Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Alicijos Tamulionienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, nuo 2024 m. gegužės 8 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, jam skirta 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, jam paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 64(1) straipsnio 1 dalimi jam paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. mušdamas ir kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – tėvui, 2024 m. sausio 15 d. apie 20.00 val., žodinio konflikto metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo tėvui V. G. į veido sritį, tokiais savo veiksmais tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - tėvui V. G.. Tokiais veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, D. G. 2024 m. vasario 23 d. apie 21.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,64 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė savo tėvui V. G. į kairį skruostą, po ko stumdamas jį į kambarį jėga paguldė ant sofos ir ranka sugriebęs už jo kairės ausies ją tampė ir suko, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. G.fizinį skausmą bei padarydamas dvi žaizdas kairiame ausies kaušelyje. Tokiais veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 24 d. įtariamuoju apklaustas D. G. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta. 2007 metais jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), liga pagal kodą (duomenys neskelbtini). Jis gyvena su tėvais, tai yra su motina L. G. ir tėvu V. G., adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas priklauso tiek jo tėvams, tiek ir jam. 2024 m. vasario 23 d. jis buvo namuose su savo tėvais, mama pasiūlė jam išgerti už tėvą, kadangi jis yra karininkas ir buvo jo šventė. Jis sutiko ir jie visi trise vartojo alkoholį. Jis gėrė alų, mama gėrė alų, o tėvas gėrė degtinę. Apie 21.30 val. jo tėvas pradėjo ant jo šaukti, kad jis yra debilas, nevykėlis, invalidas ir nuolat keikė jį įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis neiškentė tokio jo elgesio ir vieną kartą sudavė jam dešinės rankos kumščiu į veidą, į kairį skruostą, po ko pastūmė jį į kambarį ir jėga paguldė ant sofos ir jam sugriebė už jo kairės ausies ir pradėjo jam ją sukti. Taip jis pasielgė, nes kaip minėjo jis turi psichikos ir elgesio sutrikimus, o tėvas jį tiesiog išprovokavo savo žodžiais. Jis savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 24 d. įtariamuoju apklaustas D. G. parodė, kad įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, visiškai prisipažįsta. Psichiatrinėse ligoninėse yra gydytas, Parko g. 21, Vasaros 5, dėl psichikos ir elgesio sutrikimų. Parodymus duoti sutinka. Į narkologo įskaitą neįrašytas. 2024 m. sausio 15 d. tarp jo ir tėvo įvyko konfliktas. Tėvas jį vadino "nevykėliu, debilu, šūdo gabalu, visišku nuliu", dėl to jis supyko ir sudavė tėvui vieną kartą į veido sritį, kuria ranka neatsimena. Nori paminėti, kad dėl savo psichikos sutrikimų turi vartoti vaistus, tačiau tuo metu jų nevartojo, todėl buvo agresyvus. 2024 m. vasario 23 d. vėl įvyko konfliktas su tėvu V. G. dėl tos pačios priežasties, tėvas jį žemino, be to buvo šiek tiek išgėręs, po tėvo įžeidinėjimų sudavė jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veido sritį, po to kai sudavė, nustūmė tėvą į kambarį ir paguldė jį ant sofos, ir tuomet ranka sugriebė už jo ausies, negali pasakyti kurios, nes neatsimena ir ją tampė, neatsimena kiek laiko, ant tėvo sužalojimų nematė. Po konflikto greitai atvyko policijos pareigūnai ir jį išvežė į psichiatrinę ligoninę Parko g., ten jo nepaguldė, tada pareigūnai jį pristatė į areštinę. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Planuoja atlikęs bausmę, išsikraustyti į kitą miestą. Tikisi, kad tarp jo ir tėvo daugiau konfliktų nebebus. Daugiau nieko papasakoti negali.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 25 d. įtariamuoju apklaustas D. G. parodė, kad jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato, jo teisės jam yra išaiškintos, parodymus duoti sutinka. Apie 2024 m. sausio 15 d. įvykusį konfliktą tarp jo ir jo tėvo gali papasakoti tik tai, kad tarp jų įvyko žodinis konfliktas, nes tėvas jį žemino. Nesusitvardęs, jis jam tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Apie 2024 m. vasario 23 d. konfliktą, gali papasakoti tai, kad taip pat žodinio konflikto metu su tėvu, dėl tos pačios priežasties, t. y. jį žeminimo, jis savo tėvui tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į veido sritį, po ko jį rankomis nustūmė į kambarį, paguldė ant sofos ir ranka sugriebė už ausies, kurią tampė ir sukinėjo. Dėl savo veiksmų jis nuoširdžiai gailisi. Su baudžiamuoju įsakymu sutinka, pageidauja atlikinėti arešto bausmę. Civilinį ieškinį ligonių kasoms įsipareigoja atlyginti iš savo turimų santaupų.

