Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. ir nuteistojo E. S. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinius skundus dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Į bausmės laiką L. B. įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos;

E. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos (turėtų būti birželio) 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant visą likusią nesumokėtą ir neišieškotą baudos, paskirtos 2014 m. liepos (turėtų būti birželio) 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 14 MGL dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. Ž., o S. B. ir A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos ir baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. ir E. S. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje su D. Ž. ir nepilnamete S. B., padedant kaltinamajai A. M., kuri 2014 m. rugpjūčio 1 d., apie 2 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), perdavė S. B. parduotuvės, kurioje dirbo pardavėja, raktus, tą pačią naktį, apie 2.30 val., A. M. duotu raktu atsirakinę lauko duris, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią maisto prekių parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), iš kurios pagrobė 2 butelius degtinės „Vodka Belenkaja“, 0,5 l talpos, 40 procentų stiprumo, bendros 7,91 Eur (27,30 Lt) vertės, 2 butelius degtinės „Originali Lietuviška“, 0,7 l talpos, 40 procentų stiprumo, bendros 9,50 Eur (32,80 Lt) vertės, 1 butelį degtinės „Originali Lietuviška“, 1 l talpos, 40 procentų stiprumo, 7,59 Eur (26,21 Lt) vertės, 2 butelius degtinės „Originali Lietuviška“, 0,2 l talpos 40 procentų stiprumo, bendros 3,09 Eur (10,68 Lt) vertės, 2 butelius degtinės „Ozone“, 0,5 l talpos, 40 procentų stiprumo, bendros 7,37 Eur (25,46 Lt) vertės, 1 butelį degtinės „Stumbras Šimtmečio“, 0,7 l talpos, 40 procentų stiprumo, 5,52 Eur (19,07 Lt) vertės, 4 butelius degtinės „Stumbras Šimtmečio“, 0,5 l talpos, 40 procentų stiprumo, bendros 18,29 Eur (63,16 Lt) vertės, 1 butelį degtinės „Ozone“ su melionais, 0,5 l talpos, 38 procentų stiprumo, 4,09 Eur (14,11 Lt) vertės, 2 butelius degtinės „Ozone vodka&lime“, 0,5 l talpos, 38 procentų stiprumo, bendros 7,37 Eur (25,46 Lt) vertės, 2 butelius degtinės „Stumbras Tyra“, 0,7 l talpos, 40 procentų stiprumo, bendros 10,28 Eur (35,50 Lt) vertės, 1 butelį degtinės „Sobieski Superior“, 0,5 l talpos, 40 procentų stiprumo, 4,24 Eur (14,64 Lt) vertės, 1 butelį degtinės „Bajorų klasikinė“, 0,5 l talpos, 40 procentų stiprumo, 3,68 Eur (12,69 Lt) vertės, 4 butelius degtinės „Jėgerių ypatingoji, 0,5 l talpos, 43 procentų stiprumo, bendros 17,26 Eur (59,60 Lt) vertės, be to, iš kasos aparato pagrobė 33,71 Lt (9,76 Eur) grynais, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydami 115,95 Eur (400,39 Lt) turtinę žalą.

Dėl bendrininkavimo

Dėl asmenybės vertinimo ir bausmės parinkimo

Nuteistojo E. S. gynėjo advokato D. Vaičiulio įsitikinimu, teismas nepagrįstai neskyrė E. S. laisvės apribojimo bausmės, nes bausmės tikslai ir tokiu atveju būtų realiai pasiekti. Juolab, kad teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, gali paskirti nuteistajam papildomus įpareigojimus. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino priežasčių, dėl kurių E. S. nedirbo, t. y. nevertino to, kad šiuo metu gauti darbo yra itin sudėtinga.

Advokatas nurodo, kad baudos, paskirtos pagal 2014 m. liepos 18 d. baudžiamąjį įsakymą E. S. neturėjo galimybės sumokėti dėl anksčiau aptartų aplinkybių, t. y. dėl to, kad neturėjo darbo, tokiu būdu ir finansinių galimybių tai padaryti, o ne dėl to, kad nedarytų išvadų ar nebūtų siekęs pasitaisyti.

