Šiaulių apylinkės teismo nutartis

ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas J. A. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pakruojo rajono apylinkės teisme 2015 m. balandžio 1 d. nagrinėjimui gauta iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyriaus administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje šios institucijos vyriausioji specialistė Laima Lukočienė 2015 m. kovo 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 1 dalį, t.y. protokole nurodė, kad J. A. G. sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinėje dalyje apie 6 m pločio bendro naudojimo kelio dalį (apie 6 kv.m.) užėmė sukrautomis malkomis. Dėl susiaurinto bendro naudojimo kelio važiuojamosios dalies yra sudarytos kliūtys pravažiavimui ir nėra galimybių žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkei/naudotojams įvažiuoti į garažą ir išvažiuoti iš jo. Teisės pažeidimas nustatytas 2015-02-05 vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę - Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyriaus specialistai, dalyvaujant kitų įstaigų ir organizacijų atstovams, atliko valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo r. sav. tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 29ŽN-1-(14.29.73.). Patikrinimo metu nustatyta, kad J. A. G. savavališkai (be valstybinės žemės patikėtinio - Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM – sutikimo), tyčia (aiškiai ir nedviprasmiškai suprasdamas, kad jo sukrautos malkos yra valstybei priklausančioje žemės sklypo dalyje – taio išsakė viešai girdint patikroje dalyvavusiems asmenims), sąmoningai (jo elgesys patvirtina, kad jis žinojo, kad malkas sukrovė ant valstybei priklausančios žemės sklypo dalies, nes po Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyriaus specialistų 2014-09-09 atlikto patikrinimo, kuriuo buvo nustatyta, kad J. A. G. neteisėtai užėmęs 6 kv.m. valstybei priklausančio sklypo dalį, pažeidimo nepašalino, tačiau sąmoningai tai ignoruodamas, savo neteisėtus veiksmus tęsė) užėmė apie 6 kv.m. valstybinės žemės dalį. 2015-02-10 J. A. G. išsiųstas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyriaus raštas „Dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimo“. Rašte J. A. G. paprašyta geranoriškai atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinės žemės sklypo dalį, pašalinant šioje valstybinėje žemėje atliktus neteisėtus veiksmus, t.y. nusinešti sukrautas malkas ir sutvarkyti ją taip, kad būtų tinkama pravažiuoti. Pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą J. A. G. buvo įpareigotas iki 2015-03-02. 2015-03-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyriaus specialistai, siekdami išsiaiškinti ar pašalintas pirmiau minėtas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, atliko pakartotiną žemės naudojimo patikrinimą vietoje ir 2015-03-03 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą 29ŽN-2-(14.29.73.). Nustatyta, kad pažeidimas nepašalintas – užimta valstybinės žemės dalis neatlaisvinta. Pareigūnė protokole nurodė, kad šiais savo veiksmais J. A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostatą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyriui dėl teisingo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir bylos medžiagos trūkumų pašalinimo, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytų protokolo turinio reikalavimų, yra protokolo ir bylos medžiagos esminių trūkumų, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme (ATPK 280 str. 1 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Be to, ne kartą yra pabrėžęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 260 str. 1 d.), administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodomos visos administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nustatydami pažeidimų padarymo faktą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus (ATPK 256 str. 1 d.), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (šiuo atveju teismas) galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ATPK 257 str.). Pareiga įrodyti asmens padarytą pažeidimą tenka institucijai, o ne atsakomybėn traukiamam asmeniui. Beje, kaip ne kartą yra akcentavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, - iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies kylantys teismo įgaliojimai rinkti įrodymus jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. Be to, kaltinimas negali būti grindžiamas spėjimais ir/ar prielaidomis.

Iš teismui perduotos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos bei J. A. G. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 1 dalį, negalima daryti vienareikšmės išvados apie jo galimai padarytą šį teisės pažeidimą, nes bylos medžiagos faktinės aplinkybės, o taip pat suformuluotas kaltinimas (pažeidimo esmė) neatitinka protokole nurodytos veikos kvalifikacijos. Atkreiptinas protokolą surašiusios pareigūnės dėmesys į Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, t.y. į reikalavimus, formuluojant asmeniui kaltinimą, kur turi būti aiškiai ir tiksliai, o kartu ir nedviprasmiškai, nurodyti šie kaltinimo elementai: administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, taip pat šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, t.y. tiksliai ir aiškiai suformuluoti kaltinimą bei nurodyti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Pažymėtina, jog kaltinimas (pažeidimo esmė) formuluojamas konkrečiai pagal atitinkamo inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius (atitinkamo ATPK straipsnio ir jo dalies požymius), laikantis minėtų ATPK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementų, t.y. nurodant administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą, laiką ir esmę būtent konkrečiai ir tiksliai pagal atitinkamo inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties (atitinkamo ATPK straipsnio ir jo dalies) požymius.