Dėl nusikalstamos veikos padarytos 2024 m. sausio 15 d. apie 20.00 val.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 16 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis V. G. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo žmona L. G. ir sūnumi D. G.. Jų sūnus keletą kartų gydėsi Vilniaus Respublikinėje Psichiatrinėje ligoninėje Parko gatvėje, pakankamai dažnai vartoja alkoholį, dažniausiai alų, pakankamai dažnai būna agresyvus. 2024 m. sausio 15 d. apie 20 val. jo sūnus D. G. grįžo namo neblaivus, tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis pradėjo sakyti, kad jie su žmona jam ne tėvai, kad jis nori mirti. Konflikto metu sūnus jam su kažkuria savo ranka sudavė į kairįjį skruostą, iš pradžių manė, kad jis jam trenkė su dešine, tačiau nėra įsitikinęs tuo. Sūnus kairiarankis, jo stiprioji ranka kairė, tad jis galėjo jam trenkti ir su kaire ranka. Kai sūnus jam trenkė, jis dar bandė kibti prie žmonos, tačiau jis jį patraukė. Konfliktui nurimus, sūnus išėjo iš namų galimai nusipirkti dar alaus. 2024 m. sausio 16 d. apie 00.50 val. sūnus grįžo namo nusipirkęs alaus ir pradėjo garsiai belsti į duris, rėkauti, žinojo, kad jis turėjo su savimi peilį, tad jie su žmona bijojo jį įsileisti į namus, dėl šios priežasties jie nusprendė iškviesti policijos pareigūnus. Dėl to, kad sūnus prieš jį panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė jam skausmą pretenzijų jam neturi ir rašyti pareiškimo nepageidauja. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Reagavimo valdybos 6 -ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. M. 2024 m. sausio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. sausio 15 d. apie 20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), D. G. gim. (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo tėtį V. G. gim. (duomenys neskelbtini), o būtent, vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė V. G. į kairės pusės skruostą. Tokiais savo veiksmais D. G. V. G. sukėlė fizinį skausmą.

Iš 2024 m. sausio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra adresu, (duomenys neskelbtini), daugiabučio butas. Į butą patenkame pro atrakintas šarvines duris. Užėjus į butą, patenkame į koridorių. Koridoriaus dešinėje yra praėjimas į miegamojo kambarį. (žr. fotolentelę)., dešinėje praėjimo stovi medinė spinta, kurios dešinėje yra matomos pravertos medinės durys, kurios veda į virtuvės patalpą. (žr. fotolentelę). Šalia minėtų durų yra matomos dar vienos pravertos medinės durys, kurios veda į svetainės patalpą. Koridoriaus kairėje pusėje yra matomos dvi medinės durys, medinės durys arčiau įėjimo durų yra uždarytos, kitos durys kairėje pusėje yra pravertos ir veda į vonios patalpą. Apžiūros objektas nėra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta ir nepaimta.

