- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-12
- Bylos Nr.
- 2S-136-390/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06759-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- A. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Klaipėdos apygardos vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, V. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolės Brigitos Tamkevičienės 2025 m. birželio 2 d. patvarkymą Nr. S-25-5-21420, kuriuo antstolė įpareigojo išieškoti iš skolininko A. J. darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių kiekvieną mėnesį išskaityti 10 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau - MMA), 30 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios vieną MMA, tačiau neviršijančios dviejų MMA dydžių, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios dviejų MMA dydžius.
2. Nurodė, kad priimtas patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Antstolė nekvalifikavo darbo sutarties klausimo, taip pat nesiaiškino, ar tai darbo užmokestis, ar dienpinigių priskaičiuotos sumos atitiko dienpinigių kompensacinę paskirtį (jei taip, ar visa išmokėta suma). Tik nustačius, jog papildomai išmokamos sumos dienpinigiai yra prilyginami darbo užmokesčiui, turėtų būti sprendžiama dėl išieškojimo iš darbuotojui (skolininkui) priskaičiuotų dienpinigių galimybės bei skundžiamo antstolio veiksmų teisėtumo. Antstolė jau atlieka gana nemažas išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir lėšas gauna. Antstolė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnį, nenustatė jokių pagrindų, jog darbovietė dienpinigius moka kaip atlygį, nenurodė kokiu pagrindu dienpinigiai yra antstolės priskirti prie darbo užmokesčio.
3. Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė 2025 m. liepos 2 d. patvarkymu Nr. S25-5-25761 skundo netenkino ir perdavė pareiškėjo skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0005/16/01456 nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
4. Nurodė, kad pareiškėjas yra įdarbintas apdailininku, o šios profesijos specifika susijusi su nuolat kintančia darbo vieta, kadangi apdailininkas jam pavestus darbus atlieka ten kur yra reikalinga atlikti apdailos darbus, o ne įmonės buveinės adresu. Tai suponuoja išvadą, kad apdailininko tipinis darbo pobūdis yra kilnojamas. Šią išvadą patvirtina ir 2025 m. balandžio 3 d. darbo sutarties specialiojoje dalyje (ne)nurodyta darbo vieta. Jei darbuotojas neturi nuolatinės darbo funkcijų atlikimo vietos, tai bet kuri vieta, kurioje darbdavio pavedimu darbuotojas atlieka darbo funkcijas, darbuotojui yra įprasta ir dėl to darbuotojas papildomų ir jam neįprastų išlaidų, kurių negalėjo numatyti pasirašant darbo sutartį, nepatiria. Tuo tarpu dienpinigiai darbuotojui išmokami tik atliekant pavestas darbo funkcijas, jam esant komandiruotėje (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju pareiškėjas nėra komandiruojamas. Tai, kad dienpinigiais formaliai pavadintos sumos atlieka ne kompensavimo, bet mokamo atlyginimo už atliktą darbą funkciją, patvirtina faktas, jog tariami dienpinigiai yra du kartus didesni už formalų atlyginimą.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo V. J. pateiktu atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Nurodė, kad 2025 m. balandžio 3 d. darbo sutartimi skolininkui nėra nustatyta nuolatinė darbo vieta, todėl jis nėra ir negali būti komandiruojamas, jam negali būti mokami jokie dienpinigiai. Pareiškėjas nepateikė savo gyvenamųjų vietų užsienyje adresų, gyvenimo ir darbo užsienyje reguliarumo, trukmės įrodymų. Antstolė teisingai vertino aplinkybes, įrodymus ir nustatė, kad dienpinigiais formaliai pavadintos sumos faktiškai atlieka ne kompensavimo, bet darbovietės UAB „Z. L.” mokamo atlyginimo už atliktą darbą funkciją, todėl išieškojimas iš šių lėšų vykdymo procese yra ne tik galimas, bet ir būtinas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų.
8. Teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendė, kad antstolė Brigita Tamkevičienė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti antstolio priimto 2025 m. liepos 2 d. Nr. S-25-5-25761 patvarkymo. Todėl pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Siekiant nustatyti, ar dienpinigiai gali būti įskaitomi į darbuotojui mokamą darbo užmokestį, turi būti įvertinta pareiškėjui mokamų dienpinigių paskirtis, tačiau nei teismas, nei antstolė to nevertino. Pareiškėjui mokami dienpinigiai yra kompensacija už patiriamas papildomas išlaidas, kurios yra susijusios su išvykimu iš Lietuvos.