Pažymi, kad teismas tinkamai vertino, jog E. S. prieš jo valią buvo įtrauktas į nusikalstamą veiką, jo vaidmuo buvo antraeilis, jis yra jauno amžiaus ir dar pakankamai nepatyręs. Advokato manymu, esant tokioms aplinkybėms, buvo pagrindas skirti E. S. minimalią laisvės atėmimo bausmę (tuo atveju, jeigu kitos bausmių rūšys nebūtų taikomos).

Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

Nuteistojo gynėjo vertinimu, teismas galėjo taikyti BK 75 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismo prašo tuo atveju, jeigu bus nuspręsta, kad nėra pagrindo pakeisti laisvės atėmimo bausmės kita bausmės rūšimi, kuri nebūtų susijusi su realiu laisvės atėmimu, vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, įvertinus apelianto asmenybę, veikos pavojingumą, jo dalyvavimą veikos padaryme ir kitas reikšmingas aplinkybes, taikyti BK 75 straipsnį. Pažymi, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atkreipia dėmesį, kad BK 75 straipsnio nuostatos nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo ir asmenims, turintiems neišnykusį teistumą. Advokato teigimu, E. S. siekia pasitaisyti, atlygino kartu su kitais kaltinamaisiais nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, iš dalies savo kaltę pripažino.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų L. B. ir E. S. gynėjai, nuteistasis E. S. prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo L. B. ir nuteistojo E. S. gynėjo advokato D. Vaičiulio skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. B. ir nuteistojo E. S. gynėjo advokato D. Vaičiulio apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl nuteistojo L. B. apeliacinio skundo

Kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis L. B. skunde kaltės ir jo veikos kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. B. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad L. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalus, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto būdamas anksčiau penkis kartus teistas (3 t. 73-79 b. l.), praėjus vos dviem mėnesiams po jo paleidimo iš pataisos įstaigos, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra laikomas recidyvistu, yra daug kartų baustas administracine tvarka (3 t. 94-102 b. l.), nedirba (3 t. 108 b. l.), darbo biržoje neregistruotas, darbo paieškos nutrauktos jo paties pageidavimu (3 t. 107 b. l.). L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis kartu su kitais kaltinamaisiais atlygino nusikaltimu padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nuteistasis L. B., apeliuodamas į švelnesnę bausmę, nurodė, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi nusikaltęs.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2009). Taigi, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu pastarasis savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru.

Iš bylos matyti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu L. B. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad jis sugalvojo apvogti parduotuvę, o D., S. ir A. tam neprieštaravo, pripažino visas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes, gailėjosi nusikaltęs (2 t. 9-10 b. l.). Teisiamajame posėdyje L. B. taip pat pripažino savo kaltę, nurodė sutinkantis su jam pareikštais kaltinimais, paaiškino, kad pinigus iš kasos aparato paėmė jis, jis į nusikaltimą įtraukė ir kitus asmenis (4 t. 103, 111-113, 148, 155 b. l.). Be to, bylos duomenys liudija, kad L. B. kartu su kitais kaltinamaisiais atlygino nusikaltimu padarytą žalą (4 t. 414, 142 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog L. B., duodamas parodymus teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo iki galo atviras, nutylėjo ir menkino kitų kaltinamųjų vaidmenį nusikaltimo įvykdyme, yra nepagrįsta. Kolegijos vertinimu, teismas be pagrindo nepripažino L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl to nuosprendis pakeistinas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę pripažįstant apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas šiuo atveju nėra pagrindas švelninti L. B. paskirtą bausmę. Kolegijos vertinimu, teismas, atsižvelgęs į visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, taip pat įvertinęs L. B. asmenybę, pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti paskyrus jam už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams – yra mažesnė negu minėto straipsnio dalies sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkis (vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), todėl teigti, kad paskirta bausmė per griežta, nėra pagrindo.