Iš 2024 m. vasario 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas BODY įrašas pavadinimu "PSS-20240116-010204UTC+0200", kurio trukmė 14min 6sec. Prasidėjus vaizdo įrašui matoma, kaip policijos pareigūnai užeina į daugiabučio namo laiptinę, pakyla laiptais ir matomas ant grindinio sėdintis vyras su alkoholinio gėrimo buteliu šalia. Pareigūnai vyrui sako: „Labas vakaras, turit draudžiamų daiktų prie savęs?“ Matoma, kaip pareigūnas atlieka vyro apžiūrą. Pareigūnė klausia vyro: „Išgėręs šiandien biški? Kuo vardu būsi?“ Vyras atsako: „D.. Pas mane ginklo nėra.“ Pareigūnas sako: „O ko tu sėdi čia?“ Vyras atsako: „Nes mama mane į zoną nori.“ Pareigūnė klausia: „O tu sergi kažkuo?“ Vyras sako: „(duomenys neskelbtini). Aš durkėj gulėjau 20 dienų, bet man pasakė durkėj, kad tu končinas ugalovnikas, tu ant panetkių savo.“ Pareigūnė klausia: „O tai daug kartų gulėjai?“ Vyras sako: „Pirmą kartą, 20 dienų pragulėjau.“ Pareigūnė: "Vieną kartą tik tai?" Vyras: "Nu." Pareigūnė: „O vaistus ar gėrei?“ Vyras atsako: „Po 12 tablečių davinėjo“ Pareigūnė klausia: „O dabar ar vartoji vaistus?“ Vyras atsako: „Dabar ne, todėl, kad mano žmona pasakė, kad aš su lochais miegu, kad tau skaudu būtų, kad tu gyvūnas, tu pastoviai mėgsti vogti kažką.“ Po ko matoma, kaip pareigūnas nusiveda minėtą vyrą link išėjimo, o pareigūnė kyla laiptais aukštyn, kur pasitinka vyras su moterim. Pareigūnė sako: „Labas vakaras, jūs kvietėt?“ Vyras atsako: „Taip.“ Matoma, kaip pareigūnė užeina pas minėtus asmenis į butą. Vyras pasakoja pareigūnei: „Šiandien taip: Jis visada vaizduoja, kad jis yra neaišku kas. Pradžioj aš norėjau atidaryti, jis pradėjo mušti, ir žmonai į galvą.“ Pareigūnė klausia: „Šiandien trenkė?“ Vyras palinksėjo sutikdamas.“ Moteris sako: „15 dienų buvo Naujojoje Vilniuje. Ant savęs pats pakvietė policiją.“ Pareigūnė klausia: „(duomenys neskelbtini) serga?“ Moteris sako: „Ne, ne (duomenys neskelbtini), aš nežinau...“ Vyras sako: „Jūs susiskambinsit su poliklinika, jis ten figūruoja. D. G..“ Pareigūnė sako vyrui: „Sakykit, trenkė jums šiandien?“ Vyras sako: „Taip, ir parodo pirštu į veido sritį.“ Vyras: „Jis su kumščiu mane taip. Čia pradėjo mušt, kaip trenkė čia su kumščiu. Koridoriuj. Paskui nubėgo pas žmoną, už plaukų taip. Po to žmona pabėgo prie lovos. Aš tada pradėjau jį traukti atgal.“ Pareigūnė vyrui: „O peilį sako paėmęs buvo?“ Vyras atsako: „Taip. Pas mus virtuvėj, mažas peilis su juoda rankena ir kamščiatraukis didelis“. Tuomet moteris sako: „Save nužudyt visada nori.“ Tuomet vyras sako: „O dabar ant mūsų visas pyktis.“ Pareigūnė klausia: „O šiandien norėjo save nužudyt?“. Vyras sako: „Visada. Jis sakydavo tėvai, imk peilį. Yra virtuvėj mūsų didelis peilis, mes paslėpėm tuos visus peilius, tai nieko nėra. Buvo gulėjo mažas toks ir kamščiatraukis.“ Tuomet pareigūnė klausia: „Tai dėl ko šiandien tas konfliktas buvo?“ Vyras sako: „Mes nežinom.“ Pareigūnė klausia: „Tai jūs patyrėt fizinį skausmą?“ Vyras sako: „Taip.“ Pareigūnė: „O apie kelintą valandą čia viskas vyko, prieš skambinant į policiją?“ Vyras: „Kažkur apie penkta, ne, gal aštunta.“ Pareigūnė: „Jis kai trenkė išėjo? Ar kambary buvo?“ Vyras sako: „Išėjo.“ Pareigūnė: „O kur būtent konfliktas buvo?“ Vyras: „Čia, koridoriuj.“ Tuomet pareigūnė klausia moters: „O jums netrenkė?“ Moteris sako: „Ne.“ Tuomet matoma, kaip pareigūnė paaiškina asmenims, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po kiek laiko matoma, kad atvyksta GMP. Matoma, kaip pareigūnė vyrui paaiškina, kad reikės jį apsiklausti ir kad ateitų iki tarnybinio automobilio. Daugiau šiame vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota.