Pareigūnė, kaip minėta, J. A. G. veiką kvalifikavo pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį, kur numatyta, kad asmeniui kyla administracinė atsakomybė už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Tuo tarpu iš protokole, t.y. nurodant pažeidimo esmę (kaltinimą)) nurodytų visų tyrimo aplinkybių (kurias, beje, pareigūnė laiko esant inkriminuojamo pažeidimo esme), vienareikšmės išvados apie šį pažeidimą daryti negalima. Protokole (kaltinime) nurodomos aplinkybės apie J. A. G. 2015-02-10 institucijos pateiktą raštą dėl savavališkai užimtos valstybinės žemės sklypo dalies geranoriško atlaisvinimo, po šiame rašte jam pateikto tokio nurodymo institucijos konstatuoto pakartotinio patikrinimo 2015-03-03 aktu pažeidimo nepašalinimo, bei byloje esantys šiuos duomenis patvirtinantys dokumentai suponuoja išvadą, kad pastarosios aplinkybės atitinka būtent kito teisės pažeidimo sudėties požymius, t.y. būtent ATPK 45 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už tokius pat veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, arba po įspėjimo raštu vengimą grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką privačios nuosavybės teise priklausančių arba valstybinių vandens telkinių naudojimą. Taigi, tuo atveju, jei asmens veikoje yra nustatyta, kad jis konkrečiu laiku (laikotarpiu), konkrečioje vietoje, savavališkai užėmė privačios nuosavybės teise priklausančius arba valstybinę žemą, mišką, vandens telkinius arba savavališkai naudoja privačius ar valstybinius vandens telkinius, jo veika atitiktų ATPK 45 straipsnio 1 dalį, tačiau tuo atveju, kai asmuo po įspėjimo raštu vengia grąžinti savavališkai užimtą žemę, mišką ar vandens telkinius arba nutraukti savavališką privačios nuosavybės teise priklausančių arba valstybinių vandens telkinių naudojimą, veika atitinka ATPK 45 straipsnio 2 dalį. Taigi, remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į J. A. G. surašyto protokolo turinį matyti, kad suformuluota pažeidimo esmė (kaltinimas) neatitinka pareigūnės nurodomo (inkriminuojamo) administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, o ji atitiktų teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 2 dalyje, t.y. šiuo atveju keičia J. A. G. veikos kvalifikaciją.

Kaip minėta, pažeidimo esmė - pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. Administracinė byla Nr. N-62-5911/2008, N756-135/2008, N-444-340/2008 ir kitos). Kadangi, kaip minėta, protokole nurodyta pažeidimo esmė neatitinka veikos kvalifikacijos, t.y. šiuo atveju keičia veikos kvalifikaciją, negalima teigti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra aiškiai atskleista J. A. G. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmė. O kadangi administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama tik administracinio teisės pažeidimo protokole suformuotų kaltinimų, t.y. tiek pažeidimo sudėties elementų, tiek įvardijamos pažeistosios teisės normos konstatavimo prasme, apimtyje, o kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka protokole nurodomos veikos kvalifikacijos, todėl konstatuotina, kad teismui perduotoje administracinio teisės pažeidimo byloje J. A. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, jam pareikštas kaltinimas netikslus, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti ne tik Lietuvos Respublikos ATPK straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo bei teisėtumo principas (ATPK 7 str.), o taip pat ir staigmenų negalimumo procese principas. Kita vertus, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašo, t. y. kaltinimą suformuoja, ir jį palaiko tam įgaliota įstatyme numatyta institucija, o ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę tik pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą pažeidimą, bet ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę teismui savo iniciatyva suformuluoti kaltinimą ar kvalifikuoti asmens padarytus pažeidimus, kurie nebuvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole.

Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnis, įtvirtinantis įrodymų sampratą, jų nustatymo priemones, įrodymų rinkimo subjektus, įpareigoja institucijos, renkančios įrodymus ir surašančios administracinius teisės pažeidimo protokolus, pareigūnus, pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančius įrodymus, kuriuos organui, nagrinėjančiam bylą, privalu įvertinti, kuris turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Šiuo atveju teismui perduotoje byloje nėra visiškai jokių dokumentų apie valstybinę žemę, kurioje institucijos nurodymu, - J. A. G. yra sukrovęs malkas, nėra jokių dokumentų apie nustatytą savavališkai užimtą valstybinės žemės plotą, neaiškios besiribojančių žemės sklypų ribos ir t.t. Todėl institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo pateikti teismui aukščiau nurodytus dokumentus, patvirtinančius protokole nurodomus duomenis: žemės sklypų planus/schemas, dokumentus apie nustatytą užimtą valstybinės žemės dalį (plotą) ir pan.

Remiantis išdėstytu konstatuotina, jog teismui perduotoje nagrinėti administracinio teisės pažeidimo byloje J. A. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas netinkamai, protokolo ir medžiagos trūkumai yra esminiai, kliudantys bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas J. A. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 1 dalį, gražintina Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyriui nurodytiems trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 280 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 284 straipsniu, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas J. A. G. pagal Lietuvos Respublikos 45 straipsnio 1 dalį, grąžinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyriui teisingam protokolo surašymui ir bylos medžiagos trūkumams ištaisyti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.