9.2. Pareiškėjo darbo vieta nėra nurodyta užsienyje, o nurodyta tik kilnojamojo pobūdžio. Tačiau tokiu atveju turi būti asmeniui suteikiama galimybė grįžti į savo pastovią gyvenamąją vietą, bendrauti su šeima, pasirūpinti buitimi. Taip pat darbo užmokesčio ar jo dalis yra apmokestinami, tačiau nuo pareiškėjo gaunamų dienpinigių jokie mokesčiai nemokami. Todėl mokamas už mokestis negali būti traktuojamas kaip dalis darbo užmokesčio, o ne dienpinigiai.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sprendžiamas klausimas dėl antstolės veiksmų atliekant išskaitas iš pareiškėjui mokamų dienpinigių, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sprendžiamas klausimas dėl antstolės veiksmų atliekant išskaitas iš pareiškėjai priskaičiuotų dienpinigių už komandiruotes į užsienį, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas iš civilinės bylos medžiagos nustatė, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/16/01456 dėl 77,04 Eur notaro išlaidų, 24 640 Eur skolos ir 413 705,60 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) A. J. pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos kreditoriui V. J.. Skolininko A. J. darbdavė UAB „Z. L.“ 2025 m. gegužės 30 d. el. paštu pateikė antstolei 2025 m. balandžio 3 d. darbo sutartį Nr. 788, darbo užmokesčio žiniaraštį už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. ir darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2025 m. balandžio mėn. Antstolė nustatė, kad 2025 m. balandžio 3 d. darbo sutartimi šios sutarties šalys susitarė dėl kilnojamojo pobūdžio darbo santykių (darbo sutarties Nr. 788 specialiojoje dalyje nurodyta, kad „darbo funkcijų atlikimo vieta nurodoma darbdavio nurodymu, darbuotojas nurodymus gauna iš darbdavio buveinės“). 2025 m. birželio 2 d. priimtas skundžiamas patvarkymas Nr. S-25-5-21420 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priskaičiuoto darbo užmokesčio, dienpinigių ir kitų pajamų, kuriuo UAB „Z. L.“ įpareigota vykdant antstolės patvarkymą Nr. S-25-5-13988 dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir priskaičiuotų dienpinigių bei kitų pajamų gaunamų iš darbinės veiklos, kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 10 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, neviršijančios MMA, 30 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios vieną MMA, tačiau neviršijančios dviejų MMA dydžių, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių dalies, viršijančios dviejų MMA dydžius, o išskaičiuotas sumas pervesti į antstolės depozitinę banko sąskaitą
Žemesnės instancijos teismas
14. CPK 739 straipsnio 2 punkte numatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves. Į šią CPK 739 straipsnio 2 punkte įtvirtintą skolininkui priklausančių pinigų sumų apibrėžtį patenka ir komandiruočių atveju mokami dienpinigiai.
15. Dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018). Nors dienpinigiai patenka į skolininko kitų pajamų apibrėžtį, tačiau, vadovaujantis CPK 739 straipsnio 2 punktu, įstatymų leidėjo valios dėl išieškojimo iš šios pajamų rūšies negalimumo įgyvendinimą užtikrintų tokie darbdavio mokami dienpinigiai, kurie atlieka komandiruotės metu darbuotojo turėtų padidėjusių išlaidų kompensavimo funkciją. Tai reiškia, jog tuo atveju, jeigu darbo sutarties šalys darbo sutartimi susitaria dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, nėra pagrindo darbuotojo darbo pareigų atlikimo kitoje vietoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, kvalifikuoti kaip komandiruočių, o jo dienpinigių forma gaunamoms pajamoms taikyti įstatyme įtvirtintą apsaugą dėl išieškojimo negalimumo.
16. Pagal pirmosios instancijos teismo nutarties turinį matyti, kad tiek antstolė, tiek teismas vertino pareiškėjo darbo sutartį: pareiškėjas įdarbintas apdailininko pareigoms, darbo funkcijų atlikimo vieta - nurodoma darbdavio, darbuotojas nurodymus gauna iš darbdavio buveinės, ir sprendė, kad pareiškėjo darbo pobūdis turi kilnojamojo darbo pobūdžio elementų. Iš pateikto 2025 m. balandžio mėn. darbo apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas nuo pat pirmos darbo dienos iki mėnesio galo dirbo būdamas komandiruotėje. Pagal UAB „Z. L.“ internetinės svetainės duomenis įmonė visus darbus atlieka išimtinai užsienio valstybėse, darbų pobūdis yra susijęs su laivų interjero įrengimu, kas patvirtina, kad darbuotojai neturi nuolatinės darbo funkcijų atlikimo vietos. Atsižvelgdamas į darbo funkcijų atlikimo kitoje vietoje nei nuolatinė darbo vieta reguliarumą, periodiškumą bei tęstinumą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad darbo sutarties šalis faktiškai siejo kilnojamojo darbo pobūdis.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus. Tačiau ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas). Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas pervedamus dienpinigius būtų panaudojęs dėl komandiruotės patirtų papildomų išlaidų (kelionės, maitinimo, apgyvendinimo, ar kitų išlaidų) padengimui. Pažymėtina, pareiškėjas net nebandė ir nebando įrodinėti aplinkybių dėl gautų dienpinigių panaudojimo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai tik patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjui mokami dienpinigiai iš esmės atitinka ne kompensacinę, o atlyginimo funkciją.
18. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje. Šios direktyvos tikslas – nustatyti pagrindines minimalią apsaugą darbuotojams užtikrinančias teisės normas, kurių privalo laikytis darbdaviai, kai darbuotojas į kitą valstybę narę siunčiamas teikti toje valstybėje narėje paslaugų. Tačiau šioje byloje nėra sprendžiama nei dėl darbo sutarties atitikties minėtai direktyvai, nei darbdavio pareigų darbo santykiuose klausimas. Šioje byloje sprendžiamas antstolės veiksmų atliekant išskaitas iš pareiškėjui priskaičiuotų dienpinigių teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl darytina išvada, jog direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje nuostatos šiuo atveju nėra taikomos.
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.