Iš 2024 m. vasario 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad yra BPC garso įrašas pavadinimu "BPC skambučio įrašas (ID 92252275547, skambučio pradžia 2024-01-16 00 51 36)", kurio trukmė 2 min 9 sec. Pokalbis vyksta tarp BPC ir vyro. Pokalbis prasideda: BPC: 112? Vyras: Laba diena. BPC: Laba diena. Vyras: Čia skambina (duomenys neskelbtini). Mūsų sūnus buvo ligoninėje psichinėj, pabėgo, nepabėgo... BPC: Išleistas buvo? Vyras: Išleistas, bet mes tą supratome per anksti. Dabar jis taip sakant man grasina, sumuš mane, žmoną, ir dabar 0,52, sako peilį su savimi turi ir kamščiatraukį. BPC: Tai jis šiuo metu peiliu jums grasina ar ne? Vyras: Negrasina, bet mes pamatėm, kad jis iš virtuvės paėmė peiliuką ir viskas jam atrodo, visko jis bijo. BPC: Supratau. Pasakykit prašau: čia Vilniaus miestas, (duomenys neskelbtini)? Vyras: (duomenys neskelbtini), taip. BPC: Durų kodas ar yra? Vyras: Durų kodas apačioj yra, taip. (duomenys neskelbtini), žvaigždutė, (duomenys neskelbtini). BPC: Kelintas aukštas? Vyras: (duomenys neskelbtini) aukštas. Mes neatidarom, nes jis buvo išėjęs, o dabar.. BPC: O kur jis dabar? Bute su jumis ar ne? Vyras: Jis koridoriuj, prie durų. BPC: Nepilnamečių vaikų yra namuose, ar nėra? Vyras: Nėra. BPC: O jam kiek metų? Vyras: Jam (duomenys neskelbtini). BPC: O jis šizofrenija serga, ar kuo? Vyras: (duomenys neskelbtini). BPC: Vardas, pavardė jūsų? Vyras: V. G., aš tėvas jo. BPC: Ir policiją ir greitąją iškviesim, laukit. Vyras: Ačiū. Pokalbis pasibaigia. Daugiau šiame garso įraše tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota.

Dėl nusikalstamos veikos padarytos 2024 m. vasario 23 d. apie 21.30 val.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 6 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis V. G. parodė, kad įvykio metu, kuris įvyko vasario mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, aplinkybių taip pat neatsimena, D. G. jam smūgiavo į veido sritį vieną kartą, kairės rankos kumščiu, po to stumdė ir pradėjo tampyti jį už ausies, dėl ko pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 5 balais. Kadangi jo ausis buvo sužalota, jam ją siuvo Žalgirio klinikoje. Nori paminėti, kad jo sūnus po šių įvykių visiškai pasikeitė ir jie nebekonfliktuoja, padeda daug namuose, pretenzijų jam neturi, bei norėtų, kad jis gydytųsi.

Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 6 -ojo skyriaus vyriausiojo patrulės 2024 m. vasario 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. vasario 23 d. apie 21.30 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), D. G., gim. (duomenys neskelbtini) panaudojo savo tėvo – V. G., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. savo dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į V. G. veido kairiąją pusę, po ko pastūmė jį, griebė ir tampė už jo kairės ausies. Nuo tokių D. G. veiksmų V. G. patyrė fizinį skausmą.

Iš 2024 m. vasario 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos - buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Iš 2024 m. liepos 12 d. specialisto išvados matyti, kad pateiktame medicininiame dokumente V. G., gim. (duomenys neskelbtini), konstatuotos dvi žaizdos kairiame ausies kaušelyje, kurios galėjo būti padarytos pateiktomis aplinkybėmis ir laiku (2024 m. vasario 23 d.). Šios žaizdos visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.?

