Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų AB „BnP Finance“, UAB „Darmika“ ir Z. D. patikslintą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai sudarė taikos sutartį, siekdami užkirsti kelią ateityje kilti teisminiam ginčui dėl UAB „Darmika“ įsipareigojimų nevykdymo pagal tarp šalių AB „BnP Finance“ ir UAB „Darmika“ sudarytą paskolos sutartį Nr. BPV2015-11/009. Teismui pateiktas patikslintas prašymas patvirtinti 2016 m. lapkričio 11 d. sudarytą taikos sutartį. Prašymas patvirtinti taikos sutartį grindžiamas CK 6.985 str. 2 d., CPK 579 - 582 str. nuostatomis.

Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinamas.

CK 6.983 straipsnis suteikia galimybę šalims taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.). Taikos sutarties šalių prašymu taikos sutarties tvirtinimo klausimą teismas sprendžia CPK XXXIX skyriuje įtvirtinta supaprastinto proceso tvarka. Kadangi taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi, teismas visais atvejais ex officio vykdo šalių pasirašytos taikos sutarties turinio kontrolę. Taigi, įstatymų leidėjas nepripažįsta absoliučios proceso šalių laisvės susitarti dėl šalių ginčo išsprendimo sąlygų, o suteikia teismui prerogatyvą prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai. Tam, kad teismas patvirtintų taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka, ji turi atitikti bendrąsias ir specialiąsias sandorių galiojimo sąlygas – sutarties šalys turi turėti teisnumą ir veiksnumą; sutarties turinys neturi prieštarauti įstatymų reikalavimams; ji turi būti sudaroma raštu; neturi būti nei vieno sutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto bendrosiose sandorių pripažinimo negaliojančiais teisės normose ir specialiosiose taikos sutarties ypatumus reglamentuojančiose normose; sutartis negali prieštarauti viešajam interesui bei neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; taip pat neturi būti akivaizdžių kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-590-619/2012).

Nagrinėjamu atveju iš prašomos patvirtinti taikos sutarties turinio matyti, kad tarp bylos šalių buvo sudarytos vartojimo kredito sutarties sampratą atitinkančios sutartys (CK 6.886 str. 1 d.), kurias sudarant kredito davėjas (ieškovas) privalo užtikrinti tinkamą atsakingo skolinimo principo įgyvendinimą (CK 6.886 str. 2 d.). Vienas iš tokio principo įgyvendinimą užtikrinančių teisės aktų yra Vartojimo kredito įstatymas (CK 6.886 str. 3 d.). Kadangi šis įstatymas yra imperatyvaus pobūdžio, jo nuostatos yra taikomos ir toms sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Vartojimo kredito įstatymo 1 str. 2 d.). Vartojimo kredito sutarties šalys negali pastarojo įstatymo imperatyvių nuostatų pakeisti sutartimi (CK 6.157 str. 1 d.). Viena iš tokių imperatyvių nuostatų įtvirtinta Vartojimo kredito sutarties įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos ar mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tuo tarpu iš pareiškėjų pateiktos tvirtinti teismui taikos sutarties 5 punkto matyti, kad šalys susitaria, jog netinkamai vykdant taikos sutarties 2 punkte numatytus įsipareigojimus, jis kreditoriui moka 3,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą mokėti dieną bei privalo atlygintus kitus kreditoriui patirtus nuostolius. Vadinasi, tokia taikos sutarties sąlyga prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, draudžiančioms vartotojui nustatyti didesnes sutartines netesybas nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje.

Taip pat pažymėtina, kad prie pareiškėjų pateiktos taikos sutarties nėra pridėti įrodymai, patvirtinantys įsiskolinimo susidarymą, t. y. nepateikta paskolos sutartis, nėra duomenų, kokio dydžio kreditai, kokiam laikotarpiui ir kokiomis sąlygomis buvo suteikti skolininkui UAB „Darmika“, todėl teismas negali nustatyti ar taikos sutarties sąlygos nepažeidžia šalių arba kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia įstatymo saugomų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas netenkina pareiškėjų patikslinto prašymo tvirtinti taikos sutartį kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.983 str. 1 d., 6.984 str.).

Teismas pareiškėjams išaiškina, kad teismo atsisakymas tvirtinti taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės kreiptis į teismą pakartotinai dėl taikos sutarties patvirtinimo, pasikeitus aplinkybėms ar pašalinus taikos sutarties prieštaravimus imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CPK 582 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 582 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų AB „BnP Finance“, į.k. 302447985, ir UAB „Darmika“, į.k. 303144350, Z. D., a.k. (duomenys neskelbtini) patikslintą prašymą patvirtinti taikos sutartį, užkertančią kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, ir grąžinti ją padavusiems asmenims.

Išaiškinti pareiškėjams, kad pašalinus prašymo trūkumus ar išnykus aplinkybėms, kliudančioms priimti prašymą, jie gali pakartotinai kreiptis į teismą.

Nutartis neskundžiama.