Kaip jau minėta, apeliantas skunde taip pat nurodė, kad teismas privalėjo taikyti BK 64¹ straipsnį ir jam paskirtą bausmę sušvelninti vienu trečdaliu.

Pažymima, kad BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Nors bylos duomenys patvirtina, kad L. B. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau akivaizdu, kad BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų taikyti apeliantui minėto straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje nėra: baudžiamojoje byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip pat byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, ji nebuvo baigta baudžiamuoju įsakymu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra pagrindo taikyti minėtą straipsnį ir apeliantui paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Dėl nuteistojo E. S. gynėjo advokato D. Vaičiulio apeliacinio skundo

Kaip jau minėta, apeliaciniu skundu nuteistojo E. S. gynėjas advokatas D. Vaičiulis prašė pakeisti skundžiamą nuosprendį paskiriant E. S. laisvės apribojimo bausmę ir pašalinant iš kaltinimo E. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – bendrininkavimą. Tuo atveju, jei nebūtų pagrindo tenkinti minėtus prašymus, prašė skirti E. S. minimalią laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą 3 mėnesiams ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.) Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Tyčia bendrininkavimo atveju: kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012).

Kartu pažymima, kad padėjėjas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką: 1) duodamas patarimus, nurodymus, 2) teikdamas priemones, 3) šalindamas kliūtis, 4) saugodamas arba pridengdamas bendrininkus, 5) iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, 6) iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjo veiką apibūdinantys požymiai yra alternatyvūs. Esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis vadovauja nusikaltimo pasiruošimui: lenkia asmenis dalyvauti nusikaltime, juos suvienija, kuria nusikalstamos veiklos planus, numato jų padarymo būdus, o padėjėjo skiriamasis požymis yra tai, kad jis paprastai savo nusikalstama veika prie kitų bendrininkų veiklos prisideda tada, kai šiems jau yra susiformavęs sumanymas padaryti nusikaltimą.

Kaip matyti iš kaltinamojo L. B. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, jis nurodė, kad mintis įvykdyti vagystę kilo tą patį vakarą, kai ir buvo padaryta nusikalstama veika. Paaiškino, kad tąkart E. S. paskambino D. Ž., kurį jis, sumanęs įvykdyti vagystę, „pasivadino į kompaniją“. Iš pradžių jie važiavo pas jį (L. B.) į namus, ten jis pasiėmė pirštines, kurios jam buvo reikalingos tam, kad nepaliktų pirštų atspaudų ir maišą, kuris buvo reikalingas susidėti pinigams ir daiktams. Važiuojant į parduotuvę, jis E. S. pasakė, ką darys, t. y. pasakė, kad vogs. Teisėjui pagarsinus L. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 9-10 b. l.), jis, atsakydamas į teisėjo klausimą, patvirtino, kad apie vagystę E. S. pasakė jau važiuojant link parduotuvės. Kaltinamasis D. Ž. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis skambino E. S. ir jo prašė atvažiuoti. Nurodė, kad jie „įvėlė“ E. į nusikaltimą (4 t. 113-115 b. l.). Kaltinamoji S. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad atvažiavus E. jie visi važiavo iki jos namų, kur jos brolis pasiėmė maišą ir pirštines, o po to važiavo į parduotuvę. Kai jie išvažiavo į parduotuvę, buvo naktis, po 24 val. Kai L. iš namų atsinešė pirštines ir maišą, jie visi suprato, kam šitie daiktai reikalingi – dėl to klausimų niekam nekilo. Į gynėjo advokato D. Vaičiulio klausimą atsakė, kad E. jie informavo važiuojant į (duomenys neskelbtini) (4 t. 108-111 b. l.). Taigi, neteisus nuteistojo E. S. gynėjas, teigdamas, kad iš S. B. parodymų neaišku, kuo ji grindė savo nuomonę, kad E. S. turėjo suprasti, jog važiuojama vogti. Perskaičius S. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, jog E. turėjo suprasti, kad jie važiuoja vogti (1 t. 103 b. l.), pastaroji patvirtino, kad šie jos parodymai yra teisingi. Atkreipiamas dėmesys, kad ir pats nuteistasis E. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog tuomet, kai jie nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) ir jis pamatė, kad L. pasiėmė maišą, po truputį pradėjo „atsipaistyti“ ir įtarti, kad gali būti daroma vagystė (4 t. 115-116 b. l.). Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą akivaizdu, kad E. S. turėjo suprasti ir suprato, kad važiuoja vykdyti vagystę. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad E. S., žinodamas kitų kaltinamųjų tikslus, nuvežė juos iki parduotuvės, o po to parvežė atgal. Iš E. S. parodymų matyti, kad, jo žodžiais tariant, jis įtarė, jog bus daroma vagystė, tačiau bylos duomenys liudija, kad jis neatsisakė dalyvauti vykdomoje nusikalstamoje veikoje, priešingai – ne tik nuvežė kitus nusikaltimo bendrininkus iki parduotuvės, bet ir palaukė, kol L. B. ateis iš parduotuvės į automobilį ir visus parvežė į A. M. namus. Pastebėtina, kad E. S. nurodė, jog automobilį jis pastatė 10-20 metrų atstumu nuo parduotuvės, pats į parduotuvę nėjo – tai dar kartą patvirtina, kad E. S. suvokė, jog L. B. veiksmai einant į parduotuvę nebus teisėti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas E. S. parodymus, kad jis nesuprato, jog bus vykdoma vagystė, kitus kaltinamuosius vežė į parduotuvę pasiimti gėrimų, teisingai pažymėjo, jog tokie teiginiai prasilenkia su elementaria logika – kiekvienam, net ir žemo intelekto pilnamečiui (bylos duomenimis E. S. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą), suprantama, kad naktį, net ir turint pardavėjos, kuri nėra parduotuvės savininkė, duotą raktą, iš parduotuvės prekės negali būti imamos teisėtai. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad A. M. nurodė savo namuose E. S. pamačiusi tik po vagystės visiems grįžus į jos namus, S. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji siekė padėti savo broliui, L. B. nurodė, kad iš pradžių (būnant A. M. namuose) E. S. apie ketinimus įvykdyti vagystę nesakė, nuteistojo E. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepaneigia. Nuteistojo kaltės nepaneigia ir kiti pastarojo gynėjo skunde nurodyti argumentai – kad pas E. S. nebuvo rasta nei pagrobtų gėrimų, nei pinigų, nebuvo nustatyta, dėl kokių priežasčių jis turėjo sutikti dalyvauti vagystėje.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad be E. S. tiesioginio dalyvavimo kiti nusikaltimo bendrininkai nebūtų galėję užvaldyti grobiamo turto, per trumpą laiką pasišalinti iš nusikaltimo vietos. Tačiau kolegija sprendžia, kad teismas nepagrįstai pripažino E. S. nusikalstamos veikos vykdytoju, o ne padėjėju. Atsižvelgiant į tai, kad įvykdyti nusikalstamą veiką sumanė L. B. kartu su S. B. bei D. Ž., jie nusprendė į nusikaltimą įtraukti ir E. S., jis prie nusikalstamos veikos prisidėjo tada, kai kitiems bendrininkams jau buvo susiformavęs sumanymas padaryti nusikaltimą, jo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis nuvežė L. B., S. B. ir D. Ž. į nusikaltimo vietą, o po to parvežė į A. M. namus, tuo sudarydamas sąlygas pastariesiems greitai pasišalinti iš nusikaltimo vietos, konstatuojama, kad E. S. veikė kaip padėjėjas. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir E. S. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, o kaltinimas patikslinamas nurodant, kad kaltinamieji L. B., D. Ž. ir nepilnametė S. B., veikdami bendrininkų grupėje, padedant E. S. – jam automobiliu nuvežant L. B., D. Ž. ir S. B. į įvykio vietą, palaukiant, kol bus įvykdytas nusikaltimas ir parvežant iš įvykio vietos, taip pat padedant A. M., kuri 2014 m. rugpjūčio 1 d., apie 2 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), perdavė S. B. parduotuvės, kurioje dirbo pardavėja, raktus tą pačią naktį, apie 2.30 val., A. M. duotu raktu atsirakinę lauko duris, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią maisto prekių parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), iš kurios pagrobė alkoholinių gėrimų, be to, iš kasos aparato pagrobė 33,71 Lt (9,76 Eur) grynais, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydami 115,95 Eur (400,39 Lt) turtinę žalą.

