskaičiuotų dienpinigių bei kitų pajamų gaunamų iš darbinės veiklos, kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 10 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, neviršijančios MMA, 30 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios vieną MMA, tačiau neviršijančios dviejų MMA dydžių, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios dviejų MMA dydžius, o išskaičiuotas sumas pervesti į antstolės B. T. depozitinę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB banke.
1. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, siekiant atriboti tarnybinę komandiruotę nuo kilnojamojo darbo pobūdžio, svarbu aiškinti darbo sutartį, t. y. kokios darbo funkcijos ir kokia jų atlikimo vieta nustatyta šalių susitarimu.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 16 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019, kuria išaiškino: „kaip komandiruotė negali būti kvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietoje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Remiantis ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalimi, komandiruotė - darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas ir dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“.
12. Nors dienpinigiai patenka į skolininko kitų pajamų apibrėžtį, tačiau, vadovaujantis CPK 739 straipsnio 2 punktu, įstatymų leidėjo valios dėl išieškojimo iš šios pajamų rūšies negalimumo įgyvendinimą užtikrintų tokie darbdavio mokami dienpinigiai, kurie atlieka komandiruotės metu darbuotojo turėtų padidėjusių išlaidų kompensavimo funkciją. Todėl tuo atveju, jeigu darbo sutarties šalys darbo sutartimi susitaria dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, nėra pagrindo darbuotojo darbo pareigų atlikimo kitoje vietoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, kvalifikuoti kaip komandiruočių, o jo dienpinigių forma gaunamoms pajamoms taikyti įstatyme įtvirtintą apsaugą dėl išieškojimo negalimumo. Nustačius, kad darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, pripažintina, kad darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją, dėl to, priverstinai vykdant teismo sprendimą dėl išieškojimo iš darbuotojo, kaip skolininko, pajamų, atsirastų teisinis pagrindas nukreiptinas į jas išieškojimas.
13. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad antstolė B. T. nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti antstolio priimto 2025 m. liepos 2 d. Nr. S-25-5-25761 patvarkymo, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292, 443, 510, 512 – 513 straipsniais,
nutaria:
netenkinti pareiškėjo A. J. skundo dėl antstolio veiksmų.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei B. T. vykdomąją bylą Nr. 0005/16/01456 (IV tomai).
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.