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo išvados ir kiti klausimai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. G. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo V. G. parodymai, įvykio vietos apžiūros, kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo D. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2024 m. sausio 15 d. apie 20.00 val., žodinio konflikto metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo tėvui V. G. į veido sritį, tokiais savo veiksmais tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - tėvui nukentėjusiajam V. G., bei 2024 m. vasario 23 d. apie 21.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,64 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė savo tėvui V. G. į kairį skruostą, po ko stumdamas jį į kambarį jėga paguldė ant sofos ir ranka sugriebęs už jo kairės ausies ją tampė ir suko, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. G.fizinį skausmą bei padarydamas dvi žaizdas kairiame ausies kaušelyje.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokurorės siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui, nukentėjusysis taip pat informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę D. G. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) smurtinis nusikaltimas žmogaus (šeimos nario) sveikatai, veika buvo sukeltas fizinis skausmas.

Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo D. G. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Byloje pateiktas alkotesterio kvitas, kuriame nurodyta, jog kaltinamajam buvo nustatytas 1.64 promilių girtumo laipsnis. Be to tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus, nurodė, jog vartojo alkoholinius gėrimus.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. G. –darbingo amžiaus, nedirbantis, Sodros duomenimis paskutinį kartą dirbo iki 2023 m. gruodžio 21 d., duomenų, kad buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra. Praeityje teistas, taip pat už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, be to, nuo 2024 m. gegužės 8 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad baustas už viešosios tvarkos pažeidimus, smurto orderio artimoje aplinkoje nesilaikymo, smulkiąsias vagystes, važiavimą be bilieto viešuoju transportu, Kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra. Byloje yra pateikta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. liepos 10 d. specialisto išvada Nr. 89TPK-217/2024, kurioje nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad D. G. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų apie priklausomybės ligų įskaita.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam D. G. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas vidurkiui šios rūšies bausmei, skirtinos už nusikalstamas veiką – už nusikalstamą veiką, padarytą 2024 m. sausio 15 d., skirti 55 paras arešto bausmės, už veiką, padarytą 2024 m. vasario 23 d., skirti – 55 paras arešto bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę. Teismas, mano, švelnesnėmis bausmėmis negalima pakeisti kaltinamojo elgesio, jos nebus veiksmingos ir nebus pasiekti bausmės tikslai (BK 41 str., 49 str. 3 d.).

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu D. G. į skirtiną bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. vasario 23 d. 23.40 val. iki 2024 m. vasario 25 d. 12.25 val. (dvi dienos) išbūtas laikas – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto dienai.

Kaltinamajam D. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 62,71 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas V. G., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, taip pat prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo gydymo paslaugų apskaitos išrašas. Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 62,71 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šiuo atveju šioje byloje tenkintinas ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymas priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Byloje pateiktas 2024 m. liepos 25 d. kaltinamojo D. G. įsipareigojimas, jog atlygins padarytą žalą per 3 mėnesius.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. Body kameros vaizdo ir garso įrašai, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (veika padaryta 2024 m. sausio 15 d.), ir skirti jam 55 (penkiasdešimt penkias) paras arešto bausmės.

D. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (veika padaryta 2024 m. vasario 23 d.), ir skirti jam 55 (penkiasdešimt penkias) paras arešto bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir D. G. paskirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu D. G. skirti – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į skirtiną bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. vasario 23 d. 23.40 val. iki 2024 m. vasario 25 d. 12.25 val. (dvi dienas) išbūtą laiką – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto dienai, t. y. skirti galutinę 58 (penkiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš D. G. 62,71 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų septyniasdešimt vieno cento) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Juos pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už V. G. gydymą“. Įpareigojant D. G. sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. Body kameros vaizdo ir garso įrašai, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini prie baudžiamosios bylos medžiagos.

1) Nuteistieji areštu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta patys (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, 51334 Kaunas, tel. (duomenys neskelbtini), el. p.: (duomenys neskelbtini)); nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio kalėjimą (P. P. g. 1, 35169, Panevėžys, tel. (duomenys neskelbtini))).

2) Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės. Asmenys, atvykę akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų į bausmės atlikimo vietą gali būti nepriimami.

3) Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią arešto bausmę vykdantį kalėjimą (atsižvelgus į laisvų vietų skaičių).

Išaiškinti D. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.