Kartu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo E. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Dėl to E. S. gynėjo prašymas pašalinti E. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje, netenkinamas.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad byloje nenustatyta, jog parduotuvės durų spyną sugadino būtent kaltinamieji, atkreipiamas dėmesys, kad kaltinimas dėl spynos sugadinimo nebuvo pareikštas.

Iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, išanalizavo ir tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, ėmėsi visų priemonių, kad būtų pašalinti prieštaravimai tarp kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, todėl sutikti su advokato D. Vaičiulio skundo argumentu, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi tik tais duomenimis, kurie sudarė prielaidas grįsti E. S. kaltę, nesiėmė priemonių tam, kad nustatyti, kurie parodymai byloje yra teisingi, nėra pagrindo.

Apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nepagrįstai neatliktas tyrimas, kurio metu būtų nustatyta, per kiek laiko nuo parduotuvės atidarymo suveikė signalizacija, atmetamas kaip nepagrįstas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85/2012). Be to, minėta aplinkybė neturi reikšmės E. S. veikos kvalifikavimui ir nepaneigia jo dalyvavimo padarant nusikaltimą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. S. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalto būdamas anksčiau du kartus teistas bei du kartus būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (3 t. 113-115, 116-118, 124-130, 131-136 b. l.), neišnykus teistumui, praėjus labai trumpam laiko terminui po teismo baudžiamojo įsakymo jam priėmimo, yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), nors ankstesniais nuosprendžiais pripažinus E. S. kaltu nusikalstamų veikų padarymu jam buvo paskirtos švelnesnės negu suėmimas bausmės – laisvės apribojimas, bauda, jis vėl padarė nusikaltimą, ir tai rodo, kad pastarasis teigiamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro. Teismas taipogi įvertino tai, kad E. S. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t. 137-138 b. l.), yra jaunas, seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (3 t. 142 b. l.), pagrobtų daiktų vertė nėra didelė, be to, atsižvelgė ir į advokato skunde nurodytą aplinkybę, kad E. S. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą E. S. padarė bendrininkų grupėje.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai E. S. bus pasiekti tik paskyrus jam už padarytą nusikaltimą griežčiausią iš BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimą. Dėl to nuteistojo E. S. gynėjo prašymas sušvelninti jo ginamajam bausmę paskiriant jam švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą – netenkinamas.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad E. S. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams – savo dydžiu yra artima minimaliai šios rūšies bausmei (minimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis)), taigi ji nėra per griežta ir dar labiau švelninti šią bausmę, kaip skunde prašo nuteistojo gynėjas, skirti E. S. laisvės atėmimą 3 mėnesiams, nėra pagrindo.

Kaip jau minėta, advokatas D. Vaičiulis taipogi prašė E. S. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2014).

Nors E. S. nuteistas už vieną apysunkį nusikaltimą laisvės atėmimu 6 mėnesiams, tačiau bylos duomenys liudija, kad jis iki nusikaltimo, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, buvo du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, du kartus buvo nuteistas už tyčinius nusikaltimus, nusikalto neišnykus teistumui, nepraėjus nė dviem mėnesiams po 2014 m. birželio 18 d. teismo baudžiamojo įsakymo jam priėmimo (3 t. 131-136 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant E. S. BK 75 straipsnio nuostatas.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. S. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Tenkinti E. S. gynėjo skundą ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendž i a:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Perkvalifikuoti E